Alfridas Razma - Versijų istorija

Vytmiskinis 11:00, 7 vasario 2023

2023-02-07T11:00:22Z

← Ankstesnė versija		11:00, 7 vasario 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Razma.jpg\|200px\|left]] ~~[[Vaizdas:RazmaA.jpg\|200px\|right]]~~		[[Vaizdas:Razma.jpg\|200px\|left]]

	RAZMA Alfridas gimė 1945 m. spalio 10 d. Žvirblaičių k., Plungės r. Tėvas Konstantinas Razma, kalvis, kaimo pobūvių muzikantas. Motina Adelė Zabitytė, namų šeimininkė. 1948 m. visa šeima persikėlė gyventi į Plungę, buvusio vienuolyno patalpas. 1952 m. Alfridas pradėjo lankyti Plungės vidurinę mokyklą, kurią baigė 1963 m. Paskutines-dešimtą ir vienuoliktą klases mokėsi rekonstruotuose grafo Oginskio rūmuose. Mokykloje mokslas sekėsi gerai, ypač matematika ir fizika. Besimokydamas lankė fizikų būrelį ir čia sukonstravo savo pirmąjį radijo imtuvą. Baigiamosiose klasėse įsigijo kino mechaniko specialybę. 1964 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, kurį baigė 1969 m., įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (specialybė-elektros sistemos ir tinklai). Besimokydamas institute dainavo ir šoko KPI studentų dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas". Su juo teko daug koncertuoti Lietuvoje, Maskvoje, užsienyje.		RAZMA Alfridas gimė 1945 m. spalio 10 d. Žvirblaičių k., Plungės r. Tėvas Konstantinas Razma, kalvis, kaimo pobūvių muzikantas. Motina Adelė Zabitytė, namų šeimininkė. 1948 m. visa šeima persikėlė gyventi į Plungę, buvusio vienuolyno patalpas. 1952 m. Alfridas pradėjo lankyti Plungės vidurinę mokyklą, kurią baigė 1963 m. Paskutines-dešimtą ir vienuoliktą klases mokėsi rekonstruotuose grafo Oginskio rūmuose. Mokykloje mokslas sekėsi gerai, ypač matematika ir fizika. Besimokydamas lankė fizikų būrelį ir čia sukonstravo savo pirmąjį radijo imtuvą. Baigiamosiose klasėse įsigijo kino mechaniko specialybę. 1964 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, kurį baigė 1969 m., įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (specialybė-elektros sistemos ir tinklai). Besimokydamas institute dainavo ir šoko KPI studentų dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas". Su juo teko daug koncertuoti Lietuvoje, Maskvoje, užsienyje.
16 eilutė:		16 eilutė:

	Parengė Vytautas Miškinis		Parengė Vytautas Miškinis

			[[Vaizdas:RazmaA.jpg\|300px\|leftt]]

Vytmiskinis 15:34, 16 gruodžio 2022

2022-12-16T15:34:00Z

← Ankstesnė versija		15:34, 16 gruodžio 2022 versija
3 eilutė:		3 eilutė:
	RAZMA Alfridas gimė 1945 m. spalio 10 d. Žvirblaičių k., Plungės r. Tėvas Konstantinas Razma, kalvis, kaimo pobūvių muzikantas. Motina Adelė Zabitytė, namų šeimininkė. 1948 m. visa šeima persikėlė gyventi į Plungę, buvusio vienuolyno patalpas. 1952 m. Alfridas pradėjo lankyti Plungės vidurinę mokyklą, kurią baigė 1963 m. Paskutines-dešimtą ir vienuoliktą klases mokėsi rekonstruotuose grafo Oginskio rūmuose. Mokykloje mokslas sekėsi gerai, ypač matematika ir fizika. Besimokydamas lankė fizikų būrelį ir čia sukonstravo savo pirmąjį radijo imtuvą. Baigiamosiose klasėse įsigijo kino mechaniko specialybę. 1964 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, kurį baigė 1969 m., įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (specialybė-elektros sistemos ir tinklai). Besimokydamas institute dainavo ir šoko KPI studentų dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas". Su juo teko daug koncertuoti Lietuvoje, Maskvoje, užsienyje.		RAZMA Alfridas gimė 1945 m. spalio 10 d. Žvirblaičių k., Plungės r. Tėvas Konstantinas Razma, kalvis, kaimo pobūvių muzikantas. Motina Adelė Zabitytė, namų šeimininkė. 1948 m. visa šeima persikėlė gyventi į Plungę, buvusio vienuolyno patalpas. 1952 m. Alfridas pradėjo lankyti Plungės vidurinę mokyklą, kurią baigė 1963 m. Paskutines-dešimtą ir vienuoliktą klases mokėsi rekonstruotuose grafo Oginskio rūmuose. Mokykloje mokslas sekėsi gerai, ypač matematika ir fizika. Besimokydamas lankė fizikų būrelį ir čia sukonstravo savo pirmąjį radijo imtuvą. Baigiamosiose klasėse įsigijo kino mechaniko specialybę. 1964 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, kurį baigė 1969 m., įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (specialybė-elektros sistemos ir tinklai). Besimokydamas institute dainavo ir šoko KPI studentų dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas". Su juo teko daug koncertuoti Lietuvoje, Maskvoje, užsienyje.

