Danutė Šukytė Skučienė

Iš Alpinizmo vikis.
13:07, 14 balandžio 2021 versija, sukurta >JarasOK (→‎Karpatai)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search

Danutė Šukytė Skučienė (1935- 2016), alpinistė, inžinierė

Autobiografija[keisti]

Gimiau 1935-08-19 Kvyklių kaime, Utenos apskrityje.

Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno

1941 metais ne savo noru nemokamai buvau pervežta į Altajaus kraštą. Ten 1954 metais baigiau vidurinę mokyklą, o 1955 metais įstojau į Novosibirsko geležinkelio transporto inžinierių institutą, kur baigiau pirmą kursą. 1956 metais jau savo noru ir vėl nemokamai (kaip geležinkelio transporto instituto studentė turėjau teisę kartą per metus gauti nemokamą bilietą geležinkeliu), grįžau į Lietuvą. Nuo 1956 iki 1960 metų mokiausi Kauno politechnikos institute hidrotechnikos fakultete, kurį užbaigus man buvo suteikta inžinierės kvalifikacija.

Darbas[keisti]

Pagal paskyrimą pirmus metus dirbau Vievyje darbų vykdytojos pareigose, po to dvejus metus „Lietautokelprojekte“ Kaune. Nuo 1963 iki 1997 metų dirbau Kauno statybinėse organizacijose įvairiose pareigose: darbų vykdytojos, technikinės priežiūros inžinierės, projektinės-sąmatinės grupės vedančios inžinierės, techninės direktorės ir kt. Darbas gamyboje patiko ir buvo labai svarbu, kad man, dirbančiai gamyboje, kai vasarą statybose būna pats darbymetis, vis pavykdavo išvažiuoti beveik mėnesiui, o 1965 metais net dviems mėnesiams į kalnus, ir dar žiemą savaitei –kitai paslidinėti į Karpatus.

Įkopimai[keisti]

Pirmą kartą išvykau į kalnus 1959 metais į Dombajaus alpinistų stovyklą kur įkopiau į pirmąją alpinistinės klasifikacijos viršūnę. 1959 m. viršūnė Sufrudžu 1-b s/k, vakarų Kaukazas 1960 m. Elbrusas 2-a s/k, Čeget Kara-baši 2-b s/k, traversas Via Tau 2-b s/k, traversas Irikčatas 3-a s/k, centriniame Kaukaze, Šcheldos a/s. Šioje stovykloje dalyvavau mokymuose ir kopiau į išvardintas viršūnes vienoje grupėje kartu su vėliau tragiškai žuvusiu kalnuose žinomu alpinistu Dainiumi Makausku ir alpinistu Vladimiru Šatajevu, vėliau tapusiu TSRS alpinizmo federacijos vadovu. Tais metais jie buvo trečiaatskirininkai, o aš tik ženklininkė. Man labai pasisekė, kad teko vaikščioti kartu su jais. 1961 m. a/s „Dugoba“ Pamyre, viršūnės: Urožai 2-b s/k, Aktašas 3-a s/k, nauju maršrutu, Zamok 3-b s/k. 1962 m a/s Uzunkol vakarų Kaukaze, viršūnės: Rytinė Gvandra 2-b s/k, Trapecija 2-a s/k, Šiaur. Dolomitai 2-a s/k, Trezubec traversas 3-a s/k, Dalaras 3-b s/k (Lietuvos pirmenybėse antra vieta), Dolomitai traversas 4-a s/k. 1963 m a/s Adyl-su Centriniame Kaukaze, viršūnės: Kogutaj-baši 1-b s/k, Via Tau 2-a s/k, traversas MNR 3-b s/k, Laisvoji Ispanija 4-a s/k (Lietuvos pirmenybėse antra vieta). 1965 m. dalyvavau ekspedicijoje į Lenino (dabar Avicenos) viršūnę iš pietų pusės Pamyre. Viršūnės: Pik „6148“ 2-b s/k, Lenino viršūnė 5-a s/k (Lietuvos pirmenybėse pirma vieta, Pabaltijo pirmenybėse pirma vieta, o man asmeniškai pirmas septyniatūkstantininkas), Pik „5149“ 1-b s/k. Viršūnių nedaug, bet įspūdžiai nepakartojami. Apie mėnesį gyvenome dideliame aukštyje nepaprasto grožio sniego ir ledo karalystėje, daug vaikščiojome aukštyn-žemyn, pirmyn-atgal. Norintiems užteko laiko ir pamedžioti: vienas iš mūsų vos nenušovė meškos, kitas plikomis rankomis vos nepasmaugė panteros. 1966 m. Altajaus kalnai, a/s Aktru. Viršūnės: Kzyl Tašas 1-b s/k, UPI 2-b s/k, Kzyl Tašas 3-a s/k, traversas Kurkurek-Aktru-Kurumdu 4-b s/k (Lietuvos pirmenybėse trečia vieta). 1967 m a/s Varzob prie ežero Iskander-Kul, Fanų kalnuose. Viršūnės: Selegrad 3-b s/k, MAK-III iš šiaurės 2-a s/k, Allaro šiaurine ketera 2-b s/k. Labai gražūs Fanų kalnai. Ne veltui tarp mūsų dažnai buvo kartojamas Balio sukurtas sparnuotu tapęs posakis: gražu, beveik kaip Fanų kalnuose.

Karpatai[keisti]

Nuo 1961 iki 1967 m. kasmet žiemą su tais pačiais alpinistais važiavau slidinėti į Karpatus. Ten žiemą, dalinai su slidėmis, įkopiau į žymiausias Karpatų viršūnes: Hoverla, Petrusas ir Dvyniai. Ir nors jos nebuvo alpinistinės klasifikacijos, bet man yra labai svarbios ir nepamirštamos. O Karpatuose – tikra žiemos pasaka: mėlynas dangus, skaisčiai šviečianti saulė, snieguoti kalnų šlaitai, aplink žaliuojantys ir skleidžiantys tiesiog svaiginantį aromatą eglynai. Nepamirštami ten pasakyti a.a. alpinisto ir slidininko Arvydo Bieliūno žodžiai: Pažiūrėkite, kaip gražu! Atrodo, žiūri Petrusas į Goverlą ir sako – padarykim dar vienus Dvynius.

Kvalifikacija Alpinizmo pirmas atskyris, taip pat pirmas slidinėjimo ir dviračių sporto atskyriai. Lietuvos laipiojimo uolomis čempionate 1962m užėmė 3 vietą.

Apie šeimą Su vyru Mindaugu Skuču užauginome du vaikus – sūnų Vilių (g. 1968 m.) ir dukrą Gražiną (g. 1972 m.). Jie alpinistais netapo, bet nuo vaikystės pamėgo sportą, gamtą, keliones.

NUOTRAUKOS[keisti]

Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno
Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno
Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno
Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno
Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno
Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno
Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno
Pamyras 1965, Foto Romualdo Augūno