https://vikis.lt/energetikai/api.php?action=feedcontributions&feedformat=atom&user=78.56.40.11 2026-04-19T22:45:31Z Naudotojo indėlis MediaWiki 1.38.6 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Edmundas_Einoris&diff=14968 2024-01-19T06:17:42Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Einoris.jpg|250px|left]] Einoris gimė 1954 m.spalio 15 d. Panevėžio mieste inteligentų šeimoje. Abu tėvai buvo mokytojai. Mama-Elvyra, gim.1930 m.,pensininkė.Tėtis-Vytautas,gim.1925 m. Mirė 2000 m. Be Edmundo šeimoje dar augo brolis Zenonas, gimęs 1958 m. Mokėsi Panevėžio 2- oje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1972 m. Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto, mechanikos fakulteto, pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1977 m. apgynė diplominį darbą ir gavo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.Tais pačiais metais pagal paskyrimą pradėjo dirbti meistru Lietuvos elektrinėje turbinų remonto bare.<br /> <br /> 1980 m. buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje tuometinės Turkmėnijos teritorijoje, Karakumų dykumoje.1982 m.grįžęs buvo paskirtas kuruoti garo turbinų pratekamųjų dalių remontus.1986 m.tapo vyr.meistru,o neužilgo pervestas dirbti į naujai susikūrusį montavimo barą. Vadovaujant Edmundui buvo įgyvendinta visa eilė projektų.Tai orimulsijos rezervuarų montavimas, Abromiškių reabilitacijos ligoninės dujinės katilinės montavimas, Elektrėnų vaikų sanatorijos katilinės modernizacija,Vievio paukštyno pašarų cecho modernizacija, 300 MW energoblokų katilų degiklių gamyba ir montavimas ir kt. Vėliau, kai prasidėjo 300 MW energoblokų dūmų valymo įrenginių montavimo darbai, Edmundui buvo pavesta vesti montavimo darbų techninę priežiūrą. 2006 m. perėjo dirbti į UAB „Elektrėnų Projektai“. Paskirtas naujai pradėto montuoti 440 MW dujinio energobloko specialiųjų darbų priežiūros vadovu. <br /> Per visą savo gamybinio darbo laikotarpį Edmundas pastoviai kėlė savo kvalifikaciją, aplankė visą eilę buvusios Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV elektrinių. Mokėsi įvairiuose kursuose Novosibirske, Alma-Atoje ir kitur. Už nepriekaištingą darbą ne kartą buvo apdovanotas padėkomis ir garbės raštais.<br /> <br /> Didžiausias Edmundo laisvalaikio pomėgis-šachmatai. Jais žaidžia nuo 5 metų amžiaus. Edmundas yra tikras šachmatų sporto profesionalasn yra buvęs Lietuvos moksleivių, studentų rinktinių narys, Panevėžio miesto ir Lietuvos „Nemuno“ draugijos čempionas, daugkartinis Trakų raj., Elektrėnų savivaldybės čempionas.<br /> <br /> Šeimą sukūrė 1983 m. Žmona Teresa Einorienė(T.Stefanovič) rusų kalbos ir etikos mokytoja. Dirba Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje.Šeima užaugino dvi dukras: Eglę (gim. 1985 m.) ir Ingą (gim.1987 m.).Eglė baigė Tarptautinių Santykių institutą, gyvena ir dirba Vilniuje, augina dukrą Otiliją. Inga baigė Romerio universitetą, gyvena ir dirba Dubline, Airijoje.<br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> EINORIS gimė 1954m.spalio 15 d. Panevėžio mieste inteligentų šeimoje.<br /> Abu tėvai buvo mokytojai. Be Edmundo šeimoje dar augo brolis Zenonas, gimęs<br /> 1958m. Mokėsi Panevėžio 2- oje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1972m.. Tais<br /> pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto mechanikos fakulteto<br /> pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1977m. apgynė diplominį darbą ir<br /> gavo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Tais pačiais metais pagal paskyrimą<br /> pradėjo dirbti meistru Lietuvos elektrinėje, turbinų remonto bare.<br /> <br /> 1980m. buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje<br /> Turkmėnijos teritorijoje, Karakumų dykumoje.1982m. grįžęs iš<br /> kariuomenės buvo paskirtas kuruoti garo turbinų pratekamųjų dalių<br /> remontus.1986m.tapo vyresniuoju meistru, o neužilgo pervestas dirbti į naujai susikūrusį<br /> montavimo barą. Vadovaujant Edmundui buvo įgyvendinta visa eilė projektų. Tai<br /> orimulsijos rezervuarų montavimas, Abromiškių reabilitacijos ligoninės dujinės<br /> katilinės montavimas, Elektrėnų vaikų sanatorijos katilinės modernizacija, Vievio<br /> paukštyno pašarų cecho modernizacija, 300 MW energetinių blokų katilų degiklių<br /> gamyba ir montavimas ir kt.<br /> Vėliau, kai prasidėjo 300MW energetinių blokų dūmų valymo įrenginių<br /> montavimo darbai, Edmundui buvo pavesta vesti montavimo darbų techninę<br /> priežiūrą. 2006m. perėjo dirbti į UAB „Elektrėnų projektai“. Paskirtas naujai<br /> pradėto montuoti 440 MW dujinio energetinio bloko specialiųjų darbų priežiūros<br /> vadovu. 2012m. baigus dujinio energetinio bloko montavimą ir jį įvedus į eksploataciją,<br /> Edmundas Einoris išėjo į užtarnautą poilsį.<br /> <br /> Per visą savo gamybinio darbo laikotarpį Edmundas pastoviai kėlė savo<br /> kvalifikaciją, aplankė visą eilę buvusios Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Vokietijos,<br /> Švedijos, JAV elektrinių. Mokėsi įvairiuose kursuose Novosibirske, Alma-Atoje ir<br /> kitur. Už nepriekaištingą darbą ne kartą buvo apdovanotas padėkomis ir garbės<br /> raštais.<br /> <br /> Didžiausias Edmundo laisvalaikio pomėgis-šachmatai. Jais žaidžia nuo<br /> 5 metų amžiaus. Edmundas yra tikras šachmatų sporto profesionalas. Savo laiku<br /> yra buvęs Lietuvos moksleivių, studentų rinktinių narys, Panevėžio miesto<br /> čempionas, Lietuvos „Nemuno“ draugijos čempionas, daugkartinis Trakų raj.,<br /> Elektrėnų savivaldybės čempionas.<br /> <br /> Šeimą sukūrė 1983 m. Žmona Teresa- rusų kalbos ir etikos mokytoja. Dirba<br /> Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje. Šeima užaugino dvi dukras: Eglę (gim. 1985m.) ir<br /> Ingą (gim.1987m.). Eglė baigė Tarptautinių santykių institutą, gyvena ir dirba<br /> Vilniuje. Inga baigė Riomerio universitetą, gyvena ir dirba Dubline, Airijoje.<br /> <br /> Parengė Liudas Juškevičius</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Jonas_Burbulis&diff=14967 2024-01-19T06:15:45Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div> [[Vaizdas:Burbulis.jpg|250px|left]] Jonas Burbulis gimė 1952 m. birželio 20 d. Daukantų k., Prienų rajone, ūkininko šeimoje. Tėvas – Antanas Burbulis (1922 - 2009), motina Pranė Burbulienė ( Milkevičiūtė) (1925 - 2006). <br /> <br /> Jonas 1969 baigė Jiezno vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą Mechanikos fakulteto pramonės šiluminės energetikos specialybę. Studijas baigė 1974 m. įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją; pagal paskyrimą dirbo Lietuvos standartizacijos ir metrologijos centre inžinieriumi. Respublikos rajonuose pradėjus statyti pirmąsias centralizuoto šildymo sistemas 1976 m. pervedamas dirbti į Komunalinio ūkio ministerijos Gamybinę kuro valdybą gamybinio skyriaus viršininku. 1984 m. reorganizavus Gamybinę kuro valdybą į Gamybinį šiluminės energijos tiekimo susivienijimą dirbo direktoriaus pavaduotoju gamybai, nuo 1991 m. – po naujos reorganizacijos, Valstybinės įmonės ,,Šiluma’’ technikos direktoriumi. Jonas dirbdamas šiuose darbuose daug prisidėjo prie respublikos rajonų centralizuoto šilumos tiekimo vystymo. Pirmą kartą (kada? respublikoje modernizuotas rusiškas garo katilas DE- 16-14 ir pritaikytas kūrenti medienos atliekomis Biržuose. Respublikos rajonuose įsteigtos 33 specializuotos šilumos ūkio eksploatacijos įmonės, likviduota apie 350 vietinių mažo našumo katilinių. Regionų šilumos ūkis tapo patikimas ir techniškai modernus.<br /> <br /> Po eilinių reorganizacijų – nuo 1994 m. SPAB Vilniaus šilumos tinklai regioninių šilumos tinklų direktorius, technikos direktoriaus pavaduotojas, turto valdymo skyriaus viršininkas. 2002 - 2004 m. Trakų šilumos tinklų direktorius, toliau - Valstybinės energetikos inspekcijos inžinierius inspektorius.<br /> <br /> Jonas 1974 m . vedė Ireną Masalskaitę (1951- 2009) gydytoją – stomatologę. Palaidota Vilniuje , Liepynės kapinėse. 1976 m. gimė dukra Vilda, kuri baigė Kauno medicinos institutą ir įgijo gydytojo – odontologo kvalifikaciją, dirba privačiame odontologijos kabinete. 1983 m. gimusi dukra Indrė, baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, dirba LR užsienių reikalų ministerijoje. Dukrų šeimose auga 4 anūkai: Danielė, Dovydas, Mykolas ir Rokas.<br /> <br /> Nuo 2019 m. Jonas pensininkas – mėgaujasi užtarnauto poilsio privalumais, keliauja , domisi sportu bei puoselėja namą.<br /> <br /> Parengė Vilius Šaduikis</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Edmundas_Einoris&diff=14965 2024-01-19T06:11:46Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>Edmundas Einoris gimė 1954 m.spalio 15 d. Panevėžio mieste inteligentų šeimoje. Abu tėvai buvo mokytojai. Mama-Elvyra, gim.1930 m.,pensininkė.Tėtis-Vytautas,gim.1925 m. Mirė 2000 m. Be Edmundo šeimoje dar augo brolis Zenonas, gimęs 1958 m. Mokėsi Panevėžio 2- oje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1972 m. Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto, mechanikos fakulteto, pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1977 m. apgynė diplominį darbą ir gavo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.Tais pačiais metais pagal paskyrimą pradėjo dirbti meistru Lietuvos elektrinėje turbinų remonto bare.<br /> <br /> 1980 m. buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje tuometinės Turkmėnijos teritorijoje, Karakumų dykumoje.1982 m.grįžęs buvo paskirtas kuruoti garo turbinų pratekamųjų dalių remontus.1986 m.tapo vyr.meistru,o neužilgo pervestas dirbti į naujai susikūrusį montavimo barą. Vadovaujant Edmundui buvo įgyvendinta visa eilė projektų.Tai orimulsijos rezervuarų montavimas, Abromiškių reabilitacijos ligoninės dujinės katilinės montavimas, Elektrėnų vaikų sanatorijos katilinės modernizacija,Vievio paukštyno pašarų cecho modernizacija, 300 MW energoblokų katilų degiklių gamyba ir montavimas ir kt. Vėliau, kai prasidėjo 300 MW energoblokų dūmų valymo įrenginių montavimo darbai, Edmundui buvo pavesta vesti montavimo darbų techninę priežiūrą. 2006 m. perėjo dirbti į UAB „Elektrėnų Projektai“. Paskirtas naujai pradėto montuoti 440 MW dujinio energobloko specialiųjų darbų priežiūros vadovu. <br /> Per visą savo gamybinio darbo laikotarpį Edmundas pastoviai kėlė savo kvalifikaciją, aplankė visą eilę buvusios Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV elektrinių. Mokėsi įvairiuose kursuose Novosibirske, Alma-Atoje ir kitur. Už nepriekaištingą darbą ne kartą buvo apdovanotas padėkomis ir garbės raštais.<br /> <br /> Didžiausias Edmundo laisvalaikio pomėgis-šachmatai. Jais žaidžia nuo 5 metų amžiaus. Edmundas yra tikras šachmatų sporto profesionalasn yra buvęs Lietuvos moksleivių, studentų rinktinių narys, Panevėžio miesto ir Lietuvos „Nemuno“ draugijos čempionas, daugkartinis Trakų raj., Elektrėnų savivaldybės čempionas.<br /> <br /> Šeimą sukūrė 1983 m. Žmona Teresa Einorienė(T.Stefanovič) rusų kalbos ir etikos mokytoja. Dirba Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje.Šeima užaugino dvi dukras: Eglę (gim. 1985 m.) ir Ingą (gim.1987 m.).Eglė baigė Tarptautinių Santykių institutą, gyvena ir dirba Vilniuje, augina dukrą Otiliją. Inga baigė Romerio universitetą, gyvena ir dirba Dubline, Airijoje.<br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> EINORIS gimė 1954m.spalio 15 d. Panevėžio mieste inteligentų šeimoje.<br /> Abu tėvai buvo mokytojai. Be Edmundo šeimoje dar augo brolis Zenonas, gimęs<br /> 1958m. Mokėsi Panevėžio 2- oje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1972m.. Tais<br /> pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto mechanikos fakulteto<br /> pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1977m. apgynė diplominį darbą ir<br /> gavo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Tais pačiais metais pagal paskyrimą<br /> pradėjo dirbti meistru Lietuvos elektrinėje, turbinų remonto bare.<br /> <br /> 1980m. buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje<br /> Turkmėnijos teritorijoje, Karakumų dykumoje.1982m. grįžęs iš<br /> kariuomenės buvo paskirtas kuruoti garo turbinų pratekamųjų dalių<br /> remontus.1986m.tapo vyresniuoju meistru, o neužilgo pervestas dirbti į naujai susikūrusį<br /> montavimo barą. Vadovaujant Edmundui buvo įgyvendinta visa eilė projektų. Tai<br /> orimulsijos rezervuarų montavimas, Abromiškių reabilitacijos ligoninės dujinės<br /> katilinės montavimas, Elektrėnų vaikų sanatorijos katilinės modernizacija, Vievio<br /> paukštyno pašarų cecho modernizacija, 300 MW energetinių blokų katilų degiklių<br /> gamyba ir montavimas ir kt.<br /> Vėliau, kai prasidėjo 300MW energetinių blokų dūmų valymo įrenginių<br /> montavimo darbai, Edmundui buvo pavesta vesti montavimo darbų techninę<br /> priežiūrą. 2006m. perėjo dirbti į UAB „Elektrėnų projektai“. Paskirtas naujai<br /> pradėto montuoti 440 MW dujinio energetinio bloko specialiųjų darbų priežiūros<br /> vadovu. 2012m. baigus dujinio energetinio bloko montavimą ir jį įvedus į eksploataciją,<br /> Edmundas Einoris išėjo į užtarnautą poilsį.<br /> <br /> Per visą savo gamybinio darbo laikotarpį Edmundas pastoviai kėlė savo<br /> kvalifikaciją, aplankė visą eilę buvusios Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Vokietijos,<br /> Švedijos, JAV elektrinių. Mokėsi įvairiuose kursuose Novosibirske, Alma-Atoje ir<br /> kitur. Už nepriekaištingą darbą ne kartą buvo apdovanotas padėkomis ir garbės<br /> raštais.<br /> <br /> Didžiausias Edmundo laisvalaikio pomėgis-šachmatai. Jais žaidžia nuo<br /> 5 metų amžiaus. Edmundas yra tikras šachmatų sporto profesionalas. Savo laiku<br /> yra buvęs Lietuvos moksleivių, studentų rinktinių narys, Panevėžio miesto<br /> čempionas, Lietuvos „Nemuno“ draugijos čempionas, daugkartinis Trakų raj.,<br /> Elektrėnų savivaldybės čempionas.<br /> <br /> Šeimą sukūrė 1983 m. Žmona Teresa- rusų kalbos ir etikos mokytoja. Dirba<br /> Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje. Šeima užaugino dvi dukras: Eglę (gim. 1985m.) ir<br /> Ingą (gim.1987m.). Eglė baigė Tarptautinių santykių institutą, gyvena ir dirba<br /> Vilniuje. Inga baigė Riomerio universitetą, gyvena ir dirba Dubline, Airijoje.<br /> <br /> Parengė Liudas Juškevičius</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Klubo_skelbimai_ir_naujienos&diff=14919 2023-12-22T19:07:27Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>Lietuvos energetikų senjorų klubas sveikina klubo narį, buvusį ilgametį Vilniaus elektros tinklų vyriausiąjį inžinierių, Lietuvos Respublikos nusipelniusį inžinierių ČESLOVĄ LENICKĄ, pasitikusį 90 metų jubiliejų. Dėkojame už ilgametį ir nuoširdų darbą, žinias ir energiją atidavusiam Vilniaus krašto elektros tinklų plėtojimui, modernizavimui ir eksploatavimui. Linkime geros sveikatos, sėkmės ir ilgų, laimingų metų.<br /> <br /> Netekome energetiko, daug metų dirbusį vadovu Vilniaus TE-1 ir TE-2, MARJANO NEVERKEVIČIAUS (1948.01.26 -2023.11.30)<br /> Velionis bus pašarvotas gruodžio 3 d., sekmadienį, Olandų laidojimo namuose Vilniuje. <br /> Plačiau apie velionį: https://vikis.lt/energetikai/index.php/Marjan_Neverkievi%C4%8D<br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas 2023.10.30.organizavo tradicinį Vėlinių paminėjimą ir prisiminė per metus išėjusius energetikos veteranus. Plačiau: <br /> https://vikis.lt/energetikai/index.php/V%C4%97lini%C5%B3_min%C4%97jimas_ir_knygos_LE_X_t._pristatymas_2023.10.30_Energetikos_muziejuje<br /> <br /> NETEKTIS. Eidamas 89 metus mirė ilgametis Lietuvos elektrinės darbuotojas ALBERTAS VALIKONIS. .Elektrinėje jis pradėjo dirbti 1962 m. Elektros laboratorijos viršininku .<br /> Velionis bus pašarvotas antradienį -liepos 11 d nuo 9 val. iki 14 val.Kauno Šv. Dvasios (Šilainių) bažnyčios šarvojimo patalpoje, Milikonių g.18.<br /> Laidojimas - 15 val. Elektrėnų kapinėse.<br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubo veteranai reiškia gilią užuojautą velionio artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems.<br /> <br /> Išsami velionio biografija: https://vikis.lt/energetikai/index.php/Albertas_Valikonis<br /> <br /> <br /> Su liūdesiu pranešame, kad 2023-07-08 mirė energetikos statybų veteranas ALGIMANTAS VILUTIS. <br /> Pašarvotas bus pirmadienį 15 val. Kaune, Jonavos g 41a. l. r. Rekviem. Laidotuves antradienį 15 val Petrašiūnų kapinėse, prieš tai šv. Mišios 8h Prisikėlimo mažojoje bažnyčioje (Aukštaičių g).<br /> Plačiau apie velionį https://vikis.lt/energetikai/index.php/Algimntas_Vilutis<br /> <br /> <br /> Įvyko klubo prezidento VILIAUS ŠADUIKIO ir AB Vilniaus šilumos tinklai Gen. direktoriau GERIMANTO BAKANO susitikimas (2023.08.04) ir pokalbis. Plačiau;<br /> https://vikis.lt/energetikai/index.php/Klubo_prezidento_VILIAUS_%C5%A0ADUIKIO_ir_AB_Vilniaus_%C5%A1ilumos_tinklai_Gen._direktoriau_GERIMANTO_BAKANO_susitikimas_ir_pokalbis<br /> <br /> Su liūdesiu pranešame, kad.2023-05-23 d.mirė Lietuvos energetikos veteranas,įmonės &quot;Kauno energetikos remontas&quot;ilgametis darbuotojas Romanas Zigmuntas Zinkus.Atsisveikinti galima 2023-05-25 (ketvirtadienį) nuo 9 val.Kaune REKVIEM atsisveikinimo namuose adresu Jonavos g. 41A,laidotuvės į Eigulių kapines 15:15 val. Jis buvo P.Noreikos ir V.Meko bendramokslis ir bičiulis.<br /> <br /> Plačiau apie velionį:https://vikis.lt/energetikai/index.php/Romanas_Zigmuntas_Zinkus<br /> <br /> <br /> LIETUVOS ENERGETIKŲ SENJORŲ KLUBAS pažymėjo savo 45 metų ir Lietuvos energetikos muziejaus 20 metų jubiliejų Plačiau: https://vikis.lt/energetikai/index.php/Klubo_45_met%C5%B3_%C5%A1vent%C4%97_2023.02.08 <br /> <br /> <br /> LIETUVOS ENERGETIKŲ SENJORŲ KLUBAS KVIEČIA į visuotinį narių susirinkimą. <br /> <br /> Dienotvarkėje:<br /> <br /> 1.Klubo įstatų patikslinimas ir tvirtinimas.<br /> <br /> 2.Metų ataskaitos tvirtinimas.<br /> <br /> 3.Prisiminsime, kad šie metai jubiliejiniai (Elektrinei -120, Klubui-45, Muziejui-20) <br /> <br /> Vieta: LIETUVOS ENERGETIKOS IR TECHNIKOS MUZIEJUJE, Turbinų salėje, VASARIO 8 D. (trečiadienį), 12 val.<br /> <br /> Klubo valdyba<br /> <br /> <br /> ELEKTRĖNAI.2023.01.19. Knygos LIETUVOS ENERGETIKA pristatymas ir Elektrėnai-60 minėjimas.<br /> Plačiau: https://vikis.lt/energetikai/index.php/Knygos_LE_IX_t._pristatymas_ir_Lietuvos_elektrinei-60_min%C4%97jimas<br /> <br /> Naujos knugos LIETUVOS ENERGETIKA IX t. pristatymas įvyko Energetikos ir technikos muziejuje 2022 m. gruodžio 22 d.<br /> <br /> Plačiau: leidinys LIETUVOS ENERGETIKA IX t. 2022 m.,[[Vaizdas:LE_IX.pdf]] <br /> <br /> <br /> 2022 m. birželio 1 d. 10.30 val įvyks sutarta ekskursija į LITGRID naują dispečerinį pultą bei susitikimas su Gen. direktoriumi Roku MASIULIU. Ekskursijos dalyviai:<br /> <br /> 1.Vladas Buinevičius<br /> 2.Jurgis Dumbrava<br /> 3.Saulius Kutas<br /> 4.Algis Viktoras Mekas<br /> 5. Vytautas Narušis<br /> 6. Zenonas Ružinskas<br /> 7. Vytautas Stasiūnas<br /> 8. Vilius Šaduikis - vadovas<br /> 9. Leonas Urbonas<br /> 10. Vitulis Petras Valeika<br /> 11. Laimė Valotkienė<br /> 12. Gintaras Adžgauskas <br /> <br /> Kadangi dalyvių registracija bus vietoje, prašau įvertinti 10 min. rezervą.<br /> <br /> <br /> Netektis. Gegužės 19 dieną eidamas 82-uosius metus mirė energetikos veteranas, buvęs AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus pirmuoju pavaduotoju, generaliniu direktoriumi, valdybos nariu '''Juozas Virmantas Jurgaitis.<br /> '''<br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas praneša, kad 2022 m. sausio 21 d. eidamas 97-us metus mirė Lietuvos energetikai nusipelnęs veteranas '''Juozas Jaraminas'''. Tai jis sinchronizavo 1951 m. paleistą Vilniaus TE-2<br /> Atsisveikinimas sausio 22 d.(šeštadienį) nuo 18 val. (Pilaitė, Tolmimkiemio g.4, prie bažnyčios). Laidotuvės, sekmadienį 11 val. (Karveliškių kapinėse). <br /> Reiškiame užuojautą Juozo artimiesiems ir visiems jį pažinosusiems.<br /> <br /> Plačiau apie velionį: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Juozas_Jaraminas<br /> <br /> <br /> Liūdna žinia: Elektrėnuose, eidamas 80- uosius metus mirė '''Algimantas Kleinas''', buvęs VŠĮ Technikos priežiūros tarnyba generalinio direktoriaus pavaduotojas technikai. Atsisveikinimas su velioniu - laidojimo patalpose prie Elektrėnų bažnyčios trečiadienį (gruodžio 1 d.) nuo 14 val. Laidotuvės - ketvirtadienį, 14 val. Sabališkių kapinėse.<br /> Lietuvos energetikų senjorų klubo veteranai reiškia nuoširdžią užuojautą jo žmonai Nijolei ir artimiesiems. <br /> <br /> Lietuvos energetikos senjorų klubas praneša, kad atsisveikinimui su š. m. spalio 29 d. išėjusiu anapilin '''Česlovu Teišerskiu''' (1932- 2021)<br /> , urna bus pašarvota prie Petro ir Povilo bažnyčios, lapkričio 6 d.(šeštadienį) 16 - 20 val. I salėje .<br /> Senjorus energetikus kviečiame individualiam atsisveikinimui apie 17 val.<br /> <br /> Plačiau apie velionį: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/%C4%8Ceslovas_Tei%C5%A1erskas <br /> <br /> <br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas organizavo tradicinį '''Vėlinių''' paminėjimą ir prisiminė per metus išėjusius energetikos veteranus.<br /> Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/V%C4%97lini%C5%B3_min%C4%97jimas_2021.10.27_Energetikos_muziejuje<br /> <br /> <br /> Liūdna žinia: mirė energetikos veteranas '''ANTANAS ŠAKALYS''', visą savo gyvenimo veiklą atidavęs Klaipėdos krašto energetikai. 18 metų Jis dirbo Klaipėdos elektros tinklų direktoriumi.<br /> Velionis bus pašarvotas šv. Kazimiero bažnyčios patalpose šiandien (rugsėjo 24 d.) 17 val. Karstas išnešamas rytoj (šeštadienį), rugsėjo 25 d. 13 val. Laidotuvės vyks Lėbartų kapinėse Klaipėdos rajone.<br /> <br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas praneša, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. eidamas 94 metus mirė Lietuvos energetikai nusipelnęs veteranas, ilgametis Lietuvos elektrinės generalinis direktorius '''PRANAS NOREIKA'''. Velionis bus pašarvotas laidojimo patalpose prie Elektrėnų bažnyčios, atsisveikinimas - nuo 11 val rugsėjo 19 d. (sekmadienį), šv. mišios bažnyčioje - 18 val., laidotuvės rugsėjo 20 d. 14 val.(pirmadienį) Elektrėnuose, Sabališkių kapinėse.<br /> Plačiau apie velionį: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Pranas_Noreika bei knygoje &quot;Lietuvos energetika&quot; VIII t.<br /> <br /> <br /> <br /> Liūdna žinia: 2020 m. rugsėjo mėn. 13 d., eidamas 87- uosius metus, po nelaimingo atsitikimo mirė <br /> Lietuvos elektrinės veteranas '''Jurgis Šapalas'''. <br /> Išsami velionio biografija: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Jurgis_Šapalas<br /> Lietuvos elektrinės energetikai veteranai reiškia nuoširdžią užuojautą Jurgio Šapalo šeimai ir artimiesiems.<br /> <br /> <br /> <br /> Lietuvos energetikos senjorai praneša, kad atsisveikinimui su š. m. vasario 21 d. mirusiu ilgamečiu Lietuvos energetikos instituto darbuotoju mokslų daktaru ''' Leonu Gudeliu ''', nuo 1963 metų du dešimtmečius buvusio KPI Elektrotechnikos fakulteto elektros energetikos studentų diplominių projektų gynimo Valstybinės egzaminų komisijos pirmininku, urna bus pašarvota Kaune liepos 5 d. 13 val. Panemunėje, Juozapavičiaus 1, I salėje („Rimtis”). <br /> <br /> <br /> Liūdna žinia: 2021 m. birželio 13 d. eidamas 96 metus mirė Lietuvos elektrinės veteranas '''Bronislovas Tarulis'''. Darbinę veiklą pradėjo Vilniuje, energetiniame traukinyje Nr. 60, po to dirbo termofikacinėje elektrinėje, o nuo 1962 m. – Lietuvos elektrinėje. Čia dirbo turbinų cecho viršininko pavaduotoju, katilų-turbinų cecho viršininku, eksploatacijos tarnybos viršininko pavaduotoju. Į pensiją išėjo 2000 m. <br /> Plačiau apie velionį: : http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Bronislovas Tarulis bei knygoje Lietuvos energetika VIII.<br /> Lietuvos elektrinės energetikai veteranai reiškia nuoširdžią užuojautą Bronislovo Tarulio šeimai ir jo artimiesiems.<br /> <br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas''' su giliu liūdesiu praneša, kad 2021 m. balandžio 19 d. į '''Amžinybę iškeliavo KTU Elektros ir elektronikos fakulteto docentas Jeronimas MIKŠTA (1932-09-16 – 2021-04-19)''', ilgus metus buvęs KPI Elektrotechnikos, Energetikos fakultetų dekanas.<br /> Dėl karantino visoje Lietuvoje atsisveikinime su velioniu dalyvaus šeimos nariai ir artimiausi draugai.<br /> <br /> '''Doc. J. Mikštos šeimai ir artimiesiems gilią užuojautą reiškia ir kartu liūdi KPI Elektrotechnikos bei Energetikos fakultetų absolventai, Lietuvos energetikos senjorų klubo nariai'''.<br /> <br /> Jeronimas MIKŠTA 1983 m. spalio 25 d. Leningrado M. Kalinino politechnikos institute apgynė elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaro disertaciją „Vienfazės įtampos keitiklių į trifazę su ferorezonansiniais įtampos stabilizatoriais tyrimas 50–1000 Hz dažnių diapazone“. <br /> Ilgus metus vadovavo Elektrotechnikos ir Energetikos fakultetams (1973 – 1990), buvo KPI Bendrosios ir Teorinės elektrotechnikos katedrų docentas, katedrų vedėjas (1966 – 1979). Labai daug jėgų ir energijos skyrė fakultetų mokslinei veiklai ir materialinei bazei.<br /> <br /> <br /> <br /> Liūdna žinia: 2021 m. balandžio mėn 18 d., eidamas 92-uosius metus, mirė energetikos veteranas, ilgametis Energetikos tresto valdytojas '''Simonas Šimkūnas'''.Plačiau apie Simoną: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Simonas_%C5%A0imk%C5%ABnas<br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubo veteranai reiškia nuoširdžią užuojautą Simono Šimkūno žmonai, jo artimiesiems ir visiems jį pažinojusiems.<br /> <br /> <br /> '''Mieli kolegos,<br /> '''<br /> '''Sveikiname visus su mūsų profesine švente - Energetiko diena''' [[Vaizdas:Sveikinimas-Šventė_muziejuje.jpg|500px|right]]<br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> [[Vaizdas:Kraujelis.jpeg|200px|left|]]'''Lietuvos Energetikos Senjorų klubas sveikina narį Alfonsą Kraujalį, š.m. balandžio 7 d. sulaukus garbingo 90 metų jubiliejaus.''' '''Nuoširdžiai dėkojame už ilgametį sėkmingą darbą Lietuvos energetikoje, aktyvią veiklą Energetikos objektų statytojų klube, linkime geros savijautos ir sveikatos, išsaugoti pakilią nuotaiką, toliau skleisti bendravimo džiaugsmą.'''<br /> Daugiau apie jubiliatą: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Alfonsas_Kraujelis<br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> 2021 metų kovo 16 d., eidamas 86-uosius metus, po sunkios ligos mirė energetikos veteranas '''Gražvydas Gudynas'''.<br /> Gražvydas virš 40 metų dirbo Panevėžio elektros tinkluose, įvairiose pareigose: padalinių vadovu, vyriausiuoju inžinieriumi, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju.<br /> Palaidotas Panevėžio miesto senosiose kapinėse.<br /> Plačiau apie Gražvydą: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Gra%C5%BEvydas_Jonas_Gudynas<br /> <br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorai''' su gyliu liūdesiu praneša, kad š. m. vasario 21 d. eidamas 95 metus mirė ilgametis Lietuvos energetikos instituto darbuotojas mokslų daktaras '''Leonas Gudelis'''.<br /> L. Gudelis 1951 m. baigė studijas KPI, įgydamas elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybės inžinieriaus diplomą. Nuo 1963 metų du dešimtmečius buvo KPI Elektrotechnikos fakulteto elektros energetikos studentų diplominių projektų gynimo Valstybinės egzaminų komisijos pirmininkas, pasižymėdamas reiklumu ir tolerancija.<br /> Apie L. Gudelio darbus Lietuvos energetikoje galima rasti<br /> http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Leonas_Gudelis<br /> bei knygoje '''Lietuvos energetika''' VIII.<br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas''' nuoširdžią užuojautą reiškia '''Leono Gudelio artimiesiems''' -žmonai, 5 sūnums, 9 vaikaičiams 3 proanūkiams ir 2 proproanūkiams.''<br /> <br /> <br /> Liūdna žinia: 2020 m. gruodžio mėn 28 d., eidamas 84-uosius metus, pandemijos auka tapo Lietuvos elektrinės veteranas '''Algimantas Visockas'''. Dirbo įvairiose pareigose, o nuo 1983 m. iki pensijos <br /> - vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju - remonto tarnybos viršininku. Į pensiją išėjo 2008 metais.<br /> <br /> Plačiau apie velionį: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Algimantas_Visockas<br /> <br /> Lietuvos elektrinės energetikai veteranai reiškia nuoširdžią užuojautą Algimanto Visocko šeimai ir jo artimiesiems.<br /> <br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad '''gruodžio 8 d., eidamas 74 m., mirė buvęs AB „Virgula“ vyriausias inžinierius Vidmantas Zabarskas''', ilgametis Energetikos objektų statytų klubo narys. <br /> Velionis bus '''pašarvotas Panevėžio laidojimo namuose „Grauduva“ Basanavičiaus 75 gruodžio 9 d. 9 val'''. Laidotuvės trečiadienį, gruodžio 9 d., 15 val. Šilaičių kapinėse Panevėžyje. Šv. Mišios už velionį gruodžio 9 d. 8 val, Panevėžio katedroje.<br /> '''Buvusio Energetikos objektų statytojų klubo nariai gilią užuojautą reškia velionio šeimai ir jo artimiesiems.<br /> <br /> '''<br /> <br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas Vilius Šaduikis atšventė savo 80 metų jubiliejų nuotoliniu būdu. Plačiau: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Alpinizmo_vikis<br /> <br /> <br /> <br /> Naujos knygos &quot;Lietuvos energetika&quot; VIII t. pristatymas Energetikos muziejuje 2020.09.29. Plačiau: <br /> <br /> http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Naujos_knygos_%22Lietuvos_energetika%22_VIII_t._pristatymas_Energetikos_muziejuje_2020.09.29<br /> <br /> <br /> Eidamas 104 metus 2020 m. gegužės 26 d. mirė žinomas hidrotechnikas, hidrologas ir energetikas, sumanus inžinierius, puikus pedagogas ir atkaklus mokslininkas prof. '''Mykolas Lasinskas.''' . Apie jį plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Mykolas_Lasinskas<br /> Profesoriaus kolegos ir mokiniai liūdi dėl garbaus mokslininko M. Lasinsko netekties.<br /> Atsisveikinimas ir laidotuvės vyks privačiai.<br /> <br /> <br /> Liūdna žinia: 2020 m. gegužės 5 d. eidamas 76- uosius metus mirė ilgametis UAB „Anykščių energetinė statyba“ vadovas, valdybos pirmininkas '''ALVYDAS BITINAS.''' Plačiau apie Alvydą: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Alvydas_Bitinas.<br /> <br /> Atsisveikinimas su velionimi įvyks pasibaigus karantinui birželio mėnesį. Apie tai bus pranešta vėliau.<br /> <br /> <br /> '''Lietuvos energetikų senjorų klubas''' sveikina visus su Energetikų švente: [[Vaizdas:Sveikinimas_su_Energetikos_diena.jpg|400px|right]]<br /> <br /> <br /> <br /> Eidamas 92 metus mirė ilgametis Lietuvos Elektrinės darbuotojas '''Algimantas Norušis'''.Elektrinėje jis pradėjo dirbti 1962 m gegužės mėn.2 d. planavimo skyriaus viršininku. Išsami velionio biografija: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Algimantas_Norušis .<br /> Velionis bus pašarvotas kovo 1 d. 10 val. Elektrėnų bažnyčios šarvojimo patalpoje. Karstas išnešamas kovo 2 d.11 val. Laidojamas Marijampolės senosiose kapinėse.<br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas sveikina '''Simoną Šimkūną''' su 90 m. jubiliejumi ir linki geros sveikatos ir dar kartą sveikatos.<br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas sveikina klubo viceprezidentą '''Anzelmą Bačauską''' su 80 m. jubiliejumi ir linki geros sveikatos ir tolesnės kūrybinės veiklos.<br /> <br /> Liūdna žinia. Š. m. gruodžio 16 d. po trumpos ligos staiga mirė KTU Elektros energetikos sistemų katedros profesorius ALFONSAS MORKVĖNAS – aukštos įtampos elektros įrenginių izoliacijos diagnostikos metodų taikymo pradininkas Lietuvoje. Atsisveikinimas su velioniu gruodžio 17 d., antradienį, nuo 12 val. šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo namuose Radvilėnų pl. 15a, Kaune. Laidotuvės gruodžio 18 d., trečiadienį. Karstas išnešamas 13h 30 min. Smulkiau http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Alfonsas_Morkv%C4%97nas<br /> <br /> Nuoširdžią užuojautą profesoriaus žmonai Eglei, sūnums ir visiems artimiesiems reiškia energetikos senjorų klubo taryba ir Lietuvos energetikai. <br /> <br /> <br /> Lietuvos energetikos senjorų klubas organizavo tradicinį Vėlinių susitikimą Energetikų salėje (Juozapavičiaus 13).<br /> Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Lietuvos_energetikos_senjorų_klubas_organizavo_tradicinį_Vėlinių_susitikimą_2019.10.30<br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas''' su giliu liūdesiu praneša liūdną žinią – eidamas 90 metus, mirė buvęs ilgametis<br /> Lietuvos energetinės sistemos darbuotojas '''Vytautas Jonas Uleckas'''. Plačiau apie velionį: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Vytautas_Uleckas<br /> <br /> Pašarvotas velionis Vytautas Jonas Uleckas,<br /> spalio 15 d nuo 15 val .&quot;Nutrūkusi styga&quot; (Ąžuolyno g.10, Vilnius).<br /> Mišios už velionį spalio 15 d. 18 val . Žvėryno bažnyčioje,<br /> laidotuvės spalio 16 d. 13 val. - į Karveliškių kapines<br /> <br /> Netikėtai mirė (2019.10.12) Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, buvęs ilgametis Lietuvos energetikos instituto direktorius ir Mokslo tarybos pirmininkas, Mokslo akademijos tikrasis narys Habil. dr. Prof. '''Eugenijus Ušpuras'''.Lietuvos energetikos senjorų klubas reiškia nuoširdžią užuojautą Profesoriaus šeimai ir artimiesiems. Plačiau apie Profesorių: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Eugenijus_Užpuras<br /> <br /> Eugenijus Ušpuras pašarvotas antradienį Kaune 15 val., šarvojimo salėje Milikonių g. 18 . Laidotuvės įvyks trečiadienį, karstas išnešamas 14 val. <br /> <br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas''' su giliu liūdesiu praneša liūdną žinią – '''liepos 22 d., eidamas 91 metus, mirė buvęs ilgametis KTU elektros sistemų katedros doc. Petras Grėblikas. Atsisveikinimas su velioniu trečiadienį, liepos 24 d., nuo 15 val. Kaunas,Vytauto pr.''' 44A . Laidotuvės ketvirtadienį, liepos 25 d. Kauno Petrašiūnų kapinių kolumbariume.Urna išnešama 12 val.<br /> <br /> Doc. Petras Zigmas Grėblikas gimė 1928 m. rugpjūčio 9 d. Rudaminoje, Lazdijų valsčiuje. 1952 m. baigė KPI Elektrotechnikos fakultetą elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybės inžinieriumi, buvo paskirtas į Lietuvos MA Technikos institutą (dabar Lietuvos energetikos institutas) jaunesniuoju bendradarbiu. 1964 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1966 m. pradėjo dirbti KPI (dabar KTU) elektros sistemų katedroje docento pareigose ir kuravo naujai atsiradusias Elektros tiekimo pramonės įmonės, miestams ir žemės ūkiui specialybės studijas.<br /> Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Petras_Gr%C4%97blikas<br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas reiškia nuoširdžią užuojautą doc. Petro Grėbliko šeimai ir artimiesiems.<br /> '''<br /> <br /> '''Energetikos senjorų klubas''' su giliu liūdesiu praneša liūdną žinią: '''liepos 5 d., eidamas 93 metus po sunkios ligos mirė KTU prof. Povilas Balčiūnas'''. Velionis '''liepos 7 d., sekmadienį, bus pašarvotas Kaune, Kalantos 76 A (Petrašiūnuose) 12 val.''' Laidotuvės liepos 9 d., antradienį, Petrašiūnų kapinėse. Karstas išnešamas 12 val.<br /> <br /> Prof. P. Balčiūnas gimė 1927 m. birželio 27 d. 1956 m. baigė KPI elektros stočių, tinklų ir sistemų inžinieriumi. 1949-1951 m. dirbo Klaipėdos elektrinėje budinčiuoju inžinieriumi, 1951-1958 m. „Kauno audinių“ pastočių grupės viršininku, 1958-1968 m. „Puntuke“ skyriaus viršininku. Nuo 1968 m. pradėjo KPI, 1970 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1994 m. apgynė disertaciją ir įgijo habilituoto mokslų daktaro laipsnį, 1995 m. jam suteiktas profesoriaus mokslo vardas. 2002 m. buvo išrinktas Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos akademiku. Daugiau apie P. Balčiūną:<br /> http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Povilas_Bal%C4%8Di%C5%ABnas<br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.<br /> '''<br /> <br /> <br /> Klubas pasveikino '''Klaipėdos elektrinės veteranus''' su elektrinės 90 m. jubiliejumi. Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Sveikinimai<br /> <br /> '''2019 m. gegužės 30 d. Energetikos objektų statytojų klubo narių susirinkime Kaune paminėtas Klubo 15-metis.''' Plačiau apie jį EOSK veikloje. <br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas tradiciškai '''kviečia švęsti Energetikų dieną''' 2019 m.balandžio 17 d.(trečiadienį),<br /> 12 val. &quot;Lietuvos Energijos&quot; reprezentacinėje salėje (Juozapavičiaus g.13). Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Lietuvos_energetikų_senjorų_klubas_švenčia_Energetikų_dieną_2019.04.17<br /> <br /> Vilniaus universiteto Mažoje auloje 2019.02.21 d. '''Čiurlionio fondas apdovanojo atminimo taurėmis Lietuvos energetikos šviesuolius'''. Tai energetikai-statybininkai [[Teodoras Bitinas]] bei [[Algirdas Liudvikas Žilinskas]] ir akademikai [[Gytis Juška]], [[Jurgis Vilemas]]. Plačiau: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2019-02-23-lietuvos-energetikos-sviesuoliams-iteiktos-m-k-ciurlionio-taures/174551 <br /> <br /> '''Energetikos objektų statytojų klubas su gyliu liūdesiu''' praneša, kad '''vasario 21 d. mirė energetikos veteranas Rimantas Lapelis.''' Atsisveikinimas su velioniu '''vasario 23 d., šeštadienį, nuo 13 val.''' Laidojimo namuose Kaune S. Žukausko g. 3b. '''Laidotuvės Marijampolės kapinėse vasario 24 d., sekmadienį.''' Urna išnešama 12 val.<br /> <br /> '''Rimantas Lapelis''' gimė 1940 m. balandžio 14 d. Degsnių kaime Rokiškio rajone. 1946 m. tėvams persikėlus gyventi į Kauną, Rimantas mokėsi Kauno XII vidurinėje mokykloje, kurią baigęs 1959 m. įstojo į KPI Hidrotechnikos fakultetą ir, įgijęs inžinieriaus hidrotechniko kvalifikaciją, pradėjo dirbti Petrašiūnų SMV meistrų. '''1978 m. buvo paskirtas Petrašiūnų MK viršininku ir tose pareigose dirbo iki 1994 m.'''<br /> Daugiau apie velionį - '''Lietuvos elektrifikacijos istorija I tomo 318 psl'''.<br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas reiškia nuoširdžią užuojautą Rimanto Lapelio šeimai ir artimiesiems. <br /> '''<br /> <br /> '''Liūdna žinia'''. Energetikos objektų statytojų klubas su giliu liūdesiu praneša, kad po ilgos ir sunkios ligos mirė energetikos veteranas '''Vytautas Danilevičius'''. Velionis bus '''pašarvotas vasario 12 d. Marijampolės laidojimo namuose, Bažnyčios g. 42., (antradienį) 16 val.''' (Automobilius galima statyti šalia esančioje Maxima aikštelėje). '''Laidotuvės vasario 14 d., ketvirtadienį, Marijampolės naujosiose kapinėse. Karstas išnešamas 11 val.'''<br /> <br /> '''Vytautas Jurgis Danilevičius''' gimė 1934 m. vasario 21 d. Skraičionių k. Butrimonių vls. Baigus 9 klases Butrimonių vidurinėje mokykloje 1950 m. nuteistas už antitarybinę veiklą ir 10 metų ištremtas į Intos lagerius (Komija). 1954 m. grįžęs į Lietuvą mokėsi Kauno politechnikume ir įgijo techniko elektriko kvalifikaciją. 1968 m. baigė KPI Elektrotechnikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus elektromechaniko kvalifikaciją. Nuo 1977 m. dirbo Energetikos statybos tresto Kapsuko (Marijampolės) mechanizuotos kolonos vyriausiuoju inžinieriumi, nuo 1978 m. - viršininku. Po reorganizacijos 1993 m. buvo išrinktas Marijampolės energetikos statybos įmonės direktoriumi.<br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas''' reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.<br /> <br /> <br /> Sausio 17 dieną, eidamas 86-sius metus, staiga mirė '''VAIDUTIS AUGUSTINAS KASPERAVIČIUS''', buvęs Vilniaus elektrinių (TE-2 ir TE-3) elektros cecho viršininkas. Jo biografiją žiūr.: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Vaidutis_Augustinas_Kasperavičius<br /> Vaidutis bus pašarvotas Vilniuje, Viršuliškėse pal. Matulaičio bažnyčios šarvojimo patalpoje ,nuo sausio 19 d. 17 val..<br /> Bendražygius ir visus energetikus kviečiame kartu pagerbti ir padėti vainiką sausio 20 d.(sekmadienį), 12 val.<br /> Karstas bus išlydimas kremavimui sausio 20 d 16 val.<br /> Nuoširdžią užuojautą dėl Vaidučio Augustino Kasperavičiaus mirties mirties jo šeimai ir artimiesiems, buvusiems bendradarbiams reiškia Lietuvos energetikos veteranai.<br /> <br /> <br /> Liūdna žinia. 2019 m. sausio 16 dieną, baigdamas 93 metus, mirė '''ALBINAS BARONAS,''' buvęs ilgametis Elektros tiekimo linijų statybos ir montavimo valdybos vyriausiasis inžinierius . Jo biografiją žiūr. <br /> http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Albinas_Baronas<br /> Albinas Baronas pašarvotas Vilniuje, šalia šv. Petro ir Pvilo bažnyčios (salė 2) šarvojimo patalpoje nuo sausio 17 d. 16 val..<br /> Karstas bus išlydimas sausio 18 d 13.15 val.<br /> Nuoširdžią užuojautą dėl Albino Barono mirties jo šeimai ir artimiesiems, buvusiems bendradarbiams reiškia Lietuvos energetikos veteranai<br /> <br /> <br /> <br /> Liūdna žinia. Sausio 14 dieną, baigdamas 91 metus, staiga mirė '''ANTANAS IVANAUSKAS,''' buvęs ilgametis Lietuvos elektrinės Gamybinės techninės tarnybos viršininkas, Vilniaus elektrinių vyriausojo inžinieriaus pavaduotojas. Jo biografiją žiūr. http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Antanas_Ivanauskas<br /> A. Ivanauskas bus pašarvotas Vilniuje, Viršuliškėse pal. Matulaičio bažnyčios šarvojimo patalpoje rytoj, sausio 16 d. 17 val..<br /> Karstas bus išlydimas į Kairėnų kapines sausio 17 d 13 val.<br /> '''Nuoširdžią užuojautą dėl Antano Ivanausko mirties jo šeimai ir artimiesiems, buvusiems bendradarbiams reiškia Lietuvos energetikos veteranai<br /> <br /> '''<br /> <br /> '''Liūdna žinia'''. Sausio 11 d., penktadienį, eidamas 84 metus, staiga '''mirė prof. Albertas Nargėlas''', antrasis KPI elektros sistemų katedros vedėjas. Atsisveikinimas su velioniu sausio 13 d., '''sekmadienį, nuo 15 val. iki 19 val. Kaune šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo namų 1 salėje (Radvilėnų pl.)'''. Velionis bus kremuotas. Atsisveikinti su Velionio palaikų urna bus galima pirmadienį, sausio 14 d. nuo 9 val. Urna išnešama 13:30, '''laidojamas sausio 14 d., pirmadi'''enį apie 14 val. Kaune Petršiūnų kapinėse.<br /> <br /> Prof. Albertas Nargėlas gimė 1935 m. kovo 14 d. Leliūnuose, Utenos aps. 1953 m. baigė Utenos I-ąją vidurinę mokyklą, 1958 m. Kauno politechnikos institutą elektrinių, elektros tinklų ir sistemų inžinieriumi. 1958-1960 m. buvo Petrašiūnų elektrinės inžinierius. Nuo 1960 m. A. Nargėlo veikla susijusi su Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universiteto) elektros sistemų katedra. 1967 m. jis apgynė technikos mokslų kandidato (daktaro) disertacija, 1968 m. jis tapo elektros sistemų katedros docentu. 1974 m. jis pakeitė pirmąjį katedros vedėją prof. Leoną Kaulakį ir vadovavo katedrai iki 1984 m. Nuo 2003 m. - A. Nargėlas KTU elektros sistemų katedros profesorius iki paliekant KTU 2012 m.<br /> <br /> Daugiau informacijos apie A. Nargėlą yra „Lietuvos energetika III“. Apie save A. Nargėlas yra parašęs LESK svetainės Knygos ir leidiniai patalpintose 1958 m. KPI elektrotechnikos fakulteto absolventų knygelėse „Rytas. Vakaras. Gyvenimas“ ir „Akimrka – 50 metų“.<br /> <br /> '''Nuoširdžią užuojautą prof Alberto Nargėlo žmonai Irenai ir sūnui Vaidui reiškia velionio kolegos ir šimtai jo buvusių studentų'''.<br /> <br /> <br /> '''Energetikos objektų statytojų klubas''' praneša dar vieną '''liūdną žinią'''. Š. m. gruodžio 27 dieną po sunkios ligos mirė energetikos veteranas '''Vytautas Bargelis'''. <br /> V. Bargelis gimė 1940 m.rugsėjo 2d. Kaune. 1959 m. baigė Kauno politechnikumą automobilių remonto ir eksploatavimo techniku mechaniku. Po tarnavimo kariuomenėje nuo 1962 m. pradėjo dirbti Energetikos statybos tresto Petrašiūnų statybos ir montavimo valdyboje mechaniku, 1963 m. birželyje buvo perkeltas į naujai sukurtą Petrašiūnų autotransporto kontorą vyriausiu mechaniku. 1967 m. V. Bargelis baigė KPI vakarinį skyrių, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1972 m. jis buvo perkeltas į Kauno specializuotą kilnojamąją mechanizuotąją koloną eiti vyriausiojo mechaniko pareigas. 1995 m. įmonė buvo reorganizuota ir pavadinta „Kensta“, kurioje jis dirbo vyriausiuoju mechaniku iki pensijos.<br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorų klubas reiškia nuoširdžią užuojautą Vytauto Bargelio šeimai ir artimiesiems.'''<br /> <br /> '''Atsisveikinti''' su V. Bargeliu bus galima '''gruodžio 28 d., penktadienį, nuo 16 val. Kauno laidojimo namuose Žukausko g. 3B.''' '''Urna''' su velionio palaikais bus '''išnešama gruodžio 29 d. 14:30 laidojimui Panemunės kapinėse.'''<br /> <br /> '''EOSK Taryba''' <br /> <br /> '''Liūdna žinia'''. Ketvirtadienį, gruodžio 20 d., po įvykusio Energetikos objektų statytojų klubo ataskaitinio susirinkimo staiga mirė energetikos veteranas '''Vytautas Petronaitis'''.<br /> <br /> Klubo narių susirinkimas vieningai išrinko naują klubo tarybą, o naujos tarybos nariai V. Petronaitį išrinko tarybos pirmininku. Susirinkimo metu kolegos V. Petronaitį pasveikino sulaukus garbingo 80 metų jubiliejaus. Už tai dėkodamas Vytautas pasakė, kad jis jaučiasi gerai ir pažadėjo sulaukti 100 metų. Deja, po valandėlės jį ištiko širdies smūgis, nuo kurio nei kolegų darytas širdies masažas, nei atvykę medikai jau nebe padėjo...<br /> <br /> Vytautas Petronaitis gimė Radviliškyje, 1963 m. baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą matematinių skaičiavimo prietaisų ir įrenginių specialybės inžinieriumi. Pagal paskyrimą dirbo keliose Šiaulių įmonėse, o paskutinius savo darbo metus praleido Kruonio HAE statybos atsakingose energetikos pareigose.<br /> <br /> '''Lietuvos energetikos senjorai liūdi dėl gerbiamo buvusio bendradarbio mirties ir reiškia nuoširdžią užuojautą Vytauto Petronaičio šeimai ir artimiesiems'''.<br /> <br /> '''Atsisveikinimas''' su velioniu Kaune šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo namuose Radvilėnų pl. '''gruodžio 28 d., penktadienį, nuo 10 val.''' Urna su velionio palaikais laidoti Kauno Petrašiūnų kapinių kolumbariume bus išnešama 13:30 val. '''EOSK nariai atsisveikinimui kviečiami atvykti 12 val.''' <br /> <br /> '''EOSK Taryba'''.<br /> <br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas praneša Jums liūdną žinią - mirė Algirdo Stumbro žmona Jolanta. Reiškiame užuojautą ilgamečiam klubo pirmininkui, gerbiamam Algirdui Stumbrui.<br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė energetikos veteranas '''Albinas Sakalauskas'''. Atsisveikinimas Vilniuje, lapkričio 15 d.,salė prie Pilaitės bažnyčios nuo 10 iki 13 val. Laidojimas Karveliškių kapinėse. <br /> <br /> '''KVIETIMAS''' Labai laukiame Jūsų Latvijos valstybės šimtmečio renginyje jau šį penktadienį.<br /> Kviečiame kartu paminėti Latvijos Respublikos 100-ąsias Nepriklausomybės paskelbimo metines <br /> Tokia galimybė būna tik kas šimtą metų. Nepraleiskime progos. Plačiau kvietime programoje:[[Vaizdas:Latvija-100.pdf]]<br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė energetikos veteranas '''Vytautas Pajaujis'''. Atsisveikinimas Vilniuje, lapkričio 4 d., Olandų g.,salė Nr.2 nuo 10 iki 16 val. Pageidautina vainikų ir krepšelių nenešti, nes laidojimas bus vėliau. <br /> <br /> Elektrėnų veteranai informuoja, kad mirė veteranas energetikas '''Rimantas Lyberis'''. Atsisveikinimas Vilniuje, Olandų g., 5 salėje, 07-22 d.10val.Laidotuvės 07-22 d.14val.<br /> Reiškiame nuoširdžią užuojautą Rimanto Lyberio šeimai ir jo artimiesiems.<br /> <br /> Sveikiname ilgametį Lietuvos elektrinės vyr. inžinierių '''Viktorą Meką''' su 90 metų jubiliejumi. Iškilminga šventė įvyko Elektrėnuose liepos 10 d. Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Algio_Viktoro_Meko_90_metų_jubiliejaus_šventė<br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad gegužės 13 d. po sunkios ligos eidamas 93-sius metus mirė energetikos veteranas '''Zenonas Kėkštas'''. Atsisveikinimas Petro ir Povilo bažnyčios laidojimo namuose Antakalnio g. gegužės 14 d., pirmadienį, nuo 17 val. Laidotuvės gegužės 15 d., antradienį, 15 val. <br /> Biografija: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Zenonas_Kėkštas<br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė ilgametis Kauno šilumos tinklų (dabar AB „Kauno energija“) generalinis direktorius t. m. daktaras '''Antanas Šležas'''. <br /> Urna su velionio palaikais bus pašarvota laidojimo namuose „Rimtis“, Žemuose Šančiuose, Kaune, A.Juozapavičiaus pr.1 (ant Nemuno kranto), gegužės 11 d. (penktadienį) nuo 17:00 val. <br /> Laidotuvės įvyks gegužės 12 d. (šeštadienį), 15:00 val.<br /> <br /> Nekrologas: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Antanas_Šležas<br /> <br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas 2017.04.17 šventė Energetikų dieną ir klubo 40 m. jubiliejų. Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Energetiko_dienos_ir_muziejaus_40_metų_jubiliejaus_šventė,_2018.04.17<br /> <br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2018 m. kovo 31 d. eidamas 70-uosius metus staiga mirė energetikos veteranas VIRGILIJUS VINCIŪNAS. Velionio biografiją žiūr.http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Virgilijus_Vinciūnas<br /> <br /> Energetikos objektų statytojų klubas praneša liūdną žinią, kad '''š. m. kovo 20 d.''' staiga mirė gerbiamas energetikos veteranas '''Bronislovas Telyčėnas''', kovo 22 d. palaidotas Rokantiškių kapinėse. Energetikos objektų statytojų klubas su giliu liūdesiu reiškia nuoširdžią užuojautą Bronislovo Telyčėno šeimai ir jo artimiesiems.<br /> <br /> Br. Telyčėnas gimė 1934 m. gegužės 31 d. Pošiūnų k., Tverečiaus vls. Švenčionių aps. Mokėsi Pošiūnų pradinėje mokykloje, Švenčionių gimnazijoje. 1952 baigė Vilniaus prekybos technikumą, 1957 m. jis baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą ir įgijo finansų ir kredito ekonomisto specialybę. 1954-1964 m. dirbo Finansų ministerijos kontrolieriumi revizoriumi. Nuo 1964 m. dirbo Energetikos statybos treste darbo ir užmokesčio skyriaus viršininku, kartu daugelį metų dėstė Energetikos mokymo centre. Nuo 1996 m. dirbo AB“Lietuvos energija“ filiale „Tena“ ekonomikos skyriaus viršininko pavaduotoju. Už ilgametį nuoširdų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą ne kartą apdovanotas Lietuvos energetikos ir elektrifikavimo gamybinio susivienijimo ir Energetikos statybos tresto garbės raštais. Būdamas pensininku Br. Telyčėnas išleido kelias savo eilėraščių knygeles.<br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad po ilgos ir sunkios ligos eidamas 76-sius metus mirė energetikos veteranas '''Jan Balinski'''. Plačiau apie Balinski: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Jan_Balinski<br /> <br /> Energetikos objektų statytojų klubas su giliu liūdesiu praneša, kad š.m. vasario 18 d. po sunkios ir ligos mirė energetikos veteranas '''Donatas Čeponis'''. Atsisveikinimas su velioniu Drauduvos Baltojoje salėje Panevėžyje, Basanavičiaus g. 75 (prie senųjų kapinių) nuo '''antradienio, vasario 20 d., 12 val'''. '''Laidotuvės Šilaičių kapinėse trečiadienį, vasario 21 d'''. Karstas išnešamas 13 val.<br /> <br /> Donatas Čeponis gimė 1934 m. lapkričio 11 d. Pamalaišio k. Svėdasų vls. Rokiškio aps. 1954 m. baigė Svėdasų vidurinę mokyklą, 1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą hidrotechnikos statybos inžinieriumi ir pradėjo dirbti Anykščių statybos ir montavimo valdyboje meistru. Vėliau buvo Anykščių SKMK vyriausiu inžinieriumi, viršininku, Panevėžio MK direktoriumi, AB „Virgula“ generaliniu direktoriumi. Apdovanotas energetikos ir elektrifikacijos pirmūno ir kiais garbės ženklais, darbo veterano medaliu. Plačiau Lietuvos energetika III. <br /> <br /> Energetikos objektų statytojų klubas su liūdesiu praneša -vasario 17 d. eidamas 88 metus, mirė klubo narys, '''Antanas Tautkus'''. Velionis bus pašarvotas vasario 19 d. 15 val. Vilniuje, Olandų gatvės laidojimo namuose. Atsisveikinimas ir laidotuvės vasario 20 d. 12.30 val. - Antakalnio kapinėse.<br /> <br /> Antanas Tautkus gimė 1930 m. gruodžio 1 d. Panevėžio apskr. Krekenavos vals. 1951 m. baigė Krekenavos vid. mokyklą, 1951-1956 m. studijavo Kauno Politechnikos institute, įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Darbinę veiklą pradėjo Klaipėdos laivų statykloje, nuo 1958 m. - Panevėžio elektros montavimo valdybos darbų vykdytojas, nuo 1963 m. - Vilniaus mechanizuotos kolonos vyr.darbų vykdytojas, 1965 -1978 m. Energetikos statybos tresto projektinės grupės inžinierius, nuo 1978 m. - Statybos ministerijos &quot;Orgtechstatybos&quot; vyr. inžinierius. Nuo 1991 m. - pensininkas.<br /> <br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad po ilgos ir sunkios ligos eidamas 91-sius metus mirė energetikos veteranas '''Donatas Kriščiukaitis'''. Atsisveikinimas Kaune laidojimo namuose Žukausko g. sausio 24 d., trečiadienį, nuo 16 val. Laidotuvės sausio 25 d., ketvirtadienį, 13 val.<br /> <br /> Energetikos objektų statytojų klubas su liūdesiu praneša liūdną žinią - mirė klubo narys, nusipelnęs statybininkas '''Vytautas Paznanskis''', spalio 30 d. bus pašarvotas Vilniuje, Olandų gatvės laidojimo namuose. Atsisveikinimas spalio 30 d. nuo 15 val. <br /> '''Energetikos objektų statytojų klubo nariai''' atsisveikinimui renkasi pirmadienį, '''spalio 30 d. 16 val.''' Laidojimo namuose. Laidotuvės antradienį, '''spalio 31 d. 13 val'''. (iš laidojimo namų) Saltoniškių kapinėse. <br /> Plačiau apie velionį: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Vytautas_Paznanskis<br /> <br /> <br /> Nusipelnusio energetikos veterano, ilgamečio Lietuvos elektrinės direktoriaus, '''Prano Noreikos''' 90 metų jubiliejaus šventė Elektrėnų kultūros namuose: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Prano_Noreikos_90_met%C5%B3_jubiliejaus_%C5%A1vent%C4%97<br /> <br /> <br /> Naujos knygos pristatymas &quot;Mažoji hidroenergetika&quot; įvyko Energetikų salėje 2017 m. spalio 11 d. Plačiau: <br /> http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Knygos_%22Ma%C5%BEoji_hidroenergetika%22_pristatymas,_2017.10.11<br /> <br /> <br /> Nusipelnusio energetikos veterano, Lietuvos energetikų senjorų klubo kūrėjo, '''Algirdo Stumbro''' 90 metų jubiliejaus šventė: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Algirdo_Stumbro_90_met%C5%B3_jubiliejaus_%C5%A1vent%C4%97<br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome energetikos veterano '''Alfrido Razmos'''. Plačiau apie Alfridą: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Alfridas_Razma<br /> <br />  <br /> 2017 m. liepos 27-28 dienomis Elektrėnų energetikos senjorų grupė Algio Viktoro Meko iniciatyva ir rūpesčiu apsilankė Klaipėdos energetiniuose objektuose. Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Lietuvos_energetik%C5%B3_senjor%C5%B3_ekskursija_2017_m._%C4%AF_strateginius_energetikos_objektus_Klaip%C4%97doje<br /> <br /> Apie knygos &quot;Lietuvos energetika&quot; VI t. išsakytų minčių apie šilumos ūkio istoriją pasekmes: http://www.lsta.lt/lt/events/view/704<br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2017 m. liepos 2 d. eidamas 83-sius metus mire energetikos veteranas '''Petras Švenčianas'''. Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Petras_%C5%A0ven%C4%8Dianas<br /> <br /> Įvyko ekskursija į Kruonio HAE. Plačiau: <br /> http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Senjor%C5%B3_klubo_organizuota_ekskursija_%C4%AF_Kruonio_HAE_(2017.06.14)<br /> <br /> Netekome gerbiamo kolegos '''Fausto Juškos'''. Plačiau apie Faustą: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Faustas_Ju%C5%A1ka<br /> <br /> Netekome gerbiamo energetikos veterano '''Arimanto Dragūnevičiaus''' (2017.04.24). Plačiau apie Arimantą: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Arimantas_Drag%C5%ABnevi%C4%8Dius<br /> <br /> Informuojame, jog Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos svetainėje www.lsta.lt patalpinta informacija apie 2017-04-21 d. LDK Valdovų rūmuose (Vilniuje) vykusią Lietuvos Energetikų dienos šventę, tiesioginė nuoroda: http://www.lsta.lt/lt/events/view/698 <br /> Visas šventės nuotraukas rasite čia: https://lstalt-my.sharepoint.com/personal/mantas_lsta_lt/_layouts/15/guestaccess.aspx?folderid=1c38f4e541e904bb79493d23035877be2&amp;authkey=ATxvJgSHpgmJlvtxDfxT7wM <br /> <br />  <br /> Energetikų jubiliejinė šventė Rietave: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/125_m._%C5%A1vent%C4%97_Rietave<br /> <br /> Lietuvos energetikų senjorų klubas šventė Energetikų dieną ir Lietuvos energetikos 125 metų jubiliejų. Plačiau: <br /> http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Energetiko_dienos_ir_125_met%C5%B3_jubiliejaus_%C5%A1vent%C4%97<br /> Informacija LŠTA svetainėje: http://www.lsta.lt/lt/events/view/692<br /> <br /> Įsteigtas Lietuvos energetikų senjorų klubo filialas Elektrėnuose. Plačiau: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Klubo_filialo_Elektr%C4%97nuose_steigimas<br /> <br /> <br /> Netekome gerbiamo kolegos '''Kazio Trinkūno'''. Reiškiame gilią užuojautą žmonai Alinai, sūnums Juliui ir Karoliui bei artimiesiems. Plačiau apie Kazį Trinkūną: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Kazys_Trink%C5%ABnas<br /> <br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2017 m. vasario 22 d. eidamas 74-sius metus mirė energetikos veteranas, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas '''Vladas Paškevičius'''. Plačiau apie Vladą: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Vladas_Pa%C5%A1kevi%C4%8Dius<br /> <br /> <br /> Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2017 m. vasario 2 d. eidamas 76-sius metus mire energetikos veteranas '''Algimantas Kutas'''. Plačiau apie A. Kutą: http://www.vikis.lt/energetika.vikis.lt/mediawiki-1.25.1/index.php/Algimantas_Kutas<br /> <br /> <br /> LR Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Mokslų Akademijos apžvelgė Lietuvos pasiekimus ir uždavinius ES Energetikos sąjungoje. Dalyvavo klubo nariai: [[Stasys Bilys]], [[Bronius Cicenas]], [[Algirdas Dargužas]], [[Saulius Kutas]], [[Viktoras Mekas]], [[Alfredas Sabaliauskas]], [[Algirdas Stumbras]], [[Vilius Šaduikis]], [[Kazys Žilys]].<br /> Plačiau:<br /> http://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/ministras-apzvelge-lietuvos-pasiekimus-ir-uzdavinius-es-energetikos-sajungoje<br /> <br /> <br /> KVIEČIAME į naujos knygos &quot;Lietuvos energetika&quot; VI t. pristatymą gruodžio 19 d.(pirmadienį), 12 val. energetikų salėje (Juozapavičiaus g. 13). Dalyvaus knygos autoriai.<br /> <br /> Knygos viršelis: [[Vaizdas:Virselis_LE_VIt..pdf]]; knygos turinys: [[Vaizdas:turinys.pdf]]</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=%C4%8Ceslovas_Tei%C5%A1erskas&diff=13997 2022-11-19T11:33:07Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div><br /> [[Vaizdas:Teišerskas.jpg|200px|left]] '''ČESLOVAS TEIŠERSKAS''' (g. 1932-06-17 Leonavoje, Raseinių r.). Gimė ūkininkų Felicijos Andriuškevičiūtės ir Juozo Teišerskio šeimoje, inžinierius elektrikas, technikos mokslų kandidatas (1970). 1957 m. baigė Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) elektrotechnikos institutą. <br /> <br /> 1957-63 m. dirbo Lietuvos energetikos valdyboje, 1963-65 m. Lietuvos ministrų tarybos Mokslinių tyrimo darbų koordinavimo komitete vyriausiuoju specialistu elektros tinklų ir energetinės sistemos plėtros klausimais. 1965-69 m. dėstė Kauno politechnikos institute (KPI, dab. Kauno technologijos universitetas), 1961-2001 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI, dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas); docentas (1974). <br /> <br /> Docentas dvylika metų buvo Automatizacijos fakulteto dekanas, dar vienuolika metų Elektros įrenginių ir Elektros pavarų katedros vedėjas. 5 išradimai iš tiesinių elektros pavarų. Parašė straipsnių apie elektros tinklų, tiesinių elektros pavarų automatinį valdymą, praktinio pobūdžio knygas “Įtampos reguliavimas pramonės įmonėse” (1967), “Kaip parinkti laidus, kabelius ir saugiklius” (1967), “Kaip surasti elektros energijos taupymo rezervus” (1972), mokomųjų priemonių. <br /> <br /> Doc. Č. Teišersko vadovaujama mokslinė grupė sukūrė ir ištyrė originalias automatines sistemas su tiesiaeigėmis elektros pavaromis, kurios įdiegtos Lietuvoje, Rusijoje, Moldovoje, Kirgizijoje.<br /> <br /> Su žmona Jelena (1931-2014), gydytoja odontologe, užaugino dukrą Jūratę (1957), baigusią Vilniaus pedagoginį institutą mokytoją ir sūnų Rimą, baigusį Vilniaus universitetą fiziką. Susilaukė dviejų anūkų ir dviejų proanūkių.<br /> <br /> Mirė 2021-10-29. Palaidotas Vilniuje, Karveliškių kapinėse. <br /> <br /> Parengė anūkė Virginija Raudonienė, Vytautas Miškinis</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Jurgis_%C5%A0apalas&diff=13994 2022-09-29T11:47:25Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šapalas0.jpg|300px|left]] <br /> == Variantas IX tomui ==<br /> <br /> '''Jurgis Šapalas''' gimė 1934 m gruodžio 16 d. Šakių mieste. Abu tėvai: Kazimieras Šapalas (1903 – 1982) ir Monika Kazlauskaitė – Šapalienė (1902-1996) buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos – Sociologijos fakulteto absolventai ir 1927 m. buvo paskirti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, tėvas – direktoriumi, motina – mokytoja. 1940 m, Sovietams okupavus Lietuvą, tėvai buvo atleisti iš Šakių gimnazijos mokytojų pareigų. Tėvai nusprendė pasitraukti iš Šakių ir persikėlė gyventi į Alytų, kur tėvas pradėjo dirbti mokytoju Alytaus vidurinėje mokykloje. Vėliau, jau karo metais, 1941 m. persikėlė gyventi į Kauną, kur tėvai mokytojavo Kauno VI-je gimnazijoje. Tais pačiais metais Jurgis pradėjo lankyti pradžios mokyklą. <br /> <br /> 1953 m baigė Kauno VI-tą vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU), Mechanikos fakultetą. 1958 m. baigė šio instituto pramonės šiluminės energetikos specialybės kursą įgydamas Inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1958 m. buvo paskirtas dirbti į Juodupės (Rokiškio rajone) Vilnonių audinių fabriką „Nemunas“ vyriausiojo mechaniko pavaduotoju. Fabrikui teko verstis vietiniais elektros gamybos įrenginiais - garo lokomobiliu, dyzeliniu generatorium, net hidroturbina. Vėliau, 1960 m, plečiantis fabriko gamybai, buvo nuspręsta energetinį ūkį išplėsti, pastatant Kauno “Pergalės” gamybos dvi turbinas po 500 kW, bei pastatyti du naujus garo katilus. Darbas fabriko energetiniame ūkyje buvo neįkainojama praktika.<br /> <br /> 1962 m. J. Šapalas gavo pasiūlymą dirbti Lietuvos elektrinėje, pradėjo dirbti Technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. Dalyvavo paleidžiant ir derinant visus aštuonis elektrinės energetinius blokus. 1969 m Lietuvos elektrinėje buvo sukurtas naujas padalinys – Derinimo cechas. Jurgis paskirtas šio cecho katilų derinimo grupės vadovu. 1975 m buvo paskirtas Tobulinimo baro katilų vyriausiuoju specialistu, dalyvavo tobulinant katilų degiklius ir kitus elementus, tikslu padidinti jų efektyvumą bei sumažinant teršalų išmetimą su išeinančiais dūmais. 1982-90 m visiems Lietuvos elektrinės katilams buvo modernizuoti degikliai, kurie žymiai sumažino kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą.<br /> <br /> Jurgis yra pateikęs daug katilų patobulinimų bei racionalizacinių pasiūlymų ir dalyvavęs juos įdiegiant gamyboje, už kuriuos apdovanotas eile Lietuvos energetikos sistemos, Lietuvos elektrinės bei Sąjungos energetikos ministerijos diplomų ir padėkos raštų. 1982/83 m tobulinosi Maskvoje, vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultete pagal programą „Šiuolaikiniai garo katilų įrengimai”. 1975, 1979, 1988 m su technologinių įrengimų patobulinimais dalyvavo Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VDNCH, Maskvoje), kur 1979 m apdovanotas bronzos, o 1988 m – aukso medaliu. Yra 1980 m priimto „Dvikontūrinių mazuto purkštuvų” išradimo bendraautorius.<br /> <br /> 2002 m už gamybinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Padėkos raštu. 2005 m grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę 2006 m. buvo pakviestas ir J. Šapalas dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Buvo atsakingas už garo katilų degiklių modernizavimo, o vėliau, už 9-to, kombinuoto ciklo energetinio bloko garo generatoriaus ir jo pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.<br /> <br /> Drauge su kitais Lietuvos elektrinės specialistais J. Šapalui teko apsilankyti eilėje - Danijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių elektrinių, su tikslu pasidalinti jų patirtimi deginant įvairios rūšies kurą, bei mažinant teršalų emisiją į atmosferą. Buvo surinkta daug vertingos medžiagos, bei patirties, kurią buvo galima pritaikyti ir Lietuvos elektrinėje. 2010 m išėjo į pensiją.<br /> <br /> Žmona Vladislava – Danutė, {1938-2017}, dirbo Elektrėnuose „Liftų tarnyboje“ dispečere. Dukra Gražina, baigusi M.Riomerio universiteto magistratūrą, gyvena ir dirba Vilniuje, kita – Jurgita, baigusi Kauno vadybos ir teisės kolegiją, gyvena Elektrėnuose.<br /> <br /> Mirė Jurgis Šapalas 2020-09-13. Palaidotas Elektrėnų kapinėse.<br /> <br /> Parengė Vytautas Miškinis <br /> <br /> <br /> <br /> JURGIS ŠAPALAS. Autobiografija<br /> <br /> Kilmė, vaikystė.<br /> <br /> Gimiau 1934 m gruodžio 16 d. Šakių mieste. Abu tėvai: Kazimieras Šapalas (1903 – 1982) ir Monika Kazlauskaitė – Šapalienė (1902-1996) buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos – Sociologijos fakulteto absolventai ir 1927 m. buvo paskirti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, tėvas – direktoriumi, motina – mokytoja. <br /> Man gimus šeimoje jau augo vyresnysis brolis Kazimieras (1930-2012), kuris baigęs mokslus Vilniaus universitete, darbavosi Lietuvos banko Kauno skyriuje. <br /> Reikia pasakyti, kad gimnazija, jos teritorija buvo labai gražiai sutvarkyta. Turėjo nemažą pagalbinį ūkį, 6 ha vaisių sodą, pora gražių arklių, gyvulių, bei aprūpinta žemės ūkio padargais. Gimnazijos teritorija buvo aptverta, apsodinta dekoratyviniais medžiais bei krūmais. Vidinėje teritorijos pusėje – daug žalumos, suformuoti žalieji plotai, dekoratyvinių medelių, krūmų oazės, iškloti plytelėmis ir apsodinti dekoratyviniais krūmais pasivaikščiojimo takai. Tai buvo tarytum parkas. Kiek save prisimenu, paūgėjęs labai mėgau klajoti po tą parką, tyrinėti gausią gyvūniją –- paukštelius, ežiukus ir įvairius kitokius gyvūnėlius. Mėgau dalyvauti ir pagalbinio ūkio, sodo darbuose. Domėjausi ūkio gyvuliais, ypač dviem gražiais arkliais, kuriuos ūkvedys pakinkęs į vežimą mus vaikus dažnai pavežiodavo. Šis vaikystės laikotarpis buvo pats mieliausias ir laimingiausias mano gyvenime.<br /> Gimnazijos teritorijoje buvo pastatytas ir gyvenamasis namas mokytojams, kuriame mes tuo metu, iki 1940 m., ir gyvenome.<br /> 1939 m. mūsų šeima pagausėjo– gimė sesuo Teresė, kuri vėliau, baigusi Vilniaus universitetą, tapo Martyno Mažvydo bibliotekos Informacinio centro direktore.<br /> 1940 m, Sovietams okupavus Lietuvą, tėvai buvo atleisti iš Šakių gimnazijos mokytojų pareigų.<br /> Sužinoję, kad Šakiuose yra sudarinėjami deportuojamų į Sibirą žmonių sąrašai, į kuriuos buvo įtraukta ir mūsų šeima, tėvai nusprendė pasitraukti iš Šakių ir persikėlėme gyventi į Alytų, kur tėvas pradėjo dirbti mokytoju Alytaus vidurinėje mokykloje. Vėliau, jau karo metais, 1941 m. persikėlėme gyventi į Kauną, kur tėvai mokytojavo Kauno VI-je gimnazijoje. Tais pačiais metais aš pradėjau lankyti pradžios mokyklą.<br /> 1944 m. mūsų šeima vėl pagausėjo – gimė antra sesuo – Gražina, kuri, baigusi Kauno politechnikos instituto (KPI) Statybos fakulteto architektūros specialybę, tapo architekte ir iki šiol dirba „Paminklų restauracijos Institute“ projektų vadove.<br /> <br /> Mokslai, gamybinė veikla.<br /> <br /> 1953 m baigiau Kauno VI-tą vidurinę mokyklą ir įstojau į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas), Mechanikos fakultetą. 1958 m. baigiau šio instituto pramonės šiluminės energetikos specialybės kursą įgydamas Inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.<br /> <br /> Baigęs studijas,1958 m. buvau paskirtas dirbti į Juodupės (Rokiškio rajone) Vilnonių audinių fabriką „Nemunas“, vyriausio mechaniko pavaduotoju. Man buvo paskirta rūpintis energetiniu ūkiu.<br /> Tais metais valstybiniai elektros tinklai dar nebuvo pasiekę Juodupės, tai fabrikui teko verstis vietiniais elektros gamybos įrenginiais - gariniais lokomobiliais, dyzelgeneratorias, net hidro turbina. Šių įrenginių gausybė (~10 vnt.) ir įvairovė, kėlė problemas dėl jų darbo sinchronizavimo, apkrovimų paskirstymo ir kt. Teko pademonstruoti elektrotechnikos bei elektros mašinų žinias, kurios gan plačiai mums buvo dėstomos KPI. Fabriko technologinių įrengimų elektros varikliai buvo parinkti atsitiktinai (pokario laikas!), dažnai per didelio galingumo, tai jų galios koeficientas (cos φ) buvo labai žemas, ir tai labai apkraudavo elektros tinklus reaktyvine srove ir jie net perkaisdavo. Būdavo dideli elektros energijos nuostoliai. Tas pat būdavo ir su elektros generatoriais, kurie kaisdavo, nors aktyvinės galios neatiduodavo. KPI elektros mašinų kurso paskaitose buvo dėstoma, kokiomis priemenėmis galima tą cos φ pagerinti ir išspręsti problemą. Teko prisiminti tą teoriją ir pabandyti ją įgyvendinti. Sugalvojau: vieno lokomobilio generatorių (410 kVA ), atjungti nuo lokomobilio, jį įsukti pašaliniu varikliu, po to, sinchronizavus, stipriai peržadinti, kad jis gamintų reaktyvinę srovę ( imluminę ). Žodžiu, kad jis dirbtų kaip kondensatorius. Ir man pavyko! Visuose cechuose nušvito apšvietimo lempos, staklės pradėjo sparčiau suktis, aktyvinis galingumas pakilo, elektros tinklai atvėso! Į mašinų salę atbėgo cechų darbuotojai, nustebę klausinėjo: kas čia įvyko?! Žodžiu, man ten darbuotis sekėsi ! Ir aš pamėgau tą darbą.<br /> Vėliau, 1960 m, plečiantis fabriko gamybai, buvo nuspręsta energetinį ūkį išplėsti, pastatant Kauno “Pergalės” gamybos dvi turbinas po 500 kW, bei pastatyti du naujus garo katilus. Prie šio projekto man teko aktyviai prisidėti.<br /> Už sėkmingą darbą, bei įvairius technologinius patobulinimus buvau ne kartą skatinamas padėkos raštais ir kitokiais apdovanojimais. Reikia pastebėti, kad darbas fabriko energetiniame ūkyje buvo neįkainojama praktika, suteikusi man be galo daug technologinės, bei gamybinės ir gyvenimiškos patirties !<br /> <br /> Tolimesnis darbas ir kvalifikacijos kėlimas<br /> <br /> 1962 m. gavau pasiūlymą dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje. Ir nors Juodupės fabriko vadovybė stipriai prieštaravo ir nenorėjo manęs išleisti, galiausiai, po ilgų diskusijų, patekau į Lietuvos elektrinę ir pradėjau dirbti Technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. Dalyvavau paleidžiant ir derinant visus aštuonis elektrinės 150 ir 300 megavatų galios energetinius blokus.<br /> 1969 m, Lietuvos elektrinėje buvo sukurtas naujas padalinys – Derinimo cechas. Buvau paskirtas šio cecho katilų derinimo grupės vadovu, įgijau atitinkamą diplomą.<br /> 1975 m pakeitus Lietuvos elektrinės valdymo struktūrą, buvau paskirtas Tobulinimo baro katilų vyriausiuoju specialistu.<br /> Kartu su Rusijos moksliniais – tiriamaisiais institutais: Leningrado centriniu katilų-turbinų institutu (CKTI), Maskvos visasąjunginiu termotechnikos institutu (VTI) ir daugeliu kitų projektinių bei derinimo organizacijų dalyvavau tobulinant katilų degiklius ir kitus elementus, tikslu padidinti jų efektyvumą bei sumažinant teršalų išmetimą su išeinančiais dūmais. 1982-90 m visiems Lietuvos elektrinės katilams buvo modernizuoti degikliai, kurie žymiai sumažino kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą ir įgalino pasiekti tuolaikinių reikalavimų normas.<br /> <br /> Esu pateikęs daug katilų patobulinimų bei racionalizacinių pasiūlymų ir dalyvavęs juos įdiegiant gamyboje, už kuriuos esu apdovanotas eile Lietuvos energetinės sistemos, Lietuvos elektrinės bei Sąjungos energetikos ministerijos diplomų ir padėkos raštų.<br /> 1982/83 m, neatitrūkdamas nuo gamybos, tobulinausi Visasąjunginio vakarų politechnikos instituto (Maskva), vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultete pagal programą „Šiuolaikiniai garo katilų įrengimai”. 1988 m baigiau kursus Lietuvos energetinės sistemos Mokymo kombinate, išlaikiau egzaminus ir įgijau teisę (licenciją) derinti / bandyti katilų įrengimus, dirbančius dujiniu ir skystu kuru.<br /> 1991 m kėliau kvalifikaciją Vilniaus chemijos pramonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo centro fakultete pagal programą „Pramoninė ekologija” .<br /> 2001 m Lietuvos Respublikos Energetikų mokymo centre išlaikiau egzaminus ir įgijau teisę (licenciją) derinti/bandyti garo katilus iki 24,0 MPa garo slėgio.<br /> 2002 m dalyvavau Klagenfurto (Austrija) Vadybos akademijos surengtame savaitiniame seminare „Energijos ir šilumos tiekimo” klausimais ir gavau atatinkamą diplomą.