Taisomas Kalnuose žuvusių alpinistų kapai

==[[Kalnuose žuvusių alpinistų kapai]]== 

'''K-1		Antkapis G.Akstinui, V.Vosyliui.'''

	Gediminas Pranciškus Akstinas (g. 1926-06-03 Marjampolėje) 1941 m. ištremtas į Sibirą. 1953 m. baigė Leningrado (dabar Sankt-Peterburgas) Lesgafto kūno kultūros institutą ir įgijo fizinio lavinimo mokytojo kvalifikaciją. Alpinistu tapo 1951 m. su Leningrado alpinistais. Nuo 1956 m. alpinizmo instruktorius. 1957-10-27 išrinktas pirmos Lietuvoje alpinistų organizacijos  Respublikinės alpinizmo sekcijos prezidiumo pirmininku. Reikšmingiausi įkopimai: 1957 m. Dombaj Ulgeno v. traversas ([[Kaukazas]]), 1958 m. Ulu- Tau Čana v. (Kaukazas), [[Ušba]] (Kaukazas). Žuvo 1959 m. rugpjūčio 2 d. sniego griūtyje kopdamas į [[Dych Tau]] v. (Kaukazas, Bezingi rajonas)
	[[Vytautas Vosylius]] (g. 1932-03-26 Kauno m.) 1959 m. baigė Kauno Medicinos Institutą, įgijo gydytojo kvalifikaciją. Nuo 1958 m. alpinizmo instruktorius. 1957 m. Kaune įkūrė alpinizmo sekciją. 1959-06-16 išrinktas pirmuoju Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininku. Reikšmingiausi įkopimai: 1957 m. Dombaj- Ulgenas v. (Kaukazas), 1958 m., Ulu- Tau- Čana v. (Kaukazas), Žuvo 1959 m. rugpjūčio 2 d. sniego griūtyje kopdamas į [[Dych Tau]] v. (Kaukazas, Bezingi rajonas).
	Antkapis pastatytas Kaune, Petrašiūnų kapinių panteone. (Žiūr, nuotraukas).
	Antkapio autoriai- architektai Alfredas Jakučiūnas ir Julius Jurgelionis. Išrinktas respublikiniam konkurse 1961 m. iš pateiktų 28 projektų. Trys į žemę įsmeigti ledkirčiai simbolizuoja sustojusius pailsėti alpinistus (kartu žuvo ir [[Feliksas Mieliauskas]], žiūr. K-2). 
	Antkapis pastatytas Lietuvos alpinizmo federacijos (pirmininkas [[Vytautas Viršilas]]) iniciatyva ir lėšomis, įvairių alpinizmo varžybų dalyviams savanoriškai paaukojus varžyboms organizuoti skirtas lėšas antkapio statybai. Antkapis užbaigtas 1963 m. Tai buvo pirmasis antkapis dabartiniame „alpinistų kalnelyje“ Petrašiūnų kapinių panteone.
K-1-1				Atminimo ženklai.
	[[Gedimino Akstino viršūnė]] ir [[Lietuvos alpinistų viršūnė]] [[Tian Šanis|Tian Šanyje]], Karakolo tarpeklyje (žiūr. sk. Kalnai, pavadinti lietuviškai)
	Paminklinė lenta Kaukaze, Bezingi raj. pastatyta pakeliui į [[Dych Tau]] viršūnę šalia Bezingi ledyno Mises- Koš nakvynvietėje 1964 m. tuometinio Kauno Politechnikos instituto alpinistų komandos ([[Erdvilas Adomaitis]], [[Giedrius Bernatonis]], [[Julius Jurgelionis]], [[Algis Norkus]]) iniciatyva ir lėšomis šalia kitų paminklinių lentų (žiūr. Nuotraukas 2 vnt.)
[[vaizdas:kapai Akstinas.jpg]]
[[vaizdas:kapai Akstinas ir Vosylius.jpg]]
[[vaizdas:kapai Kaukazo paminklas.jpg]]

Paruošė: G. Bernatonis 2004 m. lapkričio mėn.