	1969 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti Klaipėdos politechnikume dėstytoju. Dirbdamas ten užsirekomendavo kaip geras specialistas ir buvo apdovanotas Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos garbės raštais bei medaliais. 1976 m. laimėjęs konkursą pradėjo dirbti Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų kultūros institute scenos technikos ir technologijos dėstytoju. Nuo 1978 m. — Klaipėdos elektros tinklų Centrinės dispečerinės tarnybos dispečeris. Po poros metų paskirtas KLET Saugumo technikos tarnybos viršininku, nuo 1986 m. — tos pačios įmonės Pastočių tarnybos viršininku. Šiose pareigose reikėjo rūpintis beveik visos Žemaitijos 35-330 kV pastočių eksploatacija, remontu, plėtra. 1995 m. dalyvavo įrenginių eksploatacijos vadybos kursuose Švedijoje, Stokholme. 1996 m. pakviestas dirbti AB „Lietuvos energija" Elektrotechnikos tarnybos viršininko pavaduotoju. Nuo 2000 m. paskirtas šios tarnybos viršininku, tapo atsakingas už Lietuvos energetikos sistemos visų 35-330 kV pastočių ir linijų darbą. Čia dirbant teko dalyvauti daugelyje tarptautinių konferencijų. Be savo pagrindinės veiklos, aktyviai domėjosi vėjo energetika. 1994 m.parašė knygą „Vėjo energetika Baltijos pajūryje“ (150 p) Už tiriamuosius darbus vėjo energetikos srityje apdovanotas ~~Lietuvos Respublikos~~ Prezidento pagyrimo raštu. Buvo pirmosios naujos vėjo elektrinės Lietuvoje (600 kW) Kretingos raj. Vydmantuose, priklausančios Kaišiadorių vyskupijai, projekto įgyvendinimo vadovas (2002-2004 m.).		1969 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti Klaipėdos politechnikume dėstytoju. Dirbdamas ten užsirekomendavo kaip geras specialistas ir buvo apdovanotas Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos garbės raštais bei medaliais. 1976 m. laimėjęs konkursą pradėjo dirbti Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų kultūros institute scenos technikos ir technologijos dėstytoju. Nuo 1978 m. — Klaipėdos elektros tinklų Centrinės dispečerinės tarnybos dispečeris. Po poros metų paskirtas KLET Saugumo technikos tarnybos viršininku, nuo 1986 m. — tos pačios įmonės Pastočių tarnybos viršininku. Šiose pareigose reikėjo rūpintis beveik visos Žemaitijos 35-330 kV pastočių eksploatacija, remontu, plėtra. 1995 m. dalyvavo įrenginių eksploatacijos vadybos kursuose Švedijoje, Stokholme. 1996 m. pakviestas dirbti AB „Lietuvos energija" Elektrotechnikos tarnybos viršininko pavaduotoju. Nuo 2000 m. paskirtas šios tarnybos viršininku, tapo atsakingas už Lietuvos energetikos sistemos visų 35-330 kV pastočių ir linijų darbą. Čia dirbant teko dalyvauti daugelyje tarptautinių konferencijų. Be savo pagrindinės veiklos, aktyviai domėjosi vėjo energetika. 1994 m.parašė knygą „Vėjo energetika Baltijos pajūryje“ (150 p) Už tiriamuosius darbus vėjo energetikos srityje apdovanotas LR Prezidento pagyrimo raštu. Buvo pirmosios naujos vėjo elektrinės Lietuvoje (600 kW) Kretingos raj. Vydmantuose, priklausančios Kaišiadorių vyskupijai, projekto įgyvendinimo vadovas (2002-2004 m.).

	Nuolat dalyvauja kuriant, taisant ir leidžiant daugelį norminių teisės aktų, susijusių su Lietuvos elektros energetika. Kartu su Vytautu Miškiniu parengė ir 2003 m.išleido žinyną „Aukštos įtampos įrenginiai " Vilnius, 219 p., ~~iliustr~~. Daug metų dalyvauja Energetikos mokymo centro veikloje-skaito paskaitas, atestuoja energetikos specialistus.		Nuolat dalyvauja kuriant, taisant ir leidžiant daugelį norminių teisės aktų, susijusių su Lietuvos elektros energetika. Kartu su Vytautu Miškiniu parengė ir 2003 m. išleido žinyną „Aukštos įtampos įrenginiai " Vilnius, 219 p., pav. Daug metų dalyvauja Energetikos mokymo centro veikloje-skaito paskaitas, atestuoja energetikos specialistus.
	Laisvalaikiu dainavo bendrovės etnografiniame ansamblyje „Riduola".		Laisvalaikiu dainavo bendrovės etnografiniame ansamblyje „Riduola".

