Jonas Vytautas Gaidys - Versijų istorija

Vytmiskinis 09:13, 15 rugsėjo 2022

2022-09-15T09:13:51Z

← Ankstesnė versija		09:13, 15 rugsėjo 2022 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:~~GaidysV~~.jpg\|~~300px~~\|left]] == Variantas IX tomui ==		[[Vaizdas:Gaidys2.jpg\|200px\|left]] == Variantas IX tomui ==

	JONAS VYTAUTAS GAIDYS gimė 1939 m. birželio 18 d. Šiaulių mieste tarnautojo Jono Gaidžio (1911 – 1984) ir Onos Gaidienės – Sidaugaitės (1920-1999) šeimoje. Seserų ir brolių neturėjo. Artėjant antrojo pasaulinio karo frontui iš rytų šeima persikėlė gyventi į Striukų kaimą (Pašvitinio seniūnija, dabar Pakruojo rajonas) ir apsigyveno senelės (iš mamos pusės) namuose bei padėjo jai tvarkyti ūkį.		JONAS VYTAUTAS GAIDYS gimė 1939 m. birželio 18 d. Šiaulių mieste tarnautojo Jono Gaidžio (1911 – 1984) ir Onos Gaidienės – Sidaugaitės (1920-1999) šeimoje. Seserų ir brolių neturėjo. Artėjant antrojo pasaulinio karo frontui iš rytų šeima persikėlė gyventi į Striukų kaimą (Pašvitinio seniūnija, dabar Pakruojo rajonas) ir apsigyveno senelės (iš mamos pusės) namuose bei padėjo jai tvarkyti ūkį.

78.63.0.54 16:35, 8 rugsėjo 2022

2022-09-08T16:35:57Z

← Ankstesnė versija		16:35, 8 rugsėjo 2022 versija
2 eilutė:		2 eilutė:

	JONAS VYTAUTAS GAIDYS gimė 1939 m. birželio 18 d. Šiaulių mieste tarnautojo Jono Gaidžio (1911 – 1984) ir Onos Gaidienės – Sidaugaitės (1920-1999) šeimoje. Seserų ir brolių neturėjo. Artėjant antrojo pasaulinio karo frontui iš rytų šeima persikėlė gyventi į Striukų kaimą (Pašvitinio seniūnija, dabar Pakruojo rajonas) ir apsigyveno senelės (iš mamos pusės) namuose bei padėjo jai tvarkyti ūkį.		JONAS VYTAUTAS GAIDYS gimė 1939 m. birželio 18 d. Šiaulių mieste tarnautojo Jono Gaidžio (1911 – 1984) ir Onos Gaidienės – Sidaugaitės (1920-1999) šeimoje. Seserų ir brolių neturėjo. Artėjant antrojo pasaulinio karo frontui iš rytų šeima persikėlė gyventi į Striukų kaimą (Pašvitinio seniūnija, dabar Pakruojo rajonas) ir apsigyveno senelės (iš mamos pusės) namuose bei padėjo jai tvarkyti ūkį.

			Jonas-Vytautas 1946 m. pradėjo lankyti Liesų pradinę mokyklą, po to mokėsi Žeimelio ir Linkuvos vidurinėse mokyklose, o nuo 1952 m. – Pakruojo vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1956 m. Tais pačiais metai įstojo į Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultetą. Studijas baigė 1961 m. įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikacijos diplomą ir skirstymo komisijos buvo paskirtas dirbti Margių durpių įmonės (Vilniaus raj.) elektrinės budinčiuoju inžinieriumi.