<br /> 1975, 1979, 1988 m su technologinių įrengimų patobulinimais esu dalyvavęs Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VDNCH, Maskvoje), kur 1979 m buvau apdovanotas bronzos, o 1988 m – aukso medaliu. <br /> Esu 1980 m priimto „Dvikontūrinių mazuto purkštuvų” išradimo bendraautorius 1994 – 2000 m, pradėjus naudoti Lietuvos elektrinėje naują kuro rūšį – Orimulsiją, kartu su “Bitor Europe” specialistais dalyvavau paruošiant Orimulsijos padavimo į katilus ir jos deginimo technologiją, bei sukuriant atitinkamus deginimo įrengimus. Dalyvavau išbandant ir derinant šias sistemas. <br /> 1999 m, kartu su ABB-CombustionServices (Anglija) kompanija dalyvavau išbandant ir derinant naujus Lietuvos elektrinės katilo Nr.6. „Žemos azoto oksidų emisijos degiklius“. <br /> Lietuvai tapus ES nare, 2004–2005 m. dalyvavau paruošiant Techninius reikalavimus konkursinei medžiagai pagal Europos Sąjungos reikalavimus šiems katilų modernizavimo projektams: „ Katilų žemos azoto oksidų emisijos degiklių sukūrimui”, „Regeneratyvinių oro šildytuvų modernizacijai” bei „Dūmų valymo nuo kietų dalelių bei sieros junginių sukūrimui”.<br /> <br /> 2002 m už gamybinius pasiekimus esu apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Padėkos Raštu.<br /> 2005 m. per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD) buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos projekto „Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ finansavimui. Pagal banko reikalavimus projekto vykdymo priežiūra, kaip nepriklausomam ekspertui iš kitos ES valstybės, buvo pavesta Suomijos firmai „Enprima“. „Enprima“, siekdama kokybiškesnio priežiūros vykdymo, nutarė į savo komandą įtraukti ir LE specialistus, gerai žinančius elektrinės įrenginių specifiką ir turinčius Lietuvoje galiojančius, valstybinius, „Ypatingo statinio bendrosios ir specialiosios priežiūros vadovų kvalifikacijos atestatus”. Tam tikslui grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę, turėdamas reikiamą atestatą, 2006 m. aš buvau pakviestas dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Čia aš buvau atsakingas už garo katilų degiklių modernizavimo, o vėliau, už 9-to, - kombinuoto ciklo energetinio bloko garo generatoriaus ir jo pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.<br /> <br /> Drauge su kitais Lietuvos elektrinės specialistais teko apsilankyti eilėje - Danijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių elektrinių, su tikslu pasidalinti jų patirtimi deginant įvairios rūšies kurą, bei mažinant teršalų emisiją į atmosferą. Buvo surinkta daug vertingos medžiagos, bei, patirties, kurią buvo galima pritaikyti ir mūsų elektrinėje.<br /> 2010 m išėjau į pensiją.<br /> <br /> Šeimyninė padėtis<br /> <br /> Šiuo metu esu našlys. Žmona Vladislava – Danutė, {1938-2017}, gyva būdama dirbo Elektrėnuose „Liftų Tarnyboje“ dispečere,. Dvi suaugę dukterys, viena jų – Gražina, baigusi M.Riomerio universiteto magistratūrą, gyvena ir dirba Vilniuje, kita – Jurgita, baigusi Kauno vadybos ir teisės kolegiją,gyvena su manimi, Elektrėnuose.<br /> <br /> Jurgis Šapalas, <br /> Elektrėnai, 2019 04<br /> <br /> [[Vaizdas:Šapalas1.png|500px|left]] Derybose su ALSTOM. Iš kairės: Alimas, J. Šapalas, R. Jankauskas, P. Noreika.<br /> <br /> <br /> [[Vaizdas:Šapalas2.png|500px|left]] J. Šapalas su dukromis Jurgita ir Gražina LE bloko valdymo pulte</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Jurgis_%C5%A0apalas&diff=13993 2022-09-29T11:39:27Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šapalas0.jpg|300px|left]] <br /> == Variantas IX tomui ==<br /> <br /> '''Jurgis Šapalas''' gimė 1934 m gruodžio 16 d. Šakių mieste. Abu tėvai: Kazimieras Šapalas (1903 – 1982) ir Monika Kazlauskaitė – Šapalienė (1902-1996) buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos – Sociologijos fakulteto absolventai ir 1927 m. buvo paskirti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, tėvas – direktoriumi, motina – mokytoja. 1940 m, Sovietams okupavus Lietuvą, tėvai buvo atleisti iš Šakių gimnazijos mokytojų pareigų. Tėvai nusprendė pasitraukti iš Šakių ir persikėlė gyventi į Alytų, kur tėvas pradėjo dirbti mokytoju Alytaus vidurinėje mokykloje. Vėliau, jau karo metais, 1941 m. persikėlė gyventi į Kauną, kur tėvai mokytojavo Kauno VI-je gimnazijoje. Tais pačiais metais Jurgis pradėjo lankyti pradžios mokyklą. <br /> <br /> 1953 m baigė Kauno VI-tą vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU), Mechanikos fakultetą. 1958 m. baigė šio instituto pramonės šiluminės energetikos specialybės kursą įgydamas Inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1958 m. buvo paskirtas dirbti į Juodupės (Rokiškio rajone) Vilnonių audinių fabriką „Nemunas“ vyriausiojo mechaniko pavaduotoju. Fabrikui teko verstis vietiniais elektros gamybos įrenginiais - garo lokomobiliu, dyzeliniu generatorium, net hidroturbina. Vėliau, 1960 m, plečiantis fabriko gamybai, buvo nuspręsta energetinį ūkį išplėsti, pastatant Kauno “Pergalės” gamybos dvi turbinas po 500 kW, bei pastatyti du naujus garo katilus. Darbas fabriko energetiniame ūkyje buvo neįkainojama praktika.<br /> <br /> 1962 m. J. Šapalas gavo pasiūlymą dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje, pradėjo dirbti Technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. Dalyvavo paleidžiant ir derinant visus aštuonis elektrinės 150 ir 300 megavatų galios energetinius blokus. 1969 m Lietuvos elektrinėje buvo sukurtas naujas padalinys – Derinimo cechas. Jurgis paskirtas šio cecho katilų derinimo grupės vadovu. 1975 m buvo paskirtas Tobulinimo baro katilų vyriausiuoju specialistu. Kartu su Rusijos moksliniais – tiriamaisiais institutais: Leningrado centriniu katilų-turbinų institutu (CKTI), Maskvos visasąjunginiu termotechnikos institutu (VTI) ir daugeliu kitų projektinių bei derinimo organizacijų dalyvavo tobulinant katilų degiklius ir kitus elementus, tikslu padidinti jų efektyvumą bei sumažinant teršalų išmetimą su išeinančiais dūmais. 1982-90 m visiems Lietuvos elektrinės katilams buvo modernizuoti degikliai, kurie žymiai sumažino kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą ir įgalino pasiekti tuolaikinių reikalavimų normas.<br /> <br /> Jurgis yra pateikęs daug katilų patobulinimų bei racionalizacinių pasiūlymų ir dalyvavęs juos įdiegiant gamyboje, už kuriuos apdovanotas eile Lietuvos energetikos sistemos, Lietuvos elektrinės bei Sąjungos energetikos ministerijos diplomų ir padėkos raštų. 1982/83 m tobulinosi Maskvoje, vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultete pagal programą „Šiuolaikiniai garo katilų įrengimai”. 1975, 1979, 1988 m su technologinių įrengimų patobulinimais dalyvavo Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VDNCH, Maskvoje), kur 1979 m apdovanotas bronzos, o 1988 m – aukso medaliu. Yra 1980 m priimto „Dvikontūrinių mazuto purkštuvų” išradimo bendraautorius.<br /> <br /> 2002 m už gamybinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Padėkos raštu. 2005 m grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę 2006 m. buvo pakviestas ir J. Šapalas dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Buvo atsakingas už garo katilų degiklių modernizavimo, o vėliau, už 9-to, kombinuoto ciklo energetinio bloko garo generatoriaus ir jo pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.<br /> <br /> Drauge su kitais Lietuvos elektrinės specialistais J. Šapalui teko apsilankyti eilėje - Danijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių elektrinių, su tikslu pasidalinti jų patirtimi deginant įvairios rūšies kurą, bei mažinant teršalų emisiją į atmosferą. Buvo surinkta daug vertingos medžiagos, bei patirties, kurią buvo galima pritaikyti ir Lietuvos elektrinėje. 2010 m išėjo į pensiją.<br /> <br /> Žmona Vladislava – Danutė, {1938-2017}, dirbo Elektrėnuose „Liftų tarnyboje“ dispečere. Dukra Gražina, baigusi M.Riomerio universiteto magistratūrą, gyvena ir dirba Vilniuje, kita – Jurgita, baigusi Kauno vadybos ir teisės kolegiją, gyvena Elektrėnuose.<br /> <br /> Mirė Jurgis Šapalas 2020-09-13. Palaidotas Elektrėnų kapinėse.<br /> <br /> Parengė Vytautas Miškinis <br /> <br /> <br /> <br /> JURGIS ŠAPALAS. Autobiografija<br /> <br /> Kilmė, vaikystė.<br /> <br /> Gimiau 1934 m gruodžio 16 d. Šakių mieste. Abu tėvai: Kazimieras Šapalas (1903 – 1982) ir Monika Kazlauskaitė – Šapalienė (1902-1996) buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos – Sociologijos fakulteto absolventai ir 1927 m. buvo paskirti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, tėvas – direktoriumi, motina – mokytoja. <br /> Man gimus šeimoje jau augo vyresnysis brolis Kazimieras (1930-2012), kuris baigęs mokslus Vilniaus universitete, darbavosi Lietuvos banko Kauno skyriuje. <br /> Reikia pasakyti, kad gimnazija, jos teritorija buvo labai gražiai sutvarkyta. Turėjo nemažą pagalbinį ūkį, 6 ha vaisių sodą, pora gražių arklių, gyvulių, bei aprūpinta žemės ūkio padargais. Gimnazijos teritorija buvo aptverta, apsodinta dekoratyviniais medžiais bei krūmais. Vidinėje teritorijos pusėje – daug žalumos, suformuoti žalieji plotai, dekoratyvinių medelių, krūmų oazės, iškloti plytelėmis ir apsodinti dekoratyviniais krūmais pasivaikščiojimo takai. Tai buvo tarytum parkas. Kiek save prisimenu, paūgėjęs labai mėgau klajoti po tą parką, tyrinėti gausią gyvūniją –- paukštelius, ežiukus ir įvairius kitokius gyvūnėlius. Mėgau dalyvauti ir pagalbinio ūkio, sodo darbuose. Domėjausi ūkio gyvuliais, ypač dviem gražiais arkliais, kuriuos ūkvedys pakinkęs į vežimą mus vaikus dažnai pavežiodavo. Šis vaikystės laikotarpis buvo pats mieliausias ir laimingiausias mano gyvenime.<br /> Gimnazijos teritorijoje buvo pastatytas ir gyvenamasis namas mokytojams, kuriame mes tuo metu, iki 1940 m., ir gyvenome.<br /> 1939 m. mūsų šeima pagausėjo– gimė sesuo Teresė, kuri vėliau, baigusi Vilniaus universitetą, tapo Martyno Mažvydo bibliotekos Informacinio centro direktore.<br /> 1940 m, Sovietams okupavus Lietuvą, tėvai buvo atleisti iš Šakių gimnazijos mokytojų pareigų.<br /> Sužinoję, kad Šakiuose yra sudarinėjami deportuojamų į Sibirą žmonių sąrašai, į kuriuos buvo įtraukta ir mūsų šeima, tėvai nusprendė pasitraukti iš Šakių ir persikėlėme gyventi į Alytų, kur tėvas pradėjo dirbti mokytoju Alytaus vidurinėje mokykloje. Vėliau, jau karo metais, 1941 m. persikėlėme gyventi į Kauną, kur tėvai mokytojavo Kauno VI-je gimnazijoje. Tais pačiais metais aš pradėjau lankyti pradžios mokyklą.<br /> 1944 m. mūsų šeima vėl pagausėjo – gimė antra sesuo – Gražina, kuri, baigusi Kauno politechnikos instituto (KPI) Statybos fakulteto architektūros specialybę, tapo architekte ir iki šiol dirba „Paminklų restauracijos Institute“ projektų vadove.<br /> <br /> Mokslai, gamybinė veikla.<br /> <br /> 1953 m baigiau Kauno VI-tą vidurinę mokyklą ir įstojau į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas), Mechanikos fakultetą. 1958 m. baigiau šio instituto pramonės šiluminės energetikos specialybės kursą įgydamas Inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.<br /> <br /> Baigęs studijas,1958 m. buvau paskirtas dirbti į Juodupės (Rokiškio rajone) Vilnonių audinių fabriką „Nemunas“, vyriausio mechaniko pavaduotoju. Man buvo paskirta rūpintis energetiniu ūkiu.<br /> Tais metais valstybiniai elektros tinklai dar nebuvo pasiekę Juodupės, tai fabrikui teko verstis vietiniais elektros gamybos įrenginiais - gariniais lokomobiliais, dyzelgeneratorias, net hidro turbina. Šių įrenginių gausybė (~10 vnt.) ir įvairovė, kėlė problemas dėl jų darbo sinchronizavimo, apkrovimų paskirstymo ir kt. Teko pademonstruoti elektrotechnikos bei elektros mašinų žinias, kurios gan plačiai mums buvo dėstomos KPI. Fabriko technologinių įrengimų elektros varikliai buvo parinkti atsitiktinai (pokario laikas!), dažnai per didelio galingumo, tai jų galios koeficientas (cos φ) buvo labai žemas, ir tai labai apkraudavo elektros tinklus reaktyvine srove ir jie net perkaisdavo. Būdavo dideli elektros energijos nuostoliai. Tas pat būdavo ir su elektros generatoriais, kurie kaisdavo, nors aktyvinės galios neatiduodavo. KPI elektros mašinų kurso paskaitose buvo dėstoma, kokiomis priemenėmis galima tą cos φ pagerinti ir išspręsti problemą. Teko prisiminti tą teoriją ir pabandyti ją įgyvendinti. Sugalvojau: vieno lokomobilio generatorių (410 kVA ), atjungti nuo lokomobilio, jį įsukti pašaliniu varikliu, po to, sinchronizavus, stipriai peržadinti, kad jis gamintų reaktyvinę srovę ( imluminę ). Žodžiu, kad jis dirbtų kaip kondensatorius. Ir man pavyko! Visuose cechuose nušvito apšvietimo lempos, staklės pradėjo sparčiau suktis, aktyvinis galingumas pakilo, elektros tinklai atvėso! Į mašinų salę atbėgo cechų darbuotojai, nustebę klausinėjo: kas čia įvyko?! Žodžiu, man ten darbuotis sekėsi ! Ir aš pamėgau tą darbą.<br /> Vėliau, 1960 m, plečiantis fabriko gamybai, buvo nuspręsta energetinį ūkį išplėsti, pastatant Kauno “Pergalės” gamybos dvi turbinas po 500 kW, bei pastatyti du naujus garo katilus. Prie šio projekto man teko aktyviai prisidėti.<br /> Už sėkmingą darbą, bei įvairius technologinius patobulinimus buvau ne kartą skatinamas padėkos raštais ir kitokiais apdovanojimais. Reikia pastebėti, kad darbas fabriko energetiniame ūkyje buvo neįkainojama praktika, suteikusi man be galo daug technologinės, bei gamybinės ir gyvenimiškos patirties !<br /> <br /> Tolimesnis darbas ir kvalifikacijos kėlimas<br /> <br /> 1962 m. gavau pasiūlymą dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje. Ir nors Juodupės fabriko vadovybė stipriai prieštaravo ir nenorėjo manęs išleisti, galiausiai, po ilgų diskusijų, patekau į Lietuvos elektrinę ir pradėjau dirbti Technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. Dalyvavau paleidžiant ir derinant visus aštuonis elektrinės 150 ir 300 megavatų galios energetinius blokus.<br /> 1969 m, Lietuvos elektrinėje buvo sukurtas naujas padalinys – Derinimo cechas. Buvau paskirtas šio cecho katilų derinimo grupės vadovu, įgijau atitinkamą diplomą.<br /> 1975 m pakeitus Lietuvos elektrinės valdymo struktūrą, buvau paskirtas Tobulinimo baro katilų vyriausiuoju specialistu.<br /> Kartu su Rusijos moksliniais – tiriamaisiais institutais: Leningrado centriniu katilų-turbinų institutu (CKTI), Maskvos visasąjunginiu termotechnikos institutu (VTI) ir daugeliu kitų projektinių bei derinimo organizacijų dalyvavau tobulinant katilų degiklius ir kitus elementus, tikslu padidinti jų efektyvumą bei sumažinant teršalų išmetimą su išeinančiais dūmais. 1982-90 m visiems Lietuvos elektrinės katilams buvo modernizuoti degikliai, kurie žymiai sumažino kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą ir įgalino pasiekti tuolaikinių reikalavimų normas.<br /> <br /> Esu pateikęs daug katilų patobulinimų bei racionalizacinių pasiūlymų ir dalyvavęs juos įdiegiant gamyboje, už kuriuos esu apdovanotas eile Lietuvos energetinės sistemos, Lietuvos elektrinės bei Sąjungos energetikos ministerijos diplomų ir padėkos raštų.<br /> 1982/83 m, neatitrūkdamas nuo gamybos, tobulinausi Visasąjunginio vakarų politechnikos instituto (Maskva), vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultete pagal programą „Šiuolaikiniai garo katilų įrengimai”. 1988 m baigiau kursus Lietuvos energetinės sistemos Mokymo kombinate, išlaikiau egzaminus ir įgijau teisę (licenciją) derinti / bandyti katilų įrengimus, dirbančius dujiniu ir skystu kuru.<br /> 1991 m kėliau kvalifikaciją Vilniaus chemijos pramonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo centro fakultete pagal programą „Pramoninė ekologija” .<br /> 2001 m Lietuvos Respublikos Energetikų mokymo centre išlaikiau egzaminus ir įgijau teisę (licenciją) derinti/bandyti garo katilus iki 24,0 MPa garo slėgio.<br /> 2002 m dalyvavau Klagenfurto (Austrija) Vadybos akademijos surengtame savaitiniame seminare „Energijos ir šilumos tiekimo” klausimais ir gavau atatinkamą diplomą.<br /> 1975, 1979, 1988 m su technologinių įrengimų patobulinimais esu dalyvavęs Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VDNCH, Maskvoje), kur 1979 m buvau apdovanotas bronzos, o 1988 m – aukso medaliu. <br /> Esu 1980 m priimto „Dvikontūrinių mazuto purkštuvų” išradimo bendraautorius 1994 – 2000 m, pradėjus naudoti Lietuvos elektrinėje naują kuro rūšį – Orimulsiją, kartu su “Bitor Europe” specialistais dalyvavau paruošiant Orimulsijos padavimo į katilus ir jos deginimo technologiją, bei sukuriant atitinkamus deginimo įrengimus. Dalyvavau išbandant ir derinant šias sistemas. <br /> 1999 m, kartu su ABB-CombustionServices (Anglija) kompanija dalyvavau išbandant ir derinant naujus Lietuvos elektrinės katilo Nr.6. „Žemos azoto oksidų emisijos degiklius“. <br /> Lietuvai tapus ES nare, 2004–2005 m. dalyvavau paruošiant Techninius reikalavimus konkursinei medžiagai pagal Europos Sąjungos reikalavimus šiems katilų modernizavimo projektams: „ Katilų žemos azoto oksidų emisijos degiklių sukūrimui”, „Regeneratyvinių oro šildytuvų modernizacijai” bei „Dūmų valymo nuo kietų dalelių bei sieros junginių sukūrimui”.<br /> <br /> 2002 m už gamybinius pasiekimus esu apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Padėkos Raštu.<br /> 2005 m. per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD) buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos projekto „Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ finansavimui. Pagal banko reikalavimus projekto vykdymo priežiūra, kaip nepriklausomam ekspertui iš kitos ES valstybės, buvo pavesta Suomijos firmai „Enprima“. „Enprima“, siekdama kokybiškesnio priežiūros vykdymo, nutarė į savo komandą įtraukti ir LE specialistus, gerai žinančius elektrinės įrenginių specifiką ir turinčius Lietuvoje galiojančius, valstybinius, „Ypatingo statinio bendrosios ir specialiosios priežiūros vadovų kvalifikacijos atestatus”. Tam tikslui grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę, turėdamas reikiamą atestatą, 2006 m. aš buvau pakviestas dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Čia aš buvau atsakingas už garo katilų degiklių modernizavimo, o vėliau, už 9-to, - kombinuoto ciklo energetinio bloko garo generatoriaus ir jo pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.<br /> <br /> Drauge su kitais Lietuvos elektrinės specialistais teko apsilankyti eilėje - Danijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių elektrinių, su tikslu pasidalinti jų patirtimi deginant įvairios rūšies kurą, bei mažinant teršalų emisiją į atmosferą. Buvo surinkta daug vertingos medžiagos, bei, patirties, kurią buvo galima pritaikyti ir mūsų elektrinėje.<br /> 2010 m išėjau į pensiją.<br /> <br /> Šeimyninė padėtis<br /> <br /> Šiuo metu esu našlys. Žmona Vladislava – Danutė, {1938-2017}, gyva būdama dirbo Elektrėnuose „Liftų Tarnyboje“ dispečere,. Dvi suaugę dukterys, viena jų – Gražina, baigusi M.Riomerio universiteto magistratūrą, gyvena ir dirba Vilniuje, kita – Jurgita, baigusi Kauno vadybos ir teisės kolegiją,gyvena su manimi, Elektrėnuose.<br /> <br /> Jurgis Šapalas, <br /> Elektrėnai, 2019 04<br /> <br /> [[Vaizdas:Šapalas1.png|500px|left]] Derybose su ALSTOM. Iš kairės: Alimas, J. Šapalas, R. Jankauskas, P. Noreika.<br /> <br /> <br /> [[Vaizdas:Šapalas2.png|500px|left]] J. Šapalas su dukromis Jurgita ir Gražina LE bloko valdymo pulte</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Jurgis_%C5%A0apalas&diff=13992 2022-09-29T11:37:09Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šapalas0.jpg|300px|left]] <br /> == Variantas IX tomui ==<br /> <br /> '''Jurgis Šapalas''' gimė 1934 m gruodžio 16 d. Šakių mieste. Abu tėvai: Kazimieras Šapalas (1903 – 1982) ir Monika Kazlauskaitė – Šapalienė (1902-1996) buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos – Sociologijos fakulteto absolventai ir 1927 m. buvo paskirti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, tėvas – direktoriumi, motina – mokytoja. 1940 m, Sovietams okupavus Lietuvą, tėvai buvo atleisti iš Šakių gimnazijos mokytojų pareigų. Tėvai nusprendė pasitraukti iš Šakių ir persikėlė gyventi į Alytų, kur tėvas pradėjo dirbti mokytoju Alytaus vidurinėje mokykloje. Vėliau, jau karo metais, 1941 m. persikėlė gyventi į Kauną, kur tėvai mokytojavo Kauno VI-je gimnazijoje. Tais pačiais metais Jurgis pradėjo lankyti pradžios mokyklą. <br /> <br /> 1953 m baigė Kauno VI-tą vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU), Mechanikos fakultetą. 1958 m. baigė šio instituto pramonės šiluminės energetikos specialybės kursą įgydamas Inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1958 m. buvo paskirtas dirbti į Juodupės (Rokiškio rajone) Vilnonių audinių fabriką „Nemunas“ vyriausiojo mechaniko pavaduotoju. Fabrikui teko verstis vietiniais elektros gamybos įrenginiais - garo lokomobiliu, dyzelgeneratoriumi, net hidroturbina. Vėliau, 1960 m, plečiantis fabriko gamybai, buvo nuspręsta energetinį ūkį išplėsti, pastatant Kauno “Pergalės” gamybos dvi turbinas po 500 kW, bei pastatyti du naujus garo katilus. Darbas fabriko energetiniame ūkyje buvo neįkainojama praktika, suteikusi be galo daug technologinės bei gamybinės ir gyvenimiškos patirties .<br /> <br /> 1962 m. J. Šapalas gavo pasiūlymą dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje, pradėjo dirbti Technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. Dalyvavo paleidžiant ir derinant visus aštuonis elektrinės 150 ir 300 megavatų galios energetinius blokus. 1969 m Lietuvos elektrinėje buvo sukurtas naujas padalinys – Derinimo cechas. Jurgis paskirtas šio cecho katilų derinimo grupės vadovu. 1975 m buvo paskirtas Tobulinimo baro katilų vyriausiuoju specialistu. Kartu su Rusijos moksliniais – tiriamaisiais institutais: Leningrado centriniu katilų-turbinų institutu (CKTI), Maskvos visasąjunginiu termotechnikos institutu (VTI) ir daugeliu kitų projektinių bei derinimo organizacijų dalyvavo tobulinant katilų degiklius ir kitus elementus, tikslu padidinti jų efektyvumą bei sumažinant teršalų išmetimą su išeinančiais dūmais. 1982-90 m visiems Lietuvos elektrinės katilams buvo modernizuoti degikliai, kurie žymiai sumažino kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą ir įgalino pasiekti tuolaikinių reikalavimų normas.<br /> <br /> Jurgis yra pateikęs daug katilų patobulinimų bei racionalizacinių pasiūlymų ir dalyvavęs juos įdiegiant gamyboje, už kuriuos apdovanotas eile Lietuvos energetikos sistemos, Lietuvos elektrinės bei Sąjungos energetikos ministerijos diplomų ir padėkos raštų. 1982/83 m tobulinosi Maskvoje, vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultete pagal programą „Šiuolaikiniai garo katilų įrengimai”. 1975, 1979, 1988 m su technologinių įrengimų patobulinimais dalyvavo Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VDNCH, Maskvoje), kur 1979 m apdovanotas bronzos, o 1988 m – aukso medaliu. Yra 1980 m priimto „Dvikontūrinių mazuto purkštuvų” išradimo bendraautorius.<br /> <br /> 2002 m už gamybinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Padėkos raštu. 2005 m grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę 2006 m. buvo pakviestas ir J. Šapalas dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Buvo atsakingas už garo katilų degiklių modernizavimo, o vėliau, už 9-to, kombinuoto ciklo energetinio bloko garo generatoriaus ir jo pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.<br /> <br /> Drauge su kitais Lietuvos elektrinės specialistais J. Šapalui teko apsilankyti eilėje - Danijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių elektrinių, su tikslu pasidalinti jų patirtimi deginant įvairios rūšies kurą, bei mažinant teršalų emisiją į atmosferą. Buvo surinkta daug vertingos medžiagos, bei patirties, kurią buvo galima pritaikyti ir Lietuvos elektrinėje. 2010 m išėjo į pensiją.<br /> <br /> Žmona Vladislava – Danutė, {1938-2017}, dirbo Elektrėnuose „Liftų tarnyboje“ dispečere. Dukra Gražina, baigusi M.Riomerio universiteto magistratūrą, gyvena ir dirba Vilniuje, kita – Jurgita, baigusi Kauno vadybos ir teisės kolegiją, gyvena Elektrėnuose.<br /> <br /> Mirė Jurgis Šapalas 2020-09-13. Palaidotas Elektrėnų kapinėse.<br /> <br /> Parengė Vytautas Miškinis <br /> <br /> <br /> <br /> JURGIS ŠAPALAS. Autobiografija<br /> <br /> Kilmė, vaikystė.