Taisomas Kalnai ir perėjos - pavadinti lietuviškai

Pradžia sietina su keliavimais kalnuose J. Domeika (1801–89; Kordiljeros), J. Čerskis (1845–92; Sibiras), J. Chodzka (1850; Araratas), A. Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K. Aris (1874–1941; Pamyras, Tianšanis), A. Poška (1903–92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). Organizuoto Δ pradininkai – G. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos Δ sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957-10-27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų org-ja – Respublikinė Δ sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas).

Δ pradžia – 1957 [[Vytautas Vosylius]] organizuota Kauno alpinistų kelionė į Kaukazą. 1958 G. Akstinas ir F.Mieliauskas suorganizavo išvyką (Baltijos šalių alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5642 m.) įkopė 28 Lietuvos alpinistai. 1959 įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę Δ s-gą), nuo 1996 – Lietuvos alpinizmo asociacija. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5204 m Kaukaze) žuvo G.Akstinas, F.Mieliauskas ir V.Vosylius, o žuvusiųjų benražygiai (ekspedicijoje dalyvaujant Lietuvos alpinistams), įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis) pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinistų (4050 m) (1 lent.). 1960 suorganizuota pirmoji lietuvių ekspedicija žuvusiems Lietuvos Δ pradininkams atminti (vad. M.Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. Kuriasi sporto d-jų alpinistų sekcijos (Žalgirio d-jos 1961, Nemuno d-jos 1967). 1964 pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K.Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pietvakarių Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais. Svarbiausios ekspedicijos nurodytos 2 lentelėje. Didelį Δ organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979) ir Vilniaus (įk. 1980) alpinistų klubai.

D. Makauskas 1970 tapo [[SSRS]] čempionu uolų klasėje, 1982 už įkopimą į [[SSRS]] 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis – pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš [[Aštuoniatūkstantieji|14 aukšč. kalnų]] – Dhaulagirį (8167 m Himalajuose;1990). A.Skėraitytė viena įkopė į Korženevskajos viršūnę (7105 m Pamyre). V. Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių 1993-05-10 įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą (8840 m Everestą), o 1993–96 įkopė į visų žemynų kalnų aukščiausas viršūnes.


'''K A L N A I,  P A V A D I N T I  -  L I E T U V I Š K A I'''- 
2012

Kaip atsitiko, kad kalnai, esantys taip toli nuo Lietuvos, Tian 
Šanyje Pamyre, netgi Kinijoje, buvo pavadinti Lietuviškais vardais!
Kas tie žmonės, kurie pirmieji įkopė į kalną ir įgavo teisę pavadinti viršūnę norimu vardu.
Jų noras buvo viršūnes pavadinti lietuviškai.
Apie tai šiame leidinyje.

PIRMAS KALNAS
1959 m spalio mėn. 12 d.

GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m
TIAN ŠANIS, KIRGIZIJA

Kalno pavadinimas atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.


Gedimino Akstino nuotrauka.



Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.



Alimas Romanovas g. 1927, Marija Melinskaitė g.1931-12-28 tarnautoja Kaunas,


Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius, Paulius Normantas g.1929 plaukimo treneris Kaunas.
					 
Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų.

Masinių įkopimų nuotrauka,
vaizdai viršūnėje, joje palikti ženklai.


Žemėlapis su pažymėtomis viršūnėmis
<br/> [[image:Altyn_Aras.gif]] 
Gedimino Akstino
Lietuvos alpinistų
Žalgirio
Mažvydo
Vilniaus Universiteto
Nemuno
Lietuvos tūkstantmečio

ANTRAS KALNAS

1959 m spalio 15 d.


Viršūnės nuotrauka

Lietuvos alpinistų viršūnė 4050 m
Tian Šanis, Kirgizija


Viršūnės pavadinimas atsirado iš alpinistinio solidarumo. Trys lietuviai, trys patys geriausi Lietuvos alpinistai Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius susirišę lipo į Dych Tau viršūnę Kaukaze. Kartu visi buvo užpilti sniego lavinos ir žuvo. Dabar vienas jų, vyriausias, pagerbtas jo vardo viršūne, O kaip kiti du? Taip galvojo Marija Melinskaitė ir Kazys Monstvilas tik ką įkopę į Gedimino Akstino viršūnę. Jie nutarė, kad reikia surasti dar vieną bevardę viršūnę ir ją paskirti Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus atminimui. Po trijų dienų pasitelkę Paulių Normantą, tryse įlipo į 4050 m aukščio viršūnę visai šalia Gedimino Akstino viršūnės. Tą viršūnę jie pavadino Lietuvių alpinistų Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus, žuvusių kartu su Gediminu Akstinu, viršūne. Sutrumpintai Lietuvių alpinistų viršūne.



Vosyliaus, Gračiovo, Mieliausko nuotrauka



Kaukazas, 1959m liepos mėn. Lietuvos alpinistų rinktinė alpinėje pievoje kelios dienos prieš žūtį. Nuotrauka rasta po žūties Gedimino Akstino kuprinėje. Kairėje Vytautas Vosylius, dešinėje Feliksas Mieliauskas, per vidurį Genadijus Gračiovas, vienintelis per sniego griūtį likęs gyvas.


1964 m
Pirma aukštuminė Lietuvos alpinistų ekspedicija

Ekspedicijos vadovas Kazimieras Monstvilas

TREČIAS KALNAS

1964 m liepos 28 d.



Čiurlionio viršūnės nuotrauka



Čiurlionio viršūnė 5794 m
Pietvakarių Pamyras Tadžikija



Juozas Antanavičius g. 1940 muzikologas Vilnius

Lietuvos vardą atitinkanti viršūnė turėjo būti ne žemesnė kaip 6000 m.  Ekspedicijos dalyviams dar vykstant Pamyro traktu, muzikas Aleksandras Jurgelionis pasiūlė: „Būtų gerai, kad pavyktų įkopti be Lietuvos į dar kokią bevardę ir ją pavadinti Čiurlionio vardu, o jei pavyktų į dar vieną, tai galėtume ją pavadinti Donelaičiu.“ Kiti ekspedicijos dalyviai šiai minčiai pritarė.
Taip atsitiko, kad pirma įkopta viršūnė buvo bevardė, bet jos aukštis siekė tik 5784 m. Kadangi Lietuvai tai buvo nepakankamas aukštis, alpinistai neabejodami jai suteikė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tą pačią  dieną jie tęsė žygį ketera į gretimą 5837 m aukščio viršūnę ir ją pavadino Kristijono Donelaičio vardu.


