Pamyras: Skirtumas tarp puslapio versijų
>Šaduikis No edit summary |
>JarasOK |
||
| (nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Pamyras''' (rus.: ''Памир''; kin.: ''Congling'', 葱嶺) – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia TadžikijaTadžikistane (Kalnų Badachšanas), taip pat Kinijoje ir Afganistane. Tipinė Pamyro teritorija šiaurėje ribojasi Užalajės kalnagūbriu, rytuose – Sarykolės kalnagūbriu, pietuose – Piandžo upe, šiaurės vakaruose – Petro Pirmojo ir Darvazos kalnagūbriais. Kalnynas išsidriekęs 275 km rytų-vakarų ir 250 km šiaurės-pietų kryptymis. Aukščiausia vieta – [[Ismail Samani]] viršukalnė (buv. Komunizmo), kurios aukštis 7495 m. | '''Pamyras''' (rus.: ''Памир''; kin.: ''Congling'', 葱嶺) – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia TadžikijaTadžikistane (Kalnų Badachšanas), taip pat Kinijoje ir Afganistane. Tipinė Pamyro teritorija šiaurėje ribojasi Užalajės kalnagūbriu, rytuose – Sarykolės kalnagūbriu, pietuose – Piandžo upe, šiaurės vakaruose – Petro Pirmojo ir Darvazos kalnagūbriais. Kalnynas išsidriekęs 275 km rytų-vakarų ir 250 km šiaurės-pietų kryptymis. Aukščiausia vieta – [[Ismail Samani]] viršukalnė (buv. Komunizmo), kurios aukštis 7495 m. | ||
Pagal reljefo pobūdį Pamyras dalijamas į Rytų Pamyrą, kuriam būdingas senovinis vidutinkalnių reljefas su lygesniu paviršiumi, ir Vakarų Pamyrą su aukštais kalnagūbriais, atskirtais gilių slėnių. Kalnai susidarė kainozojaus periode, Eurazijos, Irano ir Indijos Australijos plokščių sandūroje. Į Pamyrą sueina [[Tian Šanis|Tian Šanio]], [[ | Pagal reljefo pobūdį Pamyras dalijamas į Rytų Pamyrą, kuriam būdingas senovinis vidutinkalnių reljefas su lygesniu paviršiumi, ir Vakarų Pamyrą su aukštais kalnagūbriais, atskirtais gilių slėnių. Kalnai susidarė kainozojaus periode, Eurazijos, Irano ir Indijos Australijos plokščių sandūroje. Į Pamyrą sueina [[Tian Šanis|Tian Šanio]], [[Kunlunis|Kunlunio]], Karakorumo ir Hindukušo kalnų grandinės. Didelis seisminis aktyvumas ([[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]] siekia 8-9 balų pagal Richterio skalę galingumą). Yra kalnų krištolo, retųjų metalų, gyvsidabrio telkiniai. | ||
Klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18°C, liepos mėnesio 14°C. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7°C, liepos 22°C. Vakarų Pamyro slėniuose per metus iškrenta 90–250 mm kritulių, Rytų Pamyro – 60–120 mm. 7500 km² Pamyro apledėję, iš viso yra apie 3000 ledynų (didžiausias – | Klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18°C, liepos mėnesio 14°C. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7°C, liepos 22°C. Vakarų Pamyro slėniuose per metus iškrenta 90–250 mm kritulių, Rytų Pamyro – 60–120 mm. 7500 km² Pamyro apledėję, iš viso yra apie 3000 ledynų (didžiausias – Fedčenkos ledynas). | ||
Dauguma Pamyro upių priklauso Amudarjos baseinui. Svarbiausia upė – Piandžas. Yra nemaži Karakulio, Šorkulio, Sarezo, Zorkulio, Jašilkulio ežerai. Landšaftų pasiskirstymą įtakoja aukštis ir kritulių kiekis. Rytų Pamyrui būdingos šaltos aukštikalnių dykumos ir akmenynai. Vakarų Pamyro slėniuose daugiausia dykumos, aukščiau 3600 m pasitaiko sausųjų stepių, o virš 4500 m – daugiausia kalnų dykumos ir akmenynai. Slėniuose yra medžių-krūmų (ievų, beržų, arčių). Drėkinamuose slėniuose – kultūrinė augalija (vynuogės, šilkmedžiai, graikiški riešutai, kriaušės). | Dauguma Pamyro upių priklauso Amudarjos baseinui. Svarbiausia upė – Piandžas. Yra nemaži Karakulio, Šorkulio, Sarezo, Zorkulio, Jašilkulio ežerai. Landšaftų pasiskirstymą įtakoja aukštis ir kritulių kiekis. Rytų Pamyrui būdingos šaltos aukštikalnių dykumos ir akmenynai. Vakarų Pamyro slėniuose daugiausia dykumos, aukščiau 3600 m pasitaiko sausųjų stepių, o virš 4500 m – daugiausia kalnų dykumos ir akmenynai. Slėniuose yra medžių-krūmų (ievų, beržų, arčių). Drėkinamuose slėniuose – kultūrinė augalija (vynuogės, šilkmedžiai, graikiški riešutai, kriaušės). | ||
