1989-II: Skirtumas tarp puslapio versijų
>Šaduikis No edit summary |
>Šaduikis No edit summary |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
V I L I O J A K A L N A I | |||
Jau daug metų mano aistra – alpinizmas. Po kalnus išlaipiota ne tik Seattlo apylinkėse, bet ir Afrikoje, Himalajuose, Sovietų Sąjungos kalnuose, įveikta atšiaurioji McKinley. Būdamas kalnuose Sovietų Sąjungoje susipažinau su Lietuvos alpinistais, susidraugavau su jų įžymiu alpinistu Dainium Makausku, kuris yra įkopęs į 4 didžiausius Sovietų Sąjungos kalnus virš 7 kilometrų aukščio ir yra nusipelnęs „Kalnų tigro“ vardą. Lietuvių alpinistų žygiai yra aprašyti knygose: „Kalnai lieka rymoti“ ir „Kalnų takais“. Pereitais metais viešėdamas Lietuvoje ir skaitydamas paskaitas Vilniaus Universitete susitikau daug tautiečių alpinistų. Kartu su atgimstančia tauta atsinaujino ir sporto reikalai. Su dideliu entuziazmu buvo atkūrtas Tautinis Olimpinis Komitetas (TOK). Tokioje aplinkoje draugaujant kilo mintis, kad reikėtų organizuoti lietuvių alpinistų įkopimus Himalajuose, kur jau laipioja visos Europos tautos. Ypač daug ten yra pasiekę mūsų kaimynai lenkai. Kaip tik tomis dienomis Vilniuje viešėjo žinoma Lenijos alpinistė Vanda Rutkewicz, pirma europietė, įkopusi į Everestą. Ji yra lietuvių kilmės: gimusi 1943 metais Plungėje. Jos motina yra Marija Petkūnaitė, ištekėjusi už karo pradžioje internuoto lenkų karininko. Kartu su ja buvo ir Jerzy Kukuczka, antras po įžymiojo Reinholdo Messner įveikusio visus 14 pasaulio 8-tūkstantininkų. Organizuoti įkopimus Himalajuose nėra paprasta. Tam reikalingi aukščiausios kvalifikacijos alpinistai, turintys patyrimą dideliuose aukščiuose. Reikalingas visapusiškas pasiruošimas, geros treniruotės. Pagal šią programą dabar Seattle vieši penki žynomi alpinistai iš Lietuvos. Tai Lietuvos alpinizmo federacijos prezidentas Vilius Šaduikis, „Žalgirio“ alpinistų draugijos pirmininkas inžinierius Kęstutis Baleišis, Kauno alpinistų klubo pirmininkas docentas Rimvydas Simutis, chemijos mokslų daktaras Juozas Daugvila ir profesionalus alpinistas – gidas Dainius Makauskas. Kaskadų kalnuose jau įveikta eilė viršūnių: Cutthroat peak, Forbidden peak ir pati aukščiausia Washingtono valstijos ir Kaskadų kalvų viršūnė Mount Rainier, turinti 4392 m.(14410 ft) aukščio. Kopėme šiaurinės sienos Nepriklausomybės ketera (Liberty Ridge). Mūsų grupės (5 svečiai ir aš) įkopimas prasidėjo nuo Carbon River. Čia palikome savo automašiną ir užsidėjome kuprines. Per 5 valandas pakilome gražiomis kalnų pievomis iki šalia Carbon Glacier esančios akmenuotos morenos. Čia pasistatę palapines apsinakvojome. Anksti rytą , perkirtę pilną plyšių ledyną, pradėjome kilti uolomis. Dar aukščiau – viskas apsnigta ir apledėję. Ant kojų užsidedame taiup vadinamas kates. Tik jų dantų pagalba įveikiame stačias ledo sienas. Vakarop pasiekiame Liberty Cap. Viršuje – labai stiprus vėjas. Jausmas toks, kad tuoj kaip plunksnelė nuskrysi pavėjui. Ieškome užuovėjos po supustyto sniego karnyzais; statėme palapines, virėme vakarienę. Nuo šalčio bandėme sušilti pūkiniuose miegmaišiuose. Jau visi netoli pati viršūnė su didžiuliu krateriu Columbia Crest. Mat Mount Rainier yra užgęsęs vulkanas. Jį taip pavadino 1792 m. kapitonas George Vancouver Anglijos admirolo Peter Rainier garbei. 