Algimanto Jucevičiaus žygiai prie Čiurlionio kalno.



Portretas



Algimantas Jucevičius


Čiurlionio viršūnė


2003 m Algimanto Jucevičiaus išleistas atvirukas
2011 m jis vėl prie Čiurlionio viršūnės.


Portretinės nuotraukos



Romualdas Augūnas g. 1938-04-13	statybos technikas Vilnius, Balys Binkauskas g. 1939-10-17 inžinierius elektrikas Vilnius,	

Aleksandras Jurgelionis	g. 1937-01-22 pianistas Vilnius	Augustas Kubilius g. 1933-09-28 radioelektronikos inžinierius Kaunas,
											
Stasys Miglinas	g. 1930-03-23	statybos inžinierius Vilnius, Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius,
					
				
Jaroslavas Okulič-Kazarinas g. 1931-07-14 radioelektronikos inžinierius	Kaunas,	Vilius Šaduikis g. 1940-11-10 inžinierius mechanikas Vilnius
				
	
						

KETVIRTAS KALNAS
1964 m liepos 28 d.

Donelaičio viršūnės nuotrauka


Donelaičio viršūnė 5839 m
Pietvakarių Pamyras Tadžikija

Įkopę į Čiurlionio viršūnę alpinistai, vadovaujami Juozo Antanavičiaus , nesileido žemyn, bet tęsė žygį ketera iki kitos viršūnės, kurią pavadino Kristijono Donelaičio vardu.


Nuotrauka 
ketera tarp Čiurlionio ir Donelaičio viršūnių

Žemėlapis su pažymėtomis viršūnėmis:

<b/> [[image:PamyrPV.gif]]

Lietuva
Čiurlionis
Donelaitis
Lituanika
Kauno Politechnikos institutas
Dariaus ir Girėno
Brolių Bajorų
Vytauto
Akademiko Kazimiero Baršausko
Šiauliai
Mildos
Audros
Karaliaus Mindaugo






Donelaičio viršūnės nuotrauka



Donelaičio viršūnė 5837 m vaizdas iš pietų pusės.
1.maršrutas siena iš pietų.
2.maršrutas pietvakarių ketera.
3.maršrutas – traversas per Čiurlionio viršūnę.


Alpinistai, 1974 m įkopę į Donelaičio 5837 m viršūnę siena iš Pietų pusės.


Balys Binkauskas g. 1939 minžinierius elektrikas Vilnius, Valentinas Bitinas g. 1938 inžinierius energetikas Elektrėnai
 						
Julius Jurgelionis g. 1937 architektas Vilnius, Vitalis Stepulis g. 1938 inžinierius statybininkas Vilnius	


Alpinistai, 1974 m įkopę į Donelaičio 5837 m viršūnę Pietvakarių ketera.


Valentinas Bitinas g. 193 m	inžinierius energetikas	Elektrėnai, Laima Zubovienė g. 1941 m architektė Kaunas,
 							

Laima Siaurukaitė g. 193 Vilnius, Nijolė Volungaitytė g. 1936 inžinierė Kaunas
						
							
PENKTAS KALNAS

1964 m rugpjūčio 18 d.

Lietuvos viršūnės nuotrauka


Lietuvos viršūnė 6080 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija

Estai ir latviai jau buvo Pamyro kalnuose įvardinę savo snieguotas viršūnes Estonija ir Latvija aukštesnes kaip 6 km. Tad ir lietuviai suorganizavo ekspediciją Lietuvos viršūnei ieškoti. Dar prieš išvykimą į ekspediciją, alpinistinėse kalnų schemose Šachdaros kalnagūbryje buvo numatyta kopti į 6222 m bevardę viršūnę. Deja, kai tą viršūnę pasiekė visa alpinistų komanda, įkopimą džiaugsmą aptemdė rasta konservų dėžutė su pirmųjų įkopėjų pavardėmis. Teko skubiai ieškoti kitos panašaus aukščio viršūnės. Po kelių žvalgybos dienų tokia bevardė 6080 m aukščio viršūnė buvo rasta keteroje netoli nuo Čiurlionio ir Donelaičio viršūnių.



Pirmųjų įkopėjų nuotraukos


Lietuvos viršūnės nuotrauka iš Pietvakarių pusės su pažymėtais maršrutais (A.Jucevičiaus)

Lietuvos viršūnės vaizdas iš Pietvakarių pusės. Sienos priekyje matyti stambios uolų atbrailos, vadinamos bastionais. Nuotraukoje parodyti 3 maršrutai, kuriais lietuviai lipo į viršūnę.
1.Kairiuoju bastionu
2.Per centrinį bastioną
3.Rytų ketera


Alpinistai, 1974 m įkopę į Lietuvos viršūnę 6080 m stačiausiu ir sunkiausiu maršrutu Pietvakarių sienos kairiuoju bastionu.


Zigmas Blažaitis g. 1942 geodezininkas Vilnius, Arūnas Šukys 
					
Alfredas Buika	g. 1947	muzikas	Klaipėda, Julius Jurgelionis g. 1937 architektas Vilnius
						
Alpinistai, 1974 m įkopę į Lietuvos viršūnę 6080 m sieniniu maršrutu per Pietvakarių sienos centrinį bastioną.

Romualdas Misiukevičius	g. 1947	Muzikas	Vilnius, Rimgaudas Songaila g. 1947 muzikas Vilnius,

Eimutis Karčiauskas g. 1949 Kaunas, Medardas Purys g.1937 architektas Vilnius, Vytautas Viršilas g. 1930-02-16kelių inžinierius Vilnius
											

ŠEŠTAS KALNAS

1969 m rugpjūčio 17 d.



Žalgirio viršūnės nuotrauka

Žalgirio viršūnė 4850 m Tian Šanis , Kirgizija


Lietuviui Žalgirio vardas siejasi su pergalingu mūšiu arba su stipria krepšinio komanda, o alpinistams su Žalgirio sporto draugija, kuri labiausiai rėmė alpinistų žygius.
Pirmieji kopėjai pasidalino į 2 grupes po 6 alpinistus. Kopė jie vienu metu skirtingais maršrutais. Vieni lipo uoliniu maršrutu, o kiti per ledą ir sniegą.