	~~Jonas-Vytautas 1946~~ m. pradėjo ~~lankyti Liesų pradinę mokyklą~~, ~~kuri buvo apie 1~~,~~5 km nuo Striukų km~~., po to ~~mokėsi Žeimelio~~ ir ~~Linkuvos vidurinėse mokyklose~~, o nuo ~~1952~~ m. – ~~Pakruojo vidurinėje mokykloje~~, ~~kurią baigė 1956 m~~. ~~Tais pačiais metai įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) mechanikos fakultetą~~. ~~Studijų metu aktyviai dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje~~, ~~sportavo~~. ~~Studijas baigė 1961 m~~. ~~įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikacijos diplomą~~ ir ~~skirstymo komisijos~~ buvo ~~paskirtas dirbti Margių durpių įmonės~~ (~~Vilniaus raj.~~) ~~elektrinės budinčiuoju inžinieriumi~~. ~~Nedidelė~~ elektrinė ~~aprūpindavo elektra ir šiluma durpių briketų gamyklą~~. ~~Būgninis garo katilas su erdvine kūrykla tiekė garą garo turbinai (apie 800 kW galingumo)~~ ir ~~gamyklai~~.		1962 m. rudenį padavė pareiškimą ir, kaip turintis, nors ir nedidelį, darbo elektrinėje patyrimą, buvo priimtas Lietuvos elektrinės energetinio bloko mašinistu . Dalyvavo pirmojo 150 MW energetinio bloko paleidimo operacijose. 1963 m. pradėjo savarankiškai dirbti energetinio bloko mašinistu, po to dirbo energetinio bloko vyresniuoju mašinistu, pamainos viršininku. Įvertinus įgytą patyrimą ir darbštumą 1964 m. pervedamas į turbinų cechą meistro, atsakingo už budinčio personalo ruošimą ir lavinimą, pareigas. Po to, keičiant elektrinės valdymo struktūrą, 1965 m. paskiriamas katilų-turbinų cecho viršininko pavaduotoju..
			Vykdant Lietuvos elektrinės valdymo restruktūrizaciją – įdiegiant becechinę valdymo struktūrą, 1975 m. skiriamas tobulinimo ir kontrolės tarnybos turbinų vyriausiuoju specialistu, o nuo 1983 m. – tos pačios tarnybos tobulinimo baro viršininku. Pagrindiniai darbai buvo elektrinės šiluminių įrenginių darbo režimų kontrolė ir derinimas, priemonių, gerinančių įrengimų patikimumą ir ekonomiškumą, paruošimas ir įdiegimas. Du darbai susiję su šilumokaičių valymo guminiais rutuliukais metodu ir turbinos paskutinių laipsnių mentelių erozinio susidėvėjimo sumažinimu buvo pripažinti išradimais, publikuoti moksliniuose žurnaluose, o J.V. Gaidys , kaip bendraautorius, gavo išradimo autorystės pažymėjimus. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę iškilo mazuto tiekimo iš Rytų problemos. Kaip alternatyva ir kaip pigesnis kuras buvo pasiūlyta Venesuelos tiekiama taip vadinama orimulsija (bitumo ir vandens emulsija). Lietuvos elektrinė 1995 m. pradėjo šio kuro panaudojimo bandymus. Tobulinimo barui reikėjo spręsti saugaus transportavimo, įrenginių pritaikymo ir deginimo technologijos problemas.

	~~1962 m~~. ~~rudenį padavė pareiškimą~~ ir ~~gruodžio mėn~~., ~~kaip turintis~~, ~~nors~~ ir ~~nedidelį~~, ~~darbo elektrinėje patyrimą~~, ~~buvo priimtas Lietuvos elektrinės energetinio bloko mašinistu~~ . ~~Dalyvavo~~, ~~dar kaip mokinys~~, ~~pirmojo 150~~ MW ~~energetinio~~ bloko ~~paleidimo operacijose~~. ~~Per nustatytą laiką pasiruošė ir 1963~~ m~~. pradėjo savarankiškai dirbti energetinio bloko mašinistu~~, ~~po to dirbo energetinio bloko vyresniuoju mašinistu, pamainos viršininku. Įvertinus įgytą patyrimą ir darbštumą 1964~~ m. ~~pervedamas~~ į ~~turbinų cechą meistro, atsakingo už budinčio personalo ruošimą~~ ir ~~lavinimą, pareigas~~. ~~Po to, keičiant elektrinės valdymo struktūrą~~, ~~1965~~ m. ~~paskiriamas katilų-turbinų cecho viršininko pavaduotoju turbinų ir jų pagalbinių įrenginių eksploatacijai~~.		Ruošiant Lietuvos elektrinę numatomam Ignalinos AE sustabdymui J. V .Gaidys aktyviai dalyvavo Swedpower vykdomame projekto „Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ sudaryme. Tai apėmė katilų regeneratyvinių oro šildytuvų modernizavimą, valdymo sistemų kompiuterizavimą, katilų mažos azoto oksidų išeigos degiklių ir apsaugos nuo sprogimų sumontavimą bei dūmų valymo įrenginius. 2005 m. gavus Europos Sąjungos paramą ir pradėjus šį projektą vykdyti, neprikausomai darbų ir finansų panaudojimo kontrolei buvo įkurta, kaip Suomijos firmos ENPRIMA subrangovė, UAB „Elektrėnų projektai“. Į šią bendrovę perėjo grupė patyrusių LE specialistų, vadovu tampa J.V.Gaidys. Pabaigus vykdyti gamtosauginį projektą, kontroliuoja 450 MW kombinuoto ciklo bloko (KCB). statybą. 2011 m dėl ūmios ligos Jonas Vytautas Gaidys baigė darbinę veiklą, būdamas 72 m. amžiaus išėjo į užtarnautą poilsį. Už nepriekaištingo darbo rezultatus ne kartą buvo apdovanojamas Lietuvos elektrinės ir Lietuvos energetikos valdybos vadovybės padėkomis ir garbės raštais. 2002 m. įteikta LR Prezidento Valdo Adamkaus padėka, o 2005 m. apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu.

