Taisomas Ženklai

BALTIJOS ŠALIŲ ALPINISTŲ SUSITIKIMŲ ''BALTICUM'' ŽENKLIUKŲ KATALOGAS 1959 - 1982 m.


[[Vaizdas:zn 1.jpg|300px|left]]

[[Vaizdas:znk 1.jpg|300px|right]]

[[Vaizdas:znk 2.jpg|300px|left]]

[[Vaizdas:znk 3.jpg|300px|right]]

[[Vaizdas:znk 4.jpg|300px|left]]

[[Vaizdas:znk 5.jpg|300px|right]]



































































MEDARDO PURIO SUKURTI ŽENKLIUKAI


Lietuvos alpinistų veiksmai jau nuo 1958 metų palydimi simbolika. Tai proginiai ženkleliai, medaliai, plakatai, gairelės, viršūnėse paliekami rašteliai ir kt. Pirmieji alpinizmą kultivuoti pradėjo latviai, o vėliau – ir lietuviai su estais. Kas metai šios trys tautos organizuodavo bendrus renginius, dažniausiai Pabaltijo alpinizmo čempionatus ir laipiojimo uolomis varžybas. Pabaltijo alpinistai rinkdavosi vis kitoje sostinėje ir kiekvienam susitikimui buvo išleidžiamas ženkliukas su lotynišku pavadinimu „Balticum“.

 	 	 
14,5x18,5 mm[[Vaizdas:01-Balticum 1965.JPG|300px]]
[[Vaizdas:02-Balticum 67.JPG|300px]]
	19x8 mm	21x16 mm[[Vaizdas:03-Balticum'73.JPG|300px]]

 	 	 
14x30 mm[[Vaizdas:04-Balticum 1976.JPG|300px]]	18,5x17 mm[[Vaizdas:05-Balticum'82.JPG|300px]]	Ø 22 mm[[Vaizdas:06-Balticum'88.JPG|300px]]


Lietuviai gamino ženkliukus ir savo progoms.

 
	
 	
21x13 mm[[Vaizdas:07-Alpiniada'80.JPG|300px]]
	16x23 mm[[Vaizdas:08-Seminaras 1976 Vilnius.JPG|300px]]
	

„1957 m. spalio 27 d. Kaune alpinistų aktyvo susirinkime buvo sukurta respublikinė alpinistų organizacija. Šią datą ir reikėtų laikyti oficialiu respublikos alpinistų kolektyvo gimimu.“ (34 psl.)
„Į Alpinizmo federaciją sportininkai susibūrė 1959 m. birželio 16 d. Federacijos pirmininku tapo Vytautas Vosylius.“ (35 psl.)
(V.Viršilas. Sportinio alpinizmo pradžia Lietuvoje. „Kalnai lieka rymoti“  Vilnius 1970)

 
	
 
	
Ženkliukas „Lietuvos alpinizmo federacija“, 16,5x20,5 mm[[Vaizdas:09-Lietuvos alpinizmo federacija.JPG|300px]]
	Ženkliukas „Lietuvos alpinizmo federacijai 25 metai“, 20x26 mm[[Vaizdas:10-Lietuvos alpinizmo federacijai 25 metai.JPG|300px]]
	

„Centrinis Kaukazas – aukščiausia kalnagūbrio dalis, nusidriekusi nuo Elbruso iki Kazbeko...“ (116 psl.)
„1958-ais metais „Elbruso“ stovykloje vyko pirmoji Lietuvos ir pirmoji Pabaltijo alpiniados...“ (117 psl.)
„Elbrusas (5633 m) – aukščiausia Kaukazo ir Europos viršūnė – daugelio alpinistų tikslas.“ (117 psl.)
(A.Šteinas. TSRS kalnų rajonų apžvalga. „Kalnai lieka rymoti“ Vilnius 1970)

1958-ais metais Lietuvos alpinistai – I-osios Lietuvos alpiniados centriniame Kaukaze ir Pabaltijo I-osios alpiniados dalyviai įkopė į aukščiausią Kaukazo ir Europos kalną Elbrusą (2 viršūnės: 5633 m. – vakarinė, 5595 m. – rytinė. Kabardos-Balkirijos ATSR).

