https://vikis.lt/energetikai/index.php?action=history&feed=atom&title=Algirdas_%C5%BDukauskas 2026-05-31T19:22:37Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.38.6 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Algirdas_%C5%BDukauskas&diff=1555&oldid=prev 2020-05-22T18:09:28Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>[[Vaizdas:Zukauskas.jpg|250px|left]]<br /> '''Algirdas Žukauskas''' gimė 1923 m. vasario 2 d. Biržuose. Tėvas - Alfonsas Žukauskas, gimęs<br /> 1896 m., žinomas Lietuvoje agronomas, politinis veikėjas, laisvamanis, spaudos<br /> darbuotojas; motina Aleksandra. Algirdas turėjo seserį Elijošaitienę Nijolę (1926 m.).<br /> .Žmona Janina Žukauskienė (1924 m.), dukros - Vida Kanopienė (1952 m.) ir<br /> Alė Kučinskienė (1953 m.).<br /> <br /> 1933 m. Algirdas pradėjo mokytis Joniškio vidurinės mokyklos pirmoje<br /> klasėje. 1937 m. tėvas, tapęs Jonavos rajono agronomu, apsigyveno Kaune. A.<br /> Žukauskas tais pačiais metais įstojo į Kauno “Aušros” berniukų gimnazijos 5 klasę ir<br /> 1941 m. baigė šią gimnaziją.<br /> 1942 m. A. Žukauskas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto<br /> Technologijos fakultetą. 1943 m., uždarius universitetą, dirbo “Statybos” treste<br /> techniku, vėliau slapstėsi. 1941 - 1944 metais dalyvavo pogrindinėje antihitlerinėje ir<br /> komjaunimo veikloje. 1944 m.,pasitraukus vokiečių armijai, toliau studijavo Kauno<br /> Vytauto Didžiojo universitete ir 1947 m. baigė Technologijos fakultetą, įgydamas<br /> inžinieriaus - mechaniko šilumininko specialybę. Paliktas universitete asistentu,<br /> pradėjo pedagoginį darbą.<br /> 1952 m. specializavosi Maskvos energetikos institute ir 1953 m. ten apgynė<br /> technikos mokslų kandidato disertaciją (dabar daktaro) šiluminės fizikos srityje -<br /> skersai aptekamų įvairių skysčių srautuose cilindro ir vamzdžių pluoštų konvekcinių<br /> šilumos mainų tyrimas. 1963 m. Maskvos energetikos institute apgynė technikos<br /> mokslų daktaro disertaciją (dabar habilituoto daktaro).<br /> 1953 m. birželio mėn. Mokslų Akademijos sesijoje A. Žukauskas išrenkamas<br /> Fizikos - technikos instituto direktoriumi. 1956 m. , reorganizavus Mokslo Akademijos<br /> institutus, įkuriamas Energetikos ir technikos institutas, vėliau institutas keitė<br /> pavadinimus - dabar Lietuvos energetikos institutas. Iki 1962 m. A. Žukauskas buvo<br /> šios mokslo įstaigos direktorius, iki 1981 m.- instituto mokslinis vadovas ir mokslinės<br /> tarybos pirmininkas.<br /> <br /> 1957 - 1961 metais A. Žukauskas vadovavo Valstybiniam mokslo ir technikos<br /> komitetui, 1961 - 1965 metais Valstybiniam mokslinių tyrimo darbų koordinavimo<br /> komitetui.<br /> 1956 -1992 metais A, Žukauskas - Lietuvos Mokslų Akademijos vice<br /> prezidentas, vėliau technikos mokslų skyriaus pirmininkas.<br /> 1967 m. A. Žukauskui suteikiamas profesoriaus vardas. Jam vadovaujant<br /> parengta ir apginta 60 mokslų kandidatų ir 10 mokslo daktarų disertacijų. Parašė 15<br /> monografijų, 7 iš jų skelbtos JAV, 2 - Rusijoje, 1 - Kinijoje. Kartu su bendraautoriais<br /> A. Žukauskas užregistravo tuo metu 1 iš 2 Lietuvoje atradimų ”Turbulentinio<br /> šiluminio ribinio sluoksnio lygaus, skersai aptekamo cilindro kaktinėje dalyje<br /> atsiradimo kanale reiškinys”.<br /> 1975 m. ųž darbą “Konvekcinių šilumos mainų dėsningumas skysčių<br /> srautuose” A. Žukauskui skiriama Respublikinė mokslo ir technikos premija.<br /> Didžiuliai A. Žukausko nuopelnai pagrindžiant svarbių Lietuvai energetikos objektų -<br /> Lietuvos VRE, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos ir kitų būtinumą ir parenkant<br /> statybos vietą .<br /> <br /> 1993 m. A. Žukauskui paskiriama personalinė pensija.<br /> 1975 -1990 metais buvo renkamas Respublikos Aukščiausiosios Tarybos<br /> Plano ir biudžeto komisijos pirmininku.<br /> 1989 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba A. Žukauską išrenka<br /> komisijos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo planui parengti nariu ir paskiria vienu<br /> iš penkių pirmininkų kolegijos nariu ( A. Brazauskas, J. Marcinkevičius, K. Motieka,<br /> R. Ozolas, A. Žukauskas).<br /> Būdamas 7 m. A. Žukauskas pradeda žaisti šachmatais. Lietuvos ir Kauno<br /> šachmatų pirmenybėse nugalėdavo net V. Mikėną. 1938 m. jam suteikiamas<br /> Lietuvos šachmatų meistro vardas. Prisimindamas 1944 m. Kaune vykusias Lietuvos<br /> šachmatų pirmenybes, A. Žukauskas rašė: “Turnyras buvo organizuotas pusiau<br /> uždaromis sąlygomis specialiai pademonstruoti, kad ir žiauriais hitlerinės okupacijos<br /> metais šachmatai Lietuvoje gyvuoja”.<br /> 1994 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio<br /> ordinu.<br /> <br /> Simboliška, kad A. žukauskas yra leidinio &quot;Lietuvos energetika&quot; I tomo,<br /> išleisto 1982 metais pratarmės autorius.<br /> Mylėjo gamtą, Molėtų rajone, Čiulėnų seniūnijoje Šneideriškių kaime, prie<br /> Aiseto ežero turėjo sodybą, ten mėgdavo vasaroti.<br /> <br /> Algirdas Žukauskas žuvo 1997 m. rugpjūčio 2d.Jį, kelyje, netoli sodybos.<br /> <br /> <br /> Saulius Kutas 2019-10-14</div>

>Šaduikis