Rimantas Pranas Deksnys - Versijų istorija

Vytmiskinis 17:02, 23 sausio 2023

2023-01-23T17:02:46Z

← Ankstesnė versija		17:02, 23 sausio 2023 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos Jungtinės doktorantūros komisijos narys, tos pačios mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.		Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos Jungtinės doktorantūros komisijos narys, tos pačios mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.

	Prof. R. P. Deksnys vienas ir su bendraautoriais paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra trijų kalbų elektroenergetikos terminų žodynėlio ir penkių kalbų elektrotechnikos terminų žodyno bendraautorius bei 5 išradimų pagrindinis autorius ir 3 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio ~~laimėjimų~~ parodos bronzos medaliu (~~1973~~ m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.		Prof. R. P. Deksnys vienas ir su bendraautoriais paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra trijų kalbų elektroenergetikos terminų žodynėlio ir penkių kalbų elektrotechnikos terminų žodyno bendraautorius bei 5 išradimų pagrindinis autorius ir 3 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medaliu (1974 m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.

	R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune.		R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune.

	Žmona Zita Križinauskaitė – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.		Žmona Zita Križinauskaitė – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.
	Prof. R.P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą fakulteto dekano padėkų.		Prof. R.P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, jis yra gavęs keletą fakulteto dekano padėkų.

	Parengė Rimantas Pranas Deksnys ir Vytautas Miškinis		Parengė Rimantas Pranas Deksnys ir Vytautas Miškinis

Vytmiskinis 16:18, 23 sausio 2023

2023-01-23T16:18:00Z

← Ankstesnė versija		16:18, 23 sausio 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:DeksnysR.JPG\|200px\|left]] Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. ~~Birželio~~ sukilimo dalyvis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) išgelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).		[[Vaizdas:DeksnysR.JPG\|200px\|left]] Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilimo dalyvis. Antrojo Pasaulinio karo metu nuo priverstinių darbų Vokietijoje išgelbėjo rusą, su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) slėpė ