Energetikai - Naudotojo indėlis [lt]

Virgaudas Šerėnas

2024-03-04T17:14:44Z

78.61.157.210:

VIRGAUDAS ŠERĖNAS gimė 1953 m.lapkričio 11 d. Utenos rajono Aknystėlių kaime,vairuotojo Broniaus Šerėno(1933-1996) ir
mokytojos Danguolės Malaiškaitės-Šerėnienės(1927-1993) šeimoje.Kartu augo ir jaunesnė sesuo Sigutė Šerėnaitė
-Lučiūnienė(1956-2021),mokytoja.

1971 m.Virgaudas baigė Utenos T.Tilvyčio vidurinę mokyklą (dabar Saulės
gimnazija) ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus inžinerinį
statybos institutą, automobilių transporto specialybę.

Baigęs studijas pradžioje dirbo Lazdijų autotransporto įmonėjė budinčiu mechaniku.
1978-1979 m. dirbo Automobilių transporto ir plentų ministerijoje.

1979-1989 m.dirbo Lazdijų autotransporto įmonėje vyriausiu inžinieriumi,o 1989-1998 m.šios
įmonės direktoriumi.
Virgaudas buvo vienas vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA steigėjų ir 1992-1996 m.
buvo šios asociacijos prezidiumo narys.

1998-2009 m. UAB"Lazdijų transekspedicija" vadybininkas, vėliau direktorius.

2009-2020 m.UAB "LAZDIJŲ ŠILUMA" direktorius.

V.Šerėno vadovavimo laikotarpiu Lazdijų šilumos įmonėje buvo tęsiami anksčiau pradėti ir įgyvendinti nauji
svarbūs projektai.
Modernizuotos Lazdijų ir Veisiejų miestų katilinės, atnaujinti šilumos
tinklai.Šilumos gamybai naudojamas biokuras.

Čia Virgaudas sėkmingai dirbo iki paskutinių savo gyvenimo dienų, kol
2020 metų gruodį netikėtai tapo pandemijos auka. Stiprų vyrą
pakirto mažas, piktas virusas.

Apie savo buvusį direktorių su juo dirbę žmonės taria pačius
gražiausius žodžius, nes jis buvo nuostabus žmogus,geras vadovas.

Praėjus metams po Virgaudo mirties, Lazdijų žurnalistė
D.Barauskienė vietiniame laikraštyje rašė "2021-iuose visam laikui
liko ir Virgaudas Šerėnas. Kad buvo puikus šeimos žmogus- ne
paslaptis. Lazdijai maži, žmonės –pastabūs. O kad sugebėjo būti ir
puikus vadovas savo kolektyvui, kad mokėjo nemojuodamas
kumščiais pasakyti tai, dėl ko kiti gerkles prarėkia- tai jau didelis
talentas. Dėl to jo buvusių kolektyvų žmonės iki šiol jį taip šiltai
prisimena"

Žmona Aldona Adomėnaitė-Šerėnienė, bendraklasė, gimusi 1953 m.,
gydytoja. Sūnus Rytenis Šerėnas,(1978) m., inžinierius, baigė
Vilniaus Gegimino technikos universitetą, įgijo automobilių
transporto inžinieriaus magistro laipsnį. Dukra Eglė Šerėnaitė-
Jagelienė, (1982) m., 2005 m. baigė VU teisės fakultetą ir įgijo
teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, dirba advokate.
Auga trys Virgaudo anūkai: Arnas, Nora ir Rėjus.

Virgaudas Šerėnas mirė 2020 m.gruodžio 31 d.Palaidotas Druskininkų m. Ratnyčios kapinėse.

Virgaudas Šerėnas

2024-03-04T17:04:42Z

78.61.157.210:

Virgaudas Šerėnas

2024-03-04T16:59:20Z

78.61.157.210: Naujas puslapis: VIRGAUDAS ŠERĖNAS gimė 1953 m.lapkričio 11 d. Utenos rajono Aknystėlių kaime,vairuotojo Broniaus Šerėno(1933-1996) ir mokytojos Danguolės Malaiškaitės-Šerėnienės(1927-1993) šeimoje.Kartu augo ir jaunesnė sesuo Sigutė Šerėnaitė -Lučiūnienė(1956-2021),mokytoja. 1971 m.Virgaudas baigė Utenos T.Tilvyčio vidurinę mokyklą (dabar Saulės gimnazija) ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, automobilių transporto spec...

VIRGAUDAS ŠERĖNAS gimė 1953 m.lapkričio 11 d. Utenos rajono Aknystėlių kaime,vairuotojo Broniaus Šerėno(1933-1996) ir
mokytojos Danguolės Malaiškaitės-Šerėnienės(1927-1993) šeimoje.Kartu augo ir jaunesnė sesuo Sigutė Šerėnaitė
-Lučiūnienė(1956-2021),mokytoja.

1971 m.Virgaudas baigė Utenos T.Tilvyčio vidurinę mokyklą (dabar Saulės
gimnazija) ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus inžinerinį
statybos institutą, automobilių transporto specialybę.

Baigęs studijas pradžioje dirbo Lazdijų autotransporto įmonėjė budinčiu mechaniku.
1978-1979 m. dirbo Automobilių transporto ir plentų ministerijoje.

1979-1989 m.dirbo Lazdijų autotransporto įmonėje vyriausiu inžinieriumi,o 1989-1998 m.šios
įmonės direktoriumi.
Virgaudas buvo vienas vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA steigėjų ir 1992-1996 m.
buvo šios asociacijos prezidiumo narys.

1998-2009 m. UAB"Lazdijų transekspedicija" vadybininkas, vėliau direktorius.

2009-2020 m.UAB "LAZDIJŲ ŠILUMA" direktorius.

V.Šerėno vadovavimo laikotarpiu Lazdijų šilumos įmonėje buvo tęsiami anksčiau pradėti ir įgyvendinti nauji
svarbūs projektai.
Modernizuotos Lazdijų ir Veisiejų miestų katilinės, atnaujinti šilumos
tinklai.Šilumos gamybai naudojamas biokuras.

Čia Virgaudas sėkmingai dirbo iki paskutinių savo gyvenimo dienų, kol
2020 metų gruodį netikėtai tapo pandemijos auka. Stiprų vyrą
pakirto mažas, piktas virusas.

Apie savo buvusį direktorių su juo dirbę žmonės taria pačius
gražiausius žodžius, nes jis buvo nuostabus žmogus,geras vadovas.

Praėjus metams po Virgaudo mirties, Lazdijų žurnalistė
D.Barauskienė vietiniame laikraštyje rašė ’’2021-iuose visam laikui
liko ir Virgaudas Šerėnas. Kad buvo puikus šeimos žmogus- ne
paslaptis. Lazdijai maži, žmonės –pastabūs. O kad sugebėjo būti ir
puikus vadovas savo kolektyvui, kad mokėjo nemojuodamas
kumščiais pasakyti tai, dėl ko kiti gerkles prarėkia- tai jau didelis
talentas. Dėl to jo buvusių kolektyvų žmonės iki šiol jį taip šiltai
prisimena’’
Žmona Aldona Adomėnaitė-Šerėnienė, bendraklasė, gimusi 1953 m.,
gydytoja. Sūnus Rytenis Šerėnas,(1978) m., inžinierius, baigė
Vilniaus Gegimino technikos universitetą, įgijo automobilių
transporto inžinieriaus magistro laipsnį. Dukra Eglė Šerėnaitė-
Jagelienė, (1982) m., 2005 m. baigė VU teisės fakultetą ir įgijo
teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, dirba advokate.
Auga trys Virgaudo anūkai: Arnas, Nora ir Rėjus.

Virgaudas Šerėnas mirė 2020 m.gruodžio 31 d.Palaidotas Druskininkų Ratnyčios kapinėse.

Alfredas Sadzevičius

2024-01-12T10:19:57Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:SadzeviciusA.jpg|200px|left]]ALFREDAS SADZEVIČIUS gimė 1959 m. rugpjūčio 19 dieną Aklojo ežero k., Jonavos r. vairuotojo Henriko-Vytauto Sadzevičiaus (1933-2019) ir mokytojos Vaclavos Sadzevičienės (1932-2011) šeimoje. 1966-1969 m. mokėsi Aklojo ežero pradinėje mokykloje, 1969-1974 m. – Jonavos 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1974-1977 m. – Jonavos IV-ojoje vidurinėje mokykloje. 1978-1983 m. studijavo Kauno politechnikos institute ir įgijo šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės inžinieriaus kvalifikaciją.

1983-1988 m. dirbo Klaipėdos laivų statykloje katilinės meistru, 1988-1993 m. – Jonavos komunalinių įmonių kombinate vyresniuoju inžinieriumi, 1993-1997 m. – Kauno šilumos tinkluose vyresniuoju meistru, katilinės viršininku, direktoriumi. 1997-2019 m. A.Sadzevicius dirbo UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriumi. Nuo 2019 m. dirba UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotoju komercijai ir investicijoms.

Per 24 metų vadovavimo Jonavos šilumos tinklams laikotarpį įgyvendinta visa eilė projektų, skirtų įmonės veiklos gerinimui, nuostolių trasose bei šilumos kainų mažinimui. Jonavoje panaikintos grupinės boilerinės, automatizuoti šilumos mazgai, sumontuoti šiuolaikiniai modernūs dujas deginantys katilai Jonavos ir Girelės katilinėse, perimtos ir modernizuotos Ruklos ir Kuigalių rajoninės katilinės. 2013 metais Girelės katilinėje įrengti trys 20 MW bendros galios vandens šildymo katilai, naudojantys biokurą, sumontuotas 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, pritaikytas darbui su trimis katilais, įrengtas vakuuminis deaeratorius, taip pat įrengti kuro saugojimo ir transportavimo įrenginiai, kiti statiniai. 2007-2019 m. pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama pakeistos pagrindinės Jonavos miesto šiluminės trasos. Įgyvendinti projektai leido sumažinti ir išlaikyti vieną mažiausių šilumos energijos kainų vartotojams Lietuvoje.

1998-2019 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, 2006 m. apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu, 2021 metais apdovanotas Kauno pramonės ir prekybos amatų rūmų Padėkos ženklu. Jonavos rajono savivaldybės ne kartą apdovanotas padėkomis už stabilų įmonės darbą, aktyvią veiklą plėtojant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimą.
Laisvalaikiu domisi krepšiniu, tinkliniu, muzika.

Su žmona Ramute (g. 1962) užaugino du sūnus: Andrių (1986), komercijos vadovą ir Justą (1989), biometano jėgainių vadovą. Turi 4 anūkus: Adomą, Saulę, Grytę ir Aušrinę.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Alfredas Sadzevičius

2024-01-12T10:18:16Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Sadzevicius A.jpg|200px|left]]ALFREDAS SADZEVIČIUS gimė 1959 m. rugpjūčio 19 dieną Aklojo ežero k., Jonavos r. vairuotojo Henriko-Vytauto Sadzevičiaus (1933-2019) ir mokytojos Vaclavos Sadzevičienės (1932-2011) šeimoje. 1966-1969 m. mokėsi Aklojo ežero pradinėje mokykloje, 1969-1974 m. – Jonavos 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1974-1977 m. – Jonavos IV-ojoje vidurinėje mokykloje. 1978-1983 m. studijavo Kauno politechnikos institute ir įgijo šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės inžinieriaus kvalifikaciją.

1983-1988 m. dirbo Klaipėdos laivų statykloje katilinės meistru, 1988-1993 m. – Jonavos komunalinių įmonių kombinate vyresniuoju inžinieriumi, 1993-1997 m. – Kauno šilumos tinkluose vyresniuoju meistru, katilinės viršininku, direktoriumi. 1997-2019 m. A.Sadzevicius dirbo UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriumi. Nuo 2019 m. dirba UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotoju komercijai ir investicijoms.