<br /> <br /> Gimiau 1934 m gruodžio 16 d. Šakių mieste. Abu tėvai: Kazimieras Šapalas (1903 – 1982) ir Monika Kazlauskaitė – Šapalienė (1902-1996) buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos – Sociologijos fakulteto absolventai ir 1927 m. buvo paskirti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, tėvas – direktoriumi, motina – mokytoja. <br /> Man gimus šeimoje jau augo vyresnysis brolis Kazimieras (1930-2012), kuris baigęs mokslus Vilniaus universitete, darbavosi Lietuvos banko Kauno skyriuje. <br /> Reikia pasakyti, kad gimnazija, jos teritorija buvo labai gražiai sutvarkyta. Turėjo nemažą pagalbinį ūkį, 6 ha vaisių sodą, pora gražių arklių, gyvulių, bei aprūpinta žemės ūkio padargais. Gimnazijos teritorija buvo aptverta, apsodinta dekoratyviniais medžiais bei krūmais. Vidinėje teritorijos pusėje – daug žalumos, suformuoti žalieji plotai, dekoratyvinių medelių, krūmų oazės, iškloti plytelėmis ir apsodinti dekoratyviniais krūmais pasivaikščiojimo takai. Tai buvo tarytum parkas. Kiek save prisimenu, paūgėjęs labai mėgau klajoti po tą parką, tyrinėti gausią gyvūniją –- paukštelius, ežiukus ir įvairius kitokius gyvūnėlius. Mėgau dalyvauti ir pagalbinio ūkio, sodo darbuose. Domėjausi ūkio gyvuliais, ypač dviem gražiais arkliais, kuriuos ūkvedys pakinkęs į vežimą mus vaikus dažnai pavežiodavo. Šis vaikystės laikotarpis buvo pats mieliausias ir laimingiausias mano gyvenime.<br /> Gimnazijos teritorijoje buvo pastatytas ir gyvenamasis namas mokytojams, kuriame mes tuo metu, iki 1940 m., ir gyvenome.<br /> 1939 m. mūsų šeima pagausėjo– gimė sesuo Teresė, kuri vėliau, baigusi Vilniaus universitetą, tapo Martyno Mažvydo bibliotekos Informacinio centro direktore.<br /> 1940 m, Sovietams okupavus Lietuvą, tėvai buvo atleisti iš Šakių gimnazijos mokytojų pareigų.<br /> Sužinoję, kad Šakiuose yra sudarinėjami deportuojamų į Sibirą žmonių sąrašai, į kuriuos buvo įtraukta ir mūsų šeima, tėvai nusprendė pasitraukti iš Šakių ir persikėlėme gyventi į Alytų, kur tėvas pradėjo dirbti mokytoju Alytaus vidurinėje mokykloje. Vėliau, jau karo metais, 1941 m. persikėlėme gyventi į Kauną, kur tėvai mokytojavo Kauno VI-je gimnazijoje. Tais pačiais metais aš pradėjau lankyti pradžios mokyklą.<br /> 1944 m. mūsų šeima vėl pagausėjo – gimė antra sesuo – Gražina, kuri, baigusi Kauno politechnikos instituto (KPI) Statybos fakulteto architektūros specialybę, tapo architekte ir iki šiol dirba „Paminklų restauracijos Institute“ projektų vadove.<br /> <br /> Mokslai, gamybinė veikla.<br /> <br /> 1953 m baigiau Kauno VI-tą vidurinę mokyklą ir įstojau į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas), Mechanikos fakultetą. 1958 m. baigiau šio instituto pramonės šiluminės energetikos specialybės kursą įgydamas Inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.<br /> <br /> Baigęs studijas,1958 m. buvau paskirtas dirbti į Juodupės (Rokiškio rajone) Vilnonių audinių fabriką „Nemunas“, vyriausio mechaniko pavaduotoju. Man buvo paskirta rūpintis energetiniu ūkiu.<br /> Tais metais valstybiniai elektros tinklai dar nebuvo pasiekę Juodupės, tai fabrikui teko verstis vietiniais elektros gamybos įrenginiais - gariniais lokomobiliais, dyzelgeneratorias, net hidro turbina. Šių įrenginių gausybė (~10 vnt.) ir įvairovė, kėlė problemas dėl jų darbo sinchronizavimo, apkrovimų paskirstymo ir kt. Teko pademonstruoti elektrotechnikos bei elektros mašinų žinias, kurios gan plačiai mums buvo dėstomos KPI. Fabriko technologinių įrengimų elektros varikliai buvo parinkti atsitiktinai (pokario laikas!), dažnai per didelio galingumo, tai jų galios koeficientas (cos φ) buvo labai žemas, ir tai labai apkraudavo elektros tinklus reaktyvine srove ir jie net perkaisdavo. Būdavo dideli elektros energijos nuostoliai. Tas pat būdavo ir su elektros generatoriais, kurie kaisdavo, nors aktyvinės galios neatiduodavo. KPI elektros mašinų kurso paskaitose buvo dėstoma, kokiomis priemenėmis galima tą cos φ pagerinti ir išspręsti problemą. Teko prisiminti tą teoriją ir pabandyti ją įgyvendinti. Sugalvojau: vieno lokomobilio generatorių (410 kVA ), atjungti nuo lokomobilio, jį įsukti pašaliniu varikliu, po to, sinchronizavus, stipriai peržadinti, kad jis gamintų reaktyvinę srovę ( imluminę ). Žodžiu, kad jis dirbtų kaip kondensatorius. Ir man pavyko! Visuose cechuose nušvito apšvietimo lempos, staklės pradėjo sparčiau suktis, aktyvinis galingumas pakilo, elektros tinklai atvėso! Į mašinų salę atbėgo cechų darbuotojai, nustebę klausinėjo: kas čia įvyko?! Žodžiu, man ten darbuotis sekėsi ! Ir aš pamėgau tą darbą.<br /> Vėliau, 1960 m, plečiantis fabriko gamybai, buvo nuspręsta energetinį ūkį išplėsti, pastatant Kauno “Pergalės” gamybos dvi turbinas po 500 kW, bei pastatyti du naujus garo katilus. Prie šio projekto man teko aktyviai prisidėti.<br /> Už sėkmingą darbą, bei įvairius technologinius patobulinimus buvau ne kartą skatinamas padėkos raštais ir kitokiais apdovanojimais. Reikia pastebėti, kad darbas fabriko energetiniame ūkyje buvo neįkainojama praktika, suteikusi man be galo daug technologinės, bei gamybinės ir gyvenimiškos patirties !<br /> <br /> Tolimesnis darbas ir kvalifikacijos kėlimas<br /> <br /> 1962 m. gavau pasiūlymą dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje. Ir nors Juodupės fabriko vadovybė stipriai prieštaravo ir nenorėjo manęs išleisti, galiausiai, po ilgų diskusijų, patekau į Lietuvos elektrinę ir pradėjau dirbti Technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. Dalyvavau paleidžiant ir derinant visus aštuonis elektrinės 150 ir 300 megavatų galios energetinius blokus.<br /> 1969 m, Lietuvos elektrinėje buvo sukurtas naujas padalinys – Derinimo cechas. Buvau paskirtas šio cecho katilų derinimo grupės vadovu, įgijau atitinkamą diplomą.<br /> 1975 m pakeitus Lietuvos elektrinės valdymo struktūrą, buvau paskirtas Tobulinimo baro katilų vyriausiuoju specialistu.<br /> Kartu su Rusijos moksliniais – tiriamaisiais institutais: Leningrado centriniu katilų-turbinų institutu (CKTI), Maskvos visasąjunginiu termotechnikos institutu (VTI) ir daugeliu kitų projektinių bei derinimo organizacijų dalyvavau tobulinant katilų degiklius ir kitus elementus, tikslu padidinti jų efektyvumą bei sumažinant teršalų išmetimą su išeinančiais dūmais. 1982-90 m visiems Lietuvos elektrinės katilams buvo modernizuoti degikliai, kurie žymiai sumažino kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą ir įgalino pasiekti tuolaikinių reikalavimų normas.<br /> <br /> Esu pateikęs daug katilų patobulinimų bei racionalizacinių pasiūlymų ir dalyvavęs juos įdiegiant gamyboje, už kuriuos esu apdovanotas eile Lietuvos energetinės sistemos, Lietuvos elektrinės bei Sąjungos energetikos ministerijos diplomų ir padėkos raštų.<br /> 1982/83 m, neatitrūkdamas nuo gamybos, tobulinausi Visasąjunginio vakarų politechnikos instituto (Maskva), vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultete pagal programą „Šiuolaikiniai garo katilų įrengimai”. 1988 m baigiau kursus Lietuvos energetinės sistemos Mokymo kombinate, išlaikiau egzaminus ir įgijau teisę (licenciją) derinti / bandyti katilų įrengimus, dirbančius dujiniu ir skystu kuru.<br /> 1991 m kėliau kvalifikaciją Vilniaus chemijos pramonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo centro fakultete pagal programą „Pramoninė ekologija” .<br /> 2001 m Lietuvos Respublikos Energetikų mokymo centre išlaikiau egzaminus ir įgijau teisę (licenciją) derinti/bandyti garo katilus iki 24,0 MPa garo slėgio.<br /> 2002 m dalyvavau Klagenfurto (Austrija) Vadybos akademijos surengtame savaitiniame seminare „Energijos ir šilumos tiekimo” klausimais ir gavau atatinkamą diplomą.<br /> 1975, 1979, 1988 m su technologinių įrengimų patobulinimais esu dalyvavęs Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VDNCH, Maskvoje), kur 1979 m buvau apdovanotas bronzos, o 1988 m – aukso medaliu. <br /> Esu 1980 m priimto „Dvikontūrinių mazuto purkštuvų” išradimo bendraautorius 1994 – 2000 m, pradėjus naudoti Lietuvos elektrinėje naują kuro rūšį – Orimulsiją, kartu su “Bitor Europe” specialistais dalyvavau paruošiant Orimulsijos padavimo į katilus ir jos deginimo technologiją, bei sukuriant atitinkamus deginimo įrengimus. Dalyvavau išbandant ir derinant šias sistemas. <br /> 1999 m, kartu su ABB-CombustionServices (Anglija) kompanija dalyvavau išbandant ir derinant naujus Lietuvos elektrinės katilo Nr.6. „Žemos azoto oksidų emisijos degiklius“. <br /> Lietuvai tapus ES nare, 2004–2005 m. dalyvavau paruošiant Techninius reikalavimus konkursinei medžiagai pagal Europos Sąjungos reikalavimus šiems katilų modernizavimo projektams: „ Katilų žemos azoto oksidų emisijos degiklių sukūrimui”, „Regeneratyvinių oro šildytuvų modernizacijai” bei „Dūmų valymo nuo kietų dalelių bei sieros junginių sukūrimui”.<br /> <br /> 2002 m už gamybinius pasiekimus esu apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Padėkos Raštu.<br /> 2005 m. per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD) buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos projekto „Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ finansavimui. Pagal banko reikalavimus projekto vykdymo priežiūra, kaip nepriklausomam ekspertui iš kitos ES valstybės, buvo pavesta Suomijos firmai „Enprima“. „Enprima“, siekdama kokybiškesnio priežiūros vykdymo, nutarė į savo komandą įtraukti ir LE specialistus, gerai žinančius elektrinės įrenginių specifiką ir turinčius Lietuvoje galiojančius, valstybinius, „Ypatingo statinio bendrosios ir specialiosios priežiūros vadovų kvalifikacijos atestatus”. Tam tikslui grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę, turėdamas reikiamą atestatą, 2006 m. aš buvau pakviestas dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Čia aš buvau atsakingas už garo katilų degiklių modernizavimo, o vėliau, už 9-to, - kombinuoto ciklo energetinio bloko garo generatoriaus ir jo pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.<br /> <br /> Drauge su kitais Lietuvos elektrinės specialistais teko apsilankyti eilėje - Danijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių elektrinių, su tikslu pasidalinti jų patirtimi deginant įvairios rūšies kurą, bei mažinant teršalų emisiją į atmosferą. Buvo surinkta daug vertingos medžiagos, bei, patirties, kurią buvo galima pritaikyti ir mūsų elektrinėje.<br /> 2010 m išėjau į pensiją.<br /> <br /> Šeimyninė padėtis<br /> <br /> Šiuo metu esu našlys. Žmona Vladislava – Danutė, {1938-2017}, gyva būdama dirbo Elektrėnuose „Liftų Tarnyboje“ dispečere,. Dvi suaugę dukterys, viena jų – Gražina, baigusi M.Riomerio universiteto magistratūrą, gyvena ir dirba Vilniuje, kita – Jurgita, baigusi Kauno vadybos ir teisės kolegiją,gyvena su manimi, Elektrėnuose.<br /> <br /> Jurgis Šapalas, <br /> Elektrėnai, 2019 04<br /> <br /> [[Vaizdas:Šapalas1.png|500px|left]] Derybose su ALSTOM. Iš kairės: Alimas, J. Šapalas, R. Jankauskas, P. Noreika.<br /> <br /> <br /> [[Vaizdas:Šapalas2.png|500px|left]] J. Šapalas su dukromis Jurgita ir Gražina LE bloko valdymo pulte</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Jurgis_%C5%A0apalas&diff=13991 2022-09-29T11:32:15Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Šapalas0.jpg|300px|left]] <br /> == Variantas IX tomui ==<br /> <br /> '''Jurgis Šapalas''' gimė 1934 m gruodžio 16 d. Šakių mieste. Abu tėvai: Kazimieras Šapalas (1903 – 1982) ir Monika Kazlauskaitė – Šapalienė (1902-1996) buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos – Sociologijos fakulteto absolventai ir 1927 m. buvo paskirti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, tėvas – direktoriumi, motina – mokytoja. 1940 m, Sovietams okupavus Lietuvą, tėvai buvo atleisti iš Šakių gimnazijos mokytojų pareigų. Tėvai nusprendė pasitraukti iš Šakių ir persikėlė gyventi į Alytų, kur tėvas pradėjo dirbti mokytoju Alytaus vidurinėje mokykloje. Vėliau, jau karo metais, 1941 m. persikėlė gyventi į Kauną, kur tėvai mokytojavo Kauno VI-je gimnazijoje. Tais pačiais metais Jurgis pradėjo lankyti pradžios mokyklą. <br /> <br /> 1953 m baigė Kauno VI-tą vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar KTU), Mechanikos fakultetą. 1958 m. baigė šio instituto pramonės šiluminės energetikos specialybės kursą įgydamas Inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1958 m. buvo paskirtas dirbti į Juodupės (Rokiškio rajone) Vilnonių audinių fabriką „Nemunas“ vyriausiojo mechaniko pavaduotoju. Fabrikui teko verstis vietiniais elektros gamybos įrenginiais - gario lokomobiliu, dyzelgeneratoriumi, net hidroturbina. Vėliau, 1960 m, plečiantis fabriko gamybai, buvo nuspręsta energetinį ūkį išplėsti, pastatant Kauno “Pergalės” gamybos dvi turbinas po 500 kW, bei pastatyti du naujus garo katilus. Darbas fabriko energetiniame ūkyje buvo neįkainojama praktika, suteikusi be galo daug technologinės bei gamybinės ir gyvenimiškos patirties .<br /> <br /> 1962 m. J. Šapalas gavo pasiūlymą dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje, pradėjo dirbti Technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. Dalyvavo paleidžiant ir derinant visus aštuonis elektrinės 150 ir 300 megavatų galios energetinius blokus. 1969 m Lietuvos elektrinėje buvo sukurtas naujas padalinys – Derinimo cechas. Jurgis paskirtas šio cecho katilų derinimo grupės vadovu. 1975 m buvo paskirtas Tobulinimo baro katilų vyriausiuoju specialistu. Kartu su Rusijos moksliniais – tiriamaisiais institutais: Leningrado centriniu katilų-turbinų institutu (CKTI), Maskvos visasąjunginiu termotechnikos institutu (VTI) ir daugeliu kitų projektinių bei derinimo organizacijų dalyvavo tobulinant katilų degiklius ir kitus elementus, tikslu padidinti jų efektyvumą bei sumažinant teršalų išmetimą su išeinančiais dūmais. 1982-90 m visiems Lietuvos elektrinės katilams buvo modernizuoti degikliai, kurie žymiai sumažino kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą ir įgalino pasiekti tuolaikinių reikalavimų normas.<br /> <br /> Jurgis yra pateikęs daug katilų patobulinimų bei racionalizacinių pasiūlymų ir dalyvavęs juos įdiegiant gamyboje, už kuriuos apdovanotas eile Lietuvos energetikos sistemos, Lietuvos elektrinės bei Sąjungos energetikos ministerijos diplomų ir padėkos raštų. 1982/83 m tobulinosi Maskvoje, vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultete pagal programą „Šiuolaikiniai garo katilų įrengimai”. 1975, 1979, 1988 m su technologinių įrengimų patobulinimais dalyvavo Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VDNCH, Maskvoje), kur 1979 m apdovanotas bronzos, o 1988 m – aukso medaliu. Yra 1980 m priimto „Dvikontūrinių mazuto purkštuvų” išradimo bendraautorius.<br /> <br /> 2002 m už gamybinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Padėkos raštu. 2005 m grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę 2006 m. buvo pakviestas ir J. Šapalas dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Buvo atsakingas už garo katilų degiklių modernizavimo, o vėliau, už 9-to, kombinuoto ciklo energetinio bloko garo generatoriaus ir jo pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.<br /> <br /> Drauge su kitais Lietuvos elektrinės specialistais J. Šapalui teko apsilankyti eilėje - Danijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių elektrinių, su tikslu pasidalinti jų patirtimi deginant įvairios rūšies kurą, bei mažinant teršalų emisiją į atmosferą. Buvo surinkta daug vertingos medžiagos, bei patirties, kurią buvo galima pritaikyti ir Lietuvos elektrinėje. 2010 m išėjo į pensiją.<br /> <br /> Žmona Vladislava – Danutė, {1938-2017}, dirbo Elektrėnuose „Liftų tarnyboje“ dispečere. Dukra Gražina, baigusi M.Riomerio universiteto magistratūrą, gyvena ir dirba Vilniuje, kita – Jurgita, baigusi Kauno vadybos ir teisės kolegiją, gyvena Elektrėnuose.<br /> <br /> Mirė Jurgis Šapalas 2020-09-13. Palaidotas Elektrėnų kapinėse.<br /> <br /> Parengė Vytautas Miškinis <br /> <br /> <br /> <br /> JURGIS ŠAPALAS. Autobiografija<br /> <br /> Kilmė, vaikystė.<br /> <br /> Gimiau 1934 m gruodžio 16 d. Šakių mieste. Abu tėvai: Kazimieras Šapalas (1903 – 1982) ir Monika Kazlauskaitė – Šapalienė (1902-1996) buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos – Sociologijos fakulteto absolventai ir 1927 m. buvo paskirti į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, tėvas – direktoriumi, motina – mokytoja. <br /> Man gimus šeimoje jau augo vyresnysis brolis Kazimieras (1930-2012), kuris baigęs mokslus Vilniaus universitete, darbavosi Lietuvos banko Kauno skyriuje. <br /> Reikia pasakyti, kad gimnazija, jos teritorija buvo labai gražiai sutvarkyta. Turėjo nemažą pagalbinį ūkį, 6 ha vaisių sodą, pora gražių arklių, gyvulių, bei aprūpinta žemės ūkio padargais. Gimnazijos teritorija buvo aptverta, apsodinta dekoratyviniais medžiais bei krūmais. Vidinėje teritorijos pusėje – daug žalumos, suformuoti žalieji plotai, dekoratyvinių medelių, krūmų oazės, iškloti plytelėmis ir apsodinti dekoratyviniais krūmais pasivaikščiojimo takai. Tai buvo tarytum parkas. Kiek save prisimenu, paūgėjęs labai mėgau klajoti po tą parką, tyrinėti gausią gyvūniją –- paukštelius, ežiukus ir įvairius kitokius gyvūnėlius. Mėgau dalyvauti ir pagalbinio ūkio, sodo darbuose. Domėjausi ūkio gyvuliais, ypač dviem gražiais arkliais, kuriuos ūkvedys pakinkęs į vežimą mus vaikus dažnai pavežiodavo. Šis vaikystės laikotarpis buvo pats mieliausias ir laimingiausias mano gyvenime.<br /> Gimnazijos teritorijoje buvo pastatytas ir gyvenamasis namas mokytojams, kuriame mes tuo metu, iki 1940 m., ir gyvenome.<br /> 1939 m. mūsų šeima pagausėjo– gimė sesuo Teresė, kuri vėliau, baigusi Vilniaus universitetą, tapo Martyno Mažvydo bibliotekos Informacinio centro direktore.<br /> 1940 m, Sovietams okupavus Lietuvą, tėvai buvo atleisti iš Šakių gimnazijos mokytojų pareigų.<br /> Sužinoję, kad Šakiuose yra sudarinėjami deportuojamų į Sibirą žmonių sąrašai, į kuriuos buvo įtraukta ir mūsų šeima, tėvai nusprendė pasitraukti iš Šakių ir persikėlėme gyventi į Alytų, kur tėvas pradėjo dirbti mokytoju Alytaus vidurinėje mokykloje. Vėliau, jau karo metais, 1941 m. persikėlėme gyventi į Kauną, kur tėvai mokytojavo Kauno VI-je gimnazijoje. Tais pačiais metais aš pradėjau lankyti pradžios mokyklą.<br /> 1944 m. mūsų šeima vėl pagausėjo – gimė antra sesuo – Gražina, kuri, baigusi Kauno politechnikos instituto (KPI) Statybos fakulteto architektūros specialybę, tapo architekte ir iki šiol dirba „Paminklų restauracijos Institute“ projektų vadove.<br /> <br /> Mokslai, gamybinė veikla.<br /> <br /> 1953 m baigiau Kauno VI-tą vidurinę mokyklą ir įstojau į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas), Mechanikos fakultetą. 1958 m. baigiau šio instituto pramonės šiluminės energetikos specialybės kursą įgydamas Inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.<br /> <br /> Baigęs studijas,1958 m. buvau paskirtas dirbti į Juodupės (Rokiškio rajone) Vilnonių audinių fabriką „Nemunas“, vyriausio mechaniko pavaduotoju. Man buvo paskirta rūpintis energetiniu ūkiu.<br /> Tais metais valstybiniai elektros tinklai dar nebuvo pasiekę Juodupės, tai fabrikui teko verstis vietiniais elektros gamybos įrenginiais - gariniais lokomobiliais, dyzelgeneratorias, net hidro turbina. Šių įrenginių gausybė (~10 vnt.) ir įvairovė, kėlė problemas dėl jų darbo sinchronizavimo, apkrovimų paskirstymo ir kt. Teko pademonstruoti elektrotechnikos bei elektros mašinų žinias, kurios gan plačiai mums buvo dėstomos KPI. Fabriko technologinių įrengimų elektros varikliai buvo parinkti atsitiktinai (pokario laikas!), dažnai per didelio galingumo, tai jų galios koeficientas (cos φ) buvo labai žemas, ir tai labai apkraudavo elektros tinklus reaktyvine srove ir jie net perkaisdavo. Būdavo dideli elektros energijos nuostoliai. Tas pat būdavo ir su elektros generatoriais, kurie kaisdavo, nors aktyvinės galios neatiduodavo. KPI elektros mašinų kurso paskaitose buvo dėstoma, kokiomis priemenėmis galima tą cos φ pagerinti ir išspręsti problemą. Teko prisiminti tą teoriją ir pabandyti ją įgyvendinti. Sugalvojau: vieno lokomobilio generatorių (410 kVA ), atjungti nuo lokomobilio, jį įsukti pašaliniu varikliu, po to, sinchronizavus, stipriai peržadinti, kad jis gamintų reaktyvinę srovę ( imluminę ). Žodžiu, kad jis dirbtų kaip kondensatorius. Ir man pavyko! Visuose cechuose nušvito apšvietimo lempos, staklės pradėjo sparčiau suktis, aktyvinis galingumas pakilo, elektros tinklai atvėso! Į mašinų salę atbėgo cechų darbuotojai, nustebę klausinėjo: kas čia įvyko?! Žodžiu, man ten darbuotis sekėsi ! Ir aš pamėgau tą darbą.<br /> Vėliau, 1960 m, plečiantis fabriko gamybai, buvo nuspręsta energetinį ūkį išplėsti, pastatant Kauno “Pergalės” gamybos dvi turbinas po 500 kW, bei pastatyti du naujus garo katilus. Prie šio projekto man teko aktyviai prisidėti.<br /> Už sėkmingą darbą, bei įvairius technologinius patobulinimus buvau ne kartą skatinamas padėkos raštais ir kitokiais apdovanojimais. Reikia pastebėti, kad darbas fabriko energetiniame ūkyje buvo neįkainojama praktika, suteikusi man be galo daug technologinės, bei gamybinės ir gyvenimiškos patirties !<br /> <br /> Tolimesnis darbas ir kvalifikacijos kėlimas<br /> <br /> 1962 m. gavau pasiūlymą dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje. Ir nors Juodupės fabriko vadovybė stipriai prieštaravo ir nenorėjo manęs išleisti, galiausiai, po ilgų diskusijų, patekau į Lietuvos elektrinę ir pradėjau dirbti Technikos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi. Dalyvavau paleidžiant ir derinant visus aštuonis elektrinės 150 ir 300 megavatų galios energetinius blokus.<br /> 1969 m, Lietuvos elektrinėje buvo sukurtas naujas padalinys – Derinimo cechas. Buvau paskirtas šio cecho katilų derinimo grupės vadovu, įgijau atitinkamą diplomą.<br /> 1975 m pakeitus Lietuvos elektrinės valdymo struktūrą, buvau paskirtas Tobulinimo baro katilų vyriausiuoju specialistu.<br /> Kartu su Rusijos moksliniais – tiriamaisiais institutais: Leningrado centriniu katilų-turbinų institutu (CKTI), Maskvos visasąjunginiu termotechnikos institutu (VTI) ir daugeliu kitų projektinių bei derinimo organizacijų dalyvavau tobulinant katilų degiklius ir kitus elementus, tikslu padidinti jų efektyvumą bei sumažinant teršalų išmetimą su išeinančiais dūmais. 1982-90 m visiems Lietuvos elektrinės katilams buvo modernizuoti degikliai, kurie žymiai sumažino kenksmingų medžiagų išmetimą į atmosferą ir įgalino pasiekti tuolaikinių reikalavimų normas.<br /> <br /> Esu pateikęs daug katilų patobulinimų bei racionalizacinių pasiūlymų ir dalyvavęs juos įdiegiant gamyboje, už kuriuos esu apdovanotas eile Lietuvos energetinės sistemos, Lietuvos elektrinės bei Sąjungos energetikos ministerijos diplomų ir padėkos raštų.<br /> 1982/83 m, neatitrūkdamas nuo gamybos, tobulinausi Visasąjunginio vakarų politechnikos instituto (Maskva), vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo fakultete pagal programą „Šiuolaikiniai garo katilų įrengimai”. 1988 m baigiau kursus Lietuvos energetinės sistemos Mokymo kombinate, išlaikiau egzaminus ir įgijau teisę (licenciją) derinti / bandyti katilų įrengimus, dirbančius dujiniu ir skystu kuru.<br /> 1991 m kėliau kvalifikaciją Vilniaus chemijos pramonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo centro fakultete pagal programą „Pramoninė ekologija” .<br /> 2001 m Lietuvos Respublikos Energetikų mokymo centre išlaikiau egzaminus ir įgijau teisę (licenciją) derinti/bandyti garo katilus iki 24,0 MPa garo slėgio.<br /> 2002 m dalyvavau Klagenfurto (Austrija) Vadybos akademijos surengtame savaitiniame seminare „Energijos ir šilumos tiekimo” klausimais ir gavau atatinkamą diplomą.<br /> 1975, 1979, 1988 m su technologinių įrengimų patobulinimais esu dalyvavęs Liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VDNCH, Maskvoje), kur 1979 m buvau apdovanotas bronzos, o 1988 m – aukso medaliu. <br /> Esu 1980 m priimto „Dvikontūrinių mazuto purkštuvų” išradimo bendraautorius 1994 – 2000 m, pradėjus naudoti Lietuvos elektrinėje naują kuro rūšį – Orimulsiją, kartu su “Bitor Europe” specialistais dalyvavau paruošiant Orimulsijos padavimo į katilus ir jos deginimo technologiją, bei sukuriant atitinkamus deginimo įrengimus. Dalyvavau išbandant ir derinant šias sistemas. <br /> 1999 m, kartu su ABB-CombustionServices (Anglija) kompanija dalyvavau išbandant ir derinant naujus Lietuvos elektrinės katilo Nr.6. „Žemos azoto oksidų emisijos degiklius“. <br /> Lietuvai tapus ES nare, 2004–2005 m. dalyvavau paruošiant Techninius reikalavimus konkursinei medžiagai pagal Europos Sąjungos reikalavimus šiems katilų modernizavimo projektams: „ Katilų žemos azoto oksidų emisijos degiklių sukūrimui”, „Regeneratyvinių oro šildytuvų modernizacijai” bei „Dūmų valymo nuo kietų dalelių bei sieros junginių sukūrimui”.