Kauno politechnikos instituto viršūnė: Skirtumas tarp puslapio versijų
>JarasOK No edit summary |
>JarasOK No edit summary |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
:Viršūnės pavadinimas – KPI | :Viršūnės pavadinimas – KPI [[Kauno Politechnikos Instituto viršūnė]] [[image:PamyrPV.gif|400px|thumb|right|Vrango slėnio schema su lietuviškom viršūnėm]] | ||
[[Vaizdas:KPI.jpg|500px]] | [[Vaizdas:KPI.jpg|500px]] | ||
Dabartinė 19:45, 4 liepos 2019 versija
- Viršūnės pavadinimas – KPI Kauno Politechnikos Instituto viršūnė
- Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachano kalnagūbris
- Aukštis – 5879m
- Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – Viršūnė pavadinta Kauno politechnikos instituto vardu
- Pirmojo įkopimo data - 1984-08-06.
- Įkopimo maršrutas: Vakarų kontrforsu, 2B sunkumo kategorija
- Įkopimo charakteristika:
- Maršruto ilgis – 2200m
- Aukščių skirtumas – 780m
- Vidutinis įkopimo statumas – 30 laipsnių
- Įkalta kablių: ledo – 6
- Įkopimo dienų skaičius – 1
- Įkopimo valandų skaičius – 5
- Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984-08-05, įkopimo į viršūnę – 1984-08-06, sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984-08-06
Pirmojo įkopimo dalyviai[keisti]
- Jūratė Bajorienė Valiukaitė, 1955, vadovas
- Stasys Navickas, 1951, dalyvis
- Audrius Bloškys, 1962, dalyvis
- Olegas Ūsikas, dalyvis
Dėl viršūnės pavadinimo[keisti]
Didelė dalis ekspedicijos dalyvių buvo KPI darbuotojai, studentai arba KPI auklėtiniai.1980-1984 metai KPI alpinizmo sportui skyrė nemažai dėmesio ir lėšų. KPI taip pat prisidėjo finansiškai prie šios ekspedicijos organizavimo. Jau išvykstant į ekspediciją buvo galvojama vieną viršūnę pavadinti KPI vardu. Su tuo mielai sutiko ir pirmaįkopėjai.
Įkopimo aprašymas[keisti]
Iš bazinės stovyklos, kuri yra Vnukuto ir Čondžirav upių santakoje, reikia eiti link viršūnės dešiniuoju Čondžirav upės krantu. Nuo bazinės stovyklos iki Čondžirav ledyno – 3,5 val. Toliau eiti ledynu iki šoninės morenos apie 2,5 val. Nuo bazinės stovyklos iki nakvynių vietos apie 6 val.kelio.Iš nakvynių vietos link viršūnės reikia eiti ledynu Rygos perėjos (5650m) link. Ledyno viduryje – pavojingi ledo plyšiai. Ledokritis apeinamas iš kairės į dešinę. Ledynu reikia eiti su “katėmis”. Praėjus ledokritį, pasukti į kairę uolų link. Prieš išeinant nuo ledyno link uolų yra nukreipiantysis turas. Toliau eiti per sudūlėjusiais uolas 800-1000m ir išeiti prie 10m uolų sienelės. Sienelę reikia įveikti vidiniu kampu (5-6m). Toliau per sudūlėjusias uolas prieiti kontrolinį turą. Nuo kontrolinio turo eiti link sniego šlaito. Praėjus 40m sniego šlaitu prieinam prie 30-35 laipsnių statumo ir 60 m ilgio ledo šlaito. Šią maršruto dalį reikia įveikti, naudojant ledo kablius saugai. Toliau išeinam į keterą, kuri veda į viršūnę. Dešinėje pagal judėjimo kryptį pusėje – pavojingi ledo karnyzai. Kontrolinis turas – šiek tiek toliau nuo pačios viršūnės, ant uolų. Nusileidimas nuo viršūnės Pietiniu šlaitu, link Rygos perėjos. Toliau reikia leistis pakilimo taku. Nusileidimas nuo viršūnės iki nakvynių vietos apie 1,5 val.