	~~Vykdant Lietuvos elektrinės valdymo restruktūrizaciją – įdiegiant becechinę valdymo struktūrą~~, ~~1975~~ m. ~~skiriamas tobulinimo ir kontrolės tarnybos turbinų vyriausiuoju specialistu~~, ~~o nuo 1983~~ m. ~~– tos pačios tarnybos tobulinimo baro viršininku~~. ~~Pagrindiniai darbai buvo elektrinės šiluminių įrenginių darbo režimų kontrolė ir derinimas~~, ~~priemonių~~, ~~gerinančių įrengimų patikimumą ir ekonomiškumą~~, ~~paruošimas~~ ir ~~įdiegimas~~. ~~Du darbai susiję su šilumokaičių valymo guminiais rutuliukais metodu ir turbinos paskutinių laipsnių mentelių erozinio susidėvėjimo sumažinimas buvo pripažinti išradimais~~, ~~publikuoti moksliniuose žurnaluose, o~~ J.V. Gaidys , ~~kaip bendraautorius~~, ~~gavo išradimo autorystės pažymėjimus~~.		J. V. Gaidys pastoviai gilino savo žinias, sekė techninę literatūrą. Siekiant susipažinti su kitų energetikų patyrimu aplankė ne vieną buvusios Tarybų Sąjungos stambiablokinę elektrinę. 1967 m ir 1974 m. Maskvoje, 1984 m. Čeliabinske baigė vadovaujančių darbuotojų patobulinimo kursus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę kartu su kitais Lietuvos energetikais lankėsi eilėje Švedijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos ir JAV elektrinių. Stažavosi Švedijos kompanijoje „Vattenfall“, JAV kompanijoje „Stone and Webster“. Laisvalaikiu J.V. Gaidys dalyvavo kolektyvo sportiniame gyvenime, žaidė krepšinį, rankinį, tenisą ir kt. sportinius žaidimus. Mėgsta fotografiją. Nuotraukose ir kino juostose fiksavo elektrinės gamybinio ir viešojo gyvenimo įvykius. Aktyvus sodininkas.

			Šeimą Jonas Vytautas Gaidys sukūrė 1964 m. Lilija Gaidienė-Adamonytė ( 1945) nuo 1962m iki išėjimo į pensiją 2009 m. dirbo Lietuvos elektrinės administracijos skyriuje. L. ir J-V Gaidžiai užaugino dukrą Virginiją (1966) ir sūnų Audrių (1968). Sulaukė keturių vaikaičių: Enrika, Brigita ir Monika baigė Vilniaus universitetą, Mykolas – Vilniaus technikos kolegiją. Džiaugiasi provaikaitėmis Meda ir Jore.

	Atgavus Lietuvai nepriklausomybę iškilo mazuto tiekimo iš Rytų problemos. Kaip alternatyva ir kaip pigesnis kuras buvo pasiūlyta pasaulyje naujai pradėta naudoti Venesuelos tiekiama taip vadinama orimulsija (bitumo ir vandens emulsija). Lietuvos elektrinė 1995 m. pradėjo šio kuro panaudojimo bandymus. Reikėjo išspręsti saugaus transportavimo, įrenginių pritaikymo ir deginimo technologijos problemas. Tai buvo naujas uždavinys J.V. Gaidžio vadovaujamiems tobulinimo baro specialistams. Orimulsijos panaudojimas buvo sėkmingai įdiegtas, ji buvo naudojama kol Venesuela nutraukė jos gamybą.		Parengė Algis Viktoras Mekas

	Ruošiant Lietuvos elektrinę numatomam Ignalinos AE sustabdymui, J. V .Gaidys aktyviai dalyvavo Swedpower vykdomame projekto „Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ sudaryme. Tai apėmė katilų regeneratyvinių oro šildytuvų modernizaciją, energetinių blokų valdymo sistemų kompiuterizaciją, katilų mažos azoto oksidų išeigos degiklių ir apsaugos nuo sprogimų sumontavimą bei sieros oksidų pašalinimo iš dūmų ir kietų dalelių gaudymo įrenginius. 2005 m. per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos šio projekto finansavimui. EBRD pareikalavo, kad projektų vykdymo ir finansų panaudojimo kontrolę atliktų nepriklausoma, atitinkamai sertifikuota, organizacija. Šiam darbui konkursą laimėjo Suomijos firma ENPRIMA (Oy) LTD. J.V. Gaidžiui buvo pasiūlyta ir jis organizavo kaip ENPRIMA‘os subrangovę UAB „Elektrėnų projektai“. Iš Lietuvos elektrinės buvo atleistas, tapo naujos bendrovės direktoriumi. Ši komanda sėkmingai prisidėjo prie kokybiško minėtų projektų įgyvendinimo.

