Jonas Rimantas Kazlauskas - Versijų istorija

Šaduikis 09:44, 27 rugpjūčio 2022

2022-08-27T09:44:54Z

>Vytmiskinis 11:21, 24 rugsėjo 2020

2020-09-24T11:21:04Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Kazlauskas.jpg|300px|left]]
'''Kazlauskas Jonas Rimantas''' gimė 1940 m spalio 10 dieną Raseiniuose tarnautojų šeimoje. Karui baigiantis visa šeima persikėlė į gretimai esantį Šarkių kaimą. Tėvas Jonas Kazlauskas (1898 – 1982 ) dirbo Raseinių MTS (mašinų traktorių stotis) buhalteriu, o mama Kazlauskienė (Mickevičiūtė) Elena (1904 – 1998 ) dirbo Šarkių kaime pradžios mokyklos mokytoja. Turi dvi seseris: Audronė Dovydaitienė gim. 1934 m. - mokytoja ir Nijolė Smilgevičienė (1937 – 2008 ) - farmacininkė. Baigęs Šarkių kaimo pradžios mokyklą , o tęsė mokslą Raseinių vidurinėje mokykloje. Vėliau, tėvams persikėlus į Viduklę, mokėsi Viduklės vidurinėje mokykloje (dabar Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija), kurią baigė 1957 metais. Tais pačiais metais įstojo į Kauno Politechnikos instituto Mechanikos fakultetą , kurį baigė 1962 metais ir įsigijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.

Paskirtas dirbti į tuometinę Vyriausiąją gamybinę energetikos ir elektrifikavimo valdybą inžinieriumi Energetikos plėtros tarnyboje, vėliau Šiluminių įrenginių derinimo, matavimų ir automatikos tarnyboje.

Nuo 1964 metų dirbo tuometinėje Lietuvos VRE Šiluminių matavimų ir automatikos ceche meistru, vyresniuoju meistru, atsakingu už technologines apsaugas, automatiką ir distancinį valdymą. Teko įsisavinti kaip 150 MW, taip ir 300 MW blokinių įrengimų technologines apsaugas ir automatiką. Už gerą darbą apdovanotas įvairiais įmonės, rajono ir respublikiniais apdovanojimais.

Nuo 1969 metų dirbo Pramoninės statybos projektavimo instituto Vilniaus filiale vyriausiojo šilumininko pareigose. Dalyvavo projektuojant įvairius objektus Vilniaus mieste: rajoninė katilinė Ateities gatvėje, katilinės Antakalnyje rekonstrukcija, Aukštųjų Panerių katilinės rekonstrukcija, baldų kombinatas, autoservisas Aukštuosiuose Paneriuose, medžio apdirbimo kombinatas ir eilė kitų.

1978 metų gale pradėjo dirbti tuometiniame Visasąjunginiame statybinių medžiagų tiriamajame institute „Termoizoliacija“ šiluminės energetikos skyriuje vyr. moksliniu bendradarbiu, o nuo 1990 metų naujai įsteigtos „Aukštatemperatūrinių medžiagų“ laboratorijos vedėju. Dirbant tokį darbą , teko aplankyti daugelį Sovietų Sąjungos gamyklų, kurios gamino statybines medžiagas ir susipažinti su jose esančiu gamybos lygiu ir efektyvumu, tuo pačiu ir realiomis gyvenimo sąlygomis išgirtoje Sovietų Sąjungoje.

1982 metais apgynė daktaro disertaciją Lietuvos energetikos institute.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo pakviestas į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, kurioje dirbo Techninės pažangos ir mokslo departamente vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau Energetikos vystymo departamento direktoriaus pavaduotoju. 1996 – 1997 metais dirbo Energetikos ministerijos sekretoriumi, o vėliau, sujungus tris ministerijas į vieną ir įkūrus Ūkio ministeriją, dirbo joje Ūkio ministro patarėju – departamento direktoriumi iki 2000 metų. Nuo 2000 metų iki išėjimo į pensiją 2012 metais dirbo Energetikos agentūros direktoriaus pavaduotoju.