Pirmojo įkopimo dalyviai: 


Vitalijus Stepulis g. 1938-12-01 statybos inžinierius Vilnius, Jovita Pečkaitienė g.1937 Vilnius, Darata Stankutė g. 1938 ekonomistė Vilnius
							
 							
Aleksandras Šteinas g. 1927 inžinierius elektrikas Vilnius, Vytautas Viršilas g. 1930-02-16 kelių inžinierius Vilnius, Jurgis Zamulaitis g. 1932 Kaunas
							

Rimas Zdanavičius g. 1937 muzikas, Romualdas Augūnas g. 1938 statybos inžinierius Vilnius, Algirdas Briedis g.1939 gydytojas Šiauliai,
								
Augis Gučas	g. 1940-02-18	architektas Vilnius,	Aleksandras Jurgelionis g. 1937-01-22 muzikas Vilnius, Antanas Varanka g. 1937-09-06 Vilnius
						

Žalgirio viršūnės nuotrauka iš Arašano slėnio


1979 m vyko speciali alpinistinė ekspedicija į Žalgirio viršūnės rajoną. Planuota įkopti į Žalgirio viršūnę iš kito slėnio ir kitu maršrutu negu 1969 m. Įveikę maršruto pradžioje sunkų kontraforsą alpinistai Vilius Šaduikis, Aurelija Mozūraitytė ir Juozas Daugvila pasiekė viršūnę ir paliko joje skydą su Žalgirio simbolika.


Nuotrauka: skydas su kardais ant Žalgirio viršūnės


SEPTINTAS KALNAS

1973 m liepos 31 d.

Vilniaus viršūnės nuotrauka


Vilniaus viršūnė 4120 m Pamyro Alajus Tadžikija

Vilniaus alpinistai seniai svajojo pagerbti savo miestą pirmą kartą įkopta viršūne. Tokia viršūnė buvo surasta Pamyro kalnuose Zeravšano kalnagūbryje. 
Alpinistai lipo į viršūnę dviem skirtingais maršrutais po keturis žmones. 

Įkopimo dalyviai:

Algimantas Baublys g.1951, Vilius Šaduikis g. 1940-11-10
						
Julius Jurgelionis g. 1937-01-22 Architektas Vilnius, Viktoras Čepkevičius g. 1924-06-29 gydytojas Vilnius,
					
Laimonas Buika	g. 1953-03-05, Albinas Svirskis g. 1951-01-11,
					
Alvydas Peištaras g. 1953-06-03, Linas Zakarevičius g. 1947
					
 
AŠTUNTAS KALNAS

1977 m birželio 24 d.


 
Rasos viršūnės nuotrauka


Rasos viršūnė, 5381 m. Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija

Birželio 24 d. Lietuvoje švenčiama Rasos šventė. Tą dieną įkopę į bevardę viršūnę du Kauno alpinistai taip ją ir pavadino – Rasos viršūne.

Pirmojo įkopimo dalyviai:


Kęstutis Virbalis g. 1951-05-15,	Romualdas Bajoras g. 1954
						

DEVINTS KALNAS

1977 m liepos 22 d.


Kauno viršūnės nuotrauka


Kauno viršūnė 5400 m Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija.


1977 m į geologų ekspediciją Pamyre išvyko trys Kauno alpinistai ir vienas latvis. Ten jie įkopė į tris bevardes viršūnes, o vieną iš jų pavadino savo gimtojo miesto vardu.


Kauno viršūnė

Pirmojo įkopimo dalyviai


Eugenijus Bajoras g. 1953-02-20	Alpinizmo instruktorius	Kaunas,	Romualdas Bajoras g. 1954 Kaunas,
					

Kęstutis Virbalis g. 1951-05-15	Kaunas,	Valdis Kikans g. Ryga
									

DEŠIMTAS KALNAS

1977 rugpjūčio 16 d.

Maironio viršūnės nuotrauka



Maironio viršūnė 5155 m Pietvakarių Pamyras Šugnano kalnagūbris Tadžikija


Įkopimo dalyviai manė, kad viršūnė verta tauriausio lietuvių poeto Maironio vardo.



Grupinė nuotrauka


įkopimo dalyviai: Eugenijus Bajoras, Romualdas Bajoras, Kęstutis Virbalis ir V.Kovalenko (Rusija).






Žemėlapis

Pietvakarių Pamyras su pažymėtomis Rasos, Kauno ir Maironio viršūnėmis.



VIENUOLIKTAS KALNAS

1979 m liepos 22 d.


Mažvydo viršūnės nuotrauka
 

Mažvydo viršūnė 4565 m Tian Šanis, Kirgizija.

Alpinistų komanda, kurioje buvo nemaža akademinės inteligentijos, parinko viršūnei Mažvydo vardą. Martynas Mažvydas (1510 – 1563) pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Pirmojo įkopimo dalyviai


Juozas Daugvila g. 1950-10-19 chemikas Vilnius,	Aurelija Mozūraitytė g. 1942-09-21 chemikė Vilnius, Kęstutis Karčiauskas g. 19 matematikas Vilnius,						
		
Paulius Koncė	g. 1947-05-20	muzikas	Vilnius, Vilius Šaduikis 1940-11-10 Vilnius
					
DVYLIKTAS KALNAS

1979 m. liepos 24 d.


Vilniaus Universiteto viršūnės nuotrauka

Vilniaus Universiteto viršūnė 4740 m 
Tian Šanis, Kirgizija

1979 m Vilniaus Universitetui sukako 400 metų. Įkopimo dalyviai, kurių dauguma yra baigę šį universitetą, panoro pagerbti savo alma mater ir įkopę į bevardę viršūnę pavadino ją Vilniaus Universiteto vardu.

Grupinė nuotrauka ant viršūnės


Pirmojo įkopimo dalyviai: Juozas Daugvila, Kęstutis Karčiauskas, Paulius Koncė, Aurelija Mozūraitytė ir Vilius Šaduikis.

TRYLIKTAS KALNAS

1979 m liepos 31 d.