<br /> <br /> 2002 m už gamybinius pasiekimus esu apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Padėkos Raštu.<br /> 2005 m. per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD) buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos projekto „Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ finansavimui. Pagal banko reikalavimus projekto vykdymo priežiūra, kaip nepriklausomam ekspertui iš kitos ES valstybės, buvo pavesta Suomijos firmai „Enprima“. „Enprima“, siekdama kokybiškesnio priežiūros vykdymo, nutarė į savo komandą įtraukti ir LE specialistus, gerai žinančius elektrinės įrenginių specifiką ir turinčius Lietuvoje galiojančius, valstybinius, „Ypatingo statinio bendrosios ir specialiosios priežiūros vadovų kvalifikacijos atestatus”. Tam tikslui grupė Lietuvos elektrinės specialistų buvo suburti į UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę, turėdamas reikiamą atestatą, 2006 m. aš buvau pakviestas dirbti specialiosios priežiūros vadovu. Čia aš buvau atsakingas už garo katilų degiklių modernizavimo, o vėliau, už 9-to, - kombinuoto ciklo energetinio bloko garo generatoriaus ir jo pagalbinių įrenginių montavimo darbų kontrolę.<br /> <br /> Drauge su kitais Lietuvos elektrinės specialistais teko apsilankyti eilėje - Danijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių elektrinių, su tikslu pasidalinti jų patirtimi deginant įvairios rūšies kurą, bei mažinant teršalų emisiją į atmosferą. Buvo surinkta daug vertingos medžiagos, bei, patirties, kurią buvo galima pritaikyti ir mūsų elektrinėje.<br /> 2010 m išėjau į pensiją.<br /> <br /> Šeimyninė padėtis<br /> <br /> Šiuo metu esu našlys. Žmona Vladislava – Danutė, {1938-2017}, gyva būdama dirbo Elektrėnuose „Liftų Tarnyboje“ dispečere,. Dvi suaugę dukterys, viena jų – Gražina, baigusi M.Riomerio universiteto magistratūrą, gyvena ir dirba Vilniuje, kita – Jurgita, baigusi Kauno vadybos ir teisės kolegiją,gyvena su manimi, Elektrėnuose.<br /> <br /> Jurgis Šapalas, <br /> Elektrėnai, 2019 04<br /> <br /> [[Vaizdas:Šapalas1.png|500px|left]] Derybose su ALSTOM. Iš kairės: Alimas, J. Šapalas, R. Jankauskas, P. Noreika.<br /> <br /> <br /> [[Vaizdas:Šapalas2.png|500px|left]] J. Šapalas su dukromis Jurgita ir Gražina LE bloko valdymo pulte</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Romualdas_Algimantas_Liutkus&diff=13990 2022-09-23T06:43:19Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Liutkus0.jpg|250px|left]] Varijantas IX tomui <br /> <br /> Romualdas Algimantas Liutkus gimė 1940 m. kovo 20 d. Panevėžio apsk. Krekenavos miestelyje Romualdo Liutkaus (1910-1996) ir Kotrynos Kerulytės- Liutkienės (1910-2003) šeimoje, buvo vienintelis vaikas. Tėvas dirbo Krekenavos valsčiaus valdyboje raštininku, motina – namų šeimininkė. Prasidėjus okupacijoms ir karo sumaiščiai Liutkų šeima persikėlė į Rozalimą, vėliau į Subačių. 1945 m. galutinai apsigyveno Šeduvoje, tėvas dirbo Panevėžio plentų valdyboje kelio meistru. <br /> Romualdas 1946 m. pradėjo lankyti pradžios mokyklą, ją baigęs mokslus tęsė vidurinėje.1957 m baigęs Šeduvos vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultetą. Pasirinko pramones šiluminės energetikos specialybes kursą. 1962 m apgynė diplominį projektą, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją ir nuo rugpjūčio 30 d. pradėjo dirbti Lietuvos elektrinėje, buvo priimtas katilų cecho mašinisto padėjėju. <br /> <br /> Elektrinėje dar vyko montavimo darbai, todėl praktikai Romualdas buvo komandiruotas į panašius įrenginius turinčią, veikiančią netoli Charkovo esančią Zmijevo elektrinę. Grįžęs susipažino su savo įrenginiais, jų aptarnavimo instrukcijomis ir pradėjo dalyvauti garo katilo derinimo bei paleidimo operacijose. Darbo pradžia buvo sunki, bet sėkminga –1962-12-30 pradėjo veikti pirmasis energetinis blokas. Toliau vyko Romualdo kopimas gamybininko karjeros laiptais: išmoko ir dirbo energetinio bloko mašinistu, vyresniuoju mašinistu. Nuo 1964 m. kovo mėn. pradėjo dirbti energetinio bloko pamainos viršininku. O nuo 1964-09-15 skiriamas visos elektrinės pamainos viršininku - budinčiuoju inžinieriumi. <br /> Lietuvos elektrinėje pradedant montuoti virškritinių garo parametrų 300 MW galios energetinius blokus buvo įsteigtas naujas padalinys – katilų turbinų cechas Nr.2 (KTC2). Romualdas 1967-07-01 paskiriamas šio cecho viršininko pavaduotoju. Tai jam naujas iššūkis, su kuriuo sėkmingai tvarkosi ir 1969-06-05 paskiriamas KTC 2 viršininku. Padidėja atsakomybė ir dabų frontas. Daug dėmesio tenka skirti įrengimų montavimo kontrolei.<br /> 1975 m. elektrinės valdymo struktūra iš cechinės reorganizuojama į funkcinę, becechinę. Romualdas paskiriamas tobulinimo ir kontrolės tarnybos derinimo baro viršininku. Darbo pobūdis truputį pasikeičia – tenka spręsti įrengimų darbo patikimumo ir ekonomiškumo bei modernizacijos problemas.<br /> <br /> 1983-11-20 Romualdas paskiriamas elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju - eksploatacijos tarnybos viršininku. Šiose pareigose dirbo iki savo gamybinės veiklos pabaigos. Paskutinis veiklos etapas buvo sudėtingas ir sunkus. Buvo diegiama daug naujovių. Stambiausios iš jų: pradėtas naudoti naujas kuras- vežama iš Venesuelos orimulsija, sumontuoti ir įvesti į darbą trijų tipų dūmų valymo įrenginiai, visuose 300 MW energetiniuose blokuose sumontuota ir suderinta naujausia valdymo sistema. Į pensiją išėjo 2010 m. <br /> Per visą savo gamybinį laikotarpį už gerus darbo rezultatus gavo ne vieną paskatinimą. Tarp jų - 1968 m. TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos Garbės raštas už 6-to energetinio bloko įvedimą, 1972 m. LTSR AT Garbės raštas už 8-to bloko įvedimą, 2010 m. LR Seimo pirmininko Padėkos raštas.<br /> Romualdas pastoviai kėlė savo kvalifikaciją, dalyvavo seminaruose. 1984 m baigė Energetikos ministerijos dviejų mėn. vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susipažinti kaip dirba Lenkijos, Vengrijos, Austrijos, Danijos, Vokietijos šiluminės elektrinės. Švedijoje baigė energetinės sistemos “Vattenfall” organizuotus kursus, kuriuose buvo nagrinėjami vakarietiški energetinių sistemų ir elektrinių darbo, rezervo ir įrenginių konservavimo principai. Jo laisvalaikio pomėgiai: sportas, sodas, knygų skaitymas,. Jaunystėje aktyviai dalyvaudavo įvairiose sporto varžybose.<br /> <br /> Šeima sukūrė 1962 m. su Aniceta Sirutavičiūte (1940). kuri, baigusi Kauno prekybos technikumą, dirbo Šeduvos universalinėje parduotuvėje. Susituokę iškart atvyko į pradėtus statyti Elektrėnus. Čia Aniceta pradėjo dirbti VRE darbininkų aprūpinimo skyriuje, o 1964 m. perėjo į elektrinės planavimo skyrių, kur ekonomiste dirbo iki pensijos. A. ir R. Liutkai užaugino du sūnus: Vygantą (1963), kuris baigė KPI mechanikos fakultetą, dabar Elektrėnuose vadovauja tvirtinimo detalių gamyklai ir Romualdą (1973) , kuris baigė Kauno VDU informatikos fakultetą, dirba programuotoju. Džiaugiasi dviem anūkėmis - Karolina (1991) ir Monika (1993), jau baigusiomis aukštuosius mokslus ir dviem anūkais Žygimantu (2002) ,kuris studijuoja IT Olandijos univeristete ir Romualdu – Algimantu (2008), gimnazistu.<br /> <br /> Parengė Algis Viktoras Mekas<br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> <br /> '''Romualdas Algimantas Liutkus''', baigęs studijas Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultete ir įgijęs inžinieriaus mechaniko diplomą, nuo 1962 m. rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje ir čia praleido visus 48 savo gamybinės veiklos metus. Pradėjo nuo žemiausios pakopos, pastoviai augo patyrimas ir žinios, kilo gamybinės karjeros laiptais. Prieš išėjimą į pensiją 27 metus vadovavo Lietuvos elektrinės eksploatacijos tarnybai. Už gerus darbo rezultatus gavo ne vieną paskatinimą. Tarp jų - 1968 m. TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos „Garbės raštas“ už 6-to energetinio bloko įvedimą, 1970 m. medalis „Už darbo šaunumą“, 1972 m. LTSR AT „ Garbės raštas“ už 8-to bloko įvedimą, 1990 m. Energetikos ir elektrifikacijos gamybinio susivienijimo bei Elektrinių ir elektrotechnikos pramonės darbininkų profsąjungos Respublikinio komiteto „Garbės raštas“, 2010 m. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Padėkos raštas. Savo gyvenimo ir gamybinės veiklos kelią Romualdas pateikia autobiografijoje:<br /> <br /> Gimiau 1940 m. kovo 20 d. Panevėžio apsk. Krekenavos miestelyje Romualdo Liutkaus (1910-1996) ir Kotrynos Liutkienės – (Kerulytės) (1910-2003) šeimoje. Tėvas tuo metu dirbo Krekenavos valsčiaus valdyboje raštininku, Mama- namų šeimininkė. Abu tėvai buvo iš daugiavaikių šeimų. Mūsų šeimos gyvenimas susiklostė taip, kad aš taip ir likau vienintelis vaikas. 1940 m. šeima persikėlė į dabartinio Pakruojo rajono Rozalimo miestelį, kur Tėvas pradėjo dirbti valsčiaus valdybos sekretoriumi. Prasidėjus karui, šeima po kurio laiko persikėlė į Subačiaus miestelį, kuriame Tėvas taip pat dirbo valsčiaus valdyboje.<br /> <br /> Pasibaigus karui 1945 m. tėvas įsidarbino Panevėžio plentų valdyboje kelio meistru. Jis buvo atsakingas už kelią Panevėžys – Šeduva. Mūsų šeima persikėlė į Šeduvą. 1946m. pradėjau lankyti Šeduvos pradžios mokyklą, kurią baigęs tęsiau mokslus Šeduvos vidurinėje mokykloje. Mokytis sekėsi gerai. Be abejo, tai dėka geros tvarkos mokykloje ir puikių pedagogų. Labiausiai mėgau tiksliuosius mokslus – matematiką, fiziką, chemiją. Buvau aktyvus mokinys, mėgau sportą – dalyvaudavau krepšinio, futbolo, stalo teniso, šachmatų varžybose, šokau tautinių šokių kolektyve.<br /> <br /> 1957 m, baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultetą. Norėjau mokytis mašinų gamybos grupėje, bet priėmimo komisijoje fakulteto dekanas ir šilumininkų Tėvas docentas Nikalojus Milenskis, įdomiai apibūdinęs šiluminę energetiką, pasiūlė man pasirinkti pramonės šiluminės energetikos grupę. Aš sutikau ir nuo to laiko laikau save šilumininku. Mokytis institute buvo labai įdomu ir sekėsi. Atvažiavus į Kauną pasidairyti jaunų inžinierių, Lietuvos elektrinės direktoriui P. Noreikai, visi norintys turėjo galimybę detaliai aptarti darbo sąlygas. Aš buvau vienas iš tų, kurie norėjo ir gavo darbą ir perspektyvą naujoje elektrinėje.<br /> <br /> Ir taip, baigęs institutą, nuo 1962 m. rugpjūčio 30 d. pradėjau dirbti naujoje elektrinėje, kurios projektinė galia buvo numatyta 1200 MW. Čia dar vyko statybos ir montavimo darbai ir naujai priimtas personalas buvo siunčiamas pasimokyti į panašius įrenginius turinčias dirbančias elektrines. Man teko susipažinti kaip eksploatuojami katilų įrengimai netoli Charkovo esančioje Zmijevo elektrinėje. Po to iki pirmojo energetinio bloko paleidimo reikėjo pasiruošti ir išlaikyti darbui privalomų taisyklių ir instrukcijų žinojimo egzaminus. Viskas buvo nauja ir labai įdomu. Tam, kad gerai suprasčiau visą technologiją, reikėjo padirbėti visose darbo vietose. Buvau priimtas katilų cecho mašinisto padėjėju, vėliau išmokau ir dirbau energetinio bloko mašinistu, vyresniuoju mašinistu ir nuo 1964 m. kovo mėn. pradėjau dirbti pirmose inžinieriaus pareigose – energetinio bloko pamainos viršininku. Nuo 1964 m. rugsėjo pradėjau mokytis, o vėliau ir dirbti elektrinės budinčiu inžinieriumi. Labai teisinga darbo pradžia, kuri leido pajusti ir suprasti, kas yra didžioji energetika.<br /> <br /> Iki 1965 m. rugsėjo buvo sumontuoti ir įjungti visi keturi 150 MW galios energetiniai blokai. Toliau numatyta statyti 300 MW galios blokus. Prižiūrėti montavimo darbus ir paruošti personalą naujų blokų eksploatacijai buvo įsteigtas naujas cechas – katilų turbinų cechas Nr.2 (KTC2). Įjungus į darbą pirmąjį 300 MW bloką (1967-06-22), buvau paskirtas KTC2 viršininko pavaduotoju. Man tai buvo naujas iššūkis – reikėjo, kad mano darbuotojai kaip galima greičiau perprastų naujus įrengimus, jų eksploatacijos ypatumus, pajustų operacijų atlikimo tempą, nedarytų klaidų.1968-06-30. buvo įjungtas antras 300 MW blokas – elektrinė pasiekė projektinį galingumą. Po kurio laiko buvo nutarta sumontuoti dar du 300 MW blokus. 1969-06-05 mane paskyrė KTC2 viršininku. Tad paskutinių dviejų blokų montavimas vyko man aktyviai dalyvaujant.<br /> <br /> 1975-04-01 elektrinės valdymo reorganizacijos metu buvau paskirtas tobulinimo ir kontrolės tarnybos derinimo baro viršininku. Šio baro kolektyvui buvo pavesti įrengimų ekonomiško ir patikimo darbo klausimai. Tam įrengimai buvo bandomi, sudaromos jų darbo režiminės kortelės, kontroliuojama kaip jų laikomasi. Be to, ieškojome įvairių būdų, kaip reikėtų patobulinti įrengimus. Tokių įvairių patobulinimų buvo daug. Tai vykdavo nuolat. 1983-11-20 pradėjau dirbti Eksploatacijos tarnybos viršininku. Šiose pareigose dirbau iki savo gamybinės veiklos pabaigos 2010 m.gegužės mėn. Paskutinis veiklos etapas buvo sudėtingas ir sunkus. Buvo diegiama daug naujovių. Stambiausios iš jų : pradėtas naudoti naujas kuras- vežama iš Venesuelos orimulsija, sumontuoti ir įvesti į darbą trijų tipų dūmų valymo įrenginiai, visuose 300 MW blokuose sumontuota ir suderinta naujausia valdymo sistema.<br /> <br /> Lietuvos elektrinės vadovai skyrė daug dėmesio ir sudarė geras sąlygas inžinierinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Dėka to aš susipažinau kaip dirba daugelis kitų, turinčių analogiškus įrengimus, bet skirtingas energijos pareikalavimo sąlygas, elektrinių, mokiausi kvalifikacijos kėlimo kursuose, dalyvavau daugelyje teminių seminarų įrenginių ekonomiškumo ir patikimumo klausimais. Juos rengdavo įvairūs moksliniai tiriamieji institutai, gamyklos bei projektinės organizacijos. Be to, teko susipažinti kaip dirba Lenkijos, Vengrijos, Austrijos, Danijos, Vokietijos šiluminės elektrinės ir 1mėn. mokytis Švedijos energetinės sistemos “Vattenfall” organizuotuose kursuose, kuriuose buvo nagrinėjami energetinės sistemos ir elektrinių darbo, rezervo ir įrenginių konservavimo principai.<br /> <br /> 1962 m. vedžiau Anicetą Sirutavičiūtę (1940). Aniceta, baigusi Kauno prekybos technikumą, dirbo Šeduvos universalinėje parduotuvėje. Iškart atvykom į Elektrėnus. Čia žmona pradėjo dirbti VRE darbininkų aprūpinimo skyriuje, vėliau perėjo dirbti į Lietuvos elektrinę. Užauginome du sūnus. Vyresnysis Vygantas (1963) baigė KPI mechanikos fakultetą, jaunesnysis Romualdas (1973) baigė Kauno VDU informatikos fakultetą. Turime ir džiaugiamės dviem anūkėmis, jau baigusiomis aukštuosius mokslus ir dviem anūkais dar besimokančiais vidurinėje mokykloje.<br /> <br /> Laisvalaikio praleidimui turiu visą eilę pomėgių. Tai sportas, sodas, knygų skaitymas, periodiniai susitikimai su buvusiais bendramoksliais ir bendradarbiais. Pagrindinis iš jų yra sportas. Jaunystėje pats aktyviai dalyvaudavau įvairiose varžybose. Geriausiai sekdavosi krepšinis, stalo tenisas, futbolas, kiek vėliau rankinis, šachmatai. Be to, man patinka daugelis sporto šakų, ypač tos, kuriose dalyvauja lietuviai. Kitas pomėgis tai darbas sode. Juk dažnas lietuvis perima iš Tėvų norą turėti žemės lopinėlį ir jame užauginti vieną ar kitą daržovę, prižiūrėti vaismedžius ir vaiskrūmius.<br /> <br /> <br /> <br /> Romualdas Algimantas Liutkus. Elektrėnai, 2019.10.15<br /> <br /> <br /> Nuotraukos:<br /> <br /> [[Vaizdas:Liutkus-Adamkus.jpg|550px|thumb|Sveikina Adamkus|left]] [[Vaizdas:Liutkus,Noreika,Gaidys_.jpg|550px|thumb|Pranas Noreika, Jonas Vytautas Gaidys, Romualdas Algimantas Liutkus]]<br /> <br /> [[Vaizdas:Bloko_paleidimas_.jpg|550px|thumb|Bloko paleidimo momentas. Viduryje - Liutkus|left]] [[Vaizdas:Liutkai.jpg|550px|thumb|Liutkus su šeima]]</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Liudvikas_Abraitis&diff=13903 2022-08-26T15:48:31Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Abraitis.jpg|250px|left]]'''Abráitis Liudvikas''' (1938 08 16 Šiauliai), Lietuvos energetikas. Habilituotas daktaras (technol. m.; techn. m. dr. 1973). 1960 baigė Kauno politechnikos institutą, nuo 1965 dėstė jame. Mokslų daktaro disertaciją apgynė 1973 m.<br /> <br /> 1976 m. L. Abraičiui suteiktas profesoriaus vardas.<br /> <br /> 1978 m. pradėjo dirbti KPI Skaičiavimo technikos laboratorijos<br /> moksliniu vadovu, dirbo iki 1989 m.<br /> <br /> Svarbiausias veikalas &quot;Elektroninių skaičiavimo mašinų projektavimo automatizavimas&quot; (su kitais, 1978, ). LSSR valstybinė premija (1979, su R. Šeinausku).<br /> <br /> Mirė 1989.01.13 Kaune.<br /> <br /> <br /> Parengė Vilius Šaduikis</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Liudvikas_Abraitis&diff=13902 2022-08-26T15:45:59Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Abraitis.jpg|250px|left]]'''Abráitis Liudvikas''' (1938 08 16 Šiauliai- 1989 01 13 Kaunas), Lietuvos energetikas. Habilituotas daktaras (technol. m.; techn. m. dr. 1973). 1960 baigė Kauno politechnikos institutą, nuo 1965 dėstė jame. Mokslų daktaro disertaciją apgynė 1973 m.<br /> <br /> 1976 m. L. Abraičiui suteiktas profesoriaus vardas.<br /> <br /> 1978 m. pradėjo dirbti KPI Skaičiavimo technikos laboratorijos<br /> moksliniu vadovu.<br /> <br /> Svarbiausias veikalas &quot;Elektroninių skaičiavimo mašinų projektavimo automatizavimas&quot; (su kitais, 1978, ). LSSR valstybinė premija (1979, su R. Šeinausku).<br /> <br /> Mirė 1989.01.13 Kaune.</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Liudvikas_Abraitis&diff=13901 2022-08-26T15:38:55Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Abraitis.jpg|250px|left]]'''Abráitis Liudvikas''' (1938 08 16 Šiauliai- 1989 01 13 Kaunas), Lietuvos energetikas. Habilituotas daktaras (technol. m.; techn. m. dr. 1973). 1960 baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1965 dėstė jame; profesorius (1976). 1978–89 universiteto Skaičiavimo technologijos laboratorijos mokslinis vadovas.<br /> <br /> Svarbiausias veikalas &quot;Elektroninių skaičiavimo mašinų projektavimo automatizavimas&quot; (su kitais, 1978, ). LSSR valstybinė premija (1979, su R. Šeinausku).<br /> <br /> Mirė 1989.01.13 Kaune.</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Mindaugas_Stimbirys&diff=13887 2022-08-15T09:19:07Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Stimbirys.jpg|250px|left]] '''Mindaugas Stimbirys''' gimė 1933 metais Kaune ,darbininkų Jono ir Angelės Stimbirių šeimoje. Kartu augo ir jaunesnysis brolis Narimantas. 1940–1944 m. šeima gyveno Vilniaus krašte –Šumske, Šalčininkėliuose, Medininkuose. Čia Mindaugas baigė pradinę mokyklą. Po karo šeima grįžo į Kauną, Mindaugas mokėsi „Aušros“ berniukų gimnazijoje,kurią baigė aukso medaliu.<br /> <br /> 1952 metais jis įstojo į Maskvos lengvosios pramonės technologijos institutą ir tapo inžinieriumi-mechaniku. Vedė studijų laikų draugę Liliją, 1961 m. susilaukė sūnaus Vytauto.<br /> M. Stimbirys pagal paskyrimą dirbo inžinieriumi Permėje, Stavropolyje. Nesusiklosčius santykiams su Lilija išsiskyrė.<br /> 1970 metais M. Stimbirys grįžo į Lietuvą.<br /> <br /> Dirbo Vilniaus politechnikume (dabar Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija), dėstė matematiką ir technines disciplinas, dirbo Lietuvos TSR aukštojo irspecialiojo vidurinio mokslo ministerijoje.<br /> 1975 m. perėjo dirbti į Lietuvos vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos mokymo kombinatą direktoriaus pavaduotoju. M. Stimbirio iniciatyva buvo keliama pedagogų kvalifikacija, pertvarkoma mokymo medžiaga, kuriamos naujos mokymo programos, atitinkančios naujausius energetikos sistemos dalykinius ir pedagoginius reikalavimus. Tokiu būdu kursų statusą turėjęs kombinatas tapo kvalifikuota suaugusiųjų mokymo įstaiga. M. Stimbirys reikšmingai prisidėjo prie naujojo Mokymo įstaigos pastato ir mokymo bazės projektavimo bei kūrimo: buvo įsteigtas mokymo metodikos kabinetas, techninė biblioteka, specializuoti mokymo kabinetai, parengta daug mokymo priemonių.<br /> <br /> Nuo 1984 iki 1987 metų M. Stimbirys dėl sveikatos problemų buvo palikęs Mokymo kombinatą ir trejetą metų dirbo Valstybiniame Darbo komitete vedančiuoju ekonomistu. 1987 m. jis grįžo į Mokymo kombinatą ir dirbo mokymo kabineto vedėju iki 1999 metų, vėliau- dėstytoju (apie 10 metų), kol leido sveikata.<br /> <br /> Su žmona Salomėja Tauraite 1976 metais susilaukė dukros Jolės, archyvarės.<br /> Laisvalaikiu daug skaitė, mėgo darbą sode.<br /> <br /> Mirė 2012 metais, palaidotas Vilniuje, Sudervės kapinėse.<br /> <br /> <br /> Parengė Laimė Valotkienė</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Vigantas_Antanas_Kazakevi%C4%8Dius&diff=13879 2022-08-15T07:16:11Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Kazakevicius.jpg|200px|left]] '''KAZAKEVIČIUS Vigantas Antanas''' gimė 1940 m. vasario 17 d. Vyžuonų mstl., Utenos aps., tarnautojų šeimoje.<br /> <br /> 1954 m. baigė Užpalių vidurinės mokyklos 7 klases ir įstojo į Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumą, kurį baigęs 1958 m. pradėjo dirbti Vilniaus elektros tinkluose vyr. elektromonteriu. Kartu 1960 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą. Jį baigė 1967 m. ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Iki 1976 m. Vilniaus ET dirbo inžinieriumi, tarnybos viršininku. Nuo 1976 iki 1992 m. buvo Elektros tinklų statybos valdybos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, vyriausiuoju inžinieriumi. Nuo 1992 m. - direktorius.<br /> <br /> Yra publikavęs straipsnių moksliniuose žurnaluose. Už gerą darbą apdovanotas įvairių institucijų garbės, padėkos raštais.<br /> <br /> Parengė Viktoras Merkys</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Brunonas_Gailiu%C5%A1is&diff=13878 2022-08-15T07:01:00Z

