Rustenis Varneckas: Skirtumas tarp puslapio versijų
>Šaduikis No edit summary |
>Šaduikis |
||
| 11 eilutė: | 11 eilutė: | ||
„Pasiilgstu ne kalnų, pasiilgstu savęs kalnuose"- yra pasakęs Rustenis. „Kalnai keičia žmogų, padeda tapti jam tokiu, kokiu jis norėtų būti". | „Pasiilgstu ne kalnų, pasiilgstu savęs kalnuose"- yra pasakęs Rustenis. „Kalnai keičia žmogų, padeda tapti jam tokiu, kokiu jis norėtų būti". | ||
1989 m. sezoną Rustenis pradėjo liepos mėn. Bezegni alpinistinėje stovykloje. Skubėjo kuo greičiau įvykdyti I atskyrio reikalavimus, kad galėtų daugiau ir sudėtingesniais maršrutais kopti į viršūnes. | 1989 m. sezoną Rustenis pradėjo liepos mėn. Bezegni alpinistinėje stovykloje. Skubėjo kuo greičiau įvykdyti I atskyrio reikalavimus, kad galėtų daugiau ir sudėtingesniais maršrutais kopti į viršūnes. | ||
Rugpjūčio mėnesį Rustenis atvažiuoja į „Ala-too" stovyklą Centriniame Tian-Šanyje, Karakolo slėnyje. Vienas iš pirmųjų įkopimų - į [[Lietuvos alpinistų viršūnė|Lietuvos alpinistų viršūnę]] - skiriamas Lietuvos alpinizmo pradininkų, 1959 m. žuvusių Kaukaze, atminimui. Rugpjūčio 15 dieną, įkopimo į Ajutoro viršūnę metu, krisdamas nuo uolos, Rustenis gavo sunkią traumą. | |||
Rugpjūčio mėnesį Rustenis atvažiuoja į „Ala-too" stovyklą Centriniame Tian-Šanyje, Karakolo slėnyje. Vienas iš pirmųjų įkopimų - į [[Lietuvos alpinistų viršūnė|Lietuvos alpinistų viršūnę]] - skiriamas Lietuvos alpinizmo pradininkų, 1959 m. žuvusių Kaukaze, atminimui. | Po dviejų savaičių Rustenis mirė Prževalskio ligoninėje. | ||
==Kopimai== | |||
1989 Ukiu, 2B; Lialver, 2B; [[Gestola]], 4B; Tr. Sella-Varšava, 3A; Šaurtu, 2B; Tichonova, 4A [[Kaukazas]]. | |||
[[Gedimino Akstino viršūnė]], [[Lietuvos alpinistų viršūnė]], 40 let VLKSM, 2B; Tr. Studentov-GTO, 4A; [[Ajutoras]],4B [[Tian Šanis]]. | |||
==Įkopimai== | ==Įkopimai== | ||
17:52, 20 rugpjūčio 2012 versija
Biografija
Rustenis Varneckas - gabus alpinistas iš Panevėžio. Žuvo 1989 m. rugpjūčio 15 d. kopdamas į Ajutoro (4382 m) viršūnę Tian Šanyje.
R. Varneckas gimė 1960 m. sausio 9 d. Panevėžyje. Besimokydamas devintoje klasėje, 1977 m. pradeda užsiiminėti boksu. Sekančiais metais dalyvauja įvairiose varžybose, „Žalgirio" draugijos pirmenybėse; daugelyje iš jų užima prizines vietas. Intensyvios treniruotės ir dažnos varžybos atima nemažai laiko, dėl to nukenčia mokymasis, kyla konfliktai su mokytojais. Tačiau Rustenis lieka ištikimas pasirinktam keliui ir atkaklumas susilaukia atpildo - 1979 m. Lietuvos bokso čempionate Rustenis iškovoja čempiono vardą lengviausio svorio kategorijoje. 1980-1981 m. atlieka tarnybą armijoje, bet bokso nemeta, treniruojasi, dalyvauja karinėse apygardos pirmenybėse, Lietuvos čempionatuose.Karštas charakteris ir užsispyręs būdas - tai savybės, kurios padėjo jam išlikti respublikos čempionu 1980, 1981 ir 1982 metais.Čempiono titulą iškovojo ir 1983 metais, Lietuvos VIII vasaros spartakiadoje.
Besimokydamas Vilniaus kulinarijos mokykloje, Rustenis susidomi alpinizmu. Savo pirmuosius įkopimus jis atliko Alibeko stovykloje Kaukaze. Kaip ir daugelį iš mūsų, Rustenį paviliojo kalnų grožis ir didybė. Tačiau ne tik tai.
„Pasiilgstu ne kalnų, pasiilgstu savęs kalnuose"- yra pasakęs Rustenis. „Kalnai keičia žmogų, padeda tapti jam tokiu, kokiu jis norėtų būti".
1989 m. sezoną Rustenis pradėjo liepos mėn. Bezegni alpinistinėje stovykloje. Skubėjo kuo greičiau įvykdyti I atskyrio reikalavimus, kad galėtų daugiau ir sudėtingesniais maršrutais kopti į viršūnes. Rugpjūčio mėnesį Rustenis atvažiuoja į „Ala-too" stovyklą Centriniame Tian-Šanyje, Karakolo slėnyje. Vienas iš pirmųjų įkopimų - į Lietuvos alpinistų viršūnę - skiriamas Lietuvos alpinizmo pradininkų, 1959 m. žuvusių Kaukaze, atminimui. Rugpjūčio 15 dieną, įkopimo į Ajutoro viršūnę metu, krisdamas nuo uolos, Rustenis gavo sunkią traumą. Po dviejų savaičių Rustenis mirė Prževalskio ligoninėje.
Kopimai
1989 Ukiu, 2B; Lialver, 2B; Gestola, 4B; Tr. Sella-Varšava, 3A; Šaurtu, 2B; Tichonova, 4A Kaukazas.
Gedimino Akstino viršūnė, Lietuvos alpinistų viršūnė, 40 let VLKSM, 2B; Tr. Studentov-GTO, 4A; Ajutoras,4B Tian Šanis.