Kazimieras Monstvilas

Autobiografija[keisti]

Aš Kazimieras Monstvilas gimiau 1934 m. kovo mėn. 1d. Nevardėnų kaime Varnių valsčiuje Telšių apskrityje, ūkininko šeimoje. 1939 m. šeima persikėlė į Tverų valsčių, Gelžyčių kaimą.

1945 m. baigiau kaimo pradžios mokyklą, 1949 m. – Tverų progimnaziją, o 1953 m. Varnių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Valstybinio Universiteto Gamtos fakultetą, geologijos specialybę. 1958 m. baigus mokslus universitete, buvau paskirtas į universiteto Geologijos katedrą laborantu. 1962 m. pradėjau dirbti inžinieriumi – geologu ir grupės vadovu Pramonės statybos projektavimo institute, Vilniaus filiale, o nuo 1970 metų Inžinerinių tyrinėjimų institute Geologijos skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi.

1977–1980 m. ir 1985-1987 m. dirbau Kubos Respublikoje vyr. inžinieriumi – geologu ir vyr. inžinieriumi – geotechniku prie užtvankų ir hidrotechninių įrenginių statybos. Dalyvavau ir skaičiau pranešimą Pirmojoje Kubos mokslinėje- techninėje inžinierių geologinių tyrinėjimų Konferencijoje.

Buvau apdovanotas Sovietinių specialistų vadovybės ir SSRS (Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga) Generalinio konsulato Santjago de Kuba Garbės raštais. 1987 m. pradėjau dirbti kolūkių statybos projektavimo institute (nuo 1991 m.- Valst. firma KSPI, nuo 1992 m.- AB ,"krašto projektai“) grupės vadovu, skyriaus viršininko pavaduotoju ir skyriaus viršininku.

1996 m. įsteigiau K.Monstvilo inžinerinių- geologinių tyrinėjimų firmą. Buvau jos savininku ir inž. geologu- darbų vykdytoju. Nuo 2006 m. tyrinėjimų veiklą nutraukiau. Svarbiausi darbai kuriuos organizavau ir jiems vadovavau: 1969-1973 m. Gedimino kalno, Katedros ir aplinkinių teritorijų detalūs inžineriniai- geologiniai ir hidrogeologiniai tyrinėjimai, 1993-1994 m. Valdovų rūmų tyrinėjimai. Mano firma atliko būsimų Savivaldybės ir kitų aukštuminių pastatų rajono žvalgybinius inžinerinius- geologinius tyrinėjimus projekto pagrindimui bei Vilniaus pietinio aplinkkelio detalius tyrinėjimus.

Buvau Tarptautinės geotechnikų asociacijos narys bei Tarptautinės inžinierių – geologų draugijos narys. Įvairiuose leidiniuose yra spausdinta mano mokslinių straipsnių, o respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose rengiau pranešimus. Svarbesni spausdinti darbai: Vilnios žiočių geologija ir geomorfologija. Geografinis metraštis. Vilnius, 1976 m. Vilniaus Katedros ir Valdovų rūmų pamatai ir jų pagrindo tyrimai. Baltijos geotechnika (anglų k.). Vilnius, 1995 m. Vilniaus Katedros ir valdovų rūmų pamatai. Geologijos akiračiai, 1997 m.

Nuo 1965 m vedęs. Žmona Elvyra Mežanskaitė (1941 - 2005), dukra Jūratė (1966) ir sūnus Ramūnas (1970).

Sportinę veiklą pradėjau vidurinėje mokykloje. Dalyvavau įvairiose lengvosios atletikos bei slidinėjimo varžybose. Universitete pagrindinė sporto šaka buvo slidinėjimas (I atsk.) ir savigynos imtynės (sambo)- 2 vieta Vilniaus m. (1957 m.). Nuo 1955 m. pradėjau dalyvauti įvairiose turistinėse priemonėse: žygiuose, orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose. Nuo 1957 m. pradėjau treniruotis alpinizmo sekcijoje ir dalyvauti laipiojimo Lietuvos uolomis čempionatuose (Plevinės, Bauskė). 1960 m. - 1 vieta, 1962 m. - 2 vieta, 1963 m. - 3 vieta.

Su kalnais susipažinau 1955 m. Po geologinės praktikos Kryme, perėjome pagrindinius jo kalnus – nuo Ai-Petri iki Čatyr-Dago. Po to, keturiese išvykome į Kaukazą. Čia nuo Suchumio perėjome per Kluchoro perėją, aplankėme Dombajaus slėnį. 1957 m. vykdamas į diplominę geologinę praktiką Gruzijoje, buvau apsistojęs Kazbegi turistinėje bazėje. Su vokiečių turistais pabuvojau ledyne prie Kazbeko.

1959 m. vasarą alpinistinėje stovykloje Dombajuje (Kaukazas) praėjau mokymo kursą pagal programą “SSRS alpinistas“. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvau pasiųstas (kartu su 2 alpinistais iš Kauno) į Kirgiziją dalyvauti alpinistinėje ekspedicijoje, kurią organizavo Kirgizijos alpinizmo federacija, žuvusių Lietuvos alpinizmo pradininkų atminimui. Tian-Šanyje įkopėme (kartu su Kirgizijos alpinistais) į dvi bevardes viršūnes, kurioms buvo suteikti Gedimino Akstino (4250 m) ir Lietuvos alpinistų (4050 m) pavadinimai.