Apie žygį P-V Pamyre 2004 m.: http://kuras.klajoklis.lt/index.php?id=ataskaita&tema=10 | Apie žygį P-V Pamyre 2004 m.: http://kuras.klajoklis.lt/index.php?id=ataskaita&tema=10 | ||
Apie 2012 m. žygį Korženevskos v. rajone (Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatuose - I vieta): http://www.zygis.vu.lt/index.php?language=lt&page=51&id=4336 | |||
Žygis Centr. Pamyre: http://www.kuras.klajoklis.lt/index.php?id=ataskaita&tema=14 | |||
==Regiono žemėlapis== | |||
Pietvakarių Pamyro, Kalnų Badachšano žemėlapis: <br /> | |||
[[Vaizdas:Pamyras_map.jpg|400px|Left|Pietvakarių Pamyro, Gorno Badakhchan žemėlapis]] <br /> | |||
==Nuorodos== | ==Nuorodos== | ||
Dabartinė 18:39, 6 spalio 2019 versija
Pamyras (rus.: Памир; kin.: Congling, 葱嶺) – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia TadžikijaTadžikistane (Kalnų Badachšanas), taip pat Kinijoje ir Afganistane. Tipinė Pamyro teritorija šiaurėje ribojasi Užalajės kalnagūbriu, rytuose – Sarykolės kalnagūbriu, pietuose – Piandžo upe, šiaurės vakaruose – Petro Pirmojo ir Darvazos kalnagūbriais. Kalnynas išsidriekęs 275 km rytų-vakarų ir 250 km šiaurės-pietų kryptymis. Aukščiausia vieta – Ismail Samani viršukalnė (buv. Komunizmo), kurios aukštis 7495 m.
Pagal reljefo pobūdį Pamyras dalijamas į Rytų Pamyrą, kuriam būdingas senovinis vidutinkalnių reljefas su lygesniu paviršiumi, ir Vakarų Pamyrą su aukštais kalnagūbriais, atskirtais gilių slėnių. Kalnai susidarė kainozojaus periode, Eurazijos, Irano ir Indijos Australijos plokščių sandūroje. Į Pamyrą sueina Tian Šanio, Kunlunio, Karakorumo ir Hindukušo kalnų grandinės. Didelis seisminis aktyvumas (žemės drebėjimai siekia 8-9 balų pagal Richterio skalę galingumą). Yra kalnų krištolo, retųjų metalų, gyvsidabrio telkiniai.
Klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18°C, liepos mėnesio 14°C. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7°C, liepos 22°C. Vakarų Pamyro slėniuose per metus iškrenta 90–250 mm kritulių, Rytų Pamyro – 60–120 mm. 7500 km² Pamyro apledėję, iš viso yra apie 3000 ledynų (didžiausias – Fedčenkos ledynas).
Dauguma Pamyro upių priklauso Amudarjos baseinui. Svarbiausia upė – Piandžas. Yra nemaži Karakulio, Šorkulio, Sarezo, Zorkulio, Jašilkulio ežerai. Landšaftų pasiskirstymą įtakoja aukštis ir kritulių kiekis. Rytų Pamyrui būdingos šaltos aukštikalnių dykumos ir akmenynai. Vakarų Pamyro slėniuose daugiausia dykumos, aukščiau 3600 m pasitaiko sausųjų stepių, o virš 4500 m – daugiausia kalnų dykumos ir akmenynai. Slėniuose yra medžių-krūmų (ievų, beržų, arčių). Drėkinamuose slėniuose – kultūrinė augalija (vynuogės, šilkmedžiai, graikiški riešutai, kriaušės).
Apie žygį P-V Pamyre 2004 m.: http://kuras.klajoklis.lt/index.php?id=ataskaita&tema=10
Apie 2012 m. žygį Korženevskos v. rajone (Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatuose - I vieta): http://www.zygis.vu.lt/index.php?language=lt&page=51&id=4336
Žygis Centr. Pamyre: http://www.kuras.klajoklis.lt/index.php?id=ataskaita&tema=14
Regiono žemėlapis[keisti]
Pietvakarių Pamyro, Kalnų Badachšano žemėlapis:
Nuorodos[keisti]
- Vikipedijoje: Pamyras