<p>78.56.40.11: Naujas puslapis: Gailiùšis Brunonas, gim. 1939 04 17 Adutiškis, lietuvių inžinierius hidrotechnikas. Habil. dr. (1989). 1960 baigęs Kauno politechnikos institutą dirba Energetikos institute (iki 1990 Fizikinių ir techninių energetikos problemų institutas), nuo 1988 Hidrologijos laboratorijos vedėjas. 1993–97 dar dėstė Vilniaus universitete; profesorius (1994). Tyrimų kryptys: upių nuotėkis, vandens ūkis. Lietuvos mokslo premija (2002, su J. Jablonskiu, M. Kovalenkoviene...</p> <hr /> <div>Gailiùšis Brunonas, gim. 1939 04 17 Adutiškis, lietuvių inžinierius hidrotechnikas. Habil. dr. (1989).<br /> <br /> 1960 baigęs Kauno politechnikos institutą dirba Energetikos institute (iki 1990 Fizikinių ir techninių energetikos problemų institutas), nuo 1988 Hidrologijos laboratorijos vedėjas. 1993–97 dar dėstė Vilniaus universitete; profesorius (1994).<br /> <br /> Tyrimų kryptys: upių nuotėkis, vandens ūkis. Lietuvos mokslo premija (2002, su J. Jablonskiu, M. Kovalenkoviene) už darbų ciklą Lietuvos paviršiniai vandens ištekliai, jų kaita ir naudojimas energetikai bei jūrų transportui (1980–2001).<br /> <br /> Veikalai<br /> Lietuvos TSR upių kadastras (d. 4 Nuotėkio reguliavimas, su J. Burneikiu, 1970)<br /> Lietuvos upių nuotėkio naudojimas (1986, rusų kalba)<br /> Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis (2001)<br /> Lietuvos tvenkinių žinynas (su kitais, 2017)</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Energetikai,_gim%C4%99_nuo_1931_m._iki_1940_m.&diff=13877 2022-08-15T06:56:14Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>1.[[Liudvikas Abraitis]] 1938 -<br /> <br /> 2.[[Klemensas Ališauskas]] 1940<br /> <br /> 3.[[Algimantas Ambrazevičius]] 1934<br /> <br /> 4.[[Feliksas Andriuškevičius]]1940<br /> <br /> 5.[[Juozas Kazimieras Ankudavičius]] 1931<br /> <br /> 6.[[Algirdas Ambraziūnas]] 1939<br /> <br /> 7.[[Kęstutis Klemensas Anuškevičius]] 1934<br /> <br /> 8.[[Leonas Vaidotas Ašmantas]] 1939 -<br /> <br /> 9.[[Algirdas Antanas Avižienis]] 1932<br /> <br /> 10.[[Anzelmas Bačauskas]] 1940<br /> <br /> 11.[[Vidmantas Domininkas Bakšys]] 1938<br /> <br /> 12.[[Remigijus Balčiūnas]]1937<br /> <br /> 13.[[Bronislavas Baniūnas ]] 1939<br /> <br /> 14.[[Stanislovas Barkus]] 1939<br /> <br /> 15.[[Stasys Bilys]] 1934<br /> <br /> 16.[[linksmuolis Brašiškis]] 1933<br /> <br /> 17.[[Algirdas Mykolas Brazauskas]] 1932<br /> <br /> 18.[[Robertas Jonas Budrys]] 1939<br /> <br /> 19.[[Bronius Buinevičius]] 1937<br /> <br /> 20.[[Vladas Buinevičius]] 1934<br /> <br /> 21.[[Eimuntas Stanislovas Buivys]] 1937<br /> <br /> 22.[[Vladas Bulavas]] 1936<br /> <br /> 23.[[Juozas Burneikis]] 1931<br /> <br /> 24.[[Aloyzas Citvaras]] 1937<br /> <br /> 25.[[Rimantas Čeledinas]] 1939<br /> <br /> 26.[[Anatolij Chromčenko]] 1932<br /> <br /> 27.[[Donatas Čeponis]] 1934<br /> <br /> 28.[[Vincas Dambrauskas]] 1934<br /> <br /> 29.[[Vytautas Jonas Damijonaitis]] 1937<br /> <br /> 30.[[Antanas Rimgaudas Daniūnas]] 1933<br /> <br /> 31.[[Stanislovas Danila]] 1932<br /> <br /> 32.[[Rimvydas Boleslovas Dargužis]] 1935<br /> <br /> 33.[[Vytautas Jurgis Danilevičius]] 1934<br /> <br /> 34.[[Kazimieras Degutis]] 1932<br /> <br /> 35.[[Kazimieras Dyfartas]] 1938<br /> <br /> 36.[[Simonas Diškevičius]] 1939<br /> <br /> 37.[[Algirdas Dragūnas]] 1935<br /> <br /> 38.[[Kęstutis Dregūnas]] 1935<br /> <br /> 39.[[Arimantas Dragūnevičius]] 1935<br /> <br /> 40.[[Jurgis Endziulaitis ]] 1937<br /> <br /> 41.[[Jonas Garunkštis]] 1939<br /> <br /> 42.[[Jonas Vytautas Gaidys]] 1939<br /> <br /> 42a. [[Brunonas Gailiušis]] 1939<br /> <br /> 43.[[Alfonsas Gargasas]] 1938<br /> <br /> 44.[[Vladas Gaušys]] 1934<br /> <br /> 45.[[Aleksandras Gluosnis]] ,1933<br /> <br /> 46.[[Antanas Gilys]] 1932<br /> <br /> 47.[[Romualdas Gylys]] 1932<br /> <br /> 48.[[Gajus Saturninas Gimbutis]] 1932<br /> <br /> 49.[[Algimantas Juozapas Grašys]] 1934<br /> <br /> 50.[[Alvydas Vladislovas Grėbliūnas]]1939<br /> <br /> 51.[[Vytautas Gritėnas]] 1932<br /> <br /> 52.[[Gražvydas Jonas Gudynas]] 1934<br /> <br /> 53.[[Rimvydas Jakubonis]] 1935<br /> <br /> 54.[[Alfonsas-Romutis Ivanauskas]] 1937<br /> <br /> 55.[[Jonas Jablonskis]] 1932<br /> <br /> 56.[[Tadas Feliksas Jagelavičius]] 1931<br /> <br /> 57.[[Albinas Jakubauskas]] 1931<br /> <br /> 58.[[Algis Junda]] 1935<br /> <br /> 59.[[Virmantas Jurgaitis]] 1940<br /> <br /> 60.[[Antanas Petras Juška]] 1936<br /> <br /> 61.[[Faustas Juška]] 1937<br /> <br /> 62.[[Zigmas Juškevičius]] 1937<br /> <br /> 63.[[Vytautas Kaminskas]] 1937<br /> <br /> 64.[[Joana Nijolė Karvelienė]] 1935<br /> <br /> 65.[[Vaidutis Augustinas Kasperavičius]] 1933<br /> <br /> 66.[[Jonas Katinas]] 1940<br /> <br /> 67.[[Stasys Kaunietis]] 1937<br /> <br /> 68.[[Vigantas Antanas Kazakevičius]] 1940<br /> <br /> 69.[[Jonas Rimantas Kazlauskas]] 1940<br /> <br /> 70.[[Kazimieras Kesylis]] 1939<br /> <br /> 71.[[Augustinas Stanislovas Kisielius]] 1935<br /> <br /> 72.[[Rudolfas Klajumas]] 1931 <br /> <br /> 73.[[Olegas Kapčionovas]] 1931<br /> <br /> 74.[[Alfonsas Kraujelis ]] 1931 <br /> <br /> 75.[[Edmundas Krūminis]] <br /> <br /> 76.[[Saulius Kutas]] 1935<br /> <br /> 77.[[Vytautas Kuzminskas]] 1936<br /> <br /> 78.[[Juozas Kvedaras]] 1934<br /> <br /> 79.[[Stasys Laimutis Laiškonis]] 1931<br /> <br /> 80.[[Mykolas Laurinavičius]] 1937<br /> <br /> 81.[[Povilas Leipus]] 1937<br /> <br /> 82.[[Česlovas Lenickas]] 1933<br /> <br /> 83.[[Romualdas Algimantas Liutkus]] 1940<br /> <br /> 84.[[Antanas Lungevičiu]]s 1936<br /> <br /> 85.[[Rimvydas Jonas Lyberis]] 1940<br /> <br /> 86.[[Algirdas Lukaševičius]] 1934<br /> <br /> 87.[[Jonas Kąstytis Mačėnas]] 1937<br /> <br /> 88.[[Romualdas Makaveckas]] 1933<br /> <br /> 89.[[Arūnas Makulis]] 1937<br /> <br /> 90.[[Vytautas Maneikis]] 1932<br /> <br /> 91.[[Linas Andronis Markevičius]] 1940<br /> <br /> 92.[[Algirdas Jonas Matulionis]] 1938<br /> <br /> 93.[[Elena Mejerienė]] 1939 <br /> <br /> 94.[[Viktoras Merkys]] 1935<br /> <br /> 95.[[Jurgis Michailovas]] 1937<br /> <br /> 96.[[Leonas Mikalajūnas]] 1938<br /> <br /> 97.[[Anicetas Mikužis]] 1935<br /> <br /> 98.[[Kostas Monstvilas]] 1931<br /> <br /> 99.[[Albertas Nargėlas]] 1935<br /> <br /> 100.[[Kazimieras Narmontas]] 1936<br /> <br /> 101.[[Albertas Navickas]] 1937<br /> <br /> 102.[[Algimantas Stanislovas Navickas]] 1940<br /> <br /> 103.[[Petras Nedzinskas]] 1935<br /> <br /> 104.[[Genadijus Negrivoda]] 1937<br /> <br /> 105.[[Algimantas Nemickas]] 1931<br /> <br /> 106.[[Alfonsas Nemunis]] 1933<br /> <br /> 107.[[Jėvsignėjus Nikitinas]] 1933<br /> <br /> 108.[[Baltramiejus Vincas Motiejus Oniūnas]] 1935<br /> <br /> 109.[[Vytautas Pajaujis]] 1938<br /> <br /> 110.[[Julius Pakalniškis]] 1932<br /> <br /> 111.[[Algirdas Pauliukaitis]] 1933<br /> <br /> 112.[[Jurgis Peseckas]] 1933<br /> <br /> 113.[[Juozas Petkevičius]] 1931<br /> <br /> 114.[[Algimantas Juozas Poška]] 1940<br /> <br /> 115.[[Antanas Pševluckas]] 1935<br /> <br /> 116.[[Vytautas Puodžiūnas]] 1933<br /> <br /> 117.[[Vitalijus Radzevičius]] 1935<br /> <br /> 118.[[Rimgaudas Rastenis]] 1940<br /> <br /> 119.[[Vilhelmas Ratkevičius]] 1940<br /> <br /> 120.[[Leonidas Rezničenka]] 1938<br /> <br /> 121.[[Juozas Rusteika]] 1938<br /> <br /> 122.[[Mykolas Rutkauskas]] 1932<br /> <br /> 123.[[Benas Ruzgys]] 1935<br /> <br /> 124.[[Albinas Sakalauskas]] 1936<br /> <br /> 125.[[Rimgaudas Skritulskas]] 1933<br /> <br /> 126.[[Vaclovas Spudulis]] 1939<br /> <br /> 127.[[Mindaugas Stimbirys]] 1933<br /> <br /> 128.[[Vytautas Alfonsas Stonys]] 1939<br /> <br /> 129.[[Vilius Šaduikis]] 1940<br /> <br /> 130.[[Algis Šakėnas]] 1935<br /> <br /> 131.[[Jurgis Šapalas]] 1934<br /> <br /> 132.[[Albinas Kazimieras Šeimys]] 1939<br /> <br /> 133.[[Anupras Šlančiauskas]] 1932<br /> <br /> 134.[[Kęstutis Šumacheris]] 1940 <br /> <br /> 135.[[Antanas Šležas]] 1937<br /> <br /> 136.[[Algimantas Špėlis]] 1934<br /> <br /> 137.[[Petras Švenčianas]] 1934<br /> <br /> 138.[[Matas Tamonis]] 1938<br /> <br /> 139.[[Česlovas Teišerskas]] 1932<br /> <br /> 140.[[Bronislavas Telyčėnas]] 1934<br /> <br /> 141.[[Jonas Tička]] 1935<br /> <br /> 142.[[Edvardas Tuomas]] 1939<br /> <br /> 143.[[Povilas Uogintas]] 1933<br /> <br /> 144.[[Stasys Urbonavičius]] 1932<br /> <br /> 145.[[Justinas Feliksas Vaicekavičius]] 1936<br /> <br /> 146.[[Renaldas Vladas Vaičiūnas]] 1931<br /> <br /> 147.[[Albertas Valikonis]] 1935<br /> <br /> 148.[[Algimantas Vazniokas]] 1937<br /> <br /> 149.[[Stanislovas Veinšreideris]] 1938<br /> <br /> 150.[[Petras Romualdas Verbyla]] 1938<br /> <br /> 151.[[Jurgis Vilemas]] 1938<br /> <br /> 152.[[Algimantas Vilutis ]] 1931 <br /> <br /> 153.[[Algimantas Visockas]] 1937<br /> <br /> 154.[[Anatolijus Ziablovas]] 1934<br /> <br /> 155.[[Sarapinas Žala]] 1932<br /> <br /> 156.[[Algimantas Žilinskas]] 1934<br /> <br /> 157.[[Kazys Žilys]] 1936<br /> <br /> 158.[[Kazys Žvirblis]] 1935</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Juozas_Burneikis&diff=13876 2022-08-15T06:41:53Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>Juozas Burneikis- habilituotas geografijos mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1931-03-01 Kvėšų k. (Kauno r.).<br /> 1949 m. baigė Vilkijos (Kauno r.) vidurinę mokyklą. 1954 m. baigęs Kauno politechnikos <br /> instituto Hidrotechnikos fakultetą įgijo hidrotechninės statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Pagal <br /> paskyrimą metus dirbo darbų vykdytoju Šiaulių valstybiniame statybos treste, vėliau dvejus metus <br /> darbavosi Pramonės skyriaus literatūros redaktoriumi Šiaulių miesto laikraščio „Raudonoji vėliava“ <br /> redakcijoje. <br /> 1957 m. akad. A. Žukauskas ir prof. M. Lasinskas pakvietė J. Burneikį dirbti į MA <br /> Energetikos ir elektrotechnikos institutą. Apibendrinęs Nemuno metinio nuotėkio pasiskirstymo <br /> problemas, 1961 m. J. Burneikis apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir tapo <br /> Hidroenergetikos laboratorijos vadovu. Buvo sprendžiami aktualūs mokslinių tyrimų uždaviniai, <br /> kuriuos kėlė to meto ekonomikos, energetikos, vandens ūkio sistemų pokyčiai. Pagrindinis dėmesys <br /> buvo skiriamas krašto paviršinių vandenų energijos išteklių tyrimams ir jų racionaliam naudojimui, <br /> upių hidrotechninių charakteristikų ir potencinių išteklių nustatymui, hidroenergetikos objektų <br /> statybos galimybių analizei.<br /> <br /> 1972 m. apgynė geografijos mokslų daktaro (dabar habil. dr.) disertaciją. Prie svarbiausių J. <br /> Burneikio teorinių darbų priskiriama upių nuotėkio pasiskirstymo per vienerius metus <br /> charakteristikų sudarymo metodika, jų priklausomybės nuo vietinių fizinių-geografinių veiksnių <br /> sezoninio nuotėkio skaičiavimo metodika bei nomogramos, vandens ūkio balansų sudarymo <br /> metodika ir kt.<br /> Naujausiuose darbuose nagrinėtos įvairios aktualios energetikos problemos, gamtosaugos ir <br /> ekologiniai energetikos objektų eksploatavimo aspektai, mokesčiai už gamtos išteklius bei aplinkos <br /> teršimą.<br /> <br /> J. Burneikis vienas ir su bendraautoriais paskelbė per 350 mokslinių darbų, parengė ir <br /> paskelbė 10 monografijų ir leidinių hidroenergetikos ir inžinerinės hidrologijos klausimais (apie <br /> vandens išteklių kompleksinį naudojimą, upių nuotėkio reguliavimą, jo apskaičiavimo metodiką ir <br /> reguliavimo galimybes Lietuvoje, vandens ūkio sistemų planavimo optimizavimą, vandens ūkio <br /> balansą). Su akad. M. Lasinsku parengė „Lietuvos TSR upių kadastro“ II dalį. 1965 m. šis darbas <br /> buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija.<br /> 1970 m. J. Burneikis su prof. Brunonu Gailiušiu parengė „Lietuvos TSR upių kadastro“ IV <br /> dalį.<br /> <br /> J. Burneikis aktyviai dalyvavo parengiant naujus mokslo daktarus. Atliktų darbų reikšmę <br /> patvirtina J. Burneikiui suteikti titulai ir apdovanojimai: 1976 m. jis buvo išrinktas Lietuvos MA <br /> nariu korespondentu, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo garbės vardas<br /> <br /> Mirė 2005-09-09 Kaune, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Juozas_Burneikis&diff=13875 2022-08-15T06:39:39Z

<p>78.56.40.11: Naujas puslapis: Habilituotas geografijos mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1931-03-01 Kvėšų k. (Kauno r.). 1949 m. baigė Vilkijos (Kauno r.) vidurinę mokyklą. 1954 m. baigęs Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultetą įgijo hidrotechninės statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Pagal paskyrimą metus dirbo darbų vykdytoju Šiaulių valstybiniame statybos treste, vėliau dvejus metus darbavosi Pramonės skyriaus literatūros redaktoriumi Šiaulių miesto laikraš...</p> <hr /> <div>Habilituotas geografijos mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1931-03-01 Kvėšų k. (Kauno r.).<br /> 1949 m. baigė Vilkijos (Kauno r.) vidurinę mokyklą. 1954 m. baigęs Kauno politechnikos <br /> instituto Hidrotechnikos fakultetą įgijo hidrotechninės statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Pagal <br /> paskyrimą metus dirbo darbų vykdytoju Šiaulių valstybiniame statybos treste, vėliau dvejus metus <br /> darbavosi Pramonės skyriaus literatūros redaktoriumi Šiaulių miesto laikraščio „Raudonoji vėliava“ <br /> redakcijoje. <br /> 1957 m. akad. A. Žukauskas ir prof. M. Lasinskas pakvietė J. Burneikį dirbti į MA <br /> Energetikos ir elektrotechnikos institutą. Apibendrinęs Nemuno metinio nuotėkio pasiskirstymo <br /> problemas, 1961 m. J. Burneikis apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ir tapo <br /> Hidroenergetikos laboratorijos vadovu. Buvo sprendžiami aktualūs mokslinių tyrimų uždaviniai, <br /> kuriuos kėlė to meto ekonomikos, energetikos, vandens ūkio sistemų pokyčiai. Pagrindinis dėmesys <br /> buvo skiriamas krašto paviršinių vandenų energijos išteklių tyrimams ir jų racionaliam naudojimui, <br /> upių hidrotechninių charakteristikų ir potencinių išteklių nustatymui, hidroenergetikos objektų <br /> statybos galimybių analizei.<br /> <br /> 1972 m. apgynė geografijos mokslų daktaro (dabar habil. dr.) disertaciją. Prie svarbiausių J. <br /> Burneikio teorinių darbų priskiriama upių nuotėkio pasiskirstymo per vienerius metus <br /> charakteristikų sudarymo metodika, jų priklausomybės nuo vietinių fizinių-geografinių veiksnių <br /> sezoninio nuotėkio skaičiavimo metodika bei nomogramos, vandens ūkio balansų sudarymo <br /> metodika ir kt.<br /> Naujausiuose darbuose nagrinėtos įvairios aktualios energetikos problemos, gamtosaugos ir <br /> ekologiniai energetikos objektų eksploatavimo aspektai, mokesčiai už gamtos išteklius bei aplinkos <br /> teršimą.<br /> <br /> J. Burneikis vienas ir su bendraautoriais paskelbė per 350 mokslinių darbų, parengė ir <br /> paskelbė 10 monografijų ir leidinių hidroenergetikos ir inžinerinės hidrologijos klausimais (apie <br /> vandens išteklių kompleksinį naudojimą, upių nuotėkio reguliavimą, jo apskaičiavimo metodiką ir <br /> reguliavimo galimybes Lietuvoje, vandens ūkio sistemų planavimo optimizavimą, vandens ūkio <br /> balansą). Su akad. M. Lasinsku parengė „Lietuvos TSR upių kadastro“ II dalį. 1965 m. šis darbas <br /> buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija.<br /> 1970 m. J. Burneikis su prof. Brunonu Gailiušiu parengė „Lietuvos TSR upių kadastro“ IV <br /> dalį.<br /> <br /> J. Burneikis aktyviai dalyvavo parengiant naujus mokslo daktarus. Atliktų darbų reikšmę <br /> patvirtina J. Burneikiui suteikti titulai ir apdovanojimai: 1976 m. jis buvo išrinktas Lietuvos MA <br /> nariu korespondentu, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo garbės vardas<br /> <br /> Mirė 2005-09-09 Kaune, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Albinas_Jakubauskas&diff=13874 2022-08-15T06:26:35Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Jakubauskas.jpg|250px|left]] '''Albinas Jakubauskas''' gimė 1931 metais sausio 25 d. Šienlaukio kaime, Viduklės vls., Raseinių apskrityje. Tėvai buvo ūkininkai, dar buvo brolis.<br /> <br /> 1950-1955 metais A. Jakubauskas metais mokėsi Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakultete, kur įgijo hidrotechninės statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Nuo 1955 iki 1958 metų jis dirbo Kauno statybos montavimo valdyboje darbų vykdytoju, gamybos ir technikos skyriaus viršinininku.1959 m. A. Jakubauskas buvo paskirtas Anykščių statybos ir montavimo valdybos vyr. darbų vykdytoju,vėliau tapo vyriausiuoju inžinieriumi.<br /> <br /> 1961 metais, kaip patyręs specialistas, A. Jakubauskas buvo patvirtintas Petrašiūnų gelžbetoninių atramų gamyklos direktoriumi. Bendradarbiai jį prisimena kaip vadovą itin daug dėmesio skyrusį darbui su personalu, kas tuo metu nebuvo populiaru. Kolektyvas jį mylėjo ir gerbė. Įmonė dirbo sėkmingai.<br /> <br /> A Jakubauskas nebuvo įstojęs į Komunistų partiją. Tai buvo reta išimtis asmeniui, kuris užėmė aukštas tarnybines pareigas. Dėl kai kurių nesusipratimų darbe ir nesant palaikymui iš vietinių partinių organų, jis 1971 . buvo perkeltas į Petrašiūnų specializuotą kilnojamąją mechanizuotą koloną viršininko pavaduotoju, kur ir dirbo iki ankstyvos ir netikėtos mirties.<br /> <br /> Už ilgametį darbą ne kartą buvo apdovanotas Garbės raštais.<br /> Buvo vedęs, su žmona Gražina, inžiniere-projektuotoja, užaugino dvi dukteris,inžinierę ir farmacininkę. Senelį prisimena pulkas anūkų ir proanūkių.<br /> <br /> Albinas buvo muzikalus, turėjo gražų balsą, kartu su žmona daug metų dainavo Kauno chore „Leliumai“, buvo renkamas šio kolektyvo prezidentu.<br /> Mirė 1987 metais, palaidotas Kauno rajono Kulautuvos kapinėse.<br /> <br /> Parengė Laimė Valotkienė</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Vidmantas_Domininkas_Bak%C5%A1ys&diff=13873 2022-08-15T06:21:08Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div><br /> [[Vaizdas:Vidmantas Domininkas Bakšys (iš kito leidinio) (2).jpg|200px|left]]<br /> '''Vidmantas Domininkas Bakšys''' gimė Kaune 1938 metų rugpjūčio mėn. 4 d., o po paros gimė ir jo sesuo dvynė Jūratė Marija. Tėvai, Justinas ir Veronika (Kondratavičiūtė) Bakšiai, susituokė Argentinoje, Rosario mieste 1935 m. Matyt nieko gero Argentinoje neradę, Bakšiai nusprendė grįžti į Lietuvą. Justinas Bakšys 1936 metais grįžo į Lietuvą, o Veronika Bakšienė dar metams liko dirbti Argentinoje, kad galėtų nusipirkti bilietą į laivą. Lietuvoje Bakšiai įsikūrė Vilijampolėje, Veršvų kaime ir dirbo „Inkare“, vėliau persikėlė į Aleksotą, gyveno pas Justino pusseserę Konstanciją Bražėnienę. Prasidėjus karui, pirmą dieną vokiečiai bombardavo Aleksoto aerodromą, šalia kurio jie gyveno. Nutarę, kad čia likti pavojinga, Bakšiai išvažiavo į Asmalų kaimą Kuktiškių valsčiuje, Utenos apskrityje. Ten gimęs Justinas Bakšys iš savo senelio buvo paveldėjęs 12,9 hektaro žemės, ir J. Bakšys tapo ūkininku.<br /> <br /> 1945 metais Vidmantas su seserimi Jūrate pradėjo lankyti Lieponiškių pradinę mokyklą, o 1949-1951 m. mokėsi Kuktiškių septynmetėje mokykloje. Lietuvoje pradėjus nacionalizuoti žemę, žmones prievarta varė į „kolchozus“. Tarp žmonių atsirado susipriešinimas, prisimintos senos skriaudos. Sukūrus „Asmalų“ kolūkį, V. Bakšio tėvas, kaip išsimokslinęs, mokėjęs kelias kalbas rimtas ūkininkas, buvo „išrinktas“ kolūkio pirmininku, nors motina maldavo grįžti į Kauną. Tėvas jos nepaklausė. 1951 m. sausio 15 dieną J. Bakšys savo namuose buvo nušautas.<br /> Tų pačių metų vasarą V. Bakšienė su vaikais persikėlė gyventi į Uteną, išsinuomojo kambarį mediniame name prie Dauniškio ežero. Vidmantas su Jūrate pradėjo eiti į Utenos antrąją vidurinę mokyklą. Kaip Vidmantas prisimindavo, mama buvo pasišventusi vaikams, jiems vis sakydavo: „Vaikeliai, jūs tik mokykitės“.<br /> 1956 m. Vidmantas baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Po penkerių metų studijų Vidmantas baigė pramoninės-civilinės statybos inžinieriaus specialybę ir pagal paskyrimą 1961 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti meistru Lietuvos VRE statyboje prie Vievio. Ten po trijų metų darbo susipažino su Vilniaus konservatorijos studente Janina Staniūte, o 1965 m. jie susituokė. Jiems gyvenant Elektrėnuose, 1966 m. gimė sūnus Vidmantas, o 1971 m. – duktė Rūta.<br /> <br /> 1971 m. Lietuvos VRE statybos valdybos viršininku buvo paskirtas legendinis statybų vadovas J. Velaniškis, o vyriausiuoju inžinieriumi – V. Bakšys. 1972 m., baigus statyti Lietuvos VRE, statybos valdyba 1972-1976 metais statė Kauno TE, 1976-1979 m. – Mažeikių TE.<br /> 1977 m., pradėjus statyti Kaišiadorių (dabar Kruonio) HAE, Lietuvos VRE statybos valdyba pavadinta „Lietenergostatyba“ (Tresto teisėmis), o V. Bakšys paskirtas jos vyriausiuoju inžinieriumi. 1982-1983 m. V. Bakšys buvo komandiruotas į Irano Termofikacinės elektrinės „Ramin“ statybą. Grįžęs į Lietuvą, 1983-1985 m. dirbo Kaišiadorių HAE Statybų valdybos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju. 1985 m. jis buvo paskirtas Kaišiadorių HAE statybos valdybos viršininku. 1991 m., panaikinus Kaišiadorių HAE statybų valdybą, V. Bakšys tapo Kruonio HAE statybos valdybos direktoriumi. Vėliau ji tapo AB „Kruonio HAE statyba“ ir buvo Kruonio HAE statybos genrangovu. Per tą laikotarpį Nepriklausomoje Lietuvoje buvo pastatyta pirma didelė elektrinė ir paleisti visi keturi Kruonio HAE 200 MW galios agregatai. 2004 m. visa elektrinė priduota Valstybinei komisijai.<br /> <br /> 2006 m. V. Bakšys išėjo į pensiją, aktyviai dalyvavo Energetikos objektų statytojų klubo veikloje. Po trumpos ligos mirė 2016 m. birželio 1 d., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kolumbariume.<br /> <br /> Parengė Anzelmas Bačauskas</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Mykolas_Rutkauskas&diff=13872 2022-08-09T05:53:30Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Rutkauskas2.jpg|250px|left]] '''Rutkauskas Mykolas''' gimė 1932 m. gegužės20 d. Elmininkų k., Anykščių r. valstiečių šeimoje.Baigė Bikūnų pradžios mokyklą, mokėsi Anykščių gimnazijoje, 1952 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą. 1952-1959 m. studijavo Kauno politechnikos institute pramonės įmonių elektrifikacijos specialybės kursą ir įgijo inžinieriaus elektromechaniko kvalifikaciją. 1962-1967 m. dirbo Anykščių statybos montavimo valdyboje inžinieriumi.<br /> <br /> Energetikos statybos trestas 1967 m. sausio mėn. įsteigė naują organizaciją – Vilniaus mechanizuotą koloną. Jos vyriausiuoju inžinieriumi paskiriamas M.Rutauskas. Jam pavedama atlikti elektrifikavimo darbus Vilniaus mieste, Vilniaus, Trakų, Šalčininkų ir Širvintų rajonuose. Vyriausiojoje energetikos ir elektrifikavimo valdyboje pradėjo dirbti 1969 m. – Centrinės elektros tinklų pastočių tarnybos grupės vadovu. Nuo 1972m. dirbo Elektros tinklų tarnybos viršininko pavaduotoju, vėliau – viršininku. Savo darbo veikloje užsiėmė žemės ūkio paskirstymo tinklais, jų kapitaliniu remontu. Nagrinėjo elektros energijos tiekimo patikimumo didinimo žemės ūkio vartotojams problemas, transformatorinių pastočių apkrovas. Aktyviai dalyvavo diegiant mechanizacijos priemones, užsiėmė racionalizaciniu darbu.<br /> <br /> Sulaukęs pensinio amžiaus jo paties prašymu 1995 m. gruodžio mėn. buvo perkeltas dirbti į LVES Elektrotechnikos tarnybą vadovaujančiuoju inžinieriumi. Atliko elektros perdavimo sistemos techninio audito pagal PHARE programą darbų analizę, teikė pastabas bei nagrinėjo elektros tinklų filialuose skirstomųjų tinklų remonto darbų kokybę. Yra „Elektros įrenginių įrenginimo taisyklių“ (2000), „Gelžbetoninių atramų defektavimo taisyklių“ bei kitų leidinių bendraautorius. Ne kartą buvo paskatintas piniginėmis premijomis, apdovanotas gerbės raštais.<br /> <br /> Nuo 2000 m. – pensininkas. M.Rutkauskas buvo Vilniaus anykštėnų sambūrio narys, pirmojo elmininkiečių kraštiečių sąskrydžio organizatorius (2007). Jis sudarė ir išleido kraštotyros rinkinį „Elmininkai ir elmininkiečiai“ (2007). Žmona Elena (1935-2019) – inžinierė (KPI). Dukros: Jolanta, Edita, Miglė. Turi keturis vaikaičius.<br /> <br /> M.Rutkauskas mirė 2014 m. lapkričio 25 d. Palaidotas Vilniaus r. Karveliškių kapinėse.<br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika<br /> &gt;</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Jurgis_Peseckas&diff=13871 2022-08-09T05:51:49Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Peseckas.jpg|250px|left]] '''Peseckas Jurgis''' gimė 1933 m. balandžio 22 d. Žagarių k., Alytaus valsčiuje ūkininkų šeimoje. Baigęs Žagarių pradžios mokyklą, toliau mokėsi Punios progimnazijoje, kurią baigė 1949 m. ir įstojo į Alytaus 1-osios vidurinės mokyklos 8-tą klasę. 1953 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto elektrinių, elektros tinklų ir sistemų specialybę. 1958 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją.<br /> <br /> Tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno elektros tinkluose aukštos įtampos tinklų skyriaus meistru. Čia įgijo pirmuosius elektros tinklų eksploatavimo ir remonto įgūdžius. 1959 m. buvo perkeltas į Vilnių ir pradėjo dirbti Liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdybos technikos skyriuje vyresniuoju inžinieriumi. 1961 m. perkeltas į naujai įsteigtą perspektyvinio vystymo tarnybą, 1969 m. skiriamas šios tarnybos viršininko pavaduotoju, o 1976 m. – tarnybos viršininku. Tarnyba kuravo Lietuvos VRE, Kauno TE, Vilniaus TE, Mažeikių TE ir Kruonio HAE, 35-110-330 kV elektros bei šilumos tinklų projektavimo ir statybos klausimus, sudarydavo metinius ir perspektyvinius planus. 1960 m. dalyvavo Leningrado projektavimo instituto specialistų grupės darbe parenkant atominės elektrinės statybos vietą Lietuvoje ir toliau kuravo šios elektrinės statybos techninio-ekonominio pagrindimo sudarymą. 1994 m., reorganizavus perspektyvinio vystymo tarnybą į strategijos skyrių, paskirtas šio skyriaus viršininko pavaduotoju. <br /> <br /> 2000 m. išėjo į pensiją. Žmona Aldona (1936-1996) baigė Vilniaus universiteto Biologijos fakulteltą, buvo ilgametė Mokslų akademijos Botanikos instituto darbuotoja, habilituota gamtos mokslų daktarė. Užaugino dukras: Aušrelę (1960-1972), Rasą Skirmantę (g. 1962), baigusią Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, ir Jurgą (g. 1974), baigusią Vilniaus dailės akademiją. Turi tris vaikaičius.<br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Elena_Mejerien%C4%97&diff=13870 2022-08-09T05:49:02Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Mejeriene.jpg|300px|left]] '''Mejerienė Elena''' gimė 1939 m. kovo 7 d. Mišeikių k., Stačiūnų vls., Šiaulių aps. Tėvai ūkininkai, šeimoje buvo dar trys seserys. 