Visą šitą laikotarpį, nuo nepriklausomybės atstatymo, dirbant energetikoje teko nemažai tobulintis. Kaip vieni iš svarbesnių tobulinimosi mechanizmų buvo:
1992 m. kursai. Radiacinė apsauga ir branduolinės saugos įrenginiai Europos Sąjungoje. Karlsruhe, Vokietija.
1995 m. Valstybės tarnautojų pasitobulinimo kursai. Bornholm, Danija.
1997 m. Stažuotė Europos Komisijos Generaliniame Direktorate Nr.17 “Europos Sąjungos energetikos politika ir įstatymdavystė stojimo į Europos Sąjungą kontekste”. Briuselis, Belgija.

Lietuvai tapus nepriklausoma, susidarė palankios sąlygos tarptautiniam bendradarbiavimui energetikoje. Prie Baltijos Ministrų Tarybos buvo įkurtas Energetikos Komitetas, kuriame kiekviena Baltijos šalis turėjo po vieną atstovą. Lietuvos energetikai teko atstovauti J. Kazlauskui. Taip pat buvo sudaryta Baltijos jūros valstybių (viso dešimt ) vyresniųjų energetikos pareigūnų darbo grupė, kuriai buvo pavesta koordinuoti bendradarbiavimą energetikoje tarp tų šalių. Joje taip pat dalyvavo ir atstovas iš Europos Komisijos. Buvo paskirtas dalyvauti šios grupės darbe.

Intensyviai vyko derybos su Lenkijos energetikais ir Europos Komisija dėl elektros tinklų sujungimo, taip vadinamo „Elektros tilto“. Paskirtas bendros Lietuvos – Lenkijos elektros tinklų sujungimo darbo grupės Lietuvos pusės vadovu. Šis darbas tęsėsi ir vėliau, jau išėjus į pensiją.

J. Kazlauskas buvo skiriamas į Lietuvos energetikos įmonių valdymo organus:
1997-1998 AB „Būtingės nafta” valdybos narys, vėliau valdybos pirmininkas.
1998-1999 AB “Mažeikių nafta” valdybos pirmininkas.
1997-2000 AB “Lietuvos energija” valdybos pirmininkas.
2002 – 2008 AB “Rytų skirstomieji tinklai” valdybos pirmininkas.
2003 – 2010 Lietuvos energetikos Instituto Tarybos narys.

Yra paskelbęs publikacijų spaudoje bei pranešimų konferencijose apie Lietuvos energetikos problemas.

Žmona Kazlauskienė Maja (1939 - 2014) dirbo AB „Lietuvos energija“ ekonomiste. Duktė Violeta Greičiuvienė gim. 1972 m. dirba Energetikos ministerijos Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja. Sūnus Karolis Kazlauskas gim. 1976 m., fizikos mokslų daktaras, dirba Vilniaus universiteto fizikos fakulteto fotonikos ir nanotechnologijų institute vyriausiuoju mokslo darbuotoju. Turi ketvertą anūkų.

Parengė Vytautas Miškinis

← Ankstesnė versija		09:44, 27 rugpjūčio 2022 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Kazlauskas.jpg\|300px\|left]]		[[Vaizdas:Kazlauskas.jpg\|300px\|left]]
	'''Kazlauskas Jonas Rimantas''' gimė 1940 m spalio 10 ~~dieną~~ Raseiniuose tarnautojų šeimoje. ~~Karui baigiantis visa šeima persikėlė į gretimai esantį Šarkių kaimą.~~ Tėvas Jonas Kazlauskas (1898 – 1982 ) dirbo Raseinių MTS (mašinų traktorių stotis) buhalteriu, o mama Kazlauskienė (Mickevičiūtė) Elena (1904 – 1998 ) dirbo Šarkių kaime pradžios mokyklos mokytoja. Turi dvi seseris: Audronė Dovydaitienė gim. 1934 m. - mokytoja ir Nijolė Smilgevičienė (1937 – 2008 ) - farmacininkė. Baigęs Šarkių kaimo pradžios mokyklą , o tęsė mokslą Raseinių vidurinėje mokykloje. Vėliau, tėvams persikėlus į Viduklę, mokėsi Viduklės vidurinėje mokykloje (dabar Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija), kurią baigė 1957 metais. Tais pačiais metais įstojo į Kauno Politechnikos instituto Mechanikos fakultetą , kurį baigė 1962 ~~metais ir įsigijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją~~.		'''Kazlauskas Jonas Rimantas''' gimė 1940 m spalio 10 d. Raseiniuose, tarnautojų šeimoje. Tėvas Jonas Kazlauskas (1898 – 1982 ) dirbo Raseinių MTS (mašinų traktorių stotis) buhalteriu, o mama Kazlauskienė (Mickevičiūtė) Elena (1904 – 1998 ) dirbo Šarkių kaime pradžios mokyklos mokytoja. Turi dvi seseris: Audronė Dovydaitienė gim. 1934 m. - mokytoja ir Nijolė Smilgevičienė (1937 – 2008 ) - farmacininkė. Baigęs Šarkių kaimo pradžios mokyklą , o tęsė mokslą Raseinių vidurinėje mokykloje. Vėliau, tėvams persikėlus į Viduklę, mokėsi Viduklės vidurinėje mokykloje (dabar Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija), kurią baigė 1957 metais. Tais pačiais metais įstojo į Kauno Politechnikos instituto Mechanikos fakultetą , kurį baigė 1962 m.

