https://vikis.lt/energetikai/index.php?action=history&feed=atom&title=Juozas_Paltanavi%C4%8Dius 2026-08-21T21:26:39Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.38.6 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Juozas_Paltanavi%C4%8Dius&diff=363&oldid=prev 2021-02-02T09:13:53Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>[[Vaizdas:PaltanavičiusJ.jpg|200px|left]] PALTANAVIČIUS JUOZAS gimė 1929 m. lapkričio 3 d. Judrarūdos k., Kazlų Rūdos vls., Marijampolės aps., ūkininkų šeimoje. Tėvai: Jonas Paltanavičius (1872 -1950), motina Agota Urbaitytė Paltanavičienė (1888 -1964). Šeimoje buvo trys vaikai: dvi seserys- Jadzė (1922-2010) ir Juzė (1925-2010) bei Juozas-jauniausias. <br /> <br /> 1947 m. baigęs Višakio Rūdos progimnaziją, Juozas įstojo į Kauno politechnikumo stiprių elektros srovių skyrių. Dar besimokydamas ketvirtame kurse pradėjo dirbti Petrašiūnų elektrinėje elektromonteriu. 1952 m. baigęs Kauno politechnikumą, buvo paskirtas Rėkyvos elektrinės technikos skyriaus inžinieriumi konstruktoriumi, o po metų — šios elektrinės budinčiuoju inžinieriumi (pamainos viršininku). 1956 m. baigė Leningrade budinčių inžinierių tobulinimo kursus. Vėlesniais metais (1971 m.) profesines žinias atnaujino, baigė panašius kursus ir Maskvoje.<br /> <br /> 1957 m. ėjo Respublikos katilų priežiūros inspekcijos inspektoriaus pareigas, o nuo 1958 m. pradėjo dirbti Vilniaus elektros tinklų Centrinėje dispečerinėje tarnyboje. Iš pradžių buvo režimų inžinierius, o 1960-1985 m. — šios tarnybos vadovas. Tai buvo elektros tinklų audringo vystymo laikotarpis, kėlęs daug naujų problemų personalui, tame tarpe ir operatyviniam. 1964 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo elektrotechnikos fakultetą, kuris vėliau buvo reorganizuotas į Vilniaus inžinierinį statybos institutą. Jį 1970 m. baigė įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją.<br /> <br /> 1985 m. pervestas dirbti į „Lietuvos energijos&quot; Vyriausiąją dispečerinę tarnybą budinčiuoju dispečeriu, kuriuo dirbo iki išeinant į užtarnautą poilsį 2000 m. <br /> Tai gabus, reiklus darbuotojas. Jo nurodymai pavaldžiam personalui visada būdavo apgalvoti ir aiškūs. Daugelj metų Vilniaus politechnikumo vadovybė jį kviesdavo būti egzaminų komisijos referentu. Jis buvo ilgametis „Lietuvos energijos&quot; mokymo kombinato (vėliau- Mokymo centro) dėstytojas.<br /> <br /> 1965 m. vedęs Adelę Bakutytę (1942-2006), bendramokslę, susilaukė dviejų sūnų: 1967 m. Ryto, tapusio inžinieriumi radiotechniku, o 1971 m. Vytaro, vėliau baigusio filosofijos ir teisės mokslus. Yra dvi anūkės ir vienas anūkas. Mirė 2020-12-06, palaidotas Vilniuje, Karveliškių kapinėse.<br /> <br /> Parengė Vyt. Miškinis</div>

>Vytmiskinis