1946 m. lankė Stačiūnų vls. Aleniškių pradinę mokyklą, kur baigė dvi klases. 1947-1948 m. mokėsi Meškuičių progimnazijos trečiojoje klasėje. Ketvirtą klasę baigė Aukštelkų pradinėje mokykloje. 1953 m. baigė Stačiūnų septynmetę mokyklą ir įstojo į Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumą, kurį baigė 1957 m. ir įgijo techniko elektriko specialybę.<br /> <br /> Tais pačiais metais pradėjo dirbti Miestų statybos projektavimo institute Vilniuje, projektavo gatvių apšvietimo tinklus. Dirbo jame iki 1958 m. Vėliau dirbo Energetikos statybos tresto gamybiniame techniniame skyriuje inžiniere. Dirbdama mokėsi Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale, kurį baigė 1966 m. ir įgijo elektros ir automatikos inžinieriaus kvalifikaciją. Nuo 1966 m. spalio 1 d. perkelta į VEEV relinės apsaugos, automatikos ir matavimų tarnybą inžiniere. Nuo 1970 m. liepos 15 d. – šios tarnybos vyresniąja inžiniere. Atlikdavo 110 kV linijų relinės apsaugos skaičiavimus. Už gerą darbą ne kartą buvo skatinama įvairiais apdovanojimais.<br /> <br /> Buvo aktyvi Energetikų folkloro ansamblio „Riduola“ dalyvė. Laisvalaikio pomėgis – darbas ir poilsis sode. Į pensiją išėjo 2000 m. sausio 1 d. Su vyru Zigmantu Mejeriu (1931-2009), inžinieriumi-mechaniku (KPI) užaugino du sūnus: Gintarą (inžinierių, KPI) ir Marių (mediką, VU). Turi du vaikaičius.<br /> <br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Zigmas_Ju%C5%A1kevi%C4%8Dius&diff=13869 2022-08-09T05:45:12Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Z.Juškevičius.jpg|250px|left]] '''Juškevičius Zigmas''' gimė 1937 m. liepos 27 d. Laukuvos miestelyje, Šilalės vls. Tauragės aps., pašto viršininko Pranciškaus ir mokyklos vedėjos Aleksandros Gaidamavičiūtės Juškevičių šeimoje.1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta į Sibirą. Tėvas buvo atskirtas nuo šeimos ir įkalintas Krasnojarsko srities Rešotų lageryje. Mama ir sesuo Danutė numirė tremtyje. Gavus valdžios leidimą, Lietuvos pasiuntiniai – Pagėgių mokytojai, Zigmą ir jo seserį bei dar kelis vaikus 1946 m. birželio 14 d. parvežė į Lietuvą. Beveik visa Juškevičių – Gaidamavičių giminė buvo represuota. Parvežtas iš Sibiro Zigmas mokėsi Aukštagirės ir Laukuvos mokyklose. 1951 m. įstojo į Telšių mokytojų seminariją. 1955 m. baigęs seminariją, vienerius metus mokytojavo Telšių rajono Viešvėnų septynmetėje mokykloje. Po metų įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, tačiau susirgo išsėtine skleroze ir mokslai nutruko. 1957-1959 m. dirbo Nemenčinės rajono Laurų sanatoriniuose vaikų namuose. Tėvui atlikus skirtą bausmę, Lietuvos SSR valdžia neleido grįžti į Tėvynę, todėl 1959 m. su seserimi išvyko pas tėvą į Kazachijos miestą Akmolinską. Grįžęs į Lietuvą, muo 1960 m. vasario pradėjo dirbti Grigiškių popieriaus kombinato Kultūros namuose vaikų sektoriaus vedėju. Tapo veikliu visuomenininku. Lietuvos Profesinių Sąjungų Taryba 1960 m. pasiuntė mokytis neakivaizdiniu būdu Leningrado Aukštojoje profsąjungų kultūros-švietimo mokykloje. 1962 m. vasario 1 d. perėjo dirbti į kombinato elektros cechą elektros montuotoju, vėliau tapo elektrikų pamainos brigadininku. 1967 m. baigė Vilniaus elektromechanikos technikumą, įgijo techniko elektriko kvalifikaciją ir buvo paskirtas į VEEV Saugumo technikos ir kovos su avarijomis tarnybą inžinieriumi. 1972 m. Baltarusijos mieste Vitebske energetikų profesinio meistriškumo varžybose pamatęs Norvegijoje pagamintą manekeną Atgaivinimo Anna, skirtą darbuotojų mokymui gaivinti nukentėjusiuosius nuo elektros srovės, inicijavo jų nupirkimą Lietuvos energetikams. Po metų buvo nupirktos dvi mokymo priemonės. Zigmui buvo patikėta mokyti Lietuvos energetikus nukentėjusiųjų gaivinimo būdų. Mokymo centre ir nuolat veikiančiuose kursuose mokė darbuotojus ir būsimuosius instruktorius gaivinti patyrusius avariją, pasitelkdamas gausia vaizdine medžiaga. Vien tik 1975 m. Lietuvos energetikos sistemoje buvo sėkmingai atgaivinti net penki darbuotojai mirtinai traumuotieji elektros srove. Z.Juškevičių kvietė skaityti paskaitų apie gaivinimą įvairios gamyklos, aukštojo mokslo įstaigos, ministerijos, ligoninės, net vyriausybinės organizacijos: LSSR Ministrų Taryba, LSSR Aukščiausioji Taryba. 10 dienų mokė Latvijos energetikus gaivinimo būdų. Palankiai buvo įvertintos jo pastangos mokyti energetikus gaivinimo būdų. 1974 m. paaukštino pareigose vyresniuoju inžinieriumi, tačiau 1975 m. tarnybos vadovo iniciatyva buvo perkeltas į Elektros tinklų tarnybą. 1992 m. buvo grąžintas į Patikimumo ir saugumo technikos tarnybą pirmos kategorijos inžinieriumi. SSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerija kviesdavo Z.Juškevičių teisėjauti SSRS energetikų profesinio meistriškumo varžybose, kurios 1980-1984 m. vyko Vitebske, Kirove, Orenburge, Leningrade, Tartu, Jaroslavlyje, Kaliningrade, Toljatyje. <br /> <br /> 1977 m. leidykla „Mokslas“ išleido jo parengtą leidinį „Nukentėjusiųjų nuo elektros srovės gaivinimas iki atvykstant gydytojui“, 1994 m. leidinį „Darbo traumos Lietuvos energetikos sistemoje 1960-1993 m.“, 1998 m. sukūrė vienos valandos trukmės mokomąjį videofilmą – paskaitą „Nukentėjusiųjų nuo elektros srovės gaivinimas“, 2000 m. „Lietuvos energija“ išleido leidinį „Darbo traumos Lietuvos energetikos sistemoje 1949-1999 m.“, kuriame paskelbtas 1949-1999 m. Lietuvos energetikos sistemos žuvusių darbe ir pakeliui darbuotojų sąrašas ir sąrašas darbuotojų, dėl kurių žūties darbe ar pakeliui surašyti „nesusijusių su gamyba“ arba laisvos formos aktai. Paskelbė nemažai straipsnių energetikų laikraštyje „Žiburiai“ bei kituose leidiniuose. Prasidėjus Lietuvos Atgimimui buvo Lietuvos tremtinių sąjungos respublikinės tarybos narys, Vilniaus tremtinių bendrijos narys. Kalbėdavo didžiuosiuose mitinguose. 1989 m. dalyvavo ekspedicijose prie Laptevų jūros ir į Vorkutą bei žygyje slidėmis Užpoliarėje nuo konclagerio Chalmer Ju iki Vorkutos. Buvo Vilniaus Sąjūdžio tarybos, Lietuvos Laisvės Lygos tarybos (1991-1993), Tėvynės sąjungos (Lietuvos Konservatorių) partijos narys (1993-2004), „Mažvydo“ klubo narys, „Sigmos“ bėgimo mėgėjų klubo narys (1980-1990), Vilniaus Žemaičių kultūros draugijos tarybos narys (2000-2015), Lietuvos Karališkosios Bajorų sąjungos narys. Už gerą darbą ne kartą buvo skatintas. <br /> <br /> 2000 m. rugpjūčio 31 d. išėjo į pensiją. Žmona Svetlana (1939) ekonomistė. Užaugino dvi dukras: Jolanta (1963) – ekonomistė (VU ir KMI) ir Aida (1967) – akademinio irklavimo profesionalė. Turi keturis vaikaičius ir septynis provaikaičius.<br /> <br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Zigmas_Ju%C5%A1kevi%C4%8Dius&diff=13868 2022-08-09T05:41:47Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Z.Juškevičius.jpg|250px|left]] '''Juškevičius Zigmas''' gimė 1937 m. liepos 27 d. Laukuvos miestelyje, Šilalės vls. Tauragės aps., pašto viršininko Pranciškaus ir mokyklos vedėjos Aleksandros Gaidamavičiūtės Juškevičių šeimoje.1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta į Sibirą. Tėvas buvo atskirtas nuo šeimos ir įkalintas Krasnojarsko srities Rešotų lageryje. Mama ir sesuo Danutė numirė tremtyje. Gavus valdžios leidimą, Lietuvos pasiuntiniai – Pagėgių mokytojai, Zigmą ir jo seserį bei dar kelis vaikus 1946 m. birželio 14 d. parvežė į Lietuvą. Beveik visa Juškevičių – Gaidamavičių giminė buvo represuota. Parvežtas iš Sibiro Zigmas mokėsi Aukštagirės ir Laukuvos mokyklose. 1951 m. įstojo į Telšių mokytojų seminariją. 1955 m. baigęs seminariją, vienerius metus mokytojavo Telšių rajono Viešvėnų septynmetėje mokykloje. Po metų įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, tačiau susirgo išsėtine skleroze ir mokslai nutruko. 1957-1959 m. dirbo Nemenčinės rajono Laurų sanatoriniuose vaikų namuose. Tėvui atlikus skirtą bausmę, Lietuvos SSR valdžia neleido grįžti į Tėvynę, todėl 1959 m. su seserimi išvyko pas tėvą į Kazachijos miestą Akmolinską. Grįžęs į Lietuvą, muo 1960 m. vasario pradėjo dirbti Grigiškių popieriaus kombinato Kultūros namuose vaikų sektoriaus vedėju. Tapo veikliu visuomenininku. Lietuvos Profesinių Sąjungų Taryba 1960 m. pasiuntė mokytis neakivaizdiniu būdu Leningrado Aukštojoje profsąjungų kultūros-švietimo mokykloje. 1962 m. vasario 1 d. perėjo dirbti į kombinato elektros cechą elektros montuotoju, vėliau tapo elektrikų pamainos brigadininku. 1967 m. baigė Vilniaus elektromechanikos technikumą, įgijo techniko elektriko kvalifikaciją ir buvo paskirtas į VEEV Saugumo technikos ir kovos su avarijomis tarnybą inžinieriumi. 1972 m. Baltarusijos mieste Vitebske energetikų profesinio meistriškumo varžybose pamatęs Norvegijoje pagamintą manekeną Atgaivinimo Anna, skirtą darbuotojų mokymui gaivinti nukentėjusiuosius nuo elektros srovės, inicijavo jų nupirkimą Lietuvos energetikams. Po metų buvo nupirktos dvi mokymo priemonės. Zigmui buvo patikėta mokyti Lietuvos energetikus nukentėjusiųjų gaivinimo būdų. Mokymo centre ir nuolat veikiančiuose kursuose mokė darbuotojus ir būsimuosius instruktorius gaivinti patyrusius avariją, pasitelkdamas gausia vaizdine medžiaga. Vien tik 1975 m. Lietuvos energetikos sistemoje buvo sėkmingai atgaivinti net penki darbuotojai mirtinai traumuotieji elektros srove. Z.Juškevičių kvietė skaityti paskaitų apie gaivinimą įvairios gamyklos, aukštojo mokslo įstaigos, ministerijos, ligoninės, net vyriausybinės organizacijos: LSSR Ministrų Taryba, LSSR Aukščiausioji Taryba. 10 dienų mokė Latvijos energetikus gaivinimo būdų. Palankiai buvo įvertintos jo pastangos mokyti energetikus gaivinimo būdų. 1974 m. paaukštino pareigose vyresniuoju inžinieriumi, tačiau 1975 m. tarnybos vadovo iniciatyva buvo perkeltas į Elektros tinklų tarnybą. 1992 m. buvo grąžintas į Patikimumo ir saugumo technikos tarnybą pirmos kategorijos inžinieriumi. SSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerija kviesdavo Z.Juškevičių teisėjauti SSRS energetikų profesinio meistriškumo varžybose, kurios 1980-1984 m. vyko Vitebske, Kirove, Orenburge, Leningrade, Tartu, Jaroslavlyje, Kaliningrade, Toljatyje. 1977 m. leidykla „Mokslas“ išleido jo parengtą leidinį „Nukentėjusiųjų nuo elektros srovės gaivinimas iki atvykstant gydytojui“, 1994 m. leidinį „Darbo traumos Lietuvos energetikos sistemoje 1960-1993 m.“, 1998 m. sukūrė vienos valandos trukmės mokomąjį videofilmą – paskaitą „Nukentėjusiųjų nuo elektros srovės gaivinimas“, 2000 m. „Lietuvos energija“ išleido leidinį „Darbo traumos Lietuvos energetikos sistemoje 1949-1999 m.“, kuriame paskelbtas 1949-1999 m. Lietuvos energetikos sistemos žuvusių darbe ir pakeliui darbuotojų sąrašas ir sąrašas darbuotojų, dėl kurių žūties darbe ar pakeliui surašyti „nesusijusių su gamyba“ arba laisvos formos aktai. Paskelbė nemažai straipsnių energetikų laikraštyje „Žiburiai“ bei kituose leidiniuose. Prasidėjus Lietuvos Atgimimui buvo Lietuvos tremtinių sąjungos respublikinės tarybos narys, Vilniaus tremtinių bendrijos narys. Kalbėdavo didžiuosiuose mitinguose. 1989 m. dalyvavo ekspedicijose prie Laptevų jūros ir į Vorkutą bei žygyje slidėmis Užpoliarėje nuo konclagerio Chalmer Ju iki Vorkutos. Buvo Vilniaus Sąjūdžio tarybos, Lietuvos Laisvės Lygos tarybos (1991-1993), Tėvynės sąjungos (Lietuvos Konservatorių) partijos narys (1993-2004), „Mažvydo“ klubo narys, „Sigmos“ bėgimo mėgėjų klubo narys (1980-1990), Vilniaus Žemaičių kultūros draugijos tarybos narys (2000-2015), Lietuvos Karališkosios Bajorų sąjungos narys. Už gerą darbą ne kartą buvo skatintas. 2000 m. rugpjūčio 31 d. išėjo į pensiją. Žmona Svetlana (1939) ekonomistė. Užaugino dvi dukras: Jolanta (1963) – ekonomistė (VU ir KMI) ir Aida (1967) – akademinio irklavimo profesionalė. Turi keturis vaikaičius ir septynis provaikaičius.<br /> <br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Zigmas_Ju%C5%A1kevi%C4%8Dius&diff=13867 2022-08-09T05:38:30Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Z.Juškevičius.jpg|250px|left]] '''Juškevičius Zigmas''' gimė 1937 m. liepos 27 d. Laukuvos miestelyje, Šilalės vls. Tauragės aps., pašto viršininko Pranciškaus ir mokyklos vedėjos Aleksandros Gaidamavičiūtės Juškevičių šeimoje.1941 m. birželio 14 d. šeima buvo ištremta į Sibirą. Tėvas buvo atskirtas nuo šeimos ir įkalintas Krasnojarsko srities Rešotų lageryje. Mama ir sesuo Danutė numirė tremtyje. Gavus valdžios leidimą, Lietuvos pasiuntiniai – Pagėgių mokytojai, Zigmą ir jo seserį bei dar kelis vaikus 1946 m. birželio 14 d. parvežė į Lietuvą. Beveik visa Juškevičių – Gaidamavičių giminė buvo represuota. Parvežtas iš Sibiro Zigmas mokėsi Aukštagirės ir Laukuvos mokyklose. 1951 m. įstojo į Telšių mokytojų seminariją. 1955 m. baigęs seminariją, vienerius metus mokytojavo Telšių rajono Viešvėnų septynmetėje mokykloje. Po metų įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, tačiau susirgo išsėtine skleroze ir mokslai nutruko. 1957-1959 m. dirbo Nemenčinės rajono Laurų sanatoriniuose vaikų namuose. Tėvui atlikus skirtą bausmę, Lietuvos SSR valdžia neleido grįžti į Tėvynę, todėl 1959 m. su seserimi išvyko pas tėvą į Kazachijos miestą Akmolinską. Grįžęs į Lietuvą, muo 1960 m. vasario pradėjo dirbti Grigiškių popieriaus kombinato Kultūros namuose vaikų sektoriaus vedėju. Tapo veikliu visuomenininku. Lietuvos Profesinių Sąjungų Taryba 1960 m. pasiuntė mokytis neakivaizdiniu būdu Leningrado Aukštojoje profsąjungų kultūros-švietimo mokykloje. 1962 m. vasario 1 d. perėjo dirbti į kombinato elektros cechą elektros montuotoju, vėliau tapo elektrikųpamainos brigadininku. 1967 m. baigė Vilniaus elektromechanikos technikumą, įgijo techniko elektriko kvalifikaciją ir buvo paskirtas į VEEV Saugumo technikos ir kovos su avarijomis tarnybą inžinieriumi. 1972 m. Baltarusijos mieste Vitebske energetikų profesinio meistriškumo varžybose pamatęs Norvegijoje pagamintą manekeną Atgaivinimo Anna, skirtą darbuotojų mokymui gaivinti nukentėjusiuosius nuo elektros srovės, inicijavo jų nupirkimą Lietuvos energetikams. Po metų buvo nupirktos dvi mokymo priemonės. Zigmui buvo patikėta mokyti Lietuvos energetikus nukentėjusiųjų gaivinimo būdų. Mokymo centre ir nuolat veikiančiuose kursuose mokė darbuotojus ir būsimuosius instruktorius gaivinti patyrusius avariją, pasitelkdamas gausia vaizdine medžiaga. Vien tik 1975 m. Lietuvos energetikos sistemoje buvo sėkmingai atgaivinti net penki darbuotojai mirtinai traumuotieji elektros srove. Z.Juškevičių kvietė skaityti paskaitų apie gaivinimą įvairios gamyklos, aukštojo mokslo įstaigos, ministerijos, ligoninės, net vyriausybinės organizacijos: LSSR Ministrų Taryba, LSSR Aukščiausioji Taryba. 10 dienų mokė Latvijos energetikus gaivinimo būdų. Palankiai buvo įvertintos jo pastangos mokyti energetikus gaivinimo būdų. 1974 m. paaukštino pareigose vyresniuoju inžinieriumi, tačiau 1975 m. tarnybos vadovo iniciatyva buvo perkeltas į Elektros tinklų tarnybą. 1992 m. buvo grąžintas į Patikimumo ir saugumo technikos tarnybą pirmos kategorijos inžinieriumi. SSRS energetikos ir elektrifikacijos ministerija kviesdavo Z.Juškevičių teisėjauti SSRS energetikų profesinio meistriškumo varžybose, kurios 1980-1984 m. vyko Vitebske, Kirove, Orenburge, Leningrade, Tartu, Jaroslavlyje, Kaliningrade, Toljatyje. 1977 m. leidykla „Mokslas“ išleido jo parengtą leidinį „Nukentėjusiųjų nuo elektros srovės gaivinimas iki atvykstant gydytojui“, 1994 m. leidinį „Darbo traumos Lietuvos energetikos sistemoje 1960-1993 m.“, 1998 m. sukūrė vienos valandos trukmės mokomąjį videofilmą – paskaitą „Nukentėjusiųjų nuo elektros srovės gaivinimas“, 2000 m. „Lietuvos energija“ išleido leidinį „Darbo traumos Lietuvos energetikos sistemoje 1949-1999 m.“, kuriame paskelbtas 1949-1999 m. Lietuvos energetikos sistemos žuvusių darbe ir pakeliui darbuotojų sąrašas ir sąrašas darbuotojų, dėl kurių žūties darbe ar pakeliui surašyti „nesusijusių su gamyba“ arba laisvos formos aktai. Paskelbė nemažai straipsnių energetikų laikraštyje „Žiburiai“ bei kituose leidiniuose. Prasidėjus Lietuvos Atgimimui buvo Lietuvos tremtinių sąjungos respublikinės tarybos narys, Vilniaus tremtinių bendrijos narys. Kalbėdavo didžiuosiuose mitinguose. 1989 m. dalyvavo ekspedicijose prie Laptevų jūros ir į Vorkutą bei žygyje slidėmis Užpoliarėje nuo konclagerio Chalmer Ju iki Vorkutos. Buvo Vilniaus Sąjūdžio tarybos, Lietuvos Laisvės Lygos tarybos (1991-1993), Tėvynės sąjungos (Lietuvos Konservatorių) partijos narys (1993-2004), „Mažvydo“ klubo narys, „Sigmos“ bėgimo mėgėjų klubo narys (1980-1990), Vilniaus Žemaičių kultūros draugijos tarybos narys (2000-2015), Lietuvos Karališkosios Bajorų sąjungos narys. Už gerą darbą ne kartą buvo skatintas. 2000 m. rugpjūčio 31 d. išėjo į pensiją. Žmona Svetlana (1939) ekonomistė. Užaugino dvi dukras: Jolanta (1963) – ekonomistė (VU ir KMI) ir Aida (1967) – akademinio irklavimo profesionalė. Turi keturis vaikaičius ir septynis provaikaičius.<br /> <br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Jonas_Garunk%C5%A1tis&diff=13866 2022-08-09T05:29:45Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Garunkstis.jpg|300px|left]] '''Garunkštis Jonas''' gimė 1939 m. sausio 1 d. Kaimynų k,. Utenos r., valstiečių šeimoje. 1945 m. liepos 15 d. jų sodyboje, susidūrus partizanams su tarybiniais kariais, susišaudymo metu žuvo tėvas, sudegė trobesiai. Motina liko su 6 vaikais. Jauniausiajam, Jonukui, buvo vos šešeri. Šeima labai vargo, bet visi vaikai mokėsi. Jonas 1958 m. baigė Užpalių vidurinę mokyklą, 1961 m. Vilniaus politechnikumo žemės ūkio elektrifikacijos specialybę ir įgijo elektriko techniko kvalifikaciją. Pagal paskyrimą 1961 m. pradėjo dirbti VEEV Centrinėje dispečerinio ir technologinio valdymo priemonių tarnyboje techniku, meistru, vyresniuoju inžinieriumi, grupės vadovu.<br /> <br /> 1968 m. baigė Kauno politechnikos instituto elektros pavarų ir gamybos įrengimų automatizavimo specialybę ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Vadovavo telemechanikos sektoriui. Dėka jo asmeninės iniciatyvos energosistemos ADVS tapo viena iš gausiausiai aprūpintų teleinformacija kitų energetinių sistemų tarpe, 35-110 kV pastočių su televaldymu skaičiumi. 1996 m. perkeltas dirbti į Ryšių ir teleinformatikos tarnybą vyresniuoju inžinieriumi. Atliko naujų įrengimų, atsarginių dalių, kabelių, telefono aparatų, įrankių, medžiagų bei baldų pirkimus ir apskaitą. Prižiūrėjo naudojamas metrologines priemones, organizavo jų patikrą, kontroliavo tiekimo sutarčių vykdymą. Ne kartą buvo paskatintas piniginėmis premijomis, apdovanotas garbės raštais. <br /> <br /> 2001 m. išėjo į pensiją. Su žmona Danute, (1938) medike (VU) užaugino 2 dukras. Jolita (1961) baigusi Vilniaus universitetą, anglų kalbos specialybę. Rengia mokslinį darbą anglų kalbos humanitarine tema. Dukra Jūratė (1968) įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (KPI). 21 metus išdirbo Energetinėje sistemoje. Turi 3 vaikaičius ir 2 provaikaites.<br /> <br /> Mirė 2020 m. vasario 8 d. Palaidotas Vilniuje, Saltoniškių kapinėse.<br /> <br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Jonas_Garunk%C5%A1tis&diff=13865 2022-08-09T05:28:51Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Garunkstis.jpg|300px|left]] '''Garunkštis Jonas''' gimė 1939 m. sausio 1 d. Kaimynų k,. Utenos r., valstiečių šeimoje. 1945 m. liepos 15 d. jų sodyboje, susidūrus partizanams su tarybiniais kariais, susišaudymo metu žuvo tėvas, sudegė trobesiai. Motina liko su 6 vaikais. Jauniausiajam, Jonukui, buvo vos šešeri. Šeima labai vargo, bet visi vaikai mokėsi. Jonas 1958 m. baigė Užpalių vidurinę mokyklą, 1961 m. Vilniaus politechnikumo žemės ūkio elektrifikacijos specialybę ir įgijo elektriko techniko kvalifikaciją. Pagal paskyrimą 1961 m. pradėjo dirbti VEEV Centrinėje dispečerinio ir technologinio valdymo priemonių tarnyboje techniku, meistru, vyresniuoju inžinieriumi, grupės vadovu.<br /> <br /> 1968 m. baigė Kauno politechnikos instituto elektros pavarų ir gamybos įrengimų automatizavimo specialybę ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Vadovavo telemechanikos sektoriui. Dėka jo asmeninės iniciatyvos energosistemos ADVS tapo viena iš gausiausiai aprūpintų teleinformacija kitų energetinių sistemų tarpe, 35-110 kV pastočių su televaldymu skaičiumi. 1996 m. perkeltas dirbti į Ryšių ir teleinformatikos tarnybą vyresniuoju inžinieriumi. Atliko naujų įrengimų, atsarginių dalių, kabelių, telefono aparatų, įrankių, medžiagų bei baldų pirkimus ir apskaitą. Prižiūrėjo naudojamas metrologines priemones, organizavo jų patikrą, kontroliavo tiekimo sutarčių vykdymą. Ne kartą buvo paskatintas piniginėmis premijomis, apdovanotas garbės raštais. <br /> <br /> 2001 m. išėjo į pensiją. Su žmona Danute, (1938) medike (VU) užaugino 2 dukras. Jolita (1961) baigusi Vilniaus universitetą, anglų kalbos specialybę. Rengia mokslinį darbą anglų kalbos humanitarine tema. Dukra Jūratė (1968) įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (KPI). 21 metus išdirbo Energetinėje sistemoje. Turi 3 vaikaičius ir 2 provaikaites.<br /> <br /> Mirė 2020 m. vasario 8 d. Palaidotas Vilniuje, Saltoniškių kapinėse.<br /> <br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika<br /> &gt;</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Robertas_Jonas_Budrys&diff=13864 2022-08-09T05:03:57Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Budrys.jpg|250px|left]] '''Budrys Robertas''' Jonas gimė 1939 m. kovo 8 d. Kaune, darbininkų šeimoje. 1957 m. baigė Kauno A. Mickevičiaus vidurinę mokyklą, 1968 m. – Vilniaus universitetą ir įgijo chemiko kvalifikaciją. <br /> <br /> 1959 m. pradėjo dirbti Lietuvos VRE vyresniuoju aparatininku, o nuo 1962 m. – chemijos cecho pamainos viršininku. 1972 m. perkeltas dirbti į Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikavimo valdybos Chemijos tarnybą vyresniuoju inižinieriumi. Sprendė vandens paruošimo ir jo cheminių režimų klausimus. Daug nuveikė prižiūrėdamas Lietuvos VRE blokų kondensato nudruskinimo įrengimų montavimą, paleidimą bei derinimą. Atliko Lietuvos VRE būgninių katilų valymą.<br /> <br /> 1975 m. buvo paskirtas Centrinės chemijos tarnybos viršininku. Jo vadovaujama tarnyba prižiūrėjo elektrinių bei rajoninių katilinių vandens, alyvos režimus, tikrino gamots apsaugos ir pramoninės sanitarijos parametrus. <br /> <br /> Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo sienlaikraščio „Energetikas“ redkolegijos narys. Nuo 2000 m. rugsėjo 25 d. pensininkas. Ne kartą buvo paskatintas piniginėmis premijomis, apdovanotas garbės raštais. <br /> <br /> Su žmona Dina (1937), lituaniste (VU), užaugino sūnų. Sūnus Rolandas (1959) baigęs VISI – statybos inžinierius. Padovanojo du vaikaičius.<br /> <br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika</div>

78.56.40.11 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Robertas_Jonas_Budrys&diff=13863 2022-08-09T05:02:51Z

<p>78.56.40.11: </p> <hr /> <div>[[Vaizdas:Budrys.jpg|250px|left]] '''Budrys Robertas''' Jonas gimė 1939 m. kovo 8 d. Kaune, darbininkų šeimoje. 1957 m. baigė Kauno A. Mickevičiaus vidurinę mokyklą, 1968 m. – Vilniaus universitetą ir įgijo chemiko kvalifikaciją. <br /> <br /> 1959 m. pradėjo dirbti Lietuvos VRE vyresniuoju aparatininku, o nuo 1962 m. – chemijos cecho pamainos viršininku. 1972 m. perkeltas dirbti į Vyriausiosios gamybinės energetikos ir elektrifikavimo valdybos Chemijos tarnybą vyresniuoju inižinieriumi. Sprendė vandens paruošimo ir jo cheminių režimų klausimus. Daug nuveikė prižiūrėdamas Lietuvos VRE blokų kondensato nudruskinimo įrengimų montavimą, paleidimą bei derinimą. Atliko Lietuvos VRE būgninių katilų valymą.<br /> <br /> 1975 m. buvo paskirtas Centrinės chemijos tarnybos viršininku. Jo vadovaujama tarnyba prižiūrėjo elektrinių bei rajoninių katilinių vandens, alyvos režimus, tikrino gamots apsaugos ir pramoninės sanitarijos parametrus. <br /> <br /> Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo sienlaikraščio „Energetikas“ redkolegijos narys. Nuo 2000 m. rugsėjo 25 d. pensininkas. Ne kartą buvo paskatintas piniginėmis premijomis, apdovanotas garbės raštais. <br /> <br /> Su žmona Dina (1937), lituaniste (VU), užaugino sūnų. Sūnus Rolandas (1959) baigęs VISI – statybos inžinierius. Padovanojo du vaikaičius.<br /> <br /> Parengė Vitulis Valeika<br /> &gt;</div>

78.56.40.11