Per 24 metų vadovavimo Jonavos šilumos tinklams laikotarpį įgyvendinta visa eilė projektų, skirtų įmonės veiklos gerinimui, nuostolių trasose bei šilumos kainų mažinimui. Jonavoje panaikintos grupinės boilerinės, automatizuoti šilumos mazgai, sumontuoti šiuolaikiniai modernūs dujas deginantys katilai Jonavos ir Girelės katilinėse, perimtos ir modernizuotos Ruklos ir Kuigalių rajoninės katilinės. 2013 metais Girelės katilinėje įrengti trys 20 MW bendros galios vandens šildymo katilai, naudojantys biokurą, sumontuotas 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, pritaikytas darbui su trimis katilais, įrengtas vakuuminis deaeratorius, taip pat įrengti kuro saugojimo ir transportavimo įrenginiai, kiti statiniai. 2007-2019 m. pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama pakeistos pagrindinės Jonavos miesto šiluminės trasos. Įgyvendinti projektai leido sumažinti ir išlaikyti vieną mažiausių šilumos energijos kainų vartotojams Lietuvoje.

1998-2019 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, 2006 m. apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu, 2021 metais apdovanotas Kauno pramonės ir prekybos amatų rūmų Padėkos ženklu. Jonavos rajono savivaldybės ne kartą apdovanotas padėkomis už stabilų įmonės darbą, aktyvią veiklą plėtojant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimą.
Laisvalaikiu domisi krepšiniu, tinkliniu, muzika.

Su žmona Ramute (g. 1962) užaugino du sūnus: Andrių (1986), komercijos vadovą ir Justą (1989), biometano jėgainių vadovą. Turi 4 anūkus: Adomą, Saulę, Grytę ir Aušrinę.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Alfredas Sadzevičius

2024-01-12T10:14:56Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Sadzevicius A.jpg]]ALFREDAS SADZEVIČIUS gimė 1959 m. rugpjūčio 19 dieną Aklojo ežero k., Jonavos r. vairuotojo Henriko-Vytauto Sadzevičiaus (1933-2019) ir mokytojos Vaclavos Sadzevičienės (1932-2011) šeimoje. 1966-1969 m. mokėsi Aklojo ežero pradinėje mokykloje, 1969-1974 m. – Jonavos 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1974-1977 m. – Jonavos IV-ojoje vidurinėje mokykloje. 1978-1983 m. studijavo Kauno politechnikos institute ir įgijo šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės inžinieriaus kvalifikaciją.

1983-1988 m. dirbo Klaipėdos laivų statykloje katilinės meistru, 1988-1993 m. – Jonavos komunalinių įmonių kombinate vyresniuoju inžinieriumi, 1993-1997 m. – Kauno šilumos tinkluose vyresniuoju meistru, katilinės viršininku, direktoriumi. 1997-2019 m. A.Sadzevicius dirbo UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriumi. Nuo 2019 m. dirba UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotoju komercijai ir investicijoms.

Per 24 metų vadovavimo Jonavos šilumos tinklams laikotarpį įgyvendinta visa eilė projektų, skirtų įmonės veiklos gerinimui, nuostolių trasose bei šilumos kainų mažinimui. Jonavoje panaikintos grupinės boilerinės, automatizuoti šilumos mazgai, sumontuoti šiuolaikiniai modernūs dujas deginantys katilai Jonavos ir Girelės katilinėse, perimtos ir modernizuotos Ruklos ir Kuigalių rajoninės katilinės. 2013 metais Girelės katilinėje įrengti trys 20 MW bendros galios vandens šildymo katilai, naudojantys biokurą, sumontuotas 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, pritaikytas darbui su trimis katilais, įrengtas vakuuminis deaeratorius, taip pat įrengti kuro saugojimo ir transportavimo įrenginiai, kiti statiniai. 2007-2019 m. pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama pakeistos pagrindinės Jonavos miesto šiluminės trasos. Įgyvendinti projektai leido sumažinti ir išlaikyti vieną mažiausių šilumos energijos kainų vartotojams Lietuvoje.

1998-2019 m. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, 2006 m. apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu, 2021 metais apdovanotas Kauno pramonės ir prekybos amatų rūmų Padėkos ženklu. Jonavos rajono savivaldybės ne kartą apdovanotas padėkomis už stabilų įmonės darbą, aktyvią veiklą plėtojant centralizuotą šilumos tiekimą Lietuvoje bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimą.
Laisvalaikiu domisi krepšiniu, tinkliniu, muzika.

Su žmona Ramute (g. 1962) užaugino du sūnus: Andrių (1986), komercijos vadovą ir Justą (1989), biometano jėgainių vadovą. Turi 4 anūkus: Adomą, Saulę, Grytę ir Aušrinę.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Alfredas Sabaliauskas

2023-02-23T16:11:25Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Sabaliauskas.jpg|400px]] Alfredas SABALIAUSKAS gimė 1950 m.rugpjūčio 5 d. Kaune, tarnautojų šeimoje. 1968 m. baigė Kauno „Saulės“ gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą pramonės šiluminės energetikos katedrą.1973 metais baigus studijas jam buvo suteikta inžinieriaus mechaniko kvalifikacija.

1973 – 1979 m. dirbo Petrašiūnų VRE inžinieriumi konstruktoriumi, vyresniuoju inžinieriumi.1979 – 1983 m. buvo Mažeikių termofikacinės elektrinės gamybos ir technikos skyriaus viršininkas, vėliau elektrinės vyriausiasis inžinierius. Nuo 1983 – 1993 m. dirbo Kauno „Stumbro“ gamykloje, ėjo šios įmonės vyriausiojo mechaniko pareigas. 1993 m. paskiriamas Kauno termofikacinės elektrinės vyriausiuoju inžinieriumi, o nuo 1994 m.spalio 18 d. skiriamas šios elektrinės direktoriumi. Nuo 1998 m. lapkričio 9 d. tapo SPAB „Kauno energija“ filialo „Kauno energijos paslaugos“ direktoriumi. 2000 m. sausio 7 d. paskiriamas SPAB „ Kauno energija“ valdybos pirmininku, o tų pačių metų kovo 14 d. – AB „Lietuvos energija“ filialo Kauno elektros tinklai direktoriumi. 2003 m. gruodžio 31 d. baigė karjerą valstybinių įmonių darbe ir perėjo į privatų verslą. Sukūrė UAB „Gamtos energija“, tapo jos direktoriumi ir atsidavė darbui mažoje hidroenergetikoje.2004 m. sename Biržuvėnų dvaro malūne ant Virvytės upės įrengė mažąją hidroelektrinę.2006 m. pastatė naują mažąją hidroelektrinę ant Ventos upės Kuodžių kaime Mažeikių rajone.2009 m. kapitališkai pertvarkė Jucių mažąją hidroelektrinę Telšių rajone. 2006 – 2010 m. eidamas technikos direktoriaus pareigas dalyvavo Kauno hidroelektrinės rekonstrukcijos projekte.

Nuo 2009 m. išrinktas Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentu, kartu su bendraminčiais aktyviai dirbo naujų galimybių šalies hidroresursų panaudojimo srityje. A.Sabaliausko pastangomis buvo išleista knyga „Mažoji hidroenergetika“(2017 m.208 p.)
Laisvalaikiu mėgo sportuoti: buriuoti, slidinėti kalnuose ir entuziastingai žaidė lauko tenisą, buvo ilgametis Lietuvos energetikų teniso klubo „Energija“ sekretorius. Daug laiko skyrė šio klubo turnyrų organizavimui.
Jo pastangomis buvo išleista knyga „Tenisas – gyvenimo būdas“(2018 m.164 p.)

Parengė Vytautas Stasiūnas

Alfredas Sabaliauskas

2023-02-23T15:06:24Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Sabaliauskas.jpg|400px]] Alfredas SABALIAUSKAS gimė 1950 m.rugpjūčio 5 d. Kaune, tarnautojų šeimoje. 1968 m. baigė Kauno „Saulės“ gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą pramonės šiluminės energetikos katedrą.1973 metais baigus studijas jam buvo suteikta inžinieriaus mechaniko kvalifikacija.

1973 – 1979 m. dirbo Petrašiūnų VRE inžinieriumi konstruktoriumi, vyresniuoju inžinieriumi.1979 – 1983 m. buvo Mažeikių termofikacinės elektrinės gamybos ir technikos skyriaus viršininkas, vėliau elektrinės vyriausiasis inžinierius. Nuo 1983 – 1993 m. dirbo Kauno „Stumbro“ gamykloje, ėjo šios įmonės vyriausiojo mechaniko pareigas. 1993 m. paskiriamas Kauno termofikacinės elektrinės vyriausiuoju inžinieriumi, o nuo 1994 m.spalio 18 d. skiriamas šios elektrinės direktoriumi. Nuo 1998 m. lapkričio 9 d. tapo SPAB „Kauno energija“ filialo „Kauno energijos paslaugos“ direktoriumi. 2000 m. sausio 7 d. paskiriamas SPAB „ Kauno energija“ valdybos pirmininku, o tų pačių metų kovo 14 d. – AB „Lietuvos energija“ filialo Kauno elektros tinklai direktoriumi. 2003 m. gruodžio 31 d. baigė karjerą valstybinių įmonių darbe ir perėjo į privatų verslą. Sukūrė UAB „Gamtos energija“, tapo jos direktoriumi ir atsidavė darbui mažoje hidroenergetikoje.2004 m. sename Biržuvėnų dvaro malūne ant Virvytės upės įrengė mažąją hidroelektrinę.2006 m. pastatė naują mažąją hidroelektrinę ant Ventos upės Kuodžių kaime Mažeikių rajone.2009 m. kapitališkai pertvarkė Jucių mažąją hidroelektrinę Telšių rajone. 2006 – 2010 m. eidamas technikos direktoriaus pareigas dalyvavo Kauno hidroelektrinės rekonstrukcijos projekte.

Nuo 2009 m. išrinktas Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentu, kartu su bendraminčiais aktyviai dirbo naujų galimybių šalies hidroresursų panaudojimo srityje. A.Sabaliausko pastangomis buvo išleista knyga „Mažoji hidroenergetika“(2017).
Laisvalaikiu mego sportuoti:buriuoti,slidinėti kalnuose ir entuziastingai žaidė lauko tenisą, buvo ilgametis Lietuvos energetikų teniso klubo „Energija“ sekretorius. Daug laiko skyrė šio klubo turnyrų organizavimui.
Jo pastangomis buvo išleista knyga „Tenisas – gyvenimo būdas“(2018).

Parengė Vytautas Stasiūnas

[[Vaizdas:SabaliauskasA.JPG|200px|left]]

Gintautas Tulaba

2023-02-14T12:19:35Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Tulaba.jpg|200px|left]]
Gintautas TULABA gimė 1946 m. liepos 24 d. Lazdijų rajone, Šventežerio valsčiuje, Barčių kaime prie gražaus Dusios ežero ūkininkų Antano ir Anelės Tulabų šeimoje,kurioje užaugo 5 vaikai. Tėvas Antanas buvo pažangus ūkininkas, nagingas stalius,statybininkas, užsiėmė sodininkyste ir bitininkyste. Motina Anelė dirbo pieninės meistre bei augino vaikus.
G.Tulaba baigė Lazdijų rajono Barčių pradinę mokyklą, mokėsi Teizininkų septynmetėje mokykloje, baigė Šventežerio vidurinės mokyklos 8 klases ir įstojo į Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumą,kurį ir baigė 1965 m.Po 3 metų tarnybos armijoje Gintautas įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą, 1974 m. įgijo buhalterinės apskaitos ekonomisto kvalifikaciją. Dirbo ne vienoje Lazdijų rajono žemės ūkio įmonėje, vyriausiojo ekonomisto pareigose. Nuo 1977 m. buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotoju.Nuo 1986 m. išrinktas Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju - plano komisijos pirmininku. buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotoju. 1986 m. išrinktas Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju – plano komisijos pirmininku. Šiose pareigose dirbo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos tarnybos vyriausiuoju specialistu, 1992 m. paskirtas šios tarnybos vadovu, dirbo iki 1996 metų. Nuo 1996 m. dirbo darbų vykdytoju privačioje statybos bendrovėje.

2001 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į UAB " Lazdijų šiluma" direktoriaus pareigas, kuriose dirbo iki išėjimo į pensiją - 2009 m.birželio 23 d. G. Tulabai vadovaujant UAB „Lazdijų šiluma“ buvo atlikta daug svarbių darbų sutvarkant šilumos ūkio ir Lazdijų ir Veisiejų miestuose.Nuo 2003 m.bendrovės katilinėse deginamas tik biokuras. Bendrovėje buvo įdiegta biokuro ruošimo technologija, sukurta tam reikalinga infrastruktūra.Šių projektų įgyvendinimui panaudota Europos Sąjungos finansinė parama.Buvo įsigyta šiuolaikinė, ekonomiška mobili medienos smulkinimo ir transportavimo technika,medienos smulkintuvai, miškovežiai,kita reikalinga technika, atlikta statinių rekonstrukcija,kuri buvo pritaikyta paruoštos medienos kūrenimui laikyti.Taip pat buvo modernizuota didžioji dalis Lazdijų rajono daugiabučių namų šilumos punktų, panaikintos neekonomiškos daugiabučių namų katilinės,rekonstruoti šilumos tinklų vamzdynai. Dėl to pagerėjo bendrovės UAB "Lazdijų šiluma" veiklos rodikliai,atliktas modernizavimas užtikrino stabilų šilumos tiekimą.
Už darbinę veiklą vadovaujant UAB "Lazdijų šiluma" G. Tulaba buvo apdovanotas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Tarybos ir Lazdijų rajono savivaldybės padėkos raštais.
Sutuoktinė Marytė Tulabienė,baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą,įgijo buhalterės apskaitos ekonomisto kvalifikaciją,taip pat yra įgijusi nepriklausomo auditoriaus kvalifikaciją.Abu sutuoktiniai šiuo metu pensininkai,jie užaugino du vaikus ir turi keturis anūkus.Abu vaikai įgyję magistro laipsnį,sūnus Kauno technologijos universitete, dukra - Vilniaus universitete.Laisvalaikiu G.Tulaba mėgsta grybauti bei žvejoti,domisi krepšiniu,politika bei kultūra. Parengė Vytautas Stasiūnas

Virgilijus Povilas Mikelionis

2023-02-13T15:52:53Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:MikelionisV.jpg|200px|left]] Virgilijus Povilas MIKELIONIS gimė 1943 m. liepos 30 d. Alytuje, mokytojų Flioro Mikelionio ir Veronikos Razvadauskaitės Mikelionienės šeimoje. Flioras sunkiais karo metais pradėjęs mokyti vaikus kaimo mokyklose, Leipalingio gimnazijoje, vėliau – Alytuje, mokė matematikos ir prancūzų kalbos. Mama Veronika gimė Samaroje, darbininkų šeimoje, tėvams prieš pirmą pasaulinį karą su kitais alytiškiais pasitraukus į Rusiją. Būdama keturių metų tik su mama grįžo į Lietuvą. Tapo puikia mokytoja, daug kartų apdovanota už profesinę veiklą.

Virgilijus Povilas Mikelionis 1949 – 1959 m. mokėsi Leipalingio vidurinėje mokykloje. 1959 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas KTU) Mechanikos fakultetą, kurį 1964 m. baigęs įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1964-1973 m. dirbo Alytaus kolonijoje cecho energetiku, vyriausiuoju mechaniku. 1973-1981 m. buvo Alytaus šilumos tinklų katilų ir įrengimų remonto cecho viršininku, gamybinės remonto tarnybos viršininku, 1981-1990 m. gamybos ir technikos skyriaus viršininku, 1990 – 1997 m. – vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, 1997 – 2001 m. – SPAB Alytaus šilumos tinklai valdybos narys, generalinio direktoriaus pavaduotojas investicijoms ir ūkio reikalams, 2001 – 2002 m. UAB “Litesko” filialo “Alytaus energija” direktoriaus pavaduotojas investicijoms ir ūkio reikalams. 1988 m. buvo apdovanotas TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos bei elektrinių ir elektrotechninės pramonės darbuotojų profesinės sąjungos garbės raštu už ilgametį darbą ir svarų indėlį į šalies energetikos vystymąsi, kitais pagyrimo raštais ir medaliais.
Nuo 2000 m. aktyviai dalyvavo visuomeninės organizacijos Dzūkijos “LIONS” klubo veikloje.

Virgilijus Povilas Mikelionis buvo aistringas keliautojas, mėgo filmuoti ir fotografuoti. Dukroms liko albumai su jų vaikystės nuotraukomis ir kino juostos su pirmais žingsniais, didelė knygų biblioteka. Neatsiejama gyvenimo dalis buvo sportas – pradėję nuo stalo teniso, su kolegomis gimtąjį miestą užkrėtė lauko teniso idėja, vasaromis buriavo Ilgų ežere, dalyvavo senjorų plaukimo varžybose. Sodas ir daržas buvo neatsiejama laisvalaikio dalis.

1965 metais Virgilijus su Elma Folkyte sukūrė šeimą. Elma baigė medicinos mokslus. Kartu su žmona Elma užaugino dvi dukras Redą ir Eveliną. Reda garsino Alytų, žaisdama tinklinį. Baigė drabužių dizainą Vilniaus lengvosios pramonės technikume (dabar - Vilniaus kolegija). Tobulino žinias Londone - London College of Fashion, OpenUniversity etc.
Evelina baigė KTU Mechanikos fakultetą, 10 metų kartu su tėčiu darbavosi Alytaus šilumos tinkluose inžiniere, įgijo vadybos magistro laipsnį.
Tikėjimą mokslu,aistrą knygoms ir kelionėms Virgilijus Povilas Mikelionis įskiepijo ir trims anūkėms:Monikai,Gabrielei ir Justinai.
Virgilijus Povilas Mikelionis mirė 2016 m gegužės 25d., palaidotas Alytaus Daugų kapinėse.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Virgilijus Povilas Mikelionis

2023-02-13T15:51:28Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:MikelionisV.jpg|200px|left]] Virgilijus Povilas MIKELIONIS gimė 1943 m. liepos 30 d. Alytuje, mokytojų Flioro Mikelionio ir Veronikos Razvadauskaitės Mikelionienės šeimoje. Flioras sunkiais karo metais pradėjęs mokyti vaikus kaimo mokyklose, Leipalingio gimnazijoje, vėliau – Alytuje, mokė matematikos ir prancūzų kalbos. Mama Veronika gimė Samaroje, darbininkų šeimoje, tėvams prieš pirmą pasaulinį karą su kitais alytiškiais pasitraukus į Rusiją. Būdama keturių metų tik su mama grįžo į Lietuvą. Tapo puikia mokytoja, daug kartų apdovanota už profesinę veiklą.

Virgilijus Povilas Mikelionis 1949 – 1959 m. mokėsi Leipalingio vidurinėje mokykloje. 1959 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar Kauno technologijos universitetas KTU) Mechanikos fakultetą, kurį 1964 m. baigęs įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1964-1973 m. dirbo Alytaus kolonijoje cecho energetiku, vyriausiuoju mechaniku. 1973-1981 m. buvo Alytaus šilumos tinklų katilų ir įrengimų remonto cecho viršininku, gamybinės remonto tarnybos viršininku, 1981-1990 m. gamybos ir technikos skyriaus viršininku, 1990 – 1997 m. – vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, 1997 – 2001 m. – SPAB Alytaus šilumos tinklai valdybos narys, generalinio direktoriaus pavaduotojas investicijoms ir ūkio reikalams, 2001 – 2002 m. UAB “Litesko” filialo “Alytaus energija” direktoriaus pavaduotojas investicijoms ir ūkio reikalams. 1988 m. buvo apdovanotas TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos bei elektrinių ir elektrotechninės pramonės darbuotojų profesinės sąjungos garbės raštu už ilgametį darbą ir svarų indėlį į šalies energetikos vystymąsi, kitais pagyrimo raštais ir medaliais.
Nuo 2000 m. aktyviai dalyvavo visuomeninės organizacijos Dzūkijos “LIONS” klubo veikloje.

Virgilijus Povilas Mikelionis buvo aistringas keliautojas, mėgo filmuoti ir fotografuoti. Dukroms liko albumai su jų vaikystės nuotraukomis ir kino juostos su pirmais žingsniais, didelė knygų biblioteka. Neatsiejama gyvenimo dalis buvo sportas – pradėję nuo stalo teniso, su kolegomis gimtąjį miestą užkrėtė lauko teniso idėja, vasaromis buriavo Ilgų ežere, dalyvavo senjorų plaukimo varžybose. Sodas ir daržas buvo neatsiejama laisvalaikio dalis.

1965 metais Virgilijus su Elma Folkyte sukūrė šeimą. Elma baigė medicinos mokslus. Kartu su žmona Elma užaugino dvi dukras Redą ir Eveliną. Reda garsino Alytų, žaisdama tinklinį. Baigė drabužių dizainą Vilniaus lengvosios pramonės technikume (dabar - Vilniaus kolegija). Tobulino žinias Londone - London College of Fashion, OpenUniversity etc.
Evelina baigė KTU Mechanikos fakultetą, 10 metų kartu su tėčiu darbavosi Alytaus šilumos tinkluose inžiniere, įgijo vadybos magistro laipsnį.
Tikėjimą mokslu,aistrą knygoms ir kelionėms Virgilijus Povilas Mikelionis įskiepijo ir trims anūkėms:Monikai,Gabrielei ir Justinai
Virgilijus Povilas Mikelionis mirė 2016 m gegužės 25d., palaidotas Alytaus Daugų kapinėse.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Gediminas Urbonavičius

2023-02-11T07:53:03Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:UrbanavičiusG.jpg|200px|left]] Gediminas URBANAVIČIUS gimė 1949 m. kovo 22 d. Ąžuolynės kaime, Trakų
rajone, mokytojų Broniaus Urbanavičiaus (1923-1984) ir Vincentos Urbanavičienės
(1931-2016) šeimoje.

1956 - 1967 m. mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, 1968 - 1973 m. studijavo
Lietuvos žemės ūkio akademijoje, mechanizacijos fakultete. Baigęs studijas nuo1973
m. iki 1975 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio technikos susivienijime Kupiškio skyriaus
valdytojo pavaduotoju, o 1975 - 1987 m. šio susivienijimo Širvintų skyriaus valdytojo
pavaduotoju. 1987 - 1990 m. Širvintų dujų ūkio mechaniku. Nuo 1990 - 2007 m. dirbo
UAB „Širvintų šiluma” direktoriumi. G. Urbanavičiaus pastangomis prasidėjo ir toliau
buvo tęsiami Širvintų šilumos ūkio modernizavimo darbai. Iki 1994 m. buvo keičiami
šiluminių trasų vamzdynai į modernizuotus –bekanalius, kurie ženkliai sumažino
šilumos nuostolius.
Nuo 1994 m., UAB „Širvintų šiluma“ tapo Vilniaus šilumos tinklų filialu, prasidėjo dar
spartesnis šilumos ūkio modernizavimas, buvo pradėti modernizuoti šiluminiai
punktai, panaikintos grupinės boilerines, sužiedintos šiluminės trasos, kas leido tiekti
šilumą iš vienos katilinės. Pilnai įdiegta šiluminės energijos apskaita.

