https://vikis.lt/energetikai/index.php?action=history&feed=atom&title=Antanas_KirlysAntanas Kirlys - Versijų istorija2026-08-20T06:41:50ZŠio puslapio versijų istorija projekteMediaWiki 1.38.6https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Antanas_Kirlys&diff=361&oldid=prev>Šaduikis 07:15, 22 gegužės 20202020-05-22T07:15:20Z<p></p>
<p><b>Naujas puslapis</b></p><div>[[Vaizdas:Kirlys.jpg|250px|left]]'''Antanas Algirdas KIRLYS''' gimė 1929 m. liepos 16 d. Kuosių km., Rokiškio aps. tarnautojo Petro ir Elenos Kirlių šeimoje. Tėvai kartu su dukra Giedre 1949 m. buvo ištremti į Sibiro Irkutsko sritį, kur dirbo vergišką darbą, kertant taigą būsimai Bratsko hidroelektrinei . <br />
<br />
1946 m. baigė Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno valstybinio universitetą (vėliau KPI) 1951 m. jam buvo suteikta inžinieriaus elektriko kvalifikacija. Dar studijuodamas, 1949 m. pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio akademijos matematikos katedroje vyr. laborantu. 1952 m. nukreipiamas sąjunginės Elektrinių ministerijos žinion, ir paskiriamas į Kazachstane statomą Ust Kamenogorsko hidroelektrinę, ten dirbo budinčiuoju inžinieriumi, vyresniuoju budinčiuoju inžinieriumi, eksploatavimo skyriaus viršininku. 1955 m. perkeliamas į statomą Kuibyševo hidroelektrinę. Iš elektrinės buvo tiesiamos pirmosios Sąjungoje labai ilgos super aukštos įtampos linijos. Hidroelektrinė praktiškai buvo tapusi didžiuliu bandymų poligonu. A. Kirlys joje dirbo iki 1957 m. vyr. meistru, dalyvavo dinamiškai išbandant unikalius hidroagregatus, 380 kV įtampos elektros tiekimo linijas, atliekant natūrinius statinio ir dinaminio stabilumo bandymus, montuojant ir eksploatuojant 220 kV įtampos kabelines linijas. Šių kabelinių linijų eksploatacijos, profesines žinias tobulino kabelių gamykloje Prancūzijoje.<br />
<br />
A. Kirlys 1957 m. grįžta į Lietuvą ir skiriamas dirbti naujai kuriamos Lietuvos liaudies ūkio tarybos Energetikos ūkio valdyboje. Energetikos sistemoje ėjo įvairias pareigas: kapitalinės statybos skyriaus viršininko, energetikos plėtros tarnybos viršininko, projektavimo ir konstravimo biuro vyriausiojo inžinieriaus, AB „Lietuvos energija“ viršininko (generalinio direktoriaus) padėjėjo, Teisės ir valdymo biuro vedėjo bei referento. Jis betarpiškai dalyvavo elektrifikuojant Lietuvos kaimą, techniškai ir ekonomiškai pagrindžiant stambiausių elektros energijos generavimo šaltinių - Lietuvos elektrinės, Ignalinos atominės elektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, termofikacinių elektrinių reikalingumą, elektros energetikos sistemos pagrindinių tinklų formavimo, centralizuoto miestų šilumos tiekimo sistemų plėtros būtinumą. Buvo skaičiavimo technikos panaudojimo elektros energetikos sistemoje pradininkas. Didelę reikšmę elektros energetikos sistemos pažangai turėjo gelžbetoninių atramų įdiegimas. Po 1991 m. nemažai prisidėjo pertvarkant elektros energetikos ūkio valdymą naujomis ūkininkavimo sąlygomis. Kūrė AB „Lietuvos energija“, dalyvavo jos kapitalo akcionavimo procese. 2000 m. gruodį išėjo į pensiją. <br />
<br />
Be savo tiesioginio darbo, ėjo įvairias visuomenines pareigas, buvo aktyvus „Žinijos“ draugijos energetikos sekcijos narys.<br />