Nemuno viršūnės nuotrauka



Nemuno viršūnė 4650 m
Tian Šanis, Kirgizija


Nemunas yra ne tik šventa Lietuvos upė, bet taip vadinosi sovietmečiu sporto draugija, jungusi rajonų sportininkus. Rėmė ji ir alpinizmą, tad alpinistai nemuniečiai panoro turėti savo draugijos viršūnę.
 



Pirmojo įkopimo dalyviai
                                                                                                                          
Valentinas Bitinas g. 1938-01-24 Elektrėnai, Romualdas Augūnas g. 1938-04-13 statybos inžinierius Vilnius, Juozas Muliuolis g. 1950-10-20 Kaunas,
						

Vaclovas Paplauskas g. 1952-10-02 Panevėžys, Linas Zakarevičius g. 1947, Ina Migla 1935-04-10 dėstytoja Ryga.
						
										
									


1984 metai

Alpinistų ekspedicija į Pietvakarių Pamyrą
vadovas Algis Gudelis


Algis Gudelis g. 1953-12-08 KPI mokslinis bendradarbis,	Jūratė Bajorienė g. 1955-10-15,	Judita Burokaitė g. 1960-10-05
				


Bronius Varseckas g. 1958-03-21, Rimvydas Simutis g. 1953, Stanislovas Navickas g. 1951,
					
Andrius Bloškys	g. 1962, Olegas Usikas	g. 1966, Eugenijus Klikūnas g.
							
Arvydas Avulis g.1955, Kęstutis Baleišis g. 1955, Zenonas Grigas g.,
								
Vidmantas Paulikas g.,	Aleksandras Asavkinas g. 1958,	Vidmantas Mačernis g.,
								
Rūta Kripaitytė	g. 1968-02-09,	Jonas Pleskus g. 1956,	Zigmas Staponkus g.,
					

KETURIOLIKTAS KALNAS

1984 m rugpjūčio 4 d.

Lituanikos viršūnės nuotrauka


Lituanikos viršūnė 6004 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

1.Viršūnės pavadinimas-Lituanikos v.
Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris
6004 m
Viršūnė pavadinta lėktuvo, kuriuo Lietuvos lakūnai Darius ir Girėnas 1933m.perskrido Atlantą, vardu
1984m.rugpiūčio 5d. Pirmaįkopimas
Įkopimo maršrutas: nuo ledyno Čondžirav, šiaurine ketera. 4B sunkumo kategorija.
Įkopimo charakteristika:
maršruto ilgis – 400m
aukščių skirtumas – 400m
vidutinis įkopimo statumas – 70 laipsnių
Įkalta kablių: uolų kablių ir kaiščių – 21, ledo kablių - 22 
Nakvynių skaičius – viena,ant perėjos 5750m
Įkopimo dienų skaičius – dvi
Išėjimas iš bazinės stovyklos:	 rugpiūčio 4d. 15val.
Ant viršūnės:	rugpiūčio 5d.16val.
Sugrįžimas į bazinę stovyklą:	rugpiūčio 6d.20val.
Pirmojo įkopimo dalyviai – komanda “Politechnika”:
Bronius Varsackis	1958, vadovas
Stanislovas Navickas	1951, dalyvis
Judita Burokaitė	1960, dalyvė	
Rimvydas Simutis	1953, dalyvis
Algis Gudelis              1953, dalyvis
------------- Dėl pavadinimo
Viršūnės pavadinimas buvo numatytas 1983 metų žvalgybinio žygio po naują rajoną metu. 1983 m. (Dalyviai, A. Gudelis, R. Simutis). Tais metais Lietuvoje buvo minimas Dariaus ir Girėno skrydžio su Lituanika per Atlantą penkiasdešimtmetis. Lietuvos alpinistams Dariaus ir Girėno skrydžio motyvai buvo labai artimi, todėl 1984 ekspedicijos dalyviai vieningai palaikė įdėją, kad gražiausios ekspedicijos metu įveiktos viršūnės būtų pavadintos Lituanikos ir Dariaus ir Girėno vardu. Ekspedicijos dalyviai puikiai suprato, kad vėliau bus labai sunku atlikti pirmąįkopimą į viršūnę, kurios aukštis daugiau kaip 6000 m. ir pavadinti ją lietuvišku vardu. Pasaulyje vis mažiau bevardžių šešiatūkstantininkų.
---------------------------------------------------------
Įkopimo aprašymas:
Iš bazinės stovyklos prie Vnukuto ir Čondžirav upių santakos kelias prie stovyklavietės link viršūnės eina dešiniuoju upės Čondžirav krantu link 5750m aukščio perėjos.Maršrutas prasideda nuo Čondžirav ledyno.Pirmoje pakilimo į perėją dalyje yra pavojingi ledo plyšiai/ledokritis.Ledokritis apeinamas iš kairės į dešinę link 5750m perėjos.Šiek tiek aukščiau,uolų salelėje,rekomenduojama nakvynė.Nuo bazinės stovyklos iki nakvynės – 6 valandos.Toliau maršrutas eina traversu snieguotu 50 laipsnių statumo šlaitu 150m. į dešinę.Prieiname 7 m. ledo sienelę, bergšrundas. Praėjus ledo sienelę,išėjimas ant 50 laipsnių sniego-ledo šlaito,kuris tęsiasi 200m ir išveda ant suirusių uolų, /15m, IV sunkumo kategorijos/.Toliau eiti prie ryžos spalvos uolų piršto(žandarmo), kuris apeinamas iš kairės per uolų lentynėles /25m, IV+ sunkumo kategorijos, 70 laipsnių statumo/.Toliau išėjimas į apledėjusias uolų lentynėles vidiniame kampe. Vidinis kampas /40m, 70 laipsnių statumo,V sunkumo kategorijos/  praeinamas uolų lentynėlėmis.Po vidinio kampo prasideda uolų lentynėlės / 40m, 50 laipsnių statumo, III+ sunkumo kategorija/. Toliau praėjimas lentynėlėmis prie neryškiai išreikšto vidinio kampo / 40m, 75 laipsnio statumo, V sunkumo kategorija/. Po jų praėjimas prie sienelės su plyšiais  / 40m, 75 laipsnių statumo, V sunkumo kategorija/. Praėjus sienelę, prasideda išėjimas į keterą prieš viršūnę. Ketera / 120m, 30 laipsnio statumo, III sunkumo kategorija/ eiti link sniego kupolo prieš viršūnę /15m, 30 laipsnių statumo, II sunkumo kategorija/. Praėjimas kupolu į 6004m aukščio viršūnę. Kontrolinis turas yra uolų salelėje, šiek tiek žemiau viršūnės.Saugojimo būdai: sniego-ledo dalyje per ledkirčius, uolų dalyse – uolų kabliai ir kaiščiai.Viso panaudota 22 ledo kabliai ir 21 uolų kabliai ir kaiščiai.Nusileidimas per nesudėtingą apie 3A sunkumo kategorijos keterą į vakarus nuo viršūnės.Visas maršrutas iki bazinės stovyklos tęsiasi 10 valandų.
 
