https://vikis.lt/energetikai/index.php?action=history&feed=atom&title=Anatolij_Chrom%C4%8Denko 2026-04-07T00:37:50Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.38.6 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Anatolij_Chrom%C4%8Denko&diff=1551&oldid=prev 2022-08-05T10:33:44Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>[[Vaizdas:Chromcenka.jpg|250px|left]]'''Anatolij Chromčenko<br /> ''gimė 1932 m. lapkričio 30 d. Novosibirsko srities Togučinsko rajono<br /> Brusiankos kaime. Tėvas - Ivan Chromčenkov, gimęs 1904 m., stalius, motina -<br /> Elena Chromčenkova, gimusi 1900 m., namų šeimininkė. 1937 m. šeima<br /> gyventi persikėlė į Sachalino srities Sudoverf gyvenvietę, kur 1940 m. pradėjo<br /> mokytis ir 1950 m. baigė Cholmsko vidurinės mokyklos 10 klasių. Anatolijus<br /> turėjo brolį Piotrą (gimęs 1927 m.), kuris žuvo Antrojo pasaulinio karo metu,<br /> seseris - Antaniną (1925 m.) ir Tamarą (1940 m.). Žmona Syrkina Inesa (1933<br /> m.) dirbo Ignalinos atominėje elektrinėje laboratorijos viršininke. Duktė Elena<br /> Muraševa (1956 m.) dirbo sporto komplekso Krasnojarsko srities Talnako<br /> mieste instruktore.<br /> <br /> Anatolijus 1950.09 - 1956.07 studijavo Uralo politechnikos institute ir<br /> įgijo spalvuotojų metalų metalurgijos inžinieriaus technologo kvalifikaciją.<br /> Darbo veiklą Anatolijus pradėjo 1956 m. kalnakasybos ir metalurgijos<br /> pramonėje. 1956.07 - 1970.05 dirbo įmonėje pašto dėžutė 135 (Krasnojarskas<br /> 26, Kalnakasybos ir chemijos kombinatas) inžinierium technologu, vyresniuoju<br /> inžinieriumi, pamainos viršininko pavaduotoju, pamainos viršininku,<br /> vyresniuoju objekto pamainos viršininku.<br /> 1970.05 - 1977.04 Leningrado Atominės elektrinės reaktorių cecho<br /> viršininkas.<br /> <br /> 1977 m. balandžio 13 d. Anatolijus paskiriamas statomos Ignalinos<br /> atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju eksploatacijai ir<br /> įrengimų paruošimui, nuo 1979.05.23 - statomos IAE vyriausiasis inžinierius.<br /> 1986.07.29 paskiriamas einančiu Ignalinos atominės elektrinės direktoriaus<br /> pareigas, o nuo 1986 m. gruodžio 18 d. Anatolijus Chromčenko Ignalinos<br /> atominės elektrinės direktorius.<br /> 1991 m. rugsėjo 2 d. iš pareigų atleistas, perkeliant 27 Vyriausiosios<br /> valdybos žinion (TSRS Atominės energetikos ministerijos 1991.09.24 įsakymas<br /> Nr. 768 k).<br /> <br /> Anatolijus daug nusipelnė kuriant ir eksploatuojant RBMK tipo<br /> reaktorius. Jis buvo atominės elektrinės su RBMK-1000 tipo pirmuoju<br /> eksploatuojamu reaktoriumi reaktorių cecho viršininkas. Jam dirbant elektrinės<br /> vyriausiuoju inžinieriumi ir direktoriumi, IAE buvo pastatyti ir eksploatuojami<br /> RBMK-1500 tipo reaktoriai. A, Chromčenko (kartu su kitais) 1981 m, “už naujo<br /> tipo įkrovimo - iškrovimo mašinos sukūrimą ir įdiegimą liaudies ūkyje” buvo<br /> suteikta TSRS valstybinė premija. Buvo apdovanotas Spalio revoliucijos ir<br /> Darbo raudonosios vėliavos ordinais ir keturiais medaliais. Jo vadu išduoti 4<br /> išradimų liudijimai. Tarnybiniais reikalais buvo komandiruotas į Čekoslovakiją,<br /> Švediją, Austriją, Ispaniją ir Kanadą.<br /> <br /> A. Chromčenko prisimenamas kaip impulsyvus ir greitai atlyžtantis<br /> vadovas.<br /> Nuo 1977 m. gruodžio mėn. buvo renkamas Sniečkaus miesto (dabar<br /> Visaginas) tarybos nariu.<br /> 1991 m. sausio 8 d. vakare IAE darbo kolektyvų konferencija priėmė<br /> rezoliuciją, reikalaujančią atsistatydinti nepriklausomos Lietuvos Respublikos<br /> Vyriausybę, priešingu atveju grąsindama atominės elektrinės darbuotojų streiku.<br /> 1991 m. rugpjūčio ginkluoto pučo Maskvoje metu, A. Chromčenko<br /> dalyvauja Sniečkaus miesto tarybos posėdyje, kuriame priimama rezoliucija,<br /> remianti Maskvos pučistus. Nežiūrint, kad mieste veikė demokratų klubas,<br /> reiškiantis lojalumą nepriklausomai Lietuvai, pagaliau, kad vėliau apie 90<br /> procentų IAE darbuotojų tapo Lietuvos Respublikos piliečiais, A. Chromčenko<br /> tuo metu buvo solidarus su Lietuvos nepriklausomybės priešininkais ir Maskvos<br /> pučistais.<br /> Numalšinus rugpjūčio maištą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės<br /> nutarimu buvo atleisti iš darbo eilės, daugiausia sąjunginio pavaldumo, įmonių<br /> vadovai, priešinęsi Lietuvos nepriklausomybei, jų tarpe ir Anatolijus<br /> Chromčenko.<br /> <br /> Nepatikrintomis žiniomis, išvykęs iš Lietuvos, dirbo Rusijoje Voronieže.<br /> 1999 m. mirė.<br /> <br /> Parengė Saulius Kutas</div>

>Vytmiskinis