Už pasiektus laimėjimus, vystant energetiką ir elektrifikuojant respublikos kaimus, apdovanotas Aukščiausios Tarybos garbės raštu. Su žmona Aldona išaugino sūnų Algirdą (gim. 1959), inžinierių elektriką, dabar dirbantį Gruzijos Respublikoje ir dukterį Rasą (gim. 1963), medicinos gydytoją. Taip pat anūką Šaruną Kirlį (gim.1986), inžinierių elektros energetiką, dirbanti AB ESO.<br />
<br />
Parengė Saulius Kutas 2020-05 20<br />
<br />
<br />
<br />
PLAČIAU:<br />
<br />
'''KIRLYS Antanas''' Algirdas gimė de jure 1929 m. liepos 16 d.<br />
Kuosių km., Rokiškio aps. provincijos tarnautojo Petro ir<br />
Elenos Kirlių šeimoje. Tėvas mokėsi Rokiškio gimnazijoje ir<br />
Dotnuvos žemės ūkio technikume matininkų kursuose, vėliau<br />
dirbo įvairiose apskrities organizacijose bei įstaigose. Buvo<br />
Jūžintų valsčiaus Tarybos narys ir jos sekretorius, Kamajų<br />
pieninės reikalų vedėjas, Rokiškio girininkijos buhalteris,<br />
užsiiminėjo privačia matininko veikla. Po antrojo pasaulinio<br />
karo Rokiškio rajono. žemėtvarkininkas. Dar besimokydamas<br />
Dotnuvoje, 1923 m. kartu su grupe šaulių – savanorių dalyvavo<br />
Klaipėdos krašto vadavimo kampanijoje. 1937 m. dalyvavo<br />
Pieno centro bendrovės narių suvažiavime Kaune. Tėvai kartu<br />
su dukra Giedre 1949 m. buvo ištremti į Sibirą, Irkutsko sritį,<br />
kur dirbo vergišką darbą, šalinant medžius taigoje būsimai<br />
Bratsko hidroelektrinei ant Angaros upės. Tėvas ir sesuo<br />
Giedrė Sibire mirė, iš tremties grįžo tik motina.<br />
1946 m. baigė Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto vidurinę<br />
mokyklą ir įstojo į Kauno valstybinio universiteto Technologijos fakultetą. 1950 m., universitetą<br />
reorganizavus į Kauno politechnikos institutą, jame studijavo Elektrotechnikos fakultete. 1951 m. jam<br />
buvo suteikta inžinieriaus elektriko kvalifikacija. Dar studijuodamas, 1949 m. pradėjo dirbti Lietuvos<br />
žemės ūkio akademijos matematikos katedroje vyr. laborantu. 1952 m. nukreipiamas sąjunginės<br />
Elektrinių ministerijos žinion, ir paskiriamas į Kazachstane statomą Ust Kamenogorsko hidroelektrinę<br />
ant Irtyšiaus upės. Prieš darbo pradžią atliko stažuotę veikiančioje Dnepro HES elektrinėje Ukrainoje.<br />
Ust Kamenogorsko hidroelektrinėje iki 1955 m. dirbo budinčiuoju inžinieriumi, vyresniuoju budinčiuoju<br />
inžinieriumi, eksploatavimo skyriaus viršininku. 1955 m. perkeliamas į statomą Kuibyševo hidroelektrinę<br />
ant Volgos upės. Tuo metu ši elektrinė be savo tiesioginės paskirties buvo svarbus Sovietų Sąjungos<br />
vieningosios energetikos sistemos formavimo mazgas. Lygiagrečiai su generuojančių galingumų<br />
įvedimu, buvo statomos pirmosios Sąjungoje labai ilgos super aukštos įtampos linijos ir pastotės.<br />
Hidroelektrinė praktiškai buvo tapusi didžiuliu bandymų poligonu. A. Kirlys joje dirbo iki 1957 m. vyr.<br />
meistru. Čia tiesiogiai dalyvavo dinamiškai išbandant unikalius hidroagregatus, diegiant 380 kV įtampos<br />
įrengimus bei elektros tiekimo linijas, atliekant natūrinius, tais laikais galingiausios energetikos<br />
sistemos, statinio ir dinaminio stabilumo bandymus, montuojant ir eksploatuojant 220 kV įtampos<br />
kabelines linijas. Šių kabelinių linijų eksploatacijos, profesines žinias tobulino kabelių gamykloje<br />
Prancūzijoje.<br />
<br />
