https://vikis.lt/energetikai/index.php?action=history&feed=atom&title=Kazimieras_Natkevi%C4%8Dius 2026-07-02T03:03:33Z Šio puslapio versijų istorija projekte MediaWiki 1.38.6 https://vikis.lt/energetikai/index.php?title=Kazimieras_Natkevi%C4%8Dius&diff=433&oldid=prev 2016-08-21T14:27:20Z

<p></p> <p><b>Naujas puslapis</b></p><div>[[Vaizdas:NatkevičiusK.jpg|200px|left]]'''Kazimieras Natkevičius''' gimė 1908 m. spalio 26 d. Šunskų kaime, Marijampolės apskrityje,<br /> pedagogų šeimoje. Tėvai buvo<br /> apsišvietę žmonės, aktyviai dalyvavo<br /> visuomeniniame tautos gyvenime ir<br /> rėmė atgimstančios Lietuvos siekius.<br /> Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui<br /> visai šeimai teko trauktis į Rusiją.<br /> Pskove jis baigė tris mokyklos skyrius<br /> ir, Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę,<br /> grįžo į Marijampolę. Čia 1925 m. baigė<br /> realinę gimnaziją ir pedagoginius mokytojų<br /> kursus. Tais pačiais metais pradėjo<br /> mokytojauti vietos mokykloje, tačiau<br /> jautė potraukį technikos mokslams.<br /> Tėvų paskatintas ir gavęs materialinę<br /> paramą, 1926 m. išvyko į Prancūziją<br /> studijuoti elektrotechniką Grenoblio<br /> politechnikos institute. Dėl materialinių<br /> sunkumų 1927 m. Natkevičius grįžo į<br /> Kauną ir tęsė studijas Vytauto Didžiojo<br /> universiteto Technikos fakultete.<br /> Paklaustas apie tai, kas paskatino studijuoti<br /> elektrotechniką, jis prisiminė:<br /> „Dar būdamas mažas matydavau, kaip<br /> mūsų krašto žmonėms tenka daug ir<br /> sunkiai dirbti, koks vargingas jų gyvenimas<br /> ir sunki buitis. Man tada ir kildavo<br /> mintys, kad tik krašto elektrifikavimas<br /> galėtų suaktyvinti mūsų žmonių ekonominius<br /> bei socialinius procesus, pagyvinti<br /> jų kultūrinį ir dvasinį gyvenimą“.<br /> Studijoms ir pragyvenimui reikalingas<br /> lėšas teko jam pačiam užsidirbti, dirbant<br /> studentu praktikantu. 1938 m.<br /> pradžioje K. Natkevičius kviečiamas<br /> dirbti jaunesniuoju inžinieriumi į elektros<br /> įmonių inspekciją, o vėliau pereina<br /> dirbti į Lietuvos energijos komitetą. Čia<br /> jis ruošė krašto elektrifikavimo tinklų<br /> planus, sudarė energetinio ūkio analizę.<br /> 1939 m. Natkevičius kaip gabus<br /> ir darbštus specialistas komandiruojamas<br /> į Latviją susipažinti su Kegumo<br /> hidroelektrinės statyba, elektros tinklų<br /> projektavimu ir linijų tiesimu. Įgyta patirtis buvo naudinga ruošiant pirmąjį<br /> Lietuvos elektrifikavimo planą.<br /> <br /> 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, iš<br /> pagrindų buvo pertvarkytas krašto energetinis<br /> ūkis, o Kaune įkurta Energijos valdyba,<br /> kurioje Natkevičius pradeda dirbti<br /> inžinieriaus pareigose ir jam pavedama<br /> projektuoti Kauno miesto 35 kV įtampos<br /> linijų žiedą. Jis parinko ir suderino linijų<br /> trasas, transformatorinių vietas ir paskaičiavo<br /> jų galias. Vėliau jis nagrinėjo ir<br /> aukštosios įtampos linijų Prienai–Alytus–<br /> Lazdijai trasas ir pastočių galias.<br /> 1943 m. jis paruošė pirmąjį Lietuvoje<br /> Kauno apskrities Armališkių ir Vaišydavos<br /> kaimų elektrifikavimo projektą.<br /> Projekto apimtis – 6,3 kV ir 0,4 kV linijų<br /> tiesimas ir stulpinės pastotės montavimas.<br /> Tačiau artėjantis karo frontas neleido<br /> projekto įgyvendinti, nors darbai<br /> ir buvo pradėti.<br /> 1944 m. vasarą per Kauną praūžė karo<br /> frontas. Besitraukianti vokiečių armija<br /> griuvėsiais pavertė abi miesto elektrines,<br /> smarkiai nukentėjo ir miesto skirstomieji<br /> elektros tinklai. Praktiškai visas<br /> miestas liko be elektros. Tokiu kritišku<br /> miestui momentu, 1944 m. rugpjūčio<br /> 14 d. Vyriausioji energetikos valdyba K.<br /> Natkevičių paskyrė Kauno elektros tinklų<br /> skyriaus viršininku. Jis su likusiais bendradarbiais<br /> sugebėjo skubiai organizuoti<br /> tinklų remontą ir įmonių mažas vietines<br /> elektrines įjungti į bendrą tinklą. Tokiu<br /> būdu praėjus tik 14 dienų pradėta pagal<br /> grafiką tiekti elektrą gyvybiškai svarbiems<br /> miesto objektams.<br /> Atgyjantis miesto gyvenimas ir naujos<br /> pramonės įmonės reikalavo vis daugiau<br /> ir daugiau elektros. Natkevičiui<br /> vadovaujant elektros tinklai buvo rekonstruojami,<br /> didinamas jų laidumas<br /> ir tiesiamos naujos linijos. 1950–1951<br /> m. nutiesiamos medinėmis atramomis<br /> 35 kV linijos iš Petrašiūnų elektrinės į<br /> Aleksotą-Ežerėlį ir į Eigulius. 1958 m.<br /> nutiesiama gelžbetoninėmis atramomis<br /> pirmoji Lietuvoje 110 kV liniją iš<br /> Kauno į Vilnių.<br /> Natkevičius aktyviai dalyvavo Energetikos<br /> ugdymo komisijos darbe,<br /> sprendžiant klausimą dėl gelžbetoninių<br /> atramų gamybos ir jų naudojimo<br /> elektrifikuojant visą kraštą. Jau 1958<br /> m. Lietuvoje pagamintomis gelžbetoninėmis<br /> atramomis nutiesiama pirmoji<br /> 10 kV linija Kaunas–Jonava. Nuo 1960<br /> m. visos aukštosios, o nuo 1965 m. – ir<br /> žemosios įtampos linijų tiesimui naudojamos<br /> tik gelžbetoninės atramos.<br /> 1967 m. pradžioje<br /> sukuriama magistralinių tinklų<br /> Aukštos įtampos pastočių tarnyba.<br /> Jos viršininku paskiriamas Kazimieras<br /> Natkevičius, kuris savo patirtį ir žinias<br /> panaudojo pastočių įrenginių eksploatacijai.<br /> Už nepriekaištingą darbą jis<br /> ne kartą buvo apdovanotas padėkos<br /> raštais ir premijomis. <br /> <br /> Pablogėjus sveikatai 1984 m. vasario 9 d.<br /> Kazimieras Natkevičius išėjo į užtarnautą<br /> poilsį. <br /> Jis mirė 1994<br /> m. balandžio 8 d., palaidotas Kauno<br /> Karmėlavos kapinėse.<br /> <br /> Paruošė Vilius Šaduikis</div>

>Šaduikis