1924 m. USA senatas svarstė galimybę grąžinti jam seną indėnišką vardą „Mount Tacoma“, kas reiškia „Sniego kalnas“. Ryte neskubėjome. Laukėme, kad mus pašildytų saulė. Tik tada bandėme apsiauti sušalusius batus. Pagaliau susiruošėme. Mums šviečia saulė, o apačioje debesų jūra. Pakilome stačiu ledo šlaitu ir mes viršūnėje. Tai įvyko rugpiūčio 11 d. 10 val.ryto. Nors pasiūtęs vėjas, iškeliame savo trispalvę. O toliau greičiau žemyn į kraterį. Jo užsnigtu dugnu pereiname skersai į kitą pusę. Nusileidome lengviausiu keliu – sniego šlaitais pro Camp Muir. Grįžus prie mūsų grupės prisijungė dar vienas žinomas alpinistas iš Origonos – Vincas Rygelis. Jis kol kas vienintelis lietuvis, įveikęs stačią ir sunkiai praeinamą El Kapitan sieną Californijoj. Sėkmingi įkopimai įkvepia tolimesniai veiklai. Kitais metais ruošiamės bendrai kopti Sovietų Sąjungoje Tian Shanio kalnuose į labai gražią, bet sunkiai prieinamą Chan Tengri (7000 m.) viršūnę. Mes kviečiame visus Pasaulio lietuvius, mylinčius kalnus ir galinčius pakiltiį tokius aukščius prisijungti prie mūsų. Tolesnis tikslas – Himalajai. Reikalinga pasiruošti ne tik sportiškai, bet išspręsti finansinius klausimus. Manau, kad tam neliks abejinga ir Amerikos Lietuvių Bendrija, visi Pasaulio tautiečiai. | Jau daug metų mano aistra – alpinizmas. Po kalnus išlaipiota ne tik Seattlo apylinkėse, bet ir Afrikoje, Himalajuose, Sovietų Sąjungos kalnuose, įveikta atšiaurioji McKinley. Būdamas kalnuose Sovietų Sąjungoje susipažinau su Lietuvos alpinistais, susidraugavau su jų įžymiu alpinistu Dainium Makausku, kuris yra įkopęs į 4 didžiausius Sovietų Sąjungos kalnus virš 7 kilometrų aukščio ir yra nusipelnęs „Kalnų tigro“ vardą. Lietuvių alpinistų žygiai yra aprašyti knygose: „Kalnai lieka rymoti“ ir „Kalnų takais“. Pereitais metais viešėdamas Lietuvoje ir skaitydamas paskaitas Vilniaus Universitete susitikau daug tautiečių alpinistų. Kartu su atgimstančia tauta atsinaujino ir sporto reikalai. Su dideliu entuziazmu buvo atkūrtas Tautinis Olimpinis Komitetas (TOK). Tokioje aplinkoje draugaujant kilo mintis, kad reikėtų organizuoti lietuvių alpinistų įkopimus Himalajuose, kur jau laipioja visos Europos tautos. Ypač daug ten yra pasiekę mūsų kaimynai lenkai. Kaip tik tomis dienomis Vilniuje viešėjo žinoma Lenijos alpinistė Vanda Rutkewicz, pirma europietė, įkopusi į Everestą. Ji yra lietuvių kilmės: gimusi 1943 metais Plungėje. Jos motina yra Marija Petkūnaitė, ištekėjusi už karo pradžioje internuoto lenkų karininko. Kartu su ja buvo ir Jerzy Kukuczka, antras po įžymiojo Reinholdo Messner įveikusio visus 14 pasaulio 8-tūkstantininkų. Organizuoti įkopimus Himalajuose nėra paprasta. Tam reikalingi aukščiausios kvalifikacijos alpinistai, turintys patyrimą dideliuose aukščiuose. Reikalingas visapusiškas pasiruošimas, geros treniruotės. Pagal šią programą dabar Seattle vieši penki žynomi alpinistai iš Lietuvos. Tai Lietuvos alpinizmo federacijos prezidentas Vilius Šaduikis, „Žalgirio“ alpinistų draugijos pirmininkas inžinierius Kęstutis Baleišis, Kauno alpinistų klubo pirmininkas docentas Rimvydas Simutis, chemijos mokslų daktaras Juozas Daugvila ir profesionalus alpinistas – gidas Dainius Makauskas. Kaskadų kalnuose jau įveikta eilė viršūnių: Cutthroat peak, Forbidden peak ir pati aukščiausia Washingtono valstijos ir Kaskadų kalvų viršūnė Mount Rainier, turinti 4392 m.(14410 ft) aukščio. Kopėme šiaurinės sienos Nepriklausomybės ketera (Liberty Ridge). Mūsų grupės (5 svečiai ir aš) įkopimas prasidėjo nuo Carbon River. Čia palikome savo automašiną ir užsidėjome kuprines. Per 5 valandas pakilome gražiomis kalnų pievomis iki šalia Carbon Glacier esančios akmenuotos morenos. Čia pasistatę palapines apsinakvojome. Anksti rytą , perkirtę pilną plyšių ledyną, pradėjome kilti uolomis. Dar aukščiau – viskas apsnigta ir apledėję. Ant kojų užsidedame taiup vadinamas kates. Tik jų dantų pagalba įveikiame stačias ledo sienas. Vakarop pasiekiame Liberty Cap. Viršuje – labai stiprus vėjas. Jausmas toks, kad tuoj kaip plunksnelė nuskrysi pavėjui. Ieškome užuovėjos po supustyto sniego karnyzais; statėme palapines, virėme vakarienę. Nuo šalčio bandėme sušilti pūkiniuose miegmaišiuose. Jau visi netoli pati viršūnė su didžiuliu krateriu Columbia Crest. Mat Mount Rainier yra užgęsęs vulkanas. Jį taip pavadino 1792 m. kapitonas George Vancouver Anglijos admirolo Peter Rainier garbei. 1924 m. USA senatas svarstė galimybę grąžinti jam seną indėnišką vardą „Mount Tacoma“, kas reiškia „Sniego kalnas“. Ryte neskubėjome. Laukėme, kad mus pašildytų saulė. Tik tada bandėme apsiauti sušalusius batus. Pagaliau susiruošėme. Mums šviečia saulė, o apačioje debesų jūra. Pakilome stačiu ledo šlaitu ir mes viršūnėje. Tai įvyko rugpiūčio 11 d. 10 val.ryto. Nors pasiūtęs vėjas, iškeliame savo trispalvę. O toliau greičiau žemyn į kraterį. Jo užsnigtu dugnu pereiname skersai į kitą pusę. Nusileidome lengviausiu keliu – sniego šlaitais pro Camp Muir. Grįžus prie mūsų grupės prisijungė dar vienas žinomas alpinistas iš Origonos – Vincas Rygelis. Jis kol kas vienintelis lietuvis, įveikęs stačią ir sunkiai praeinamą El Kapitan sieną Californijoj. Sėkmingi įkopimai įkvepia tolimesniai veiklai. Kitais metais ruošiamės bendrai kopti Sovietų Sąjungoje Tian Shanio kalnuose į labai gražią, bet sunkiai prieinamą Chan Tengri (7000 m.) viršūnę. Mes kviečiame visus Pasaulio lietuvius, mylinčius kalnus ir galinčius pakiltiį tokius aukščius prisijungti prie mūsų. Tolesnis tikslas – Himalajai. Reikalinga pasiruošti ne tik sportiškai, bet išspręsti finansinius klausimus. Manau, kad tam neliks abejinga ir Amerikos Lietuvių Bendrija, visi Pasaulio tautiečiai. | ||
19-8-1989, Seattle. ALEX BERTULIS | 19-8-1989, Seattle. ALEX BERTULIS | ||
11:53, 14 birželio 2012 versija
V I L I O J A K A L N A I
Jau daug metų mano aistra – alpinizmas. Po kalnus išlaipiota ne tik Seattlo apylinkėse, bet ir Afrikoje, Himalajuose, Sovietų Sąjungos kalnuose, įveikta atšiaurioji McKinley. Būdamas kalnuose Sovietų Sąjungoje susipažinau su Lietuvos alpinistais, susidraugavau su jų įžymiu alpinistu Dainium Makausku, kuris yra įkopęs į 4 didžiausius Sovietų Sąjungos kalnus virš 7 kilometrų aukščio ir yra nusipelnęs „Kalnų tigro“ vardą. Lietuvių alpinistų žygiai yra aprašyti knygose: „Kalnai lieka rymoti“ ir „Kalnų takais“. Pereitais metais viešėdamas Lietuvoje ir skaitydamas paskaitas Vilniaus Universitete susitikau daug tautiečių alpinistų. Kartu su atgimstančia tauta atsinaujino ir sporto reikalai. Su dideliu entuziazmu buvo atkūrtas Tautinis Olimpinis Komitetas (TOK). Tokioje aplinkoje draugaujant kilo mintis, kad reikėtų organizuoti lietuvių alpinistų įkopimus Himalajuose, kur jau laipioja visos Europos tautos. Ypač daug ten yra pasiekę mūsų kaimynai lenkai. Kaip tik tomis dienomis Vilniuje viešėjo žinoma Lenijos alpinistė Vanda Rutkewicz, pirma europietė, įkopusi į Everestą. Ji yra lietuvių kilmės: gimusi 1943 metais Plungėje. Jos motina yra Marija Petkūnaitė, ištekėjusi už karo pradžioje internuoto lenkų karininko. Kartu su ja buvo ir Jerzy Kukuczka, antras po įžymiojo Reinholdo Messner įveikusio visus 14 pasaulio 8-tūkstantininkų. Organizuoti įkopimus Himalajuose nėra paprasta. Tam reikalingi aukščiausios kvalifikacijos alpinistai, turintys patyrimą dideliuose aukščiuose. Reikalingas visapusiškas pasiruošimas, geros treniruotės. Pagal šią programą dabar Seattle vieši penki žynomi alpinistai iš Lietuvos. Tai Lietuvos alpinizmo federacijos prezidentas Vilius Šaduikis, „Žalgirio“ alpinistų draugijos pirmininkas inžinierius Kęstutis Baleišis, Kauno alpinistų klubo pirmininkas docentas Rimvydas Simutis, chemijos mokslų daktaras Juozas Daugvila ir profesionalus alpinistas – gidas Dainius Makauskas. Kaskadų kalnuose jau įveikta eilė viršūnių: Cutthroat peak, Forbidden peak ir pati aukščiausia Washingtono valstijos ir Kaskadų kalvų viršūnė Mount Rainier, turinti 4392 m.(14410 ft) aukščio. Kopėme šiaurinės sienos Nepriklausomybės ketera (Liberty Ridge). Mūsų grupės (5 svečiai ir aš) įkopimas prasidėjo nuo Carbon River. Čia palikome savo automašiną ir užsidėjome kuprines. Per 5 valandas pakilome gražiomis kalnų pievomis iki šalia Carbon Glacier esančios akmenuotos morenos. Čia pasistatę palapines apsinakvojome. Anksti rytą , perkirtę pilną plyšių ledyną, pradėjome kilti uolomis. Dar aukščiau – viskas apsnigta ir apledėję. Ant kojų užsidedame taiup vadinamas kates. Tik jų dantų pagalba įveikiame stačias ledo sienas. Vakarop pasiekiame Liberty Cap. Viršuje – labai stiprus vėjas. Jausmas toks, kad tuoj kaip plunksnelė nuskrysi pavėjui. Ieškome užuovėjos po supustyto sniego karnyzais; statėme palapines, virėme vakarienę. Nuo šalčio bandėme sušilti pūkiniuose miegmaišiuose. Jau visi netoli pati viršūnė su didžiuliu krateriu Columbia Crest. Mat Mount Rainier yra užgęsęs vulkanas. Jį taip pavadino 1792 m. kapitonas George Vancouver Anglijos admirolo Peter Rainier garbei. 1924 m. USA senatas svarstė galimybę grąžinti jam seną indėnišką vardą „Mount Tacoma“, kas reiškia „Sniego kalnas“. Ryte neskubėjome. Laukėme, kad mus pašildytų saulė. Tik tada bandėme apsiauti sušalusius batus. Pagaliau susiruošėme. Mums šviečia saulė, o apačioje debesų jūra. Pakilome stačiu ledo šlaitu ir mes viršūnėje. Tai įvyko rugpiūčio 11 d. 10 val.ryto. Nors pasiūtęs vėjas, iškeliame savo trispalvę. O toliau greičiau žemyn į kraterį. Jo užsnigtu dugnu pereiname skersai į kitą pusę. Nusileidome lengviausiu keliu – sniego šlaitais pro Camp Muir. Grįžus prie mūsų grupės prisijungė dar vienas žinomas alpinistas iš Origonos – Vincas Rygelis. Jis kol kas vienintelis lietuvis, įveikęs stačią ir sunkiai praeinamą El Kapitan sieną Californijoj. Sėkmingi įkopimai įkvepia tolimesniai veiklai. Kitais metais ruošiamės bendrai kopti Sovietų Sąjungoje Tian Shanio kalnuose į labai gražią, bet sunkiai prieinamą Chan Tengri (7000 m.) viršūnę. Mes kviečiame visus Pasaulio lietuvius, mylinčius kalnus ir galinčius pakiltiį tokius aukščius prisijungti prie mūsų. Tolesnis tikslas – Himalajai. Reikalinga pasiruošti ne tik sportiškai, bet išspręsti finansinius klausimus. Manau, kad tam neliks abejinga ir Amerikos Lietuvių Bendrija, visi Pasaulio tautiečiai.
19-8-1989, Seattle. ALEX BERTULIS