	Siekiant patenkinti augantį energijos poreikį ir sumažinti elektros energijos savikainą, buvo nuspręsta statyti 450 MW kombinuoto ciklo bloką (KCB). Ir jo statybos priežiūroje sėkmingai dalyvavo UAB „Elektrėnų projektai“ specialistai. 2011 m., ENPRIMA nurodymu, visi bendrovės darbuotojai buvo pervesti į UAB „AF-Consult“, todėl UAB „Elektrėnų projektai“ veikla buvo sustabdyta. Tais pačiais metais dėl ūmios ligos Jonas Vytautas Gaidys baigė darbinę veiklą ir, būdamas 72 m. amžiaus, išėjo į užtarnautą poilsį.

	Per visą savo gamybinės veiklos laikotarpį susidurdamas su naujausiais energetikos iššūkiais J. V. Gaidys pastoviai gilino savo žinias, sekė techninę literatūrą. Siekiant susipažinti su kitų energetikų patyrimu aplankė ne vieną buvusios Tarybų Sąjungos stambiablokinę elektrinę. 1967 m ir 1974 m. Maskvoje, 1984 m. Čeliabinske baigė Energetikos ministerijos vadovaujančių darbuotojų patobulinimo kursus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsirado galimybės artimiau susipažinti ir su Vakarų valstybių energetikos pasiekimais. Kartu su kitais Lietuvos energetikais lankėsi eilėje Švedijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos ir JAV elektrinių. Stažavosi Švedijos kompanijoje „Vattenfall“, Jungtinių Amerikos valstijų kompanijoje „Stone and Webster“. J.V. Gaidys dalyvavo ir kolektyvo sportiniame gyvenime: žaidė krepšinį, rankinį, tenisą ir kt. sportinius žaidimus. Mėgsta fotografiją. Nuotraukose ir kino juostose fiksavo elektrinės gamybinio ir viešojo gyvenimo įvykius. Aktyvus sodininkas. Už nepriekaištingo darbo rezultatus ne kartą buvo apdovanojamas Lietuvos elektrinės ir Lietuvos energetikos valdybos vadovybės padėkomis ir garbės raštais. 2002 m., 40-ųjų Lietuvos elektrinės veiklos metinių proga, įteikta Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėka, o 2005 m. apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu.

	Šeimą Jonas Vytautas Gaidys sukūrė 1964 m. Lilija Gaidienė-Adamonytė ( 1945), nuo 1962m. iki išėjimo į pensiją 2009 m. dirbo Lietuvos elektrinės administracijos skyriuje. Lilija ir Jonas Vytautas Gaidžiai užaugino dukrą Virginiją (1966) ir sūnų Audrių (1968). Sulaukė keturių vaikaičių: Enrika, Brigita ir. Monika baigė Vilniaus universitetą, Mykolas – Vilniaus technikos kolegiją. Džiaugiasi provaikaitėmis Meda ir Jore.

	~~Parengė Algis Viktoras Mekas~~

>Vytmiskinis 11:48, 5 rugpjūčio 2022

2022-08-05T11:48:16Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:GaidysV.jpg|300px|left]] == Variantas IX tomui ==

JONAS VYTAUTAS GAIDYS gimė 1939 m. birželio 18 d. Šiaulių mieste tarnautojo Jono Gaidžio (1911 – 1984) ir Onos Gaidienės – Sidaugaitės (1920-1999) šeimoje. Seserų ir brolių neturėjo. Artėjant antrojo pasaulinio karo frontui iš rytų šeima persikėlė gyventi į Striukų kaimą (Pašvitinio seniūnija, dabar Pakruojo rajonas) ir apsigyveno senelės (iš mamos pusės) namuose bei padėjo jai tvarkyti ūkį.

Jonas-Vytautas 1946 m. pradėjo lankyti Liesų pradinę mokyklą, kuri buvo apie 1,5 km nuo Striukų km., po to mokėsi Žeimelio ir Linkuvos vidurinėse mokyklose, o nuo 1952 m. – Pakruojo vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1956 m. Tais pačiais metai įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) mechanikos fakultetą. Studijų metu aktyviai dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje, sportavo. Studijas baigė 1961 m. įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikacijos diplomą ir skirstymo komisijos buvo paskirtas dirbti Margių durpių įmonės (Vilniaus raj.) elektrinės budinčiuoju inžinieriumi. Nedidelė elektrinė aprūpindavo elektra ir šiluma durpių briketų gamyklą. Būgninis garo katilas su erdvine kūrykla tiekė garą garo turbinai (apie 800 kW galingumo) ir gamyklai.