Po šios ekspedicijos kilo mintis kad ir mes, Lietuvos alpinistai, galėtume organizuoti tokias ekspedicijas.

1962 m. įvykdžiau II-jo alpinizmo atskyrio reikalavimus. 1963 m. įkopiau į aukščiausią Kaukazo kalnų viršūnę Elbrusą (5633 m).

1964 m. organizavau pirmąją Lietuvos alpinistų aukštutinę ekspediciją į Pietvakarių Pamyrą. Pirmą kartą įkopta į viršūnes, kurioms suteikti Čiurlionio (5794 m), Donelaičio (5834 m) ir Lietuvos (6080 m) pavadinimai. Dar įkopta į LGU (6222 m), Babelio (6007 m.) ir TGU (6141 m) viršūnes. 1964 m. ekspedicija- aukštuminio alpinizmo pradžia Lietuvoje. Iki to laiko niekas iš Lietuvos alpinistų nebuvo įkopęs į 6000 m viršūnes.

1965 m. vadovavau ekspedicijai į Pamyrą ir įkopimui į Lenino (dabar Avicenos) viršūnę (7134 m) iš pietų pusės.

1966 m. būdamas Ulutau alpinistinėje stovykloje (Kaukazas), su grupe Lietuvos alpinistų traversavome keturių viršūnių (4295-4429 m) Šchelda masyvą (5 b s.k.). Traversas truko 7 paras (40 sieninių įkopimų ir nusileidimų nuo 10 iki 260 m aukščio). Tuo įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normatyvą.

1967 m. organizavau ekspediciją į centrinį Pamyrą, kurios tikslas – įkopimas į Komunizmo viršūnę (dabar - Ismail Samani, 7495 m) iš pietų pusės. Tame pačiame rajone buvusiems kazachų alpinistams patekus į sniego griūtį, teko dalyvauti gelbėjimo bei transportavimo darbuose ir tolimesnių planų atsisakyti.

1969 m. grupė Lietuvos alpinistų dalyvavome SSRS alpinizmo pirmenybėse. Įkopėme į Džigitas viršūnę (5170 m) Tianšanis (6s.k.) ir laimėjome 4-tą vietą (aukštuminių- techninių įkopimų klasėje). Šioje klasėje pirma vieta nebuvo skirta, nes nedalyvavo rusų komanda.

1972 m. man buvo pavesta organizuoti grupę, pasiruošti dalyvauti tarptautinėje alpiniadoje ir vadovauti grupės įkopimui į Komunizmo viršūnę. Lietuvos alpinistų ketvertas įkopėme į aukščiausią Pamyro kalnų viršūnę – Komunizmą (dabar - Ismail Samani, 7495 m). Už aktyvų darbą organizuojant ir vykdant tarptautinę alpiniadą apdovanotas SSRS Sporto komiteto garbės raštu nr.98, Maskva.

Nuo 1959 m. iki 1974 m. įkopiau į 48 viršūnes (1b - 6 sunk. kat.). Iš jų 8 viršūnės virš 5 km aukščio, 5 – virš 6 km ir 2 viršūnės virš 7 km aukščio. Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse esu laimėjęs 5 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos medalius.

1989 m. su alpinistų veteranų grupe buvome nuvykę į Tian-Šanio kalnus (Kirgizija). Visą savo šeimą užvedžiau į Gedimino Akstino viršūnę.

Pasiruošti įkopimams padėjo dalyvavimas orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose bei žiemos turistiniuose žygiuose slidėmis.

Lietuvos ir Pabaltijo orientacijos sporto ir turistinės technikos pirmenybėse ne kartą buvau tarp prizininkų. Orientacijos sporto aukščiausias pasiekimas – pirma komandinė vieta 1963 m. pirmose SSRS varžybose Užkarpatėje, Ukraina. 1961 m. sausio - vasario mėn. dalyvavau turistiniame žygyje Kolos pusiasalyje slidėmis. Žygis vyko negyvenama vietove (280km) su 12 nakvynių palapinėje. Vadovavau trims žiemos turistiniams žygiams Karpatų kalnuose.

Esu bendraautorius pirmosios Lietuvoje knygos apie orientacijos sportą: R.Darškus, K.Monstvilas. Orientacijos sportas. Vilnius, 1963 m.

Turėjau žiemos turizmo instruktoriaus kvalifikaciją ir orientacijos sporto respublikinę teisėjo kategoriją.

Nemažai laiko skyriau organizacinei veiklai. Buvau respublikinės turizmo sekcijos pirmininku, Respublikinio turizmo klubo pirmininku (1961-1962 m.) ir Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininku (1971-1976 m.). Buvau Lietuvos foto meno draugijos nariu. Esu dalyvavęs fotografijos parodose ir surengęs kelias personalines parodas.

Esu apdovanotas Kūno kultūros ir Sporto komiteto Garbės raštais (1959 m., 1984 m.) ir medaliu "Lietuvos sportui atminti” (1982 m.), Kūno kultūros ir Sporto Departamento Atminimo medaliu (2004 m), ir Aukso medaliu už nuopelnus Lietuvos sportui (2009 m).

Už Lietuvos ir Pabaltijo turistinių sąskrydžių ir orientacijos sporto varžybų organizavimą esu apdovanotas SSRS ir Lietuvos respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos 14 Garbės raštų (1961- 1974 m.) ir atminimo ženklu Nr. 17 Už aktyvų darbą turizme (1972 m.).

Pirmaįkopimai: