Pamyras: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Pamyras iš Vikipedijos) |
(red.) |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Pamyras''' (rus.: ''Памир''; kin.: ''Congling'', 葱嶺) – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia [[Tadžikija|Tadžikistane]] ([[Kalnų Badachšanas]]), taip pat [[Kinijos LR|Kinijoje]] ir [[Afganistanas|Afganistane]]. Tipinė Pamyro teritorija šiaurėje ribojasi [[Užalajės kalnagūbris|Užalajės kalnagūbriu]], rytuose – [[Sarykolės kalnagūbris|Sarykolės kalnagūbriu]], pietuose – [[Piandžas|Piandžo]] upe, šiaurės vakaruose – [[Petro Pirmojo kalnagūbris|Petro Pirmojo]] ir [[Darvazos kalnagūbris|Darvazos]] kalnagūbriais. Kalnynas išsidriekęs 275 km rytų-vakarų ir 250 km šiaurės-pietų kryptymis. Aukščiausia vieta – [[Ismail Samani]] viršukalnė (buv. Komunizmo), kurios aukštis 7495 m. | '''Pamyras''' (rus.: ''Памир''; kin.: ''Congling'', 葱嶺) – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia [[Tadžikija|Tadžikistane]] ([[Kalnų Badachšanas]]), taip pat [[Kinijos LR|Kinijoje]] ir [[Afganistanas|Afganistane]]. Tipinė Pamyro teritorija šiaurėje ribojasi [[Užalajės kalnagūbris|Užalajės kalnagūbriu]], rytuose – [[Sarykolės kalnagūbris|Sarykolės kalnagūbriu]], pietuose – [[Piandžas|Piandžo]] upe, šiaurės vakaruose – [[Petro Pirmojo kalnagūbris|Petro Pirmojo]] ir [[Darvazos kalnagūbris|Darvazos]] kalnagūbriais. Kalnynas išsidriekęs 275 km rytų-vakarų ir 250 km šiaurės-pietų kryptymis. Aukščiausia vieta – [[Ismail Samani]] viršukalnė (buv. Komunizmo), kurios aukštis 7495 m. | ||
Pagal reljefo pobūdį Pamyras dalijamas į Rytų Pamyrą, kuriam būdingas senovinis vidutinkalnių reljefas su lygesniu paviršiumi, ir Vakarų Pamyrą su aukštais kalnagūbriais, atskirtais gilių slėnių. Kalnai susidarė [[kainozojus|kainozojaus]] periode, [[Eurazijos plokštė|Eurazijos]], [[Irano plokštė|Irano]] ir [[Indijos-Australijos plokštė|Indijos Australijos]] plokščių sandūroje. Į Pamyrą sueina [[Tian Šanis|Tian Šanio]], [[Kunlunas|Kunluno]], [[Karakorumas|Karakorumo]] ir [[Hindukušas|Hindukušo]] kalnų grandinės. Didelis seisminis aktyvumas ([[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]] siekia 8-9 balų pagal Richterio skalę galingumą). Yra kalnų | Pagal reljefo pobūdį Pamyras dalijamas į Rytų Pamyrą, kuriam būdingas senovinis vidutinkalnių reljefas su lygesniu paviršiumi, ir Vakarų Pamyrą su aukštais kalnagūbriais, atskirtais gilių slėnių. Kalnai susidarė [[kainozojus|kainozojaus]] periode, [[Eurazijos plokštė|Eurazijos]], [[Irano plokštė|Irano]] ir [[Indijos-Australijos plokštė|Indijos Australijos]] plokščių sandūroje. Į Pamyrą sueina [[Tian Šanis|Tian Šanio]], [[Kunlunas|Kunluno]], [[Karakorumas|Karakorumo]] ir [[Hindukušas|Hindukušo]] kalnų grandinės. Didelis seisminis aktyvumas ([[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]] siekia 8-9 balų pagal Richterio skalę galingumą). Yra kalnų krištolo, retųjų metalų, gyvsidabrio telkiniai. | ||
Klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18°C, liepos mėnesio 14°C. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7°C, liepos 22°C. Vakarų Pamyro slėniuose per metus | Klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18°C, liepos mėnesio 14°C. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7°C, liepos 22°C. Vakarų Pamyro slėniuose per metus iškrenta 90–250 mm kritulių, Rytų Pamyro – 60–120 mm. 7500 km² Pamyro apledėję, iš viso yra apie 3000 ledynų (didžiausias – [[Fedčenkos ledynas|Fedčenkos]]). | ||
Dauguma Pamyro upių priklauso | Dauguma Pamyro upių priklauso Amudarjos baseinui. Svarbiausia upė – Piandžas. Yra nemaži Karakulio, Šorkulio, Sarezo, Zorkulio, Jašilkulio ežerai. Landšaftų pasiskirstymą įtakoja aukštis ir kritulių kiekis. Rytų Pamyrui būdingos šaltos aukštikalnių dykumos ir akmenynai. Vakarų Pamyro slėniuose daugiausia dykumos, aukščiau 3600 m pasitaiko sausųjų stepių, o virš 4500 m – daugiausia kalnų dykumos ir akmenynai. Slėniuose yra medžių-krūmų (ievų, beržų, arčių). Drėkinamuose slėniuose – kultūrinė augalija (vynuogės, šilkmedžiai, graikiški riešutai, kriaušės). | ||
==Nuorodos== | ==Nuorodos== | ||
* Vikipedijoje: [http://lt.wikipedia.org/wiki/Pamyras Pamyras] | * Vikipedijoje: [http://lt.wikipedia.org/wiki/Pamyras Pamyras] | ||
[[Category: | [[Category:kalnai]] | ||
10:57, 13 gegužės 2008 versija
Pamyras (rus.: Памир; kin.: Congling, 葱嶺) – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia Tadžikistane (Kalnų Badachšanas), taip pat Kinijoje ir Afganistane. Tipinė Pamyro teritorija šiaurėje ribojasi Užalajės kalnagūbriu, rytuose – Sarykolės kalnagūbriu, pietuose – Piandžo upe, šiaurės vakaruose – Petro Pirmojo ir Darvazos kalnagūbriais. Kalnynas išsidriekęs 275 km rytų-vakarų ir 250 km šiaurės-pietų kryptymis. Aukščiausia vieta – Ismail Samani viršukalnė (buv. Komunizmo), kurios aukštis 7495 m.
Pagal reljefo pobūdį Pamyras dalijamas į Rytų Pamyrą, kuriam būdingas senovinis vidutinkalnių reljefas su lygesniu paviršiumi, ir Vakarų Pamyrą su aukštais kalnagūbriais, atskirtais gilių slėnių. Kalnai susidarė kainozojaus periode, Eurazijos, Irano ir Indijos Australijos plokščių sandūroje. Į Pamyrą sueina Tian Šanio, Kunluno, Karakorumo ir Hindukušo kalnų grandinės. Didelis seisminis aktyvumas (žemės drebėjimai siekia 8-9 balų pagal Richterio skalę galingumą). Yra kalnų krištolo, retųjų metalų, gyvsidabrio telkiniai.
Klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18°C, liepos mėnesio 14°C. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7°C, liepos 22°C. Vakarų Pamyro slėniuose per metus iškrenta 90–250 mm kritulių, Rytų Pamyro – 60–120 mm. 7500 km² Pamyro apledėję, iš viso yra apie 3000 ledynų (didžiausias – Fedčenkos).
Dauguma Pamyro upių priklauso Amudarjos baseinui. Svarbiausia upė – Piandžas. Yra nemaži Karakulio, Šorkulio, Sarezo, Zorkulio, Jašilkulio ežerai. Landšaftų pasiskirstymą įtakoja aukštis ir kritulių kiekis. Rytų Pamyrui būdingos šaltos aukštikalnių dykumos ir akmenynai. Vakarų Pamyro slėniuose daugiausia dykumos, aukščiau 3600 m pasitaiko sausųjų stepių, o virš 4500 m – daugiausia kalnų dykumos ir akmenynai. Slėniuose yra medžių-krūmų (ievų, beržų, arčių). Drėkinamuose slėniuose – kultūrinė augalija (vynuogės, šilkmedžiai, graikiški riešutai, kriaušės).
Nuorodos
- Vikipedijoje: Pamyras