	Paskirtas dirbti į tuometinę Vyriausiąją gamybinę energetikos ir elektrifikavimo valdybą inžinieriumi Energetikos plėtros tarnyboje, vėliau Šiluminių įrenginių derinimo, matavimų ir automatikos tarnyboje.		Paskirtas dirbti į tuometinę Vyriausiąją gamybinę energetikos ir elektrifikavimo valdybą inžinieriumi Energetikos plėtros tarnyboje, vėliau Šiluminių įrenginių derinimo, matavimų ir automatikos tarnyboje.
6 eilutė:		6 eilutė:
	Nuo 1964 metų dirbo tuometinėje Lietuvos VRE Šiluminių matavimų ir automatikos ceche meistru, vyresniuoju meistru, atsakingu už technologines apsaugas, automatiką ir distancinį valdymą. Teko įsisavinti kaip 150 MW, taip ir 300 MW blokinių įrengimų technologines apsaugas ir automatiką. Už gerą darbą apdovanotas įvairiais įmonės, rajono ir respublikiniais apdovanojimais.		Nuo 1964 metų dirbo tuometinėje Lietuvos VRE Šiluminių matavimų ir automatikos ceche meistru, vyresniuoju meistru, atsakingu už technologines apsaugas, automatiką ir distancinį valdymą. Teko įsisavinti kaip 150 MW, taip ir 300 MW blokinių įrengimų technologines apsaugas ir automatiką. Už gerą darbą apdovanotas įvairiais įmonės, rajono ir respublikiniais apdovanojimais.

	Nuo 1969 metų dirbo Pramoninės statybos projektavimo instituto Vilniaus filiale vyriausiojo šilumininko pareigose. Dalyvavo projektuojant įvairius objektus Vilniaus mieste: rajoninė katilinė Ateities gatvėje, katilinės Antakalnyje rekonstrukcija, Aukštųjų Panerių katilinės rekonstrukcija, baldų kombinatas, autoservisas Aukštuosiuose Paneriuose, medžio apdirbimo kombinatas ir eilė kitų.		Nuo 1969 metų dirbo Pramoninės statybos projektavimo instituto Vilniaus filiale vyriausiojo šilumininko pareigose. Dalyvavo projektuojant įvairius objektus Vilniaus mieste.
			1978 metų gale pradėjo dirbti tuometiniame Visasąjunginiame statybinių medžiagų tiriamajame institute „Termoizoliacija“ šiluminės energetikos skyriuje vyr. moksliniu bendradarbiu, o nuo 1990 metų naujai įsteigtos „Aukštatemperatūrinių medžiagų“ laboratorijos vedėju.
	1978 metų gale pradėjo dirbti tuometiniame Visasąjunginiame statybinių medžiagų tiriamajame institute „Termoizoliacija“ šiluminės energetikos skyriuje vyr. moksliniu bendradarbiu, o nuo 1990 metų naujai įsteigtos „Aukštatemperatūrinių medžiagų“ laboratorijos vedėju. Dirbant tokį darbą , teko aplankyti daugelį Sovietų Sąjungos gamyklų, kurios gamino statybines medžiagas ir susipažinti su jose esančiu gamybos lygiu ir efektyvumu, tuo pačiu ir realiomis gyvenimo sąlygomis išgirtoje Sovietų Sąjungoje.