1962 m. rudenį padavė pareiškimą ir gruodžio mėn., kaip turintis, nors ir nedidelį, darbo elektrinėje patyrimą, buvo priimtas Lietuvos elektrinės energetinio bloko mašinistu . Dalyvavo, dar kaip mokinys, pirmojo 150 MW energetinio bloko paleidimo operacijose. Per nustatytą laiką pasiruošė ir 1963 m. pradėjo savarankiškai dirbti energetinio bloko mašinistu, po to dirbo energetinio bloko vyresniuoju mašinistu, pamainos viršininku. Įvertinus įgytą patyrimą ir darbštumą 1964 m. pervedamas į turbinų cechą meistro, atsakingo už budinčio personalo ruošimą ir lavinimą, pareigas. Po to, keičiant elektrinės valdymo struktūrą, 1965 m. paskiriamas katilų-turbinų cecho viršininko pavaduotoju turbinų ir jų pagalbinių įrenginių eksploatacijai.

Vykdant Lietuvos elektrinės valdymo restruktūrizaciją – įdiegiant becechinę valdymo struktūrą, 1975 m. skiriamas tobulinimo ir kontrolės tarnybos turbinų vyriausiuoju specialistu, o nuo 1983 m. – tos pačios tarnybos tobulinimo baro viršininku. Pagrindiniai darbai buvo elektrinės šiluminių įrenginių darbo režimų kontrolė ir derinimas, priemonių, gerinančių įrengimų patikimumą ir ekonomiškumą, paruošimas ir įdiegimas. Du darbai susiję su šilumokaičių valymo guminiais rutuliukais metodu ir turbinos paskutinių laipsnių mentelių erozinio susidėvėjimo sumažinimas buvo pripažinti išradimais, publikuoti moksliniuose žurnaluose, o J.V. Gaidys , kaip bendraautorius, gavo išradimo autorystės pažymėjimus.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę iškilo mazuto tiekimo iš Rytų problemos. Kaip alternatyva ir kaip pigesnis kuras buvo pasiūlyta pasaulyje naujai pradėta naudoti Venesuelos tiekiama taip vadinama orimulsija (bitumo ir vandens emulsija). Lietuvos elektrinė 1995 m. pradėjo šio kuro panaudojimo bandymus. Reikėjo išspręsti saugaus transportavimo, įrenginių pritaikymo ir deginimo technologijos problemas. Tai buvo naujas uždavinys J.V. Gaidžio vadovaujamiems tobulinimo baro specialistams. Orimulsijos panaudojimas buvo sėkmingai įdiegtas, ji buvo naudojama kol Venesuela nutraukė jos gamybą.

Ruošiant Lietuvos elektrinę numatomam Ignalinos AE sustabdymui, J. V .Gaidys aktyviai dalyvavo Swedpower vykdomame projekto „Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ sudaryme. Tai apėmė katilų regeneratyvinių oro šildytuvų modernizaciją, energetinių blokų valdymo sistemų kompiuterizaciją, katilų mažos azoto oksidų išeigos degiklių ir apsaugos nuo sprogimų sumontavimą bei sieros oksidų pašalinimo iš dūmų ir kietų dalelių gaudymo įrenginius. 2005 m. per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos šio projekto finansavimui. EBRD pareikalavo, kad projektų vykdymo ir finansų panaudojimo kontrolę atliktų nepriklausoma, atitinkamai sertifikuota, organizacija. Šiam darbui konkursą laimėjo Suomijos firma ENPRIMA (Oy) LTD. J.V. Gaidžiui buvo pasiūlyta ir jis organizavo kaip ENPRIMA‘os subrangovę UAB „Elektrėnų projektai“. Iš Lietuvos elektrinės buvo atleistas, tapo naujos bendrovės direktoriumi. Ši komanda sėkmingai prisidėjo prie kokybiško minėtų projektų įgyvendinimo.

Siekiant patenkinti augantį energijos poreikį ir sumažinti elektros energijos savikainą, buvo nuspręsta statyti 450 MW kombinuoto ciklo bloką (KCB). Ir jo statybos priežiūroje sėkmingai dalyvavo UAB „Elektrėnų projektai“ specialistai. 2011 m., ENPRIMA nurodymu, visi bendrovės darbuotojai buvo pervesti į UAB „AF-Consult“, todėl UAB „Elektrėnų projektai“ veikla buvo sustabdyta. Tais pačiais metais dėl ūmios ligos Jonas Vytautas Gaidys baigė darbinę veiklą ir, būdamas 72 m. amžiaus, išėjo į užtarnautą poilsį.