Maršruto techninis pasas.
 

 
 


<



PENKIOLIKTAS KALNAS.  K P I 

Viršūnės pavadinimas – KPI (Kauno Politechnikos Institutas)
Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris
Aukštis – 5879m
Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – Viršūnė pavadinta Kauno politechnikos instituto vardu
Pirmojo įkopimo data - 1984 08 06d.
Įkopimo maršrutas: Vakarų kontrforsu, 2B sunkumo kategorija
Įkopimo charakteristika:
Maršruto ilgis – 2200m
Aukščių skirtumas – 780m
Vidutinis įkopimo statumas – 30 laipsnių
Įkalta kablių: ledo – 6
Įkopimo dienų skaičius – 1
Įkopimo valandų skaičius – 5
Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984 08 05d.
	įkopimo į viršūnę – 1984 08 06d.
	sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984 08 06d.
Pirmojo įkopimo dalyviai:
Jūratė Bajorienė	1955, vadovas
Stasys Navickas	1951, dalyvis
Audrius Bloškys	1959  , dalyvis
Olegas Ūsikas		dalyvis
-------------- Dėl viršūnės pavadinimo
Didelė dalis ekspedicijos dalyvių buvo KPI darbuotojai, studentai arba KPI auklėtiniai.1980-1984 metai KPI alpinizmo sportui skyrė nemažai dėmesio ir lėšų. KPI taip pat prisidėjo finansiškai prie šios ekspedicijos organizavimo. Jau išvykstant į ekspediciją buvo galvojama vieną viršūnę pavadinti KPI vardu. Su tuo mielai sutiko ir pirmaįkopėjai. 
---------------- 
Įkopimo aprašymas
 Iš bazinės stovyklos, kuri yra Vnukuto ir Čondžirav upių santakoje, reikia eiti link viršūnės dešiniuoju  Čondžirav upės krantu. Nuo bazinės stovyklos iki Čondžirav ledyno – 3,5 val.Toliau eiti ledynu iki šoninės morenos apie 2,5 val. Nuo bazinės stovyklos iki nakvynių vietos apie 6 val.kelio.Iš nakvynių vietos link viršūnės reikia eiti ledynu Rygos perėjos (5650m) link. Ledyno viduryje – pavojingi ledo plyšiai. Ledokritis apeinamas iš kairės į dešinę. Ledynu reikia eiti su “katėmis”. Praėjus ledokritį, pasukti į kairę uolų link. Prieš išeinant nuo ledyno link uolų yra nukreipiantysis turas. Toliau eiti per sudūlėjusiais uolas 800-1000m ir išeiti prie 10m uolų sienelės. Sienelę reikia įveikti vidiniu kampu ( 5-6m). Toliau per sudūlėjusias uolas prieiti kontrolinį turą. Nuo kontrolinio turo eiti link sniego šlaito. Praėjus 40m sniego šlaitu prieinam prie 30-35 laipsnių statumo  ir 60 m ilgio ledo šlaito. Šią maršruto dalį reikia įveikti, naudojant ledo kablius saugai. Toliau išeinam į keterą, kuri veda į viršūnę. Dešinėje pagal judėjimo kryptį pusėje – pavojingi ledo karnyzai. Kontrolinis turas – šiek tiek toliau nuo pačios viršūnės, ant uolų.Nusileidimas nuo viršūnės  Pietiniu šlaitu, link Rygos perėjos. Toliau reikia leistis pakilimo taku. Nusileidimas nuo viršūnės iki nakvynių vietos  apie 1,5val.   

ŠEŠIOLIKTAS KALNAS

1984	m rugpjūčio 7 d.



Dariaus ir Girėno viršūnės nuotrauka


Dariaus ir Girėno viršūnė 5998 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija
Pirmojo įkopimo dalyviai:
Eugenijus Klikūnas
Arvydas Avulis
Kęstutis Baleišis
Vasilijus Melentjevas (Rusija)

Dariaus ir Girėno kultas prasidėjo 1933 m, kai jie dviviečiu lėktuvu perskrido Atlantą. Sovietmečiu jų šlovė buvo prigęsinta, bet 1983 m vėl paminėtas skrydžio penkiasdešimtmetis. Kopimo dalyviai buvo pilni pagarbos lakūnams ir jiems pašventė vieną iš viršūnių.

SEPTYNIOLIKTAS  KALNAS – Brolių Bajorų v.

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris
Aukštis – 5596m
Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – Viršūnė pavadinta Lietuvos alpinistams Eugenijui ir Romui Bajorams atminti. E.Bajoras žuvo 1982m.liepos 17d ?,kopdamas į Korženevskajos viršūnę. R.Bajoras mirė 1980m.vasario 17d.
Pirmojo įkopimo data – 1984 08 12d. 17val.
Įkopimo maršrutas – Šiaurine ketera, 4B sunkumo kategorija
Įkopimo charakteristika:
maršruto ilgis – 1340m (IV ir V sunkumo kategorijos dalys – 250m)
vidutinis įkopimo statumas(IV ir V s.k. dalys) – 70 laipsnių
Įkalta kablių: uolų - 17
	          ledo – 14
Įkopimo dienų skaičius – 3
Įkopimo valandų skaičius - 9
Nakvynių  skaičius – 2 (viena 5250m aukštyje, kita 5526m aukštyje) 
Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984 08 11d.
	įkopimo į viršūnę – 1984 08 12d.
	sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984 08 13d.
Pirmojo įkopimo dalyviai:
Jūratė Bajorienė	1955, vadovas
Stanislovas Navickas	1951, dalyvis
Algis Gudelis		1953, dalyvis
Rimvydas Simutis	1953, dalyvis
Bronius Varsackis	1958, dalyvis
Vidmantas Paulikas	1963, dalyvis