2000 m. įvykdžius SP UAB“ Vilniaus šilumos tinklai“ reorganizaciją iš filialo Širvintų
įmonė tapo savarankiška SP UAB „Širvintų šiluma“, kuri priklausė Širvintų rajono
savivaldybei.
Iškilo klausimas, kaip sumažinti šilumos gamybos savikainą. Gediminas
Urbanavičius buvo vienas iš aktyviausių iniciatorių atsisakyti miesto katilinėje deginti
dujas ir pereiti prie pigesnės atsinaujinančios kuro rūšies – biokuro.
Skubiai buvo paruoštas projektas ir per 2 metus buvo rekonstruota katilinė.
Sumontuoti 2 nauji medžio atliekomis kūrenami katilai, kurie šilumos poreikį miestui
patenkino beveik 100%. Tai leido žymiai sumažinti parduodamos šilumos kainas
miesto gyventojams.
2007 m.Gediminui Urbanavičiui paskirta invalidumo pensija, o nuo 2012 m. -
senatvės pensija.

Su žmona Viktorija Brazauskaite Urbanavičiene (1952 m.) inžiniere - ekonomiste,
užaugino dukrą Astą (1978 m.), kuri baigė Kauno technologijos universitete
informatiką ir sūnų Paulių (1979 m.). Sulaukė vieno anūko Lauryno (2002 m.), kuris
baigė Širvintų vidurinę mokyklą ir studijuoja Vilniaus universitete informatiką.
Hobiai - žvejyba, medžioklė ir gėlininkystė. Žvejoti pradėjo nuo 5 metų ir šį hobį
tęsia iki dabar, medžiotoju tapo 1978 m. Įvairias gėles su žmona augina nuo 1985 m.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Romualdas Jablonskis

2023-02-07T16:51:48Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:JablonskisR.jpg|200px|left]] Romualdas JABLONSKIS gimė 1947 m. balandžio mėn. 4 d. Kašučių dvaro sodyboje, Kretingos rajone. Tėvas Jurgis Jablonskis dirbo ūkvedžiu dvaruose, mama Stanislava Butkutė-Jablonskienė tapo Kašučių dvaro valdytoja. 1953 m. atbėgo į Palangą. 1954 – 1965 m. Romualdas Jablonskis mokėsi ir baigė Palangos vidurinę mokyklą,1965-1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį baigęs įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Studijuodamas 1968 metais Romualdas vedė Natali Kliučinskaitę.
1970 m. baigęs institutą pradėjo dirbti Šiaulių elektros tinkluose meistru relinės apsaugos ir automatikos tarnyboje.1971 pašauktas tarnauti sovietinėje armijoje, R. Jablonskis pravažiavo tuo pačiu traukinių maršrutu, kuriuo jo senelių šeima 1948 m. buvo ištremta į Charchatajų Irkutsko srityje prie Baikalo. Priešlėktuvinės radiolokacijos leitenanto tarnyba sovietinėje armijoje vyko už 88 km. nuo Čitos. 1972 metais pas Romualdą į Talembą atvyko gyventi ir žmona ,kur jiems gimė sūnus. Baigęs karinę prievolės tarnybą Rusijoje , R.Jablonskis su šeima grižo į Lietuvą, kur 1973-1979 metais dirbo Marijampolės rajono kolūkiuose energetiko ir vyriausiojo energetiko pareigose.

1980 metais Romualdas įsidarbino Klaipėdos valstybinės rajoninės elektrinės Palangos šilumos tiekimo sistemoje. Pradžioje dirbo elektrotechnikos meistru ,po to palaipsniui kilo pareigose ir 1984 metais buvo paskirtas Klaipėdos VRE Palangos rajoninės katilinės vadovu. Nuo 1984 metų Palangoje buvo labai intensyvus miesto infrastruktūros vystymasis. Per metus šilumos poreikis vidutiniškai padidėdavo po 6 MW instaliuotos galios. Intensyviai buvo statomi šilumos perdavimo tinklai tikslu užtikrinti naujų stambių objektų ,tokių kaip „Jūratės“ ir „Lino“ baseinų ir kitų šilumos poreikius. 1988 metais katilinėje buvo pastatytas PTVM 30 vandens šildymo katilas. 1987-1997 m. prie Palangos baro buvo prijungtos kitos Palangoje atskirai veikiančios katilinės su jų administracijomis ir aptarnaujančiu personalu.

1997-1998 m.- SP UAB „Klaipėdos energija“ Palangos filialo direktorius. 1998 – 2001 m.- SP UAB „Palangos šilumos tinklai" direktorius. Šiuo laikotarpiu tęsiama šilumos ūkio modernizacija, pakeisti nusidėvėję katilai 8-se katilinėse į naujus su distanciniu valdymu ir kontrole, o nereikalingi katilai demontuojami. Šventosios elektrodinė katilinė rekonstruota į dujinę. Siurbliams diegiamas dažnuminis valdymas.
2001- 2012 UAB Litesko filialo „Palangos šiluma“ direktorius. Pagal Litesko ir Palangos sutartį atliekamos didelės investicijos į Palangos šilumos ūkį. Daugiau kaip 200 elevatorinių šilumos punktų keičiami šiuolaikiniais su automatiniu valdymu. Rajoninėje katilinėje pastatytas medienos skiedros katilas su rekuperatorium dūmų valymui ir kondensacinei šilumai panaudoti. Rekuperatorius esamiems vandens šildymo katilams. Keičiamas garo katilas į vandens šildymo katilą. Šventosios miestelyje katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilų degiklius ir rekonstruojant pagalbinius įrenginius. Kita katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilus kondensaciniais ir įrengiamas biogranulių katilas. Keičiami magistraliniai ir kvartaliniai kanaliniai šilumos tinklai į šiuolaikinius bekanalius (su Europos Sąjungos lėšomis).

Už ilgametį ir sąžiningą darbą R. Jablonskis buvo apdovanotas LŠTA Tarybos padėkos raštu (2003m) ir Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012m). 2012 metais R. Jablonskis išėjo į užtarnautą poilsį. Hobis- bitininkystė.
Vaikai: sūnus Mindaugas (1972),dukra Nijolė (1977), turi 6 anūkus.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Romualdas Jablonskis

2023-02-07T16:50:09Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:JablonskisR.jpg|200px|left]] Romualdas JABLONSKIS gimė 1947 m. balandžio mėn. 4 d. Kašučių dvaro sodyboje, Kretingos rajone. Tėvas Jurgis Jablonskis dirbo ūkvedžiu dvaruose, mama Stanislava Butkutė-Jablonskienė tapo Kašučių dvaro valdytoja. 1953 m. atbėgo į Palangą. 1954 – 1965 m. Romualdas Jablonskis mokėsi ir baigė Palangos vidurinę mokyklą,1965-1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį baigęs įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Studijuodamas 1968 metais Romualdas vedė Natali Kliučinskaitę.
1970 m. baigęs institutą pradėjo dirbti Šiaulių elektros tinkluose meistru relinės apsaugos ir automatikos tarnyboje.1971 pašauktas tarnauti sovietinėje armijoje, R. Jablonskis pravažiavo tuo pačiu traukinių maršrutu, kuriuo jo senelių šeima 1948 m. buvo ištremta į Charchatajų Irkutsko srityje prie Baikalo. Priešlėktuvinės radiolokacijos leitenanto tarnyba sovietinėje armijoje vyko už 88 km. nuo Čitos. 1972 metais pas Romualdą į Talembą atvyko gyventi ir žmona ,kur jiems gimė sūnus. Baigęs karinę prievolės tarnybą Rusijoje , R.Jablonskis su šeima grižo į Lietuvą, kur 1973-1979 metais dirbo Marijampolės rajono kolūkiuose energetiko ir vyriausiojo energetiko pareigose.

1980 metais Romualdas įsidarbino Klaipėdos valstybinės rajoninės elektrinės Palangos šilumos tiekimo sistemoje. Pradžioje dirbo elektrotechnikos meistru ,po to palaipsniui kilo pareigose ir 1984 metais buvo paskirtas Klaipėdos VRE Palangos rajoninės katilinės vadovu. Nuo 1984 metų Palangoje buvo labai intensyvus miesto infrastruktūros vystymasis. Per metus šilumos poreikis vidutiniškai padidėdavo po 6 MW instaliuotos galios. Intensyviai buvo statomi šilumos perdavimo tinklai tikslu užtikrinti naujų stambių objektų ,tokių kaip „Jūratės“ ir „Lino“ baseinų ir kitų šilumos poreikius. 1988 metais katilinėje buvo pastatytas PTVM 30 vandens šildymo katilas. 1987-1997 m. prie Palangos baro buvo prijungtos kitos Palangoje atskirai veikiančios katilinės su jų administracijomis ir aptarnaujančiu personalu.

1997-1998 m.- SP UAB „Klaipėdos energija“ Palangos filialo direktorius. 1998 – 2001 m.- SP UAB „Palangos šilumos tinklai" direktorius. Šiuo laikotarpiu tęsiama šilumos ūkio modernizacija, pakeisti nusidėvėję katilai 8-se katilinėse į naujus su distanciniu valdymu ir kontrole, o nereikalingi katilai demontuojami. Šventosios elektrodinė katilinė rekonstruota į dujinę. Siurbliams diegiamas dažnuminis valdymas.
2001- 2012 UAB Litesko filialo „Palangos šiluma“ direktorius. Pagal Litesko ir Palangos sutartį atliekamos didelės investicijos į Palangos šilumos ūkį. Daugiau kaip 200 elevatorinių šilumos punktų keičiami šiuolaikiniais su automatiniu valdymu. Rajoninėje katilinėje pastatytas medienos skiedros katilas su rekuperatorium dūmų valymui ir kondensacinei šilumai panaudoti. Rekuperatorius esamiems vandens šildymo katilams. Keičiamas garo katilas į vandens šildymo katilą. Šventosios miestelyje katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilų degiklius ir rekonstruojant pagalbinius įrenginius. Kita katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilus kondensaciniais ir įrengiamas biogranulių katilas. Keičiami magistraliniai ir kvartaliniai kanaliniai šilumos tinklai į šiuolaikinius bekanalius (su Europos Sąjungos lėšomis).

Už ilgametį ir sąžiningą darbą R. Jablonskis buvo apdovanotas LŠTA Tarybos padėkos raštu (2003m) ir Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012m). 2012 metais R. Jablonskis išėjo į užtarnautą poilsį. Hobis- bitininkystė.
Vaikai: sūnus Mindaugas(1972),dukra Nijolė( 1977), turi 6 anūkus.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Romualdas Jablonskis

2023-02-07T16:47:03Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:JablonskisR.jpg|200px|left]] Romualdas JABLONSKIS gimė 1947 m. balandžio mėn. 4 d. Kašučių dvaro sodyboje, Kretingos rajone. Tėvas Jurgis Jablonskis dirbo ūkvedžiu dvaruose, mama Stanislava Butkutė-Jablonskienė tapo Kašučių dvaro valdytoja. 1953 m. atbėgo į Palangą. 1954 – 1965 m. Romualdas Jablonskis mokėsi ir baigė Palangos vidurinę mokyklą,1965-1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį baigęs įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Studijuodamas 1968 metais Romualdas vedė Natali Kliučinskaitę.
1970 m. baigęs institutą pradėjo dirbti Šiaulių elektros tinkluose meistru relinės apsaugos ir automatikos tarnyboje.1971 pašauktas tarnauti sovietinėje armijoje, R. Jablonskis pravažiavo tuo pačiu traukinių maršrutu, kuriuo jo senelių šeima 1948 m. buvo ištremta į Charchatajų Irkutsko srityje prie Baikalo. Priešlėktuvinės radiolokacijos leitenanto tarnyba sovietinėje armijoje vyko už 88 km. nuo Čitos. 1972 metais pas Romualdą į Talembą atvyko gyventi ir žmona ,kur jiems gimė sūnus. Baigęs karinę prievolės tarnybą Rusijoje , R.Jablonskis su šeima grižo į Lietuvą, kur 1973-1979 metais dirbo Marijampolės rajono kolūkiuose energetiko ir vyriausiojo energetiko pareigose.