Per visą savo gamybinės veiklos laikotarpį susidurdamas su naujausiais energetikos iššūkiais J. V. Gaidys pastoviai gilino savo žinias, sekė techninę literatūrą. Siekiant susipažinti su kitų energetikų patyrimu aplankė ne vieną buvusios Tarybų Sąjungos stambiablokinę elektrinę. 1967 m ir 1974 m. Maskvoje, 1984 m. Čeliabinske baigė Energetikos ministerijos vadovaujančių darbuotojų patobulinimo kursus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsirado galimybės artimiau susipažinti ir su Vakarų valstybių energetikos pasiekimais. Kartu su kitais Lietuvos energetikais lankėsi eilėje Švedijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos ir JAV elektrinių. Stažavosi Švedijos kompanijoje „Vattenfall“, Jungtinių Amerikos valstijų kompanijoje „Stone and Webster“. J.V. Gaidys dalyvavo ir kolektyvo sportiniame gyvenime: žaidė krepšinį, rankinį, tenisą ir kt. sportinius žaidimus. Mėgsta fotografiją. Nuotraukose ir kino juostose fiksavo elektrinės gamybinio ir viešojo gyvenimo įvykius. Aktyvus sodininkas. Už nepriekaištingo darbo rezultatus ne kartą buvo apdovanojamas Lietuvos elektrinės ir Lietuvos energetikos valdybos vadovybės padėkomis ir garbės raštais. 2002 m., 40-ųjų Lietuvos elektrinės veiklos metinių proga, įteikta Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėka, o 2005 m. apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu.

Šeimą Jonas Vytautas Gaidys sukūrė 1964 m. Lilija Gaidienė-Adamonytė ( 1945), nuo 1962m. iki išėjimo į pensiją 2009 m. dirbo Lietuvos elektrinės administracijos skyriuje. Lilija ir Jonas Vytautas Gaidžiai užaugino dukrą Virginiją (1966) ir sūnų Audrių (1968). Sulaukė keturių vaikaičių: Enrika, Brigita ir. Monika baigė Vilniaus universitetą, Mykolas – Vilniaus technikos kolegiją. Džiaugiasi provaikaitėmis Meda ir Jore.

Parengė Algis Viktoras Mekas

JONAS VYTAUTAS GAIDYS gimė 1939 m. birželio 18 d. Šiaulių mieste tarnautojo Jono Gaidžio (1911 – 1984) ir Onos Gaidienės – Sidaugaitės (1920-1999) šeimoje. Seserų ir brolių neturėjo. Artėjant antrojo pasaulinio karo frontui iš rytų šeima persikėlė gyventi į Striukų kaimą (Pašvitinio seniūnija, dabar Pakruojo rajonas) ir apsigyveno senelės (iš mamos pusės) namuose bei padėjo jai tvarkyti ūkį. Tėvas, nuo 14 m. iki pašaukimo į kariuomenę dirbęs pas ūkininkus, tikėjosi panaudodamas turimą patyrimą ir daug dirbdamas sustiprinti kažkiek po mamos tėvelio mirties apleistą ūkį (24 ha žemės), tačiau jo entuziazmą sustabdė kolektyvizacija, nutarė ieškoti valdiškos tarnybos. Pradžioje dirbo raštininku Pašvitinio seniūnijoje o po to išsikėlė gyventi į Žeimelį, vėliau į Linkuvą ir Pakruojį. Dirbo taip vadinamose „paruošose“, o nuo 1956 m. iki išėjimo į pensiją – Pakruojo raj. „Naujo ūkio“ kolūkio pirmininku.

Jonas-Vytautas 1946 m. pradėjo lankyti Liesų pradinę mokyklą, kuri buvo apie 1,5 km nuo Striukų km., po to mokėsi Žeimelio ir Linkuvos vidurinėse mokyklose, o nuo 1952 m. – Pakruojo vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1956 m. Tais pačiais metai įstojo į Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) mechanikos fakultetą. Studijų metu aktyviai dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje, sportavo. Studijas baigė 1961 m. įgydamas inžinieriaus mechaniko kvalifikacijos diplomą (baigė šio instituto pramonės šiluminės energetikus specialybės visą kursą) ir skirstymo komisijos buvo paskirtas dirbti Margių durpių įmonės (Vilniaus raj.) elektrinės budinčiuoju inžinieriumi.

Nedidelė elektrinė aprūpindavo elektra ir šiluma durpių briketų gamyklą. Būgninis garo katilas su erdvine kūrykla tiekė garą garo turbinai (apie 800 kW galingumo) ir gamyklai. Gana paprastas, bet nelabai šiais laikais suprantamas, buvo katilo paleidimas: į katilo kūryklos dugną buvo prikraunama malkų, jos rankiniu būdų užkuriamos ir pakankamai įsiliepsnojus kartu su oru buvo paduodamos susmulkintos durpės. Šioje elektrinėje dirbo truputį daugiau nei metus ir įgijo pirmuosius gamybininko įgūdžius.