	1982 metais apgynė daktaro disertaciją Lietuvos energetikos institute.		1982 metais apgynė daktaro disertaciją Lietuvos energetikos institute.

	Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo pakviestas į ~~Lietuvos Respublikos~~ energetikos ministeriją, kurioje dirbo Techninės pažangos ir mokslo departamente vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau Energetikos vystymo departamento direktoriaus pavaduotoju. 1996 – 1997 metais dirbo Energetikos ministerijos sekretoriumi, o vėliau, sujungus tris ministerijas į vieną ir įkūrus Ūkio ministeriją, dirbo joje Ūkio ministro patarėju – departamento direktoriumi ~~iki 2000 metų. Nuo 2000 metų iki~~ išėjimo į pensiją 2012 ~~metais~~ dirbo Energetikos agentūros direktoriaus pavaduotoju.		Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo pakviestas į LR energetikos ministeriją, kurioje dirbo Techninės pažangos ir mokslo departamente vyriausiuoju inžinieriumi, vėliau Energetikos vystymo departamento direktoriaus pavaduotoju. 1996 – 1997 metais dirbo Energetikos ministerijos sekretoriumi, o vėliau, sujungus tris ministerijas į vieną ir įkūrus Ūkio ministeriją, dirbo joje Ūkio ministro patarėju – departamento direktoriumi Iki išėjimo į pensiją 2012 m. dirbo Energetikos agentūros direktoriaus pavaduotoju.

	Visą šitą laikotarpį, nuo nepriklausomybės atstatymo, dirbant energetikoje teko nemažai tobulintis. Kaip vieni iš svarbesnių tobulinimosi mechanizmų buvo:		Visą šitą laikotarpį, nuo nepriklausomybės atstatymo, dirbant energetikoje teko nemažai tobulintis. Kaip vieni iš svarbesnių tobulinimosi mechanizmų buvo:
19 eilutė:		17 eilutė:
	1997 m. Stažuotė Europos Komisijos Generaliniame Direktorate Nr.17 “Europos Sąjungos energetikos politika ir įstatymdavystė stojimo į Europos Sąjungą kontekste”. Briuselis, Belgija.		1997 m. Stažuotė Europos Komisijos Generaliniame Direktorate Nr.17 “Europos Sąjungos energetikos politika ir įstatymdavystė stojimo į Europos Sąjungą kontekste”. Briuselis, Belgija.

	Lietuvai tapus nepriklausoma, susidarė palankios sąlygos tarptautiniam bendradarbiavimui energetikoje. Prie Baltijos Ministrų Tarybos buvo įkurtas Energetikos Komitetas, kuriame kiekviena Baltijos šalis turėjo po vieną atstovą. Lietuvos energetikai teko atstovauti J. Kazlauskui. Taip pat buvo sudaryta Baltijos jūros valstybių (viso dešimt ) vyresniųjų energetikos pareigūnų darbo grupė, kuriai buvo pavesta koordinuoti bendradarbiavimą energetikoje tarp tų šalių. Joje taip pat dalyvavo ir atstovas iš Europos Komisijos. Buvo paskirtas dalyvauti šios grupės darbe.		Lietuvai tapus nepriklausoma, susidarė palankios sąlygos tarptautiniam bendradarbiavimui energetikoje. Prie Baltijos Ministrų Tarybos buvo įkurtas Energetikos Komitetas, kuriame kiekviena Baltijos šalis turėjo po vieną atstovą. Lietuvos energetikai teko atstovauti J. Kazlauskui.

	Intensyviai vyko derybos su Lenkijos energetikais ir Europos Komisija dėl elektros tinklų sujungimo, taip vadinamo „Elektros tilto“. Paskirtas bendros Lietuvos – Lenkijos elektros tinklų sujungimo darbo grupės Lietuvos pusės vadovu. Šis darbas tęsėsi ir vėliau, jau išėjus į pensiją.		Intensyviai vyko derybos su Lenkijos energetikais ir Europos Komisija dėl elektros tinklų sujungimo, taip vadinamo „Elektros tilto“. Paskirtas bendros Lietuvos – Lenkijos elektros tinklų sujungimo darbo grupės Lietuvos pusės vadovu. Šis darbas tęsėsi ir vėliau, jau išėjus į pensiją.