1980 metais Romualdas įsidarbino Klaipėdos valstybinės rajoninės elektrinės Palangos šilumos tiekimo sistemoje. Pradžioje dirbo elektrotechnikos meistru ,po to palaipsniui kilo pareigose ir 1984 metais buvo paskirtas Klaipėdos VRE Palangos rajoninės katilinės vadovu. Nuo 1984 metų Palangoje buvo labai intensyvus miesto infrastruktūros vystymasis. Per metus šilumos poreikis vidutiniškai padidėdavo po 6 MW instaliuotos galios. Intensyviai buvo statomi šilumos perdavimo tinklai tikslu užtikrinti naujų stambių objektų ,tokių kaip „Jūratės“ ir „Lino“ baseinų ir kitų šilumos poreikius.1988 metais katilinėje buvo pastatytas PTVM 30 vandens šildymo katilas.1987-1997 m. prie Palangos baro buvo prijungtos kitos Palangoje atskirai veikiančios katilinės su jų administracijomis ir aptarnaujančiu personalu.

1997-1998 m.- SP UAB „Klaipėdos energija“ Palangos filialo direktorius. 1998 – 2001 m.- SP UAB „Palangos šilumos tinklai" direktorius. Šiuo laikotarpiu tęsiama šilumos ūkio modernizacija, pakeisti nusidėvėję katilai 8-se katilinėse į naujus su distanciniu valdymu ir kontrole, o nereikalingi katilai demontuojami. Šventosios elektrodinė katilinė rekonstruota į dujinę. Siurbliams diegiamas dažnuminis valdymas.
2001- 2012 UAB Litesko filialo „Palangos šiluma“ direktorius. Pagal Litesko ir Palangos sutartį atliekamos didelės investicijos į Palangos šilumos ūkį. Daugiau kaip 200 elevatorinių šilumos punktų keičiami šiuolaikiniais su automatiniu valdymu. Rajoninėje katilinėje pastatytas medienos skiedros katilas su rekuperatorium dūmų valymui ir kondensacinei šilumai panaudoti. Rekuperatorius esamiems vandens šildymo katilams. Keičiamas garo katilas į vandens šildymo katilą. Šventosios miestelyje katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilų degiklius ir rekonstruojant pagalbinius įrenginius. Kita katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilus kondensaciniais ir įrengiamas biogranulių katilas. Keičiami magistraliniai ir kvartaliniai kanaliniai šilumos tinklai į šiuolaikinius bekanalius (su Europos Sąjungos lėšomis).

Už ilgametį ir sąžiningą darbą R. Jablonskis buvo apdovanotas LŠTA Tarybos padėkos raštu (2003m) ir Lietuvos energetikų garbės ženklu (2012m).2012 metais R. Jablonskis išėjo į užtarnautą poilsį. Hobis- bitininkystė.
Vaikai: sūnus Mindaugas(1972),dukra Nijolė( 1977), turi 6 anūkus.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Romualdas Jablonskis

2023-02-07T16:45:25Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:JablonskisR.jpg|200px|left]] Romualdas JABLONSKIS gimė 1947 m. balandžio mėn. 4 d. Kašučių dvaro sodyboje, Kretingos rajone. Tėvas Jurgis Jablonskis dirbo ūkvedžiu dvaruose, mama Stanislava Butkutė-Jablonskienė tapo Kašučių dvaro valdytoja. 1953 m. atbėgo į Palangą. 1954 – 1965 m. Romualdas Jablonskis mokėsi ir baigė Palangos vidurinę mokyklą,1965-1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį baigęs įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Studijuodamas 1968 metais Romualdas vedė Natali Kliučinskaitę.
1970 m. baigęs institutą pradėjo dirbti Šiaulių elektros tinkluose meistru relinės apsaugos ir automatikos tarnyboje.1971 pašauktas tarnauti sovietinėje armijoje, R. Jablonskis pravažiavo tuo pačiu traukinių maršrutu, kuriuo jo senelių šeima 1948 m. buvo ištremta į Charchatajų Irkutsko srityje prie Baikalo. Priešlėktuvinės radiolokacijos leitenanto tarnyba sovietinėje armijoje vyko už 88 km. nuo Čitos. 1972 metais pas Romualdą į Talembą atvyko gyventi ir žmona ,kur jiems gimė sūnus. Baigęs karinę prievolės tarnybą Rusijoje , R.Jablonskis su šeima grižo į Lietuvą, kur 1973-1979 metais dirbo Marijampolės rajono kolūkiuose energetiko ir vyriausiojo energetiko pareigose.

1980 metais Romualdas įsidarbino Klaipėdos valstybinės rajoninės elektrinės Palangos šilumos tiekimo sistemoje. Pradžioje dirbo elektrotechnikos meistru ,po to palaipsniui kilo pareigose ir 1984 metais buvo paskirtas Klaipėdos VRE Palangos rajoninės katilinės vadovu. Nuo 1984 metų Palangoje buvo labai intensyvus miesto infrastruktūros vystymasis. Per metus šilumos poreikis vidutiniškai padidėdavo po 6 MW instaliuotos galios. Intensyviai buvo statomi šilumos perdavimo tinklai tikslu užtikrinti naujų stambių objektų ,tokių kaip „Jūratės“ ir „Lino“ baseinų ir kitų šilumos poreikius.1988 metais katilinėje buvo pastatytas PTVM 30 vandens šildymo katilas.1987-1997 m. prie Palangos baro buvo prijungtos kitos Palangoje atskirai veikiančios katilinės su jų administracijomis ir aptarnaujančiu personalu.

1997-1998 m.- SP UAB „Klaipėdos energija“ Palangos filialo direktorius. 1998 – 2001 m.- SP UAB „Palangos šilumos tinklai" direktorius. Šiuo laikotarpiu tęsiama šilumos ūkio modernizacija, pakeisti nusidėvėję katilai 8-se katilinėse į naujus su distanciniu valdymu ir kontrole, o nereikalingi katilai demontuojami. Šventosios elektrodinė katilinė rekonstruota į dujinę. Siurbliams diegiamas dažnuminis valdymas.
2001- 2012 UAB Litesko filialo „Palangos šiluma“ direktorius. Pagal Litesko ir Palangos sutartį atliekamos didelės investicijos į Palangos šilumos ūkį. Daugiau kaip 200 elevatorinių šilumos punktų keičiami šiuolaikiniais su automatiniu valdymu. Rajoninėje katilinėje pastatytas medienos skiedros katilas su rekuperatorium dūmų valymui ir kondensacinei šilumai panaudoti. Rekuperatorius esamiems vandens šildymo katilams. Keičiamas garo katilas į vandens šildymo katilą. Šventosios miestelyje katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilų degiklius ir rekonstruojant pagalbinius įrenginius. Kita katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilus kondensaciniais ir įrengiamas biogranulių katilas. Keičiami magistraliniai ir kvartaliniai kanaliniai šilumos tinklai į šiuolaikinius bekanalius (su Europos Sąjungos lėšomis).

Už ilgametį ir sąžiningą darbą R. Jablonskis buvo apdovanotas LŠTA Tarybos padėkos raštu(2003m) ir Lietuvos energetikų garbės ženklu(2012m).2012 metais R. Jablonskis išėjo į užtarnautą poilsį. Hobis- bitininkystė.
Vaikai: sūnus Mindaugas(1972),dukra Nijolė( 1977), turi 6 anūkus.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Romualdas Jablonskis

2023-02-07T16:42:03Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:JablonskisR.jpg|200px|left]] Romualdas JABLONSKIS gimė 1947 m. balandžio mėn. 4 d. Kašučių dvaro sodyboje, Kretingos rajone. Tėvas Jurgis Jablonskis dirbo ūkvedžiu dvaruose, mama Stanislava Butkutė-Jablonskienė tapo Kašučių dvaro valdytoja. 1953 m. atbėgo į Palangą. 1954 – 1965 m. Romualdas Jablonskis mokėsi ir baigė Palangos vidurinę mokyklą,1965-1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį baigęs įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Studijuodamas 1968 metais Romualdas vedė Natali Kliučinskaitę.
1970 m. baigęs institutą pradėjo dirbti Šiaulių elektros tinkluose meistru relinės apsaugos ir automatikos tarnyboje.1971 pašauktas tarnauti sovietinėje armijoje, R. Jablonskis pravažiavo tuo pačiu traukinių maršrutu, kuriuo jo senelių šeima 1948 m. buvo ištremta į Charchatajų Irkutsko srityje prie Baikalo. Priešlėktuvinės radiolokacijos leitenanto tarnyba sovietinėje armijoje vyko už 88 km. nuo Čitos. 1972 metais pas Romualdą į Talembą atvyko gyventi ir žmona ,kur jiems gimė sūnus. Baigęs karinę prievolės tarnybą Rusijoje , R.Jablonskis su šeima grižo į Lietuvą, kur 1973-1979 metais dirbo Marijampolės rajono kolūkiuose energetiko ir vyriausiojo energetiko pareigose.

1980 metais Romualdas įsidarbino Klaipėdos valstybinės rajoninės elektrinės Palangos šilumos tiekimo sistemoje. Pradžioje dirbo elektrotechnikos meistru ,po to palaipsniui kilo pareigose ir 1984 metais buvo paskirtas Klaipėdos VRE Palangos rajoninės katilinės vadovu. Nuo 1984 metų Palangoje buvo labai intensyvus miesto infrastruktūros vystymasis. Per metus šilumos poreikis vidutiniškai padidėdavo po 6 MW instaliuotos galios. Intensyviai buvo statomi šilumos perdavimo tinklai tikslu užtikrinti naujų stambių objektų ,tokių kaip „Jūratės“ ir „Lino“ baseinų ir kitų šilumos poreikius.1988 metais katilinėje buvo pastatytas PTVM 30 vandens šildymo katilas.1987-1997 m. prie Palangos baro buvo prijungtos kitos Palangoje atskirai veikiančios katilnės su jų administracijomis ir aptarnaujančiu personalu.

1997-1998 m.- SP UAB „Klaipėdos energija“ Palangos filialo direktorius. 1998 – 2001 m.- SP UAB „Palangos šilumos tinklai" direktorius. Šiuo laikotarpiu tęsiama šilumos ūkio modernizacija, pakeisti nusidėvėję katilai 8-se katilinėse į naujus su distanciniu valdymu ir kontrole, o nereikalingi katilai demontuojami. Šventosios elektrodinė katilinė rekonstruota į dujinę. Siurbliams diegiamas dažnuminis valdymas.
2001- 2012 UAB Litesko filialo „Palangos šiluma“ direktorius. Pagal Litesko ir Palangos sutartį atliekamos didelės investicijos į Palangos šilumos ūkį. Daugiau kaip 200 elevatorinių šilumos punktų keičiami šiuolaikiniais su automatiniu valdymu. Rajoninėje katilinėje pastatytas medienos skiedros katilas su rekuperatorium dūmų valymui ir kondensacinei šilumai panaudoti. Rekuperatorius esamiems vandens šildymo katilams. Keičiamas garo katilas į vandens šildymo katilą. Šventosios miestelyje katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilų degiklius ir rekonstruojant pagalbinius įrenginius. Kita katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilus kondensaciniais ir įrengiamas biogranulių katilas. Keičiami magistraliniai ir kvartaliniai kanaliniai šilumos tinklai į šiuolaikinius bekanalius (su Europos Sąjungos lėšomis).