Pradėjus statyti šiluminę elektrinę prie Vievio (būsimuose Elektrėnuose), J. V. Gaidys pastoviai sekė jos statybos eigą ir nuolat galvojo apie galimybę joje dirbti bei viliojančias perspektyvas kaip šilumininkui. 1962 m. rudenį padavė pareiškimą ir gruodžio mėn., kaip turintis, nors ir nedidelį, darbo elektrinėje patyrimą, buvo priimtas Lietuvos elektrinės energetinio bloko mašinistu (jaunus specialistus priimdavo bloko mašinisto padėjėjo pareigoms). Dalyvavo, dar kaip mokinys, pirmojo 150 MW energetinio bloko paleidimo operacijose. Per nustatytą laiką pasiruošė ir 1963 m. pradėjo savarankiškai dirbti energetinio bloko mašinistu, po to dirbo energetinio bloko vyresniuoju mašinistu, pamainos viršininku. Įvertinus įgytą patyrimą ir darbštumą 1964 m. pervedamas į turbinų cechą meistro, atsakingo už budinčio personalo ruošimą ir lavinimą, pareigas. Po to, keičiant elektrinės valdymo struktūrą, 1965 m. paskiriamas katilų-turbinų cecho viršininko pavaduotoju turbinų ir jų pagalbinių įrenginių eksploatacijai.

Vykdant Lietuvos elektrinės elektrinės valdymo restruktūrizaciją – įdiegiant becechinę valdymo struktūrą, 1975 m. skiriamas tobulinimo ir kontrolės tarnybos turbinų vyriausiuoju specialistu, o nuo 1983 m. – tos pačios tarnybos tobulinimo baro viršininku. Pagrindiniai darbai buvo elektrinės šiluminių įrenginių darbo režimų kontrolė ir derinimas, priemonių gerinančių įrengimų patikimumą ir ekonomiškumą, paruošimas ir įdiegimas. Atliekant šiuos darbus teko aktyviai bendradarbiauti su elektrinėje mokslinius ir tyrimo darbus vykdančiomis respublikinėmis ir sąjunginėmis mokslinėmis organizacijomis. Du darbai susiję su šilumokaičių valymo guminiais rutuliukais metodu ir turbinos paskutinių laipsnių mentelių erozinio susidėvėjimo sumažinimas buvo pripažinti išradimais, publikuoti moksliniuose žurnaluose, o J.V. Gaidys , kaip bendraautorius, gavo išradimo autorystės pažymėjimus.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę iškilo mazuto tiekimo iš Rytų problemos. Kaip alternatyva ir kaip pigesnis kuras buvo pasiūlyta pasaulyje naujai pradėta naudoti Venesuelos tiekiama taip vadinama orimulsija (bitumo ir vandens emulsija). Lietuvos elektrinė 1995 m. pradėjo šio kuro panaudojimo bandymus. Reikėjo išspręsti saugaus transportavimo, įrenginių pritaikymo ir deginimo technologijos problemas. Tai buvo naujas uždavinys J.V. Gaidžio vadovaujamiems tobulinimo baro specialistams. Orimulsijos panaudojimas buvo sėkmingai įdiegtas, ji buvo naudojama kol Venesuela nutraukė jos gamybą.

Ruošiant Lietuvos elektrinę numatomam Ignalinos AE sustabdymui, J. V .Gaidys aktyviai dalyvavo Swedpower vykdomame projekto „Lietuvos elektrinės gamtosauginis ir techninis patobulinimas“ (Lithuanian Power Plant Environmental and Related Technical Upgrading), sudaryme. Tai apėmė katilų regeneratyvinių oro šildytuvų modernizaciją, energetinių blokų valdymo sistemų kompiuterizaciją, katilų mažos azoto oksidų išeigos degiklių ir apsaugos nuo sprogimų sumontavimą bei sieros oksidų pašalinimo iš dūmų ir kietų dalelių gaudymo įrenginius.

2005 m. per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (EBRD) buvo gautos Europos Sąjungos paramos lėšos šio projekto finansavimui. EBRD pareikalavo, kad projektų vykdymo ir finansų panaudojimo kontrolę atliktų nepriklausoma, atitinkamai sertifikuota, organizacija. Šiam darbui konkursą laimėjo Suomijos firma ENPRIMA (Oy) LTD. ENPRIMA, siekdama kokybiškesnio priežiūros vykdymo, priėmė Lietuvos elektrinės pasiūlymą į kontrolės komandą įtraukti LE specialistus, gerai žinančius elektrinės įrenginių specifiką ir turinčius Lietuvoje galiojančius valstybinius „Ypatingo statinio bendrosios ir specialiosios priežiūros vadovų“ kvalifikacijos atestatus. J.V. Gaidžiui buvo pasiūlyta ir jis organizavo kaip ENPRIMA‘os subrangovę UAB „Elektrėnų projektai“. Iš Lietuvos elektrinės buvo atleistas, tapo naujos bendrovės direktoriumi. Į ją perėjo dirbti Lietuvos elektrinės inžinieriai: Jurgis Šapalas, katilų vyriausiasis specialistas, Liudas Juškevičius, technikos skyriaus vyriausiasis specialistas, Jonas Alimas, valdymo ir kontrolės vyriausiasis specialistas, Edmundas Einoris, katilų remonto baro viršininko pavaduotojas, Vladislovas Balinskis, katilų remonto baro vyriausiasis meistras, Jonas Žydelis, statinių priežiūros ir eksploatavimo tarnybos meistras. Ši komanda sėkmingai prisidėjo prie kokybiško minėtų projektų įgyvendinimo.