1957m. Sovietų Sąjungos vadovybė nutarė įsteigti regionines Liaudies ūkio tarybas. Pramonės<br />
valdymas turėjo būti sutelktas ekonominiuose rajonuose. Atsirado galimybė specialistams, dirbusiems<br />
kituose Sąjungos regionuose, grįžti atgal Į gimtąsias respublikas. A. Kirlys 1957 m. grįžta į Lietuvą ir<br />
skiriamas dirbti naujai kuriamos Lietuvos Liaudies Ūkio Tarybos Energetikos ūkio valdyboje.<br />
Energetikos sistemoje ėjo įvairias pareigas: kapitalinės statybos skyriaus viršininko, energetikos plėtros<br />
tarnybos viršininko, projektavimo ir konstravimo biuro vyriausiojo inžinieriaus, AB „Lietuvos energija“<br />
viršininko (generalinio direktoriaus) padėjėjo, Teisės ir valdymo biuro vedėjo bei referento. Jis<br />
betarpiškai dalyvavo ištisai elektrifikuojant Lietuvos kaimą, techniškai ir ekonomiškai pagrindžiant<br />
stambiausių elektros energijos generavimo šaltinių - Lietuvos elektrinės, Ignalinos atominės elektrinės,<br />
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, termofikacinių elektrinių reikalingumą, elektros energetikos<br />
sistemos pagrindinių tinklų formavimo, centralizuoto miestų šilumos tiekimo sistemų plėtros būtinumą.<br />
Buvo skaičiavimo technikos panaudojimo elektros energetikos sistemoje pradininkas. Didelę reikšmę<br />
elektros energetikos sistemos pažangai turėjo gelžbetoninių atramų įdiegimas. Po 1991 m. nemažai<br />
prisidėjo pertvarkant elektros energetikos ūkio valdymą naujomis ūkininkavimo sąlygomis. Kūrė AB<br />
„Lietuvos energija“, dalyvavo jos kapitalo akcionavimo procese. 2000 m. gruodį išėjo į pensiją.<br />
Be savo tiesioginio darbo, ėjo įvairias visuomenines pareigas. Jis buvo: Vyriausiosios energetikos ir<br />
elektrifikavimo valdybos kolegijos narys (1963 - 1970), Lietuvos Ministrų Tarybos Valstybinio mokslinio<br />
tyrimo darbų koordinavimo komiteto Nuolatinės energetikos ugdymo komisijos narys (1962 - 1968),<br />
problemos „Kibernetika ir skaičiavimo technika“ respublikinės mokslinės tarybos sekcijos narys (nuo<br />
1964), Lietuvos gamybinių jėgų plėtros ir išdėstymo problemų pramonės ir energetikos mokslinės<br />
techninės komisijos narys (1963 - 1970), Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos<br />
Mokslinės techninės tarybos mokslinis sekretorius ir biuro narys (1964 - 1972), Energetikos ir<br />
elektrotechninės pramonės mokslinės techninės draugijos (MTD) Lietuvos respublikinės valdybos<br />
prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos valstybinės energetikos sistemos direktorių tarybos<br />
atsakingasis sekretorius (1991 - 1994), AB „Lietuvos energija“ valdybos atsakingasis sekretorius (1994<br />
- 1996), aktyvus „Žinijos“ draugijos energetikos sekcijos narys.<br />
<br />
Už pasiektus laimėjimus, vystant energetiką ir elektrifikuojant respublikos kaimus, apdovanotas<br />
Aukščiausios Tarybos garbės raštu. Su žmona Aldona išaugino sūnų Algirdą (gim. 1959), inžinierių<br />
elektriką, dabar dirbantį Gruzijos Respublikoje ir dukterį Rasą (gim. 1963), medicinos gydytoją. Taip pat<br />
anūką Šaruną Kirlį (gim.1986) inžinierių elektros energetiką, dirbanti AB ESO.<br />
<br />
<br />
Redagavau Saulius Kutas 2018-02-05<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
K<br />
[[Vaizdas:Pavyzdys.jpg]]</div>>Šaduikis