Už ilgametį ir sąžiningą darbą R. Jablonskis buvo apdovanotas LŠTA Tarybos padėkos raštu(2003m) ir Lietuvos energetikų garbės ženklu(2012m).2012 metais R. Jablonskis išėjo į užtarnautą poilsį. Hobis- bitininkystė.
Vaikai: sūnus Mindaugas(1972),dukra Nijolė( 1977), turi 6 anūkus.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Romualdas Jablonskis

2023-02-07T15:08:17Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:JablonskisR.jpg|200px|left]] Romualdas JABLONSKIS gimė 1947 m. balandžio mėn. 4 d. Kašučių dvaro sodyboje, Kretingos rajone. Tėvas Jurgis Jablonskis dirbo ūkvedžiu dvaruose, mama Stanislava Butkutė-Jablonskienė tapo Kašučių dvaro valdytoja. 1953 m. atbėgo į Palangą. 1954 – 1965 m. Romualdas Jablonskis mokėsi ir baigė Palangos vidurinę mokyklą,1965-1970 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultete, kurį baigęs įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Studijuodamas 1968 metais Romualdas vedė Natali Kučinskaitę.
1970 m. baigęs institutą pradėjo dirbti Šiaulių elektros tinkluose meistru relinės apsaugos ir automatikos tarnyboje.1971 pašauktas tarnauti sovietinėje armijoje, R. Jablonskis pravažiavo tuo pačiu traukinių maršrutu, kuriuo jo senelių šeima 1948 m. buvo ištremta į Charchatajų Irkutsko srityje prie Baikalo. Priešlėktuvinės radiolokacijos leitenanto tarnyba sovietinėje armijoje vyko už 88 km. nuo Čitos. 1972 metais pas Romualdą į Talembą atvyko gyventi ir žmona ,kur jiems gimė sūnus. Baigęs karinę prievolės tarnybą Rusijoje , R.Jablonskis su šeima grižo į Lietuvą, kur 1973-1979 metais dirbo Marijampolės rajono kolūkiuose energetiko ir vyriausiojo energetiko pareigose.

1980 metais Romualdas įsidarbino Klaipėdos valstybinės rajoninės elektrinės Palangos šilumos tiekimo sistemoje. Pradžioje dirbo elektrotechnikos meistru ,po to palaipsniui kilo pareigose ir 1984 metais buvo paskirtas Klaipėdos VRE Palangos rajoninės katilinės vadovu. Nuo 1984 metų Palangoje buvo labai intensyvus miesto infrastruktūros vystymasis. Per metus šilumos poreikis vidutiniškai padidėdavo po 6 MW instaliuotos galios. Intensyviai buvo statomi šilumos perdavimo tinklai tikslu užtikrinti naujų stambių objektų ,tokių kaip „Jūratės“ ir „Lino“ baseinų ir kitų šilumos poreikius.1988 metais katilinėje buvo pastatytas PTVM 30 vandens šildymo katilas.1987-1997 m. prie Palangos baro buvo prijungtos kitos Palangoje atskirai veikiančios katilnės su jų administracijomis ir aptarnaujančiu personalu.

1997-1998 m.- SP UAB „Klaipėdos energija“ Palangos filialo direktorius. 1998 – 2001 m.- SP UAB „Palangos šilumos tinklai" direktorius. Šiuo laikotarpiu tęsiama šilumos ūkio modernizacija, pakeisti nusidėvėję katilai 8-se katilinėse į naujus su distanciniu valdymu ir kontrole, o nereikalingi katilai demontuojami. Šventosios elektrodinė katilinė rekonstruota į dujinę. Siurbliams diegiamas dažnuminis valdymas.
2001- 2012 UAB Litesko filialo „Palangos šiluma“ direktorius. Pagal Litesko ir Palangos sutartį atliekamos didelės investicijos į Palangos šilumos ūkį. Daugiau kaip 200 elevatorinių šilumos punktų keičiami šiuolaikiniais su automatiniu valdymu. Rajoninėje katilinėje pastatytas medienos skiedros katilas su rekuperatorium dūmų valymui ir kondensacinei šilumai panaudoti. Rekuperatorius esamiems vandens šildymo katilams. Keičiamas garo katilas į vandens šildymo katilą. Šventosios miestelyje katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilų degiklius ir rekonstruojant pagalbinius įrenginius. Kita katilinė pilnai automatizuojama pakeičiant katilus kondensaciniais ir įrengiamas biogranulių katilas. Keičiami magistraliniai ir kvartaliniai kanaliniai šilumos tinklai į šiuolaikinius bekanalius (su Europos Sąjungos lėšomis).

Už ilgametį ir sąžiningą darbą R. Jablonskis buvo apdovanotas LŠTA Tarybos padėkos raštu(2003m) ir Lietuvos energetikų garbės ženklu(2012m).2012 metais R. Jablonskis išėjo į užtarnautą poilsį. Hobis- bitininkystė.
Vaikai: sūnus Mindaugas(1972),dukra Nijolė( 1977), turi 6 anūkus.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Gintautas Tulaba

2023-02-07T12:29:31Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Tulaba.jpg|200px|left]]
Gintautas TULABA gimė 1946 m. liepos 24 d. Lazdijų rajone, Šventežerio valsčiuje, Barčių kaime prie Dusios ežero ūkininkų Antano Tulabos (1904-1988) ir Anelės Babarskaitės Tulabienės (1904-1961)šeimoje. Tėvas buvo pažangus ūkininkas, nagingas statybininkas, stalius, domėjosi ir praktikavo sodininkyste ir bitininkyste. Motina, ūkininkų dukra, baigė Belvederio aukštesniąją pienininkystės mokyklą, dirbo Seirijų miestelio pieninės meistre. Šeimoje augo 5 vaikai.

G.Tulaba baigė Lazdijų rajono Barčių pradinę mokyklą, mokėsi Teizininkų septynmetėje mokykloje, baigė Šventežerio vidurinės mokyklos 8 klases ir įstojo į Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumą,kurį ir baigė 1965 m.Nuo 1965 iki 1968 metų tarnavo tarybinėje armijoje.Po tarnybos armijoje įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos ekonomikos institutą,kurį baigė 1972 m. ir įgijo ekonomisto kvalifikaciją. Dirbo keliuose Lazdijų rajono ūkiuose vyriausiojo ekonomisto pareigose. 1977 rugsėjo mėn. buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos Planavimo finansų skyriaus viršininku. 1980 m. buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotoju. 1986 m. išrinktas Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju – plano komisijos pirmininku. Šiose pareigose dirbo iki Nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos tarnybos vyriausiuoju specialistu, 1992 m. paskirtas šios tarnybos vadovu, tose pareigose dirbo iki 1996 metų. Tada įsidarbino privačioje statybos darbų firmoje darbų vykdytoju.

2001 m. spalio 01 d. buvo paskirtas UAB Lazdijų šiluma direktoriumi, šiose pareigose dirbo iki 2009 m. birželio 23 d. iki išėjimo į pensiją. G. Tulabai vadovaujant UAB „Lazdijų šiluma“ buvo atlikta daug svarbių darbų sutvarkant šilumos ūkio ir Lazdijų ir Veisiejų miestuose esančią infrastruktūrą. Katilinėse nuo skysto kuro (mazuto ir skalūno alyvos) deginimo garo katiluose buvo pereita prie medienos drožlių deginimo vandens šildymo katiluose. Nuo 2003 metų bendrovės katilinėse deginamas tik biokuras. Tam tikslui buvo įdiegta biokuro ruošimo technologija: medienos smulkintuvai, miškavežiai, kita reikalinga technika, statinių rekonstrukcija ,jų pritaikymas medienos kuro laikymui, personalo apmokymas. Šio projekto įgyvendinimas leido sumažinti šilumos gamybos savikainą. Taip pat buvo modernizuoti Lazdijų rajono šilumos punktai pastatuose, panaikintos neekonomiškos grupinės boilerinės, rekonstruoti šilumos tinklų vamzdynai. Šių projektų įgyvendinimui didelę dalį išlaidų kompensavo Europos Sąjungos finansinė parama. Visa tai leido sustiprinti bendrovės UAB Lazdijų šiluma ekonominę situaciją, buvo padėti pagrindai patikimam šilumos tiekimui ir bendrovės ekonomikos augimui.

Už sėkmingą darbą vadovaujant UAB Lazdijų šiluma G.Tulaba apdovanotas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Lazdijų rajono savivaldybės padėkos raštais.
G.Tulaba vedė 1972 m., žmona Marytė Taletavičiūtė Tulabienė, 1984 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą, profesionali buhalterė. Tulabos išaugino du vaikus. Sūnus Aivaras baigė Kauno technologijos universitetą, dirba Lazdijų savivaldybėje. Dukra Violeta baigė Vilniaus universitetą, dirba „Sodra“ Vilniaus skyriuje. Turi keturis anūkus. Šiuo metu G. Tulaba gyvena Druskininkuose, mėgemiausias hobis- žvejyba.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Gintautas Tulaba

2023-02-07T11:10:04Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Tulaba.jpg|200px|left]]
Gintautas TULABA gimė 1946 m. liepos 24 d. Lazdijų rajone, Šventežerio valsčiuje, Barčių kaime prie Dusios ežero ūkininkų Antano Tulabos (1904-1988) ir Anelės Babarskaitės Tulabienės (1904-1961)šeimoje. Tėvas buvo pažangus ūkininkas, nagingas statybininkas, stalius, domėjosi ir praktikavo sodininkyste ir bitininkyste. Motina, ūkininkų dukra, baigė Belvederio aukštesniąją pienininkystės mokyklą, dirbo Seirijų miestelio pieninės meistre. Šeimoje augo 5 vaikai.

G.Tulaba baigė Lazdijų rajono Barčių pradinę mokyklą, mokėsi Teizininkų septynmetėje mokykloje, baigė Šventežerio vidurinės mokyklos 8 klases ir įstojo į Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumą,kurį ir baigė 1965 m.Nuo 1965 iki 1968 metų tarnavo tarybinėje armijoje.Po tarnybos armijoje įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos ekonomikos institutą,kurį baigė 1972 m. baigė ir įgijo ekonomisto kvalifikaciją. Dirbo keliuose Lazdijų rajono ūkiuose vyriausiojo ekonomisto pareigose. 1977 rugsėjo mėn. buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos Planavimo finansų skyriaus viršininku. 1980 m. buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotoju. 1986 m. išrinktas Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju – plano komisijos pirmininku. Šiose pareigose dirbo iki Nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos tarnybos vyriausiuoju specialistu, 1992 m. paskirtas šios tarnybos vadovu, tose pareigose dirbo iki 1996 metų. Tada įsidarbino privačioje statybos darbų firmoje darbų vykdytoju.

2001 m. spalio 01 d. buvo paskirtas UAB Lazdijų šiluma direktoriumi, šiose pareigose dirbo iki 2009 m. birželio 23 d. iki išėjimo į pensiją. G. Tulabai vadovaujant UAB „Lazdijų šiluma“ buvo atlikta daug svarbių darbų sutvarkant šilumos ūkio ir Lazdijų ir Veisiejų miestuose esančią infrastruktūrą. Katilinėse nuo skysto kuro (mazuto ir skalūno alyvos) deginimo garo katiluose buvo pereita prie medienos drožlių deginimo vandens šildymo katiluose. Nuo 2003 metų bendrovės katilinėse deginamas tik biokuras. Tam tikslui buvo įdiegta biokuro ruošimo technologija: medienos smulkintuvai, miškavežiai, kita reikalinga technika, statinių rekonstrukcija ,jų pritaikymas medienos kuro laikymui, personalo apmokymas. Šio projekto įgyvendinimas leido sumažinti šilumos gamybos savikainą. Taip pat buvo modernizuoti Lazdijų rajono šilumos punktai pastatuose, panaikintos neekonomiškos grupinės boilerinės, rekonstruoti šilumos tinklų vamzdynai. Šių projektų įgyvendinimui didelę dalį išlaidų kompensavo Europos Sąjungos finansinė parama. Visa tai leido sustiprinti bendrovės UAB Lazdijų šiluma ekonominę situaciją, buvo padėti pagrindai patikimam šilumos tiekimui ir bendrovės ekonomikos augimui.