Baigiant projekto “Lietuvos elektrinės aplinkosauginis ir su juo susijęs techninis modernizavimas“ pirmą etapą pasikeitusi energetikos ekonominė situacija pakoregavo planus ir vietoje antrame etape numatytų B5, B6, B1 ir B2 dūmų valymo įrenginių statybos, siekiant patenkinti augantį energijos poreikį ir sumažinti elektros energijos savikainą, buvo nuspręsta statyti 450 MW kombinuoto ciklo bloką (KCB). Ir jo statybos priežiūroje sėkmingai dalyvavo UAB „Elektrėnų projektai“ specialistai. 2011 m., ENPRIMA nurodymu, visi bendrovės darbuotojai buvo pervesti į UAB „AF-Consult“, todėl UAB „Elektrėnų projektai“ veikla buvo sustabdyta. Tais pačiais metais, dėl ūmios ligos, Jonas Vytautas Gaidys baigė darbinę veiklą ir, būdamas 72 m. amžiaus, išėjo į užtarnautą poilsį.

Per visą savo gamybinės veiklos laikotarpį susidurdamas su naujausiais energetikos iššūkiais J. V. Gaidys pastoviai gilino savo žinias, sekė techninę literatūrą. Siekiant susipažinti su kitų energetikų patyrimu aplankė ne vieną buvusios Tarybų Sąjungos stambiablokinę elektrinę. 1967 m ir 1974 m. Maskvoje, 1984 m. Čeliabinske baigė Energetikos ministerijos vadovaujančių darbuotojų patobulinimo kursus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsirado galimybės artimiau susipažinti ir su Vakarų valstybių energetikos pasiekimais. Kartu su kitais Lietuvos energetikais lankėsi eilėje Švedijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos ir JAV elektrinių. Stažavosi Švedijos kompanijoje „Vattenfall“, Jungtinių Amerikos valstybių kompanijoje „Stone and Webster“.
J.V. Gaidys aktyviai dalyvavo Lietuvos elektrinės visuomeniniame gyvenime, buvo įvairių visuomeninių organizacijų aktyvistas. Dalyvavo ir kolektyvo sportiniame gyvenime: žaidė krepšinį, rankinį, tenisą ir kt. sportinius žaidimus. Mėgsta fotografiją. Nuotraukose ir kino juostose fiksavo elektrinės gamybinio ir viešojo gyvenimo įvykius Aktyvus sodininkas.
Už nepriekaištingo darbo rezultatus ne kartą buvo apdovanojamas Lietuvos elektrinės ir Lietuvos energetikos valdybos vadovybės padėkomis ir garbės raštais. 2002 m., 40-ųjų Lietuvos elektrinės veiklos metinių proga, įteikta Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėka, o 2005 m. apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu.

Šeimą Jonas Vytautas Gaidys sukūrė 1964 m. Lilija Gaidienė-Adamonytė ( 1945), nuo 1962m. iki išėjimo į pensiją 2009 m. dirbo Lietuvos elektrinės administracijos skyriuje. Lilija ir Jonas Vytautas Gaidžiai užaugino dukrą Virginiją (1966) ir sūnų Audrių (1968). Sulaukė keturių vaikaičių: Enrika, Brigita ir Monika baigė Vilniaus universitetą, Mykolas – Vilniaus technikos kolegiją. Džiaugiasi provaikaitėmis Meda ir Jore.

Parengė Algis Viktoras Mekas

[[Vaizdas:VGaidys.JPG|500px|left]]

1.J. V. Gaidys nuo devintojo bloko. 2.V.Gaidžiui 75 Pakruojo dvare su šeima.
[[Vaizdas:J.V.Gaidžio75.JPG|500px|]]

[[Vaizdas:Priedegiklių.jpg|500px|left]] 3.Žemų NOx degiklių montavimo aptarimas su Alstom atstovu {pirmas iš kairės-Alstom, antras V. Gaidys)

[[Vaizdas:Prie9bl.jpg|500px|left]] 4. L. Juškevičius ir V. Gaidys 9 bl. statyboje