----------------- Dėl viršūnės pavadinimo
1975-1982 metais Kauno ir Lietuvos alpinizo sporte ryškiai išsiskyrė broliai Eugenijaus ir Romualdas Bajorai. Tuo metu jie buvo Kauno jaunų alpinistų siela. Tai buvo puikūs alpinistai, uolų laipiotojai, jaunų alpinistų ugdytojai. Tragiška lemtis pasisuko taip, kad 1980 m. staiga mirė Romualdas, o 1982 m. kopdamas į Korženevskajos viršūnę Pamyre lavinoje žuvo Eugenijus. Puikių draugų atminimui jų vardu nuspręsta pavadinti uolinę gražuolę viršūnę Vnukuto slėnyje. 
--------------------------------------------------
Įkopimo aprašymas
Nuo bazinės stovyklos, kuri yra Vnukuto ir Čondžirav upių santakoje, link viršūnės reikia eiti dešiniuoju Čondžirav upės krantu. Nuo bazinės stovyklos iki ledyno – 4-4,5val. Toliau eiti ledynu į kairę link keteros panašios į tvorą. Nuobirynais pakylame ant keteros, panašios į tvorą. Prieš išeinant į keterą – signalinis turas. Nuo signalinio turo eiti ant uolų  – 5300m. Praėjus 80-100m žemyn – patogi aikštelė nakvynei. Toliau, praėjus 150m sudūlėjusiomis uolomis, prieiti prie 35 laipsnių statumo 130m ilgio šlaito. Šlaitą reikia įveikti, naudojant saugai ledo kablius. Toliau – uolų sienelė – 6m (IV+ s.k. 75laipsnių stat.) Praėjus 40m ketera – nusileidus žemyn diulferiu (80m 80laipsnių) – prieinam prie 35 laipsnių statumo sniego-ledo šlaito, kurio ilgis 80m. Toliau – nusileidimas šlaitu (saugai naudoti kablius) iki Pagrindinio balno.Apačioje gali būti ledo! Nuo signalinio turi iki Pagrindinio balno – 4val. Nuo balno, praėjus 40m, prieinam prie 40m sienelės (IV s.k., 60 laipsnių), kurią praeiname dešiniąja puse. Toliau eiti sudūlėjusiomis uolomis ketera į viršų. Praėjus 100m prieinam prie antrosios 40m sienelės (III s.k., 30 laipsnių), kurią praeinam tiesiai į viršų (byra akmenys!). Praėjus 100m ketera, prieinam sudėtingiausią vietą – Juodąją sieną – 40m aukščio (V s.k., 80 laipsnių) su dviem plyšiais. Sieną reikia praeiti dešiniuoju plyšiu (saugai naudoti kablius). Rekomenduojama pirmajam eiti be kuprinės. Praėjus 40m ketera – nusileidimas diulferiu (10m, 85 laipsniai). Toliau apeinam uolų pirštą iš dešinės ir dešiniąja viršūnės keteros puse išeinam į viršūnę 5596m. Nuo signalinio turo iki viršūnės 9 valandos kelio.
Nusileidimas – pakilimo keliu (4B s.k.) ir toliau kuluaru žemyn Pietryčių kryptimi. Nusileidimas nuo viršūnės iki bazinės stovyklos – 6valandos kelio.

 
AŠTUONIOLIKTAS KALNAS - Vytauto v.

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris
Aukštis – 5586m
Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – viršūnė pavadinta Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto vardu
Pirmojo įkopimo data  – 1984 08 16d. 14val.
Įkopimo maršrutas: Pietryčių šlaitu (rebro), 3B sunkumo kategorija
Įkopimo charakteristika:
maršruto ilgis – 1200m
aukščių skirtumas – 580m
vidutinis įkopimo statumas – 45-50 laipsnių
Įkalta kablių: ledo – 15
Įkopimo dienų skaičius – 1
Įkopimo valandų skaičius – 7
Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos -1984 08 15d.
	įkopimo  į viršūnę – 1984 08 16d.					
	sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984 08 16d. 
Pirmojo įkopimo dalyviai:
Eugenijus Klikūnas	1960, vadovas
Zenonas Grigas	dalyvis

---- Dėl viršūnės pavadinimo
Viršūnei tokį pavadinimą suteikti pasiūlė ekspedicijos dalyviai ekspedicijos metu. Pirmaįkopėjai su tokiu siūlomu viršūnės pavadinimu mielai sutiko. Visi ekspedicijos dalyviai buvo Lietuvos istorijos žinovai ir garbintojai, tai Vytauto vardas viršūnei buvo siūlomas vienbalsiai. Šiek tiek buvo abejonių, kaip į tai reaguos Lietuvos sporto komiteto atstovai grįžus į Lietuvą. Bet grįžus jokių reikšmingesnių pastabų nebuvo sulaukta, o Maskvoje apie Vytautą tikriausiai alpinizmo veikėjai nelabai ką žinojo.   
--------------------------------
Įkopimo aprašymas:
Iš bazinės stovyklos prie Vnukuto ir Čondžirav upių santakos iki nakvynės vietos reikia eiti 3-3,5val. kalnų taku. Nuo nakvynės vietos iki maršruto pradžios – 2-2,5val. kelio. Pirmiausia reikia pakilti ant didelio moreninio šlaito,kuris veda link ledyno. Po to eiti ledyno viduriu prie Pietryčių šlaito pradžios. Ledynas – atviras,be ledo plyšių. Reikia eiti šlaito viduriu, nes kairėje pusėje – stačios uolos, o dešinėje – yra ledo plyšių.Pirmąją šlaito dalį kerta pusės metro bergšrundas. Šios dalies statumas – 45-50 laipsnių. Visą šią maršruto dalį reikia eiti ant priekinių „kačių dantų“. Šlaitas – ledinis. Saugai reikia naudoti ledo kablius. Antrosios šlaito dalies pradžioje yra didelis ledo plyšys, kurį reikia apeiti iš kairės pusės per sniego tiltą. Toliau eiti 30 laipsnių statumo sniego  šlaitu į dešinę ir aukštyn, kur matosi išėjimas į viršūnę tarp didelio sniego karnyzo kairėje pusėje ir ledo plyšio dešinėje pusėje.Viršūnė – tai didelis sniego plato: 300m pločio ir apie 2km ilgio. Aukščiausia plato vieta yra maždaug viduryje, nelabai ryškiai išreikšta. Ji yra maždaug 1km atstumu nuo pakilimo vietos ant plato. Pakilimui nuo ledyno iki viršūnės reikės sugaišti 4 vaandas.Nusileidimas – pakilimo keliu. 