13 eilutė:		13 eilutė:
	Susilaukė keturių anūkų.		Susilaukė keturių anūkų.

	Staiga mirė 2017 m. rugsėjo 25 d. Palaidotas Karveliškių kapinėse.		Staiga mirė 2017 m. rugsėjo 25 d. Palaidotas Vilniuje, Karveliškių kapinėse.

	~~Red.~~ Vytautas Miškinis		Parengė Vytautas Miškinis

>Vytmiskinis 16:10, 14 spalio 2017

2017-10-14T16:10:46Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Razma.jpg|200px|left]] [[Vaizdas:RazmaA.jpg|200px|right]]

RAZMA Alfridas gimė 1945 m. spalio 10 d. Žvirblaičių k., Plungės r. Tėvas Konstantinas Razma, kalvis, kaimo pobūvių muzikantas. Motina Adelė Zabitytė, namų šeimininkė. 1948 m. visa šeima persikėlė gyventi į Plungę, buvusio vienuolyno patalpas. 1952 m. Alfridas pradėjo lankyti Plungės vidurinę mokyklą, kurią baigė 1963 m. Paskutines-dešimtą ir vienuoliktą klases mokėsi rekonstruotuose grafo Oginskio rūmuose. Mokykloje mokslas sekėsi gerai, ypač matematika ir fizika. Besimokydamas lankė fizikų būrelį ir čia sukonstravo savo pirmąjį radijo imtuvą. Baigiamosiose klasėse įsigijo kino mechaniko specialybę. 1964 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, kurį baigė 1969 m., įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (specialybė-elektros sistemos ir tinklai). Besimokydamas institute dainavo ir šoko KPI studentų dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas". Su juo teko daug koncertuoti Lietuvoje, Maskvoje, užsienyje.

1969 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti Klaipėdos politechnikume dėstytoju. Dirbdamas ten užsirekomendavo kaip geras specialistas ir buvo apdovanotas Aukštojo ir specialiojo mokslo ministerijos garbės raštais bei medaliais. 1976 m. laimėjęs konkursą pradėjo dirbti Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų kultūros institute scenos technikos ir technologijos dėstytoju. Nuo 1978 m. — Klaipėdos elektros tinklų Centrinės dispečerinės tarnybos dispečeris. Po poros metų paskirtas KLET Saugumo technikos tarnybos viršininku, nuo 1986 m. — tos pačios įmonės Pastočių tarnybos viršininku. Šiose pareigose reikėjo rūpintis beveik visos Žemaitijos 35-330 kV pastočių eksploatacija, remontu, plėtra. 1995 m. dalyvavo įrenginių eksploatacijos vadybos kursuose Švedijoje, Stokholme. 1996 m. pakviestas dirbti AB „Lietuvos energija" Elektrotechnikos tarnybos viršininko pavaduotoju. Nuo 2000 m. paskirtas šios tarnybos viršininku, tapo atsakingas už Lietuvos energetikos sistemos visų 35-330 kV pastočių ir linijų darbą. Čia dirbant teko dalyvauti daugelyje tarptautinių konferencijų. Be savo pagrindinės veiklos, aktyviai domėjosi vėjo energetika. 1994 m.parašė knygą „Vėjo energetika Baltijos pajūryje“ (150 p) Už tiriamuosius darbus vėjo energetikos srityje apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento pagyrimo raštu. Buvo pirmosios naujos vėjo elektrinės Lietuvoje (600 kW) Kretingos raj. Vydmantuose, priklausančios Kaišiadorių vyskupijai, projekto įgyvendinimo vadovas (2002-2004 m.).

Nuolat dalyvauja kuriant, taisant ir leidžiant daugelį norminių teisės aktų, susijusių su Lietuvos elektros energetika. Kartu su Vytautu Miškiniu parengė ir 2003 m.išleido žinyną „Aukštos įtampos įrenginiai " Vilnius, 219 p., iliustr. Daug metų dalyvauja Energetikos mokymo centro veikloje-skaito paskaitas, atestuoja energetikos specialistus.
Laisvalaikiu dainavo bendrovės etnografiniame ansamblyje „Riduola".

Nuo 2009 m dirbo Visagino AE projekto elektros sistemų ekspertu.

Su žmona Danute (1950-2015) užaugino dukrą Liną Zaleskienę, verslininkę, interjero dizainerę ir sūnų Gintautą, techniką elektriką.
Susilaukė keturių anūkų.

Staiga mirė 2017 m. rugsėjo 25 d. Palaidotas Karveliškių kapinėse.

Red. Vytautas Miškinis