Už sėkmingą darbą vadovaujant UAB Lazdijų šiluma G.Tulaba apdovanotas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Lazdijų rajono savivaldybės padėkos raštais.
G.Tulaba vedė 1972 m., žmona Marytė Taletavičiūtė Tulabienė, 1984 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą, profesionali buhalterė. Tulabos išaugino du vaikus. Sūnus Aivaras baigė Kauno technologijos universitetą, dirba Lazdijų savivaldybėje. Dukra Violeta baigė Vilniaus universitetą, dirba „Sodra“ Vilniaus skyriuje. Turi keturis anūkus. Šiuo metu G. Tulaba gyvena Druskininkuose, mėgemiausias hobis- žvejyba.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Gintautas Tulaba

2023-01-30T10:01:36Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Tulaba.jpg|200px|left]
Gintautas TULABA gimė 1946 m. liepos 24 d. Lazdijų rajone, Šventežerio valsčiuje, Barčių kaime prie gražaus Dusios ežero ūkininkų Antano Tulabos (1904-1988) ir Anelės Babarskaitės Tulabienės (1904-1961)šeimoje. Tėvas buvo pažangus ūkininkas,nagingas statybininkas,stalius,domėjosi ir praktikavo sodininkyste ir bitininkyste.Motina, ūkininkų dukra, baigė Belvederio aukštesniąją pienininkystės mokyklą dirbo Seirijų miestelio pieninės meistre.Šeimoje augo 5 vaikai.

G.Tulaba baigė Lazdijų rajono Barčių pradinę mokyklą, mokėsi Teizininkų septynmetėje mokykloje ir baigė Šventežerio vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Vilniuje buhalterinės apskaitos žemės ūkio technikumą, nuo 1965 iki 1968 metų tarnavo tarybinėje armijoje. 1972 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos ekonomikos institutą ir įgijo ekonomisto kvalifikaciją. Dirbo keliuose Lazdijų rajono ūkiuose vyriausiojo ekonomisto pareigose. 1977 rugsėjo mėn.buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos planavimo finansų skyriaus viršininku. 1980 m.buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotoju. 1986 m. išrinktas Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju – plano komisijos pirmininku. Šiose pareigose dirbo iki nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos tarnybos vyriausiuoju specialistu, 1992 m. paskirtas šios tarnybos vadovu, tose pareigose dirbo iki 1996 metų. Tais pačiais metais atleistas iš Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos tarnybos vadovo pareigų pagal etatų mažinimą ir įsidarbino privačioje statybos darbų firmoje darbų vykdytoju.

2001 m. spalio 01 d. buvo paskirtas UAB Lazdijų šiluma direktoriumi, šiose pareigose dirbo iki 2009 m. birželio 23 d. iki išėjimo į pensiją. G. Tulabai vadovaujant UAB „Lazdijų šiluma“ buvo atlikta daug svarbių darbų sutvarkant šilumos ūkio ir Lazdijų ir Veisiejų miestuose esančią infrastruktūrą. Katilinėse nuo skysto kuro (mazuto ir skalūno alyvos) deginimo garo katiluose buvo pereita prie medienos drožlių deginimo vandens šildymo katiluose Nuo 2003 metų bendrovės katilinėse deginamas tik biokuras.Tam tikslui buvo įdiegta biokuro ruošimo technologija: medienos smulkintuvai, miškavežiai, kita reikalinga technika, statinių rekonstrukcija ,jų pritaikymas medienos kuro laikymui, personalo apmokymas.Šio projekto įgyvendinimas leido sumažinti šilumos gamybos savikainą.Taip pat buvo modernizuoti Lazdijų rajono šilumos punktai pastatuose, panaikintos neekonomiškos grupinės boilerinės,rekonstruoti šilumos tinklų vamzdynai.Šių projektų įgyvendinimui didelę dalį išlaidų kompensavo Europos Sąjungos finansinė parama .Visa tai leido sustiprinti bendrovės UAB Lazdijų šiluma ekonominę situaciją, buvo padėti pagrindai nepertraukiamam šilumos tiekimui ir bendrovės ekonomikos augimui.

Už sėkmingą darbą vadovaujant UAB Lazdijų šiluma G.Tulaba apdovanotas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Lazdijų rajono savivaldybės padėkos raštais.
G.Tulaba vedė 1972 m., žmona Marytė Taletavičiūtė Tulabienė, 1984 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą, profesionali buhalterė.M irG TulabosIšauginodu vaikus. Sūnus Aivaras baigė Kauno technologijos universitetą, dirba Lazdijų savivaldybėje. Dukra Violeta baigė Vilniaus universitetą dirba „Sodra“ Vilniaus skyriuje. Turi keturis anūkus. Šiuo metu G. Tulaba gyvena Vilniuje, didžiausias hobis- žvejyba.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Gintautas Tulaba

2023-01-30T09:50:48Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Tulaba.jpg|200px|left]]
Gintautas TULABA gimė 1946 m. liepos 24 d. Lazdijų rajone, Šventežerio valsčiuje, Barčių kaime prie gražaus Dusios ežero ūkininkų Antano Tulabos (1904-1988) ir Anelės Babarskaitės Tulabienės (1904-1961)šeimoje. Tėvas buvo pažangus ūkininkas,nagingas statybininkas,stalius,domėjosi ir praktikavo sodininkyste ir bitininkyste.Motina, ūkininkų dukra, baigė Belvederio aukštesniąją pienininkystės mokyklą dirbo Seirijų miestelio pieninės meistre.Šeimoje augo 5 vaikai.
G. Tulaba baigė Lazdijų rajono Barčių pradinę mokyklą, mokėsi Teizininkų septynmetėje mokykloje ir baigė Šventežerio vidurinę mokyklą. 1965 m. baigė Vilniuje buhalterinės apskaitos žemės ūkio technikumą, nuo 1965 iki 1968 metų tarnavo tarybinėje armijoje. 1972 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos ekonomikos institutą ir įgijo ekonomisto kvalifikaciją. Dirbo keliuose Lazdijų rajono ūkiuose vyriausiojo ekonomisto pareigose. 1977 rugsėjo mėn.buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos planavimo finansų skyriaus viršininku. 1980 m.buvo paskirtas Lazdijų rajono Žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotoju. 1986 m. išrinktas Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju – plano komisijos pirmininku. Šiose pareigose dirbo iki nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos tarnybos vyriausiuoju specialistu, 1992 m. paskirtas šios tarnybos vadovu, tose pareigose dirbo iki 1996 metų. Tais pačiais metais atleistas iš Lazdijų rajono savivaldybės aplinkos apsaugos tarnybos vadovo pareigų pagal etatų mažinimą ir įsidarbino privačioje statybos darbų firmoje darbų vykdytoju.
2001 m. spalio 01 d. buvo paskirtas UAB Lazdijų šiluma direktoriumi, šiose pareigose dirbo iki 2009 m. birželio 23 d. iki išėjimo į pensiją. G. Tulabai vadovaujant UAB „Lazdijų šiluma“ buvo atlikta daug svarbių darbų sutvarkant šilumos ūkio ir Lazdijų ir Veisiejų miestuose esančią infrastruktūrą. Katilinėse nuo skysto kuro (mazuto ir skalūno alyvos) deginimo garo katiluose buvo pereita prie medienos drožlių deginimo vandens šildymo katiluose Nuo 2003 metų bendrovės katilinėse deginamas tik biokuras.Tam tikslui buvo įdiegta biokuro ruošimo technologija: medienos smulkintuvai, miškavežiai, kita reikalinga technika, statinių rekonstrukcija ,jų pritaikymas medienos kuro laikymui, personalo apmokymas.Šio projekto įgyvendinimas leido sumažinti šilumos gamybos savikainą.Taip pat buvo modernizuoti Lazdijų rajono šilumos punktai pastatuose, panaikintos neekonomiškos grupinės boilerinės,rekonstruoti šilumos tinklų vamzdynai.Šių projektų įgyvendinimui didelę dalį išlaidų kompensavo Europos Sąjungos finansinė parama .Visa tai leido sustiprinti bendrovės UAB Lazdijų šiluma ekonominę situaciją, buvo padėti pagrindai nepertraukiamam šilumos tiekimui ir bendrovės ekonomikos augimui.
Už sėkmingą darbą vadovaujantUAB Lazdijų šiluma G.Tulaba apdovanotas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ir Lazdijų rajono savivaldybės padėkos raštais.
G. Tulaba vedė 1972 m., žmona Marytė Taletavičiūtė Tulabienė, 1984 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Ekonomikos fakultetą, profesionali buhalterė.M irG TulabosIšauginodu vaikus. Sūnus Aivaras baigė Kauno technologijos universitetą, dirba Lazdijų savivaldybėje. Dukra Violeta baigė Vilniaus universitetą dirba „Sodra“ Vilniaus skyriuje. Turi keturis anūkus. Šiuo metu G. Tulaba gyvena Vilniuje, didžiausias hobis- žvejyba.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Antanas Krilavičius

2023-01-23T17:43:39Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Krilavičius.jpg|200px|left]]
Antanas KRILAVIČIUS gimė 1950-03-24 Prienų raj. Balbieriškio gyvenvietėje kolūkio darbininkų Antano
Krilavičiaus (1923-2015) ir Onutės Krilavičienės (1927-1992) šeimoje. Be Antano, šeimoje dar augo vyresnė
sesuo Regina ir jaunesnis brolis Laimutis.

1957-1968 m. Antanas mokėsi Balbieriškio vidurinėje mokykloje, 1968-1974 m. studijavo Kauno politechnikos
instituto Mechanikos fakultete, kurį baigęs įgijo šiluminės technikos inžinieriaus kvalifikaciją. 1974 m. pradėjo
dirbti Alytaus šilumos tinkluose, Alytaus rajoninėje katilinėje pamainos vyresnio meistro pareigose. 1975 m. dirbo
vyresniuoju inžinieriumi konstruktoriumi, vėliau tais pat metais buvo perkeltas dirbti į pamainos vyresniojo meistro
pareigas. 1976-1979 m. dirbo Alytaus šilumos tinklų dispečeriu, o nuo 1979 m. - katilų ūkio tarnybos
viršininku. 1981-1982 m. katilinės vyresniojo meistro pareigose, 1982-1983 metais Alytaus šilumos tinklų baro
meistru. Nuo 1983 iki 1994 m. dirbo Alytaus šilumos tinklų Alytaus rajono viršininku. Dirbdamas šiose pareigose
aktyviai prisidėjo prie PTVM-50 vandens šildymo katilo modernizacijos, perkeliant konvektyvinį pluoštą į
nusileidimo šachtą, taip buvo padidintas katilo našumas ir pagerintos katilo eksploatavimo sąlygos.1994- 1997 m. dirbo
Alytaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotoju socialiniams klausimams. 1997-2001 m. buvo SPAB Alytaus
šilumos tinklai valdybos narys, generalinio direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2001 iki 2016 metų dirbo UAB
„Litesko“ filialo „ Alytaus energija“ direktoriaus pavaduotoju, komercijos direktoriumi. Šiuo periodu Alytaus
rajoninėje katilinėje buvo sumontuotas 9,2 MW elektros generatorius, leidęs padidinti katilinės našumą, o vietoje
neekonomiško vandens šildymo katilo, kūrenamo mazutu ir dujomis, pradėjo veikti moderni 6 MW el. galios ir
14 MW šilumos galios biokogeneracinė jėgainė, įdiegtas pažangus klientų aptarnavimo centras.
Antanas visose pareigose buvo darbštus, atsakingas už pavestą darbą. Už gerą darbą 2010 m. buvo apdovanotas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Padėkos raštu, o 2017 m. Lietuvos energetikų Garbės ženklu.
2016 m. spalio 17 d. po 42 metų darbo Lietuvos energetikoje, išėjo į užtarnautą poilsį.