DEVYNIOLIKTAS KALNAS -Baršausko viršūnė

Akademiko Kazimiero Baršausko viršūnė 5649 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai:
Vidmantas Paulikas,
Judita Burokaitė, 
Aleksandras Asavkinas,
Vidmantas Mačernis,
Algis Gudelis.


K.Baršausko portretinė nuotrauka


Akademikas Kazimieras Baršauskas (1904 – 1964) buvo pirmasis Kauno Politechnikos instituto rektorius. Profesorius buvo studentų labai mėgiamas ir gerbiamas. Jis aktyviai rėmė meno saviveiklą ir sportą, tarp jų ir alpinizmą.



DVIDEŠIMTAS KALNAS – Šiaulių v.

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vnukuto kalnagūbris
Aukštis – 5616m
Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – Viršūnė pavadinta Šiaulių miesto vardu (artėjančio 750 metų jubiliejaus proga. Šiaulių miesto įkūrimo data 1236 m .) 
Pirmojo įkopimo data  – 1984 08 15d.
Įkopimo maršrutas: Pietinės keteros traversas, 3A s.k. 
Įkopimo charakteristika:
maršruto ilgis – 600m
aukščių skirtumas – 300m
vidutinis įkopimo statumas – 50 laipsnių
Įkalta kablių: uolų – 10
Įkopimo dienų skaičius – 1
Įkopimo valandų skaičius – 11
Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984 08 14d.
	įkopimo į viršūnę – 1984 08 15 d.
	sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984 08 15d.
Pirmojo įkopimo dalyviai:
Audrius Bloškys 	1959, vadovas
Rimvydas Simutis	1953, dalyvis
Jonas Pleskus 		1955, dalyvis
Rūta Kripaitytė		dalyvis
-------- Dėl viršūnės pavadinimo
Ekspedicijos dalyvių tarpe buvo keletas šiauliečių, Šiaulių miesto patriotų. 1984 metais daug dėmesio buvo skiriama artėjančioms Saulės mūšio 750 metinėms (1236 m.) todėl šiauliečių pasiūlymų neįkopta viršūnė Vnukuto kalnagūbryje pavadinta Šiaulių vardu. 
---------------------
Įkopimo aprašymas
Iš nakvynių vietos (“Edelveisų pievelės”) reikia eiti link ledyno nuobirynais. Galima eiti šalia upelio. Nuo pievelės iki ledyno – 1.5val. kelio.Ledynu reikia išeiti ant Lietuvos alpinistų perėjos. Nuo pradžios ledyno iki perėjos – 1,5val. Eiti ledynu reikia atsargiai, nes yra ledo plyšių. Nuo perėjos kilti į viršų sudūlėjusiomis uolomis. Ketera – aštri, stipriai išraižyt a. Uolų lentynėlėmis ir nedidelėmis uolų sienelėmis išeiti prie nedidelio trapecijos formos uolų iškyšulio. Jį praeiti tiesiai. Po to eiti 120m sudūlėjusiom uolų lentynėlėm ir sienelėm. Prieš išeinant į balną tarp trapecijos formos uolų iškyšulio ir Pietinės viršūnės reikia įveikti 3m sienelę. Toliau sudūlėjusiom uolom kilti į viršų iki 10m aukščio vidinio kampo. Įveikiant vidinį kampą reikia naudoti saugai kablius. Prieš išeinant ant Pietinės viršūnės reikia pralipti 3m sienelę. Ant Pietinės viršūnės yra kontrolinis turas. Nuo perėjos iki pietinės viršūnės – 3val. kelio. Sudėtingiausia maršruto dalis – tai nusileidimas ir pakilimas nuo keteros, kuri yra tarp Pietinės ir Šiaurinės viršūnių. Uolos čia – sudūlėjusios. Pavojingas ir nusileidimas kuluarais – saugai reikia naudoti kablius. Nuo Pietinės viršūnės reikia leistis apie 50m vertikaliai žemyn. Toliau apie 160m traversuojam ir įveikiam kuluarus. Apeinam juodą uolų pirštą ir per 20metrų  vidinį kampą išlipam ant keteros. Keteros sudūlėjusiom uolom reikia kilti į viršų, įveikti 20m sienelę ir išeiti ant pagrindinės viršūnės Šiauliai. Nusileidimas ir pakilimas nuo Pietinės viršūnės – apie 2valandos. Nuo Pagrindinės viršūnės reikia leistis į rytus ledynu.Einant ledynu reikia laikytis dešinės pusės. Išeiti prie rytinės keteros ir leistis kuluaru žemyn link ledyno. Nusileidimas nuo viršūnės iki Edelveisų pievelės - 3val. kelio. 

 

 	
DVIDEŠIMT PIRMAS KALNAS - Mildos v.
1984	m rugpjūčio 18 d.



Mildos viršūnės nuotrauka


Mildos viršūnė 5378 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija.
Pirmojo įkopimo dalyviai:
Algis Gudelis, 
Jonas Pleskus.

Milda – senovės lietuvių tikėjimo meilės deivė. Tokį pat vardą turi ir Algio Gudelio duktė.







DVIDEŠIMT ANTRAS KALNAS – Audos v. 

