Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė
Įkopimo klasė: Aukštuminė Rajonas: Kunlun kalnynas, Xinjang (Tariama Sinzjang) provincija, vakarų Kinija Viršūnė: Vilniaus universiteto žygeivių klubo 6130m.Koordinatės: 38°10'49.49"N 75° 6'39.71"E Maršrutas: Pietvakarine ketera 4A Komandos nariai: Šarūnas Zigmantas (vadovas), Gintarė Žalkauskaitė, Irma Vėjelytė, Algimantas Kuras, Vytenis Umbrasas, Saulius Damulevičius, Šarūnas Oberauskas, Juras Jorudas.(Plačiau apie dalyvius ir grupinė nuotrauka pateikta prie 25-o kalno - Senojo Vilniaus v. Pilna žygio ataskaita pateikta www.kalnai.lt - Lietuvos alpinizmo čempionatai, 2008 m.)
Kopimo grafikas 2008-07-10 – 2008-07-23 – 5 sudėtingumo kategorijos kalnų žygis po Kunlun kalnyno Muztag Ata masyvą. Žygį baigėm bazinėje stovykloje prie Rijek upės 4440m. 2008-07-24 – kopimo į viršūnę maršruto žvalgyba Rijek ledyne 2008-07-25 – Pakilimas į šturminę stovyklą 5221m. 2008-07-26 – Pirmojo šturminio būrio įkopimas į VUŽK 6130m viršūnę ir nusileidimas į šturminę stovyklą. 008-07-27 – Antrosios grupės dalies įkopimas į VUŽK 6130m viršūnę ir visos grupės nusileidimas į bazine stovyklą prie Rijek upelio. 2008-07-28 – Nusileidimas iki Karakorumo greitkelio 3500m ir autobusu išvažiavimas į Kašgarą.
Meteorologinės sąlygos. Liepos 26 – pirmosios šturminės grupės kopimo į viršūnę dieną – oras buvo permainingas. Anksti ryte (05.val) tvyrojo tirštas rūkas, snigo, dėl to ryte grupė neišėjo. Apie 09val pyto debesys prasiskirstė, krituliai liovėsi. Visą dieną buvo debesuota su pragiedruliais, kartais, dėl užslinkusių debesų, matomumas sumažėdavo vos iki kelių metrų. Liepos 27d, kai į viršūnę kopė antroji grupės dalis, rytas buvo gražesnis, bet nuo 10val ryto užslinko tiršti debesys, pradėjo intensyviai snigti. Vėjo beveik nebuvo. Pūga su trumpom pertraukėlėm tęsėsi iki 13val. Snigo ir grupei būnant ant viršūnės.
2008-07-25 Devintą valandą vietos laiku visa grupė su visu svoriu pajudėjo iš bazinės stovyklos prie Rijek upelio 4440m. Kilome į bevardės 6130m. aukščio viršūnės šturminę stovyklą. Į šią viršūnę iki šio dar niekas nebuvo kopęs, todėl tiek bazines, tiek šturmines stovyklas ir visą maršrutą rinkomės patys. Dieną prieš tai trys grupės nariai: Šarūnas Zigmantas, Saulius Damulevičius ir Juras Jorudas išžvalgė į pietryčius nuo viršūnės esantį ledyną ir išrinko vietą šturminei stovyklai. Kadangi iš šio ledyno išteka Rijek upelis, tai ir ledyną pavadinome Rijek. Ant ledyno kilome dešiniajame (orografiškai) morenos pakraštyje esančiu kuluaru, viršuje kuluaras pereina į rankliuftą. Kuluaras status, pribyrėjęs satmbių akmenų, judėjome lėtai. Išlipę ant ledyno toliau judėjome tuo pačiu rankliuftu. Didžioji ledyno dalis padengta stambiais akmenimis, pačiu ledynu judėti sunku. Aukščiau akmenų sumažėja, galima eiti ir pačiu ledynu. Šturminę stovyklą pasiekėme 15val. Įsikūrėme ant pusiau atviro ledyno 5221m aukštyje.
2008-07-26. Šią dieną visa grupė planavo 06val. išeiti į viršūnės šturmą. Deja, naktį praūžė audra su perkūnijomis. 05val ryto dar snigo, tankus rūkas nepaliko jokio matomumo. Kopimą nusprendėm atidėti. 09val ryto debesys prasisklaidė krituliai liovėsi. Buvo nuspręsta grupę dalinti per pusę ir pirmajam šturminiam būriui dar šiandien pabandyti sukopti į viršūnę. 11val į viršūnę išėjo Gintarė Žalkauskaitė, Vytenis Umbrasas, Saulius Damulevičius, grupelei vadovavo Algimantas Kuras. Į viršūnę kopėme per pietvakarinį balną 5772m, nuo jo pietvakarine ketera iki viršūnės. Iki balno lipome ryšiu stačiu sniego-ledo kuluaru. Kuluaras dvišakas. Pasirinkome kairiąją (lipimo kryptimi) atšaką, nes ji ne tokia stati ir labiau apsaugota nuo lavinų. Vidutinis kuluaro statumas 35-40°. Lipome tik susirišę, saugos taškų neorganizavome. Kuluarui pasibaigus, lipama link dielio akmens, už kurio šlaitas smarkiai pastatėja, sniego dangos beveik nelieka. Ledo šlaito ilgis 250m. Nuo akmens iki balno lipome organizuodami slenkančią saugą. Vidutinis šlaito statumas 50-60°. Nuo balno kopimas į viršūnę nesudėtingas. Kopėme plačia ketera. Daugelyje vietų ketera panašesnė į šlaitą. Keliose vietose ketera pastatėja nuo 20° iki 50°. Kopiant daug sunkumų kėlė šviežias, per naktį iškritęs sniegas. Be to kopimą porą kartų teko sustabdyti dėl sumažėjusio matomumo. Po pietų senesniam sniegui atitirpus kai kur pėdas mint teko aukščiau kelių smingant į sniegą. Grupelė ant viršūnės buvo 18val vietos laiku. Viršūnė – didelė sniego kepurė, kurios rytinis šlaitas – sniego karnizai. Ant viršūnės turo pastatyti galimybės nebuvo. Leidomės pakilimo keliu, į šturminę stovyklą grupelė grįžo 20val. Temsta 21:30.
2008-07-27 Antra komanda Šarūnas Zigmantas (vadovas), Irma Vėjelytė, Šarūnas Oberauskas ir Juras Jorudas. į viršūnę išėjo 07 val ryto. Kopė tuo pačiu maršrutu, saugą organizavo taip pat kaip ir pirmasis šturminis būrys. Nuo 10val pradėjo snigti, vaizdą paslėpė debesys, pakilo vėjas. Į viršūnę įkopta 12 val., dėl tankių debesų matomumas buvo tik 10 m. Viršūnę pasiekti labai padėjo palydovinės navigacijos priemonės. Į šturminę stovyklą grupelė nusileido 14val. Papietavus ir šiek tiek pailsėjus visa grupė 16val pajudėjo bazinės stovyklos link. Bazinę stovyklą pasiekėme 19val.
Pastabos. Į viršūnę kopta buvo pirmą kartą. Jokių duomenų, kad iki šiol kas nors būtų įkopęs į šią viršūnę nėra. Pavadinimo viršūnė neturėjo. Pasinaudodami pirmųjų įkopėjų teise norėtume šią viršūnę pavadinti Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) viršūne. Įvertinę maršruto kopimo sudėtingumą ir viršūnės aukštį, įkopimo maršrutą vertiname 4A pagal rusišką alpinistinių įkopimų vertinimo sistemą.