 
		
Ženkliukas „I-oji Lietuvos alpiniada 1958-1978“, 18,5x20,5 mm[[Vaizdas:11-Lietuvos alpiniada 1958-1978.JPG|300px]]
		

„1964 m. į tolimą ir paslaptingą Pamyrą išvyko pirmoji mūsų respublikos alpinistų ekspedicija, kurios tikslas – įveikti aukštesnes kaip 6000 m viršūnes. Todėl ji buvo pavadinta aukštumine. Ilgai laukėme žinių iš šios atokios vietos. Pagaliau atėjo... telegrama: „Įveikėme naują šešiatūkstantinę (6080 m virš jūros lygio) viršūnę, ją pavadinome Lietuvos vardu. Be to, įkopėme dar į dvi neregistruotas viršūnes ir pirmųjų įkopėjų teise jas pavadinome Čiurlionio (5794 m) ir Donelaičio (5837 m) vardais.“ (97 psl.)
Tokiu būdu atsirado „lietuviškų“ viršūnių Tadžikijoje Šachdaros kalnagūbryje...“ (98 psl.)
(V.Viršilas. Po dešimties metų. „Kalnų takais“ Vilnius 1981)

 
		
Ženkliukas „6080 Lietuva 1964“, 14,5x15,5 mm[[Vaizdas:12-6080 Lietuva 1964.JPG|300px]]
		

„Ypač įsimintina II-oji Lietuvos alpiniada, įvykusi 1969 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tian Šanio kalnuose, Karakolo slėnyje (Kirgizijos TSR)... Joje dalyvavo 96 įvairios kvalifikacijos alpinistai. Visi dalyviai įkopė į Gedimino Akstino viršūnę...“ (48 psl.)
II-osios alpiniados metu buvo surengta nedidelė ekspedicija į dar nepasiektą Terskej Alatau kalnagūbrio viršūnę. Dvi alpinistų grupės,... įveikusios tris ledynus ir du kalnagūbrius, skirtingais maršrutais pakilo į 4850 m aukščio viršūnę ir, pasinaudoję pirma įkopėjų teise, pavadino ją Žalgirio vardu.“ (49psl.)
(V.Šaduikis. Straipsnis: "Lietuvos alpinistų takai 1969-1978 m." „Kalnų takais“ Vilnius 1981)

 
		
Ženkliukas „Žalgirio viršukalnė 4850 Tianšanis“, Ø 21 mm[[Vaizdas:13-Zalgirio virsukalne 4850 Tiansanis.JPG|300px]]
		


Alpiniada skirta Lietuvos alpinizmo organizatoriams ir vadovams G.Akstinui, F.Mieliauskui ir V.Vosyliui atminti, kurie, bekopdami į Dych Tau viršūnę (5204 m) Kaukaze, 1959 m. rugpjūčio 2 dieną pateko į sniego griūtį ir žuvo.


 
		
„Alpiniados memorialo 1959-1969“ ženkliukas, 20x12,5 mm[[Vaizdas: 14-1959-1969.JPG|300px]]
		

Proginiai ir atminimo ženkliukai pagaminti iš melchioro – vario ir nikelio sidabro spalvos lydinio, tompako – žalvario, kuriame yra vario ir cinko su įgilinto vaizdo graviravimu, pripildant emale, juodinimu, sidabruojant Telšių taikomosios dailės technikumo, Valstybinio Vilniaus dailės instituto, gamybinio kombinato „Dailė“ Vilniuje metalo dailiojo apdirbimo skyriuose. 
Atlikimo meistrai-graveriai L.Čeikus, V.Garška, Z.Jurevičius ir S.Mickus.
Tiražas 300 vnt.

Ženkliukų katalogas

[[Vaizdas: Z 1.jpg|600px]]

[[Vaizdas: Z 2.jpg|600px]]


Ženkliukų autorius [[MEDARDAS PURYS]]