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris 
Aukštis – 5449m
Pirmojo įkopimo data – 1984 08
Įkopimo maršrutas – Pietine ketera, 1B sunkumo kategorija
Įkopimo charakteristika:
maršruto ilgis – 800m
aukščių skirtumas – 600m
vidutinis įkopimo statumas – 45 laipsniai
Įkopimo dienų skaičius – 1
Įkopimo valandų skaičius – 3,5
Pirmojo įkopimo dalyviai:
Bronius Varsackis	1958, vadovas
Judita Burokaitė	1960, dalyvis
Audrius Bloškys	1959, dalyvis
Zigmas Staponas	1958, dalyvis
-------------------
Viršūnės pavadinimą suteikė pirmaįkopėjai, tikslesnių motyvų nežinau.
---------
Įkopimo aprašymas
 Iš bazinės stovyklos prie Vnukuto ir Čondžirav upių santakos link viršūnės reikia eiti pradžioje kairiuoju, o po to dešiniuoju Vnukuto upės krantu. Po 2val. ėjimo praeiname košą kairiajame upės krante. Po 1val. kelio prieinam gražią pievelę, kuri yra ledyno papėdėje. Nuo pievelės eiti į kairę, kur didelio kuluaro nuobirynais prasideda maršrutas. Kuluaru reikia kilti į viršų iki šviesiai rausvų uolų. Jos sudūlėję, lengvai įveikiamos. Išėjus ant keteros judėti toliau iki 7m uolų sienelės. Sienelę įveikti vidiniu kampu ir toliau judėti ketera iki viršūnės (40m). Maršrutas įveikiamas per 3.5 valandas.Nusileisti nuo viršūnės – pakilimo taku.

 	
 
DVIDEŠIMT TREČIAS KALNAS
1985	m liepos 18 d.



Lietuvos turistų viršūnės nuotrauka


Lietuvos turistų viršūnė 2608 m Užbaikalė.


Žemėlapis





Viktoras Laučius
g. 1945

Vilnius


Pirmojo įkopimo dalyviai:


Dainius Vaičiulis g. 1954 Naujoji Akmenė, Zigmantas Gogelis g. 1939 Vilnius, Vytautas Navickas g. 1953 Vilnius,
							
Jonas Sakalauskas g. 1936 Vilnius, Alfonsas Šarkauskas g. 1932 Vilnius, Julius Jurgelionis 1937 architektas Vilnius.
							
												

DVIDEŠIMT KETVIRTAS KALNAS

2003 m rugsėjo 1 d.


Karaliaus Mindaugo viršūnės nuotrauka

Karaliaus Mindaugo viršūnė 5884 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija.

2003 m sukanka 750 metų, kai buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas.

Pirmojo įkopimo dalyviai:




Saulius Vilius	g. 1971	, Ramūnas Ališauskas g.
				

DVIDEŠIMT PENKTAS KALNAS

2008 m liepos 17 d.


Senojo Vilniaus viršūnės nuotrauka.


Senojo Vilniaus viršūnė 5570 m Kunlunis, Kinija.
Vilniaus žygeiviai pavadino viršūnę savo miesto vardu pridėję žodį „senasis“, nes Vilniaus viršūnė įkopta 1973 m.

Pirmojo įkopimo dalyviai:
Š.Zigmantas,
S.Damulevičius,
J.Jorudas,
A.Kuras,
Š.Oberauskas,
V.Umbrasas,
I.Vėjalytė,
D.Zigmantas,
G.Žalkauskaitė.


Dalyvių portretinės nuotraukos ir duomenys apie asmenis

DVIDEŠIMT ŠEŠTAS KALNAS

2008 m rugpjūčio 1 d.


Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnės nuotrauka.


Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė VUŽK 5570 m Kunlunis, Kinija.
Vilniaus žygeiviai pagerbė savo klubą.

Pirmojo įkopimo dalyviai tie:
Š.Zigmantas,
S.Damulevičius,
J.Jorudas,
A.Kuras,
Š.Oberauskas,
V.Umbrasas,
I.Vėjalytė,
D.Zigmantas,
G.Žalkauskaitė.

DVIDEŠIMT SEPTINTAS KALNAS
2009 m rugpjūčio 1 d.


Lietuvos tūkstantmečio viršūnės nuotrauka.


Lietuvos tūkstantmečio viršūnė 4711 m Tian Šanis, Kirgizija.
2009 m sukako 1000 metų nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose.


Pirmojo įkopimo dalyviai:
Artūras Bazys,
Živilė Bazienė,
V.Kyga,
M.Milius,
E.Vanagickas,
Kęstutis Baleišis,
Roma Baleišienė,
Šarūnas Baleišis,
Gerimantas Statinis,
A.Vološkevičiūtė,
L.Vološkevičius.

DVIDEŠIMT AŠTUNTAS KALNAS

2009 m rugpjūčio 2 d.


Dotnuvos viršūnės nuotrauka.


Dotnuvos viršūnė 4284 m Tian Šanis, Kirgizija.


Pirmojo įkopimo dalyviai:
Kęstutis Baleišis,
Roma Baleišienė,
Šarūnas Baleišis,
Rimvydas Brazauskas,
Vytautas Dumbravas,
Tadas Dumbravas,
Gerimantas Statinis,
A.Vološkevičiūtė,
L.Vološkevičius.


DVIDEŠIMT DEVINTAS KALNAS

2009 m rugpjūčio 4 d.


Bangos viršūnės nuotrauka.


Bangos viršūnė 4620 m Tian Šanis, Kirgizija.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Vilius Šaduikis	g. 1940	Inžinierius mechanikas	Vilnius, Alvydas Peištaras g. 1953 Kaunas.
				
		
					





===Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai===
Lietuvos alpinizmo asociacijos (federacijos) prezidentai (pirmininkai)
# 1957-10-27–1959-06-16 – [[Gediminas Akstinas]]
# 1959-06-16–1959 08 02 – [[Vytautas Vosylius]]
# 1959–1967 – [[Vytautas Viršilas]]
# 1967–1971 – [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]]
# 1971–1976 – [[Kazys Monstvilas]]
# 1976–1979 – [[Vytautas Viršilas]]
# 1979–1993 – [[Vilius Šaduikis]]
# 1993–1996 – [[Kęstutis Baleišis]]
# 1996–1999 – [[Vladas Vitkauskas]]
# 1999–2001 – [[Vaidas Barkevičius]]
# 2001–2005 – [[Algimantas Asevičius]]
# 2005–2007 – [[Marius Pulkauninkas]]
# 2007–2009 – [[Saulius Vilius]]
# 2009–... – [[Saulius Barauskas]]

[[Category:Istorija]]