Lietuvos alpinistų viršūnė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Alpinizmo vikis.
Pereiti į navigaciją Jump to search
>JarasOK
(Perkeliu iš „Kalnai pavadinti lietuviškai“)
 
>Šaduikis
No edit summary
1 eilutė: 1 eilutė:
1959 m. spalio 15 d.
1959 m. spalio 15 d.[[Vaizdas:Lietuvos_alpinistų_v.jpg]]
 
''Viršūnės nuotrauka''
 
:Lietuvos alpinistų viršūnė 4050 m
:Lietuvos alpinistų viršūnė 4050 m
:Tian Šanis, Kirgizija
:Tian Šanis, Kirgizija

10:20, 19 kovo 2012 versija

1959 m. spalio 15 d.Vaizdas:Lietuvos alpinistų v.jpg

Lietuvos alpinistų viršūnė 4050 m
Tian Šanis, Kirgizija

Viršūnės pavadinimas atsirado iš alpinistinio solidarumo. Trys lietuviai, trys patys geriausi Lietuvos alpinistai Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius susirišę lipo į Dych Tau viršūnę Kaukaze. Kartu visi buvo užpilti sniego lavinos ir žuvo. Dabar vienas jų, vyriausias, pagerbtas jo vardo viršūne, O kaip kiti du? Taip galvojo Marija Melinskaitė ir Kazys Monstvilas tik ką įkopę į Gedimino Akstino viršūnę. Jie nutarė, kad reikia surasti dar vieną bevardę viršūnę ir ją paskirti Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus atminimui. Po trijų dienų pasitelkę Paulių Normantą, tryse įlipo į 4050 m aukščio viršūnę visai šalia Gedimino Akstino viršūnės. Tą viršūnę jie pavadino Lietuvių alpinistų Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus, žuvusių kartu su Gediminu Akstinu, viršūne. Sutrumpintai Lietuvių alpinistų viršūne.

Vosyliaus, Gračiovo, Mieliausko nuotrauka

Kaukazas, 1959m liepos mėn. Lietuvos alpinistų rinktinė alpinėje pievoje kelios dienos prieš žūtį. Nuotrauka rasta po žūties Gedimino Akstino kuprinėje. Kairėje Vytautas Vosylius, dešinėje Feliksas Mieliauskas, per vidurį Genadijus Gračiovas, vienintelis per sniego griūtį likęs gyvas.

1964 m. Pirma aukštuminė Lietuvos alpinistų ekspedicija

Geležinis vilkas
Ekspedicijos vadovas Kazimieras Monstvilas