'''K-2	Antkapis Feliksui Mieliauskui'''

	Feliksas Mieliauskas (g. 1929-05-30 Skersinių kaime Utenos rajone). 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (geografijos mokytojas). Verslininkas. Reikšmingiausi įkopimai: Donguz-Orun-Baši v. Mongolijos Liaudies Respublikos v. Laisvosios Ispanijos v. (1958 m. Kaukazas). 1957 m. Vilniuje įkūrė alpinizm o sekciją, 1957-1959 m. Lietuvos alpinizmo sekcijos pirmininkas. 
	Žuvo 1959 m. rugpjūčio 2 d. sniego griūtyje kopdamas į Dych- Tau v. (Kaukazas, Bezingi rajonas)
	Antkapis F. Mieliauskui pastatytas Saulės (šv. Petro ir Povilo) kapinėse Vilniuje. Užrašas- Tragiškai žuvęs alpinistas Feliksas Mieliauskas (1929.V.30 – 1959.VIII.2). Antkapio projekto autorius inž. Kostas Valukonis, simbolizuoja briaunotą kalno keterą. Fasadinėje paminklo pusėje iškaltame apskritime pavaizduota kalno viršūnė ir ledkirtis, pusę apskritimo puošia iš ąžuolo ir lauro lapų. Antkapis pastatytas 1960 m. žmonos Irenos Mieliauskienės iniciatyva. (Žiūr. nuotraukas). 
	Kaune, Petrašiūnų kapinėse F.Mieliauskas minimas paminkliniame antkapyje kartu su juo žuvusiais alpinistais G.Akstinu ir V.Vosylium. (Žiūr, K-1).

[[vaizdas:kapai Mieliauskas.jpg]]

Ruošė: R.Valiukonienė,J.Navickienė,G.Bernatonis.


'''K-4			Antkapis ir paminklas Kastyčiui Zubovui'''

	Kastytis-Konstantinas Zubovas (gim. 1940-09-29 Kaune,- žuvo 1971-07-02 [[Tian Šanis|Tian Šanio]] kalnuose) 1958 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą, 1964 m. Kano Politechnikos institutą (architektas- inžinierius). Nuo 1964 m. dirbo Žemės Ūkio Statybos Projektavimo institute Kaune. Alpinizmo instruktorius. 1967- 1971 m.m. projektavo ir statė Ala-Arčios alpinistų stovyklą Tian- Šanyje. Reikšmingiausi įkopimai: 1967 m. [[Lenino]] viršūnė ([[Pamyras]], 7134 mvjl), 1968, 1970 m. Karūnos v. ([[Tian Šanis]], 4810 mvjl.), 1970 m. Tadžikijos v. (Pamyras, 6505 mvjl. 6 sunkumo kat.), 1970 m. Babelio v. (Pietvakarių Pamyras, 6007 mvjl). Žuvo kopdamas į Karūnos v. penktąjį bokštą 1971 m. liepos mėn. 2 d.
	Antkapis (nuotrauka 1 ir 2) K.Zubovui pastatytas Kaune Petrašiūnų kapinių panteone vad. „alpinistų  kalnelyje“. Antkapio pirmoje pusėje užrašas: ARCHITEKTAS- ALPINISTAS KASTYTIS ZUBOVAS 1940-1971 ŽUVO LIEPOS ANTRĄ DIENĄ KOPDAMAS Į KARŪNOS PENKTĄ BOKŠTĄ. Antkapio antroje pusėje – rauda: KAD PASAKYTUM, KAD AŠ ŽINOČIAU KOKIŲ ŽOLYNĖLIU IŠDYGSI, KOKIOMIS ŠAKELĖMIS IŠSIŠAKOSI, KOKIAIS LAPELIAIS LAPOSI? GEGELE PASIVERSČIAU, PAS TAVE ATLĖKČIAU, ŠAKELĖSE TAVO KUKUOČIAU.
	Antkapio projekto autorė ir atlikėja- K.Zubovo sesuo skulptorė Dalia Zubovaitė- Palukaitienė. Tai ąžuolinis koplytstulpis, keturšlaičiu vario stogeliu ir „saulute“ virš jo. Skulptūros iš abiejų pusių. „Kastis“ visiems laikams jaunas ir gražus, papuoštas žvaigždžių vainiku; kitoje pusėje – liūdinti Motina su kūdikiu ant rankų ir graži rauda. Antkapio pastatymą organizavo Zubovų šeima 1974 m. Rėmėjai - Lietuvos alpinistai.