Su žmona Jūrate (g.1950) užaugino du sūnus: Tomą (1974) VDU mokslų dr., informatikos profesorių ir Kęstutį (1978)
muzikantą, renginių organizatorių. Turi anūką Joną.

Parengė Vytautas Stasiūnas

Kęstutis Zinys

2023-01-23T17:26:52Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Zinys.jpg|150px|left]]
KĘSTUTIS ZINIS gimė 1942 m. balandžio 7 d. Žibartonių k.,Krekenavos vls., Panevežio aps. 1949-1961 m.mokėsi Panevėžio vidurinėje mokykloje. 1967 m. baigė Kauno politechnikos institutą, elektros pavarų ir pramonės įrenginių automatizavimo specialybę ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1967-1968m. dirbo Tauragės keramikos gamykloje tarnybos viršininku, 1968-1970 m.- Alytaus medvilnės kombinato automatizavimo cecho viršininku. 1970-1972 m.tarnavo armijoje.Alytaus šilumos tinkluose dirbo nuo 1972m.rugpjūčio mėn.,pradžioje vyresniuoju meistru,po to 1972-1981 m. matavimų derinimo ir elektros ūkio tarnybos viršininku, 1981-1982 m.vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, 1982-1998m.direktoriaus pavaduotoju.1998m.lapkričio 1 d įkūrus SPAB Alytaus šilumos tinklų remonto darbų filialą, paskirtas šio filialo direktoriumi.2001-2002 m.buvo UAB ‘‘Litesko ‘‘ filialo ‘‘Alytaus energija‘‘ technikos direktoriaus pavaduotojas.2002m gegužės 15 d išėjo į užtarnautą poilsį.Būdamas pensijoje dar 2004-2009 m. dirbo UAB ‘‘Graanul Invest‘‘ vyriausiu energetiku.Visose pareigose sąžiningai vykdė jam pavestus darbus,nuolat buvo keliamas į aukštesnes pareigas.
Buvo be galo žingeidus savo specialybės klausimuose ,tap pat domėjosi istorija,filosofija, politika,sportu , buvo aktyvus teniso žaidėjas, dalyvavo įvairiuose turnyruose, taip pat mėgo žaisti šachmatais, laisvu laiku nuolat tobulino anglų kalbos žinias. Jis buvo autoritetas savo bendradarbiams, kolegoms, draugams.Pasižymėjo tokiomis asmeninėmis savybemis kaip sąžiningumas, darbstumas, geranoriškumas.
Su žmona Janina Ziniene (1945-2017) , buhaltere, uzaugino 2 sūnus : Svajūną ( 1967 ) ir Giedrių ( 1972 ), susilaukė vienos anūkės Miglės ( 1997 ). Mirė Kęstutis 2012 metais,palaidotas Alytaus raj.Užupių kapinėse, palikdamas atmintyje ryškų pėdsaką artimiesiems,bendradarbiams, bei visiems jį pažinojusiems.
Biografiją parengė
Vytautas Stasiūnas

Kęstutis Zinys

2023-01-23T17:25:10Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Zinys.jpg|150px|left]]
KĘSTUTIS ZINIS gimė 1942 m. balandžio 7 d. Žibartonių k.,Krekenavos vls., Panevežio aps. 1949-1961 m.mokėsi Panevėžio vidurinėje mokykloje. 1967 m. baigė Kauno politechnikos institutą, elektros pavarų ir pramonės įrenginių automatizavimo specialybę ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1967-1968m. dirbo Tauragės keramikos gamykloje tarnybos viršininku, 1968-1970 m.- Alytaus medvilnės kombinato automatizavimo cecho viršininku. 1970-1972 m.tarnavo armijoje.Alytaus šilumos tinkluose dirbo nuo 1972m.rugpjūčio men.,pradžioje vyresniuoju meistru,po to 1972-1981 m. matavimų derinimo ir elektros ūkio tarnybos viršininku, 1981-1982 m.vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, 1982-1998m.direktoriaus pavaduotoju.1998m.lapkričio 1 d įkūrus SPAB Alytaus šilumos tinklų remonto darbų filialą, paskirtas šio filialo direktoriumi.2001-2002 m.buvo UAB ‘‘Litesko ‘‘ filialo ‘‘Alytaus energija‘‘ technikos direktoriaus pavaduotojas.2002m gegužės 15 d išėjo į užtarnautą poilsį.Būdamas pensijoje dar 2004-2009 m. dirbo UAB ‘‘Graanul Invest‘‘ vyriausiu energetiku.Visose pareigose sąžiningai vykdė jam pavestus darbus,nuolat buvo keliamas į aukštesnes pareigas.
Buvo be galo žingeidus savo specialybės klausimuose ,tap pat domėjosi istorija,filosofija, politika,sportu , buvo aktyvus teniso žaidėjas, dalyvavo įvairiuose turnyruose, taip pat mėgo žaisti šachmatais, laisvu laiku nuolat tobulino anglų kalbos žinias. Jis buvo autoritetas savo bendradarbiams, kolegoms, draugams.Pasižymėjo tokiomis asmeninėmis savybemis kaip sąžiningumas, darbstumas, geranoriškumas.
Su žmona Janina Ziniene (1945-2017) , buhaltere, uzaugino 2 sūnus : Svajūną ( 1967 ) ir Giedrių ( 1972 ), susilaukė vienos anūkės Miglės ( 1997 ). Mirė Kęstutis 2012 metais,palaidotas Alytaus raj.Užupių kapinėse, palikdamas atmintyje ryškų pėdsaką artimiesiems,bendradarbiams, bei visiems jį pažinojusiems.
Biografiją parengė
Vytautas Stasiūnas

Kęstutis Zinys

2023-01-23T14:00:36Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Zinys.jpg|150px|left]]
Kęstutis Zinis gimė 1942 m. balandžio 7 d. Žibartonių k.,Krekenavos vls., Panevežio aps. 1949-1961 m.mokėsi Panevėžio vidurinėje mokykloje. 1967 m. baigė Kauno politechnikos institutą, elektros pavarų ir pramonės įrenginių automatizavimo specialybę ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1967-1968m. dirbo Tauragės keramikos gamykloje tarnybos viršininku, 1968-1970 m.- Alytaus medvilnės kombinato automatizavimo cecho viršininku, 1970-1972 m.tarnavo armijoje.Alytaus šilumos tinkluose dirbo nuo 1972m.rugpjūčio men. vyr. meistru.1972-1981 m.dirbo matavimų derinimo ir elektros ūkio gamybinės tarnybos viršininku, 1981-1982 m.-vyr .inžinieriaus pavaduotoju, 1982-1998m.-direktoriaus pavaduotoju.1998m.lapkričio 1 d įkūrus SPAB Alytaus šilumos tinklų remonto darbų filialą, paskirtas šio filialo direktoriumi.2001-2002 m.buvo UAB ‘‘Litesko ‘‘ filialo ‘‘Alytaus energija‘‘ technikos direktoriaus pavaduotojas.2002m gegužės 15 d išėjo į pensiją. Nuo 2004-2009 m. dirbo UAB ‘‘Graanul Invest‘‘ vyr.energetiku.
Buvo be galo žingeidus , domėjosi istorija,filosofija, politika,sportu , buvo aktyvus teniso zaidėjas, dalyvavo įvairiuose turnyruose, taip pat mėgo zaisti šachmatais, laisvu laiku nuolat tobulino anglų kalbos žinias. Jis buvo autoritetas savo bendradarbiams, kolegoms, draugams.Pasižymėjo tokiomis asmeninėmis savybemis kaip sąžiningumas, darbstumas, geranoriškumas.
Su žmona Janina Ziniene (1945-2017) , buhaltere, uzaugino 2 sūnus : Svajūną ( 1967 ) ir Giedrių ( 1972 ), susilaukė vienos anūkės Miglės ( 1997 ). Mire 2012 metais, palikdamas atmintyje ryškų pėdsaką artimiesiems bei jį pažinojusiems.

Antanas Krilavičius

2023-01-17T11:25:51Z

78.61.157.210:

[[Vaizdas:Krilavičius.jpg|200px|left]]
Antanas KRILAVIČIUS gimė 1950-03-24 Prienų raj. Balbieriškio gyvenvietėje kolūkio darbininkų Antano
Krilavičiaus (1923-2015) ir Onutės Krilavičienės (1927-1992) šeimoje. Be Antano, šeimoje dar augo vyresnė
sesuo Regina ir jaunesnis brolis Laimutis.

1957-1968 m. Antanas mokėsi Balbieriškio vidurinėje mokykloje, 1968-1974 studijavo Kauno politechnikos
instituto Mechanikos fakultete, kurį baigęs įgijo šiluminės technikos inžinieriaus kvalifikaciją . 1974 m pradėjo
dirbti Alytaus šilumos tinkluose, Alytaus rajoninėje katilinėje pamainos vyresnio meistro pareigose. 1975 dirbo
vyresniuoju inžinieriumi konstruktoriumi, vėliau tais pat metais buvo perkeltas dirbti į pamainos vyresniojo meistro
pareigas. 1976-1979 dirbo Alytaus šilumos tinklų dispečeriu, o nuo 1979 m.-katilų ūkio tarnybos
viršininku. 1981-1982 katilinės vyresniojo meistro pareigose, 1982-1983 metais Alytaus šilumos tinklų baro
meistru. Nuo 1983 iki 1994 dirbo Alytaus šilumos tinklų Alytaus rajono viršininku. Dirbdamas šiose pareigose
aktyviai prisidėjo prie PTVM-50 vandens šildymo katilo modernizacijos, perkeliant konvektyvinį pluoštą į
nusileidimo šachtą, taip buvo padidintas katilo našumas ir pagerintos katilo eksploatavimo sąlygos.1994- 1997 m. dirbo
Alytaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotoju socialiniams klausimams. 1997-2001 buvo SPAB Alytaus
šilumos tinklai valdybos narys, generalinio direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2001 iki 2016 metų dirbo UAB
„Litesko“ filialo „ Alytaus energija“ direktoriaus pavaduotoju, komercijos direktoriumi. Šiuo periodu Alytaus
rajoninėje katilinėje buvo sumontuotas 9,2 MW elektros generatorius, leidęs padidinti katilinės našumą, o vietoje
neekonomiško vandens šildymo katilo, kūrenamo mazutu ir dujomis, pradėjo veikti moderni 6 MW el. galios ir
14MW šilumos galios biokogeneracinė jėgainė, įdiegtas pažangus klientų aptarnavimo centras.
Antanas visose pareigose buvo darbštus,atsakingas už pavestą darbą.Už gerą dąrbą 2010 m. buvo apdovanotas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos Padėkos raštu,o 2017 m. Lietuvos energetikų Garbės ženklu.
2016 m. spalio 17 d. po 42 metų darbo Lietuvos energetikoje,išėjo į užtarnautą poilsį.

Su žmona Jūrate (g.1950) užaugino du sūnus: Tomą (1974) VDU m.dr.informatikos profesorių ir Kęstutį (1978)
muzikantą, renginių organizatorių. Turi anūką Joną.

Parengė Vytautas Stasiūnas