[[vaizdas:kapai Zubovas Petrasiunai.jpg]]

'''K-4-1				ATMINIMO ŽENKLAS'''

	Tai akmeninis koplytstulpis (nuotrauka 3) K.Zubovui atminti [[Tian Šanis|Tian Šanio]] kalnuose, Kirgizijos respublikoj, apie 30 km. nuo sostinės Biškeko, netoli alpinistų stovyklos „Ala-Arča“, žuvusių alpinistų atminimui skirtose kapinaitėse. Koplytstulpis iš lauko akmenų su niša centrinėje dalyje užrašui: KASTYTIS ZUBOVAS 1940.09.29-1971.07.02 žuvo kopdamas į Karūnos v. (rusų kalba). Dengtas metaliniu keturšlaičiu stogeliu, po juo varpas, viršuje metalinis kryžius. Prieš koplytstulpį nedidelė iš akmenų grįsta aikštelė, į kurią veda keli akmeniniai laiptai. Projektavo ir organizavo pastatymą: žmona- architektė Laima Zubovienė, darbams vadovavo tuometinis „Ala- Arča“ stovyklos viršininkas, K.Zubovo bičiulis, Viktoras Suchanovas, įjungęs į darbus visus stovyklos sportininkus.
	Kompozitoriaus Juozo Gruodžio varpą padovanojo Stasė Gruodienė, metalo gaminius paruošė alpinistas [[Marius Navickas]]. Koplytstulpis baigtas 1972m liepos 1 dieną.

[[vaizdas:kapai Kastis.jpg]]

Ruošė: D.Palukaitienė, L.Zubovienė-Krivickienė
Red.: G.Bernatonis


'''K-5			Antkapis Eugenijui Bajorui'''

	[[Eugenijus Bajoras]] (g. 1953-02-20 Kaune) 1973 m. baigė prof. technikos mokyklą ir dirbo Kauno gumos dirbinių gamykloje „Inkaras“. Nuo 1973 iki 1982 m. Kauno miesto alpinizmo federacijos pirmininkas, Kauno alpinistų klubo steigėjas. Nuo 1981 m. alpinizmo instruktorius. Reikšmingiausi įkopimai: 1979 m. Čapdara v. (Fanų k.), 1980 m. Čimtarga v. (Fanų k.), 1981 m. Šchelda v. Ušba v., (Kaukazas), 1982 m. Ošo v. (Pamyras), 1982 m. žiemos įkopimas į abi Elbruso viršūnes (Kaukazas). 
	Žuvo 1982 m. sniego griūtyje kopdamas į [[Korženevskaja]] (7105 m) viršūnę [[Pamyras|Pamyre]].
	Antkapis pastatytas Kaune, Petrašiūnų kapinių panteone vad. „alpinistų kalnelyje“.
	Antkapio projekto autorius- skulptorius Vladas Žirgulis, mintis- nebaigtas kelias į viršūnę. Antkapis pastatytas 1983 m. artimųjų, sporto draugijos „Žalgiris“, Lietuvos Kūno kultūros ir sporto komiteto ir kt. Lėšomis.
[[vaizdas:kapai EBajoras.jpg]]

Ruošė: J.Bajorienė, G.Bernatonis.	2004-11 mėn.


'''K-8 			Antkapis Andriui Marazui'''

[[Andrius Marazas]] (gim. 1970 m. Vilniuje) baigęs Vilniaus Universitetą įgijo matematiko profesiją. 1989 m. pradėjo domėtis alpinizmu. Vilniaus miesto alpinizmo sekcijoje įgijo II atskyrio alpinisto kvalifikaciją. Reikšmingiausi įkopimai: Ural, Džangi-Tau, Katyn- Tau ([[Kaukazas]], Bezingi rajonas). 
	Žuvo 1998 m. Kaukaze, Bezingi raj. leisdamasis nuo Katyn- Tau viršūnės.
	Antkapis pastatytas Vilniaus miesto Sudervės kapinėse 35 kvartale. Antkapio projekto autoriai- tėvai Alina ir Vytautas Marazai, mintis amžinybės švytėjimas ir tradicinė krikščioniška pagarba mirusiems. Pastatytas 1999 metais tėvų iniciatyva, rėmėjai Lietuvos alpinizmo asociacija ir UAB „Universalios valdymo sistemos“. Darbus atliko personalinė įmonė „Labradoras“.
[[vaizdas:kapai Marazas.jpg]]

Ruošė: V.Marazas, G.Bernatonis.

[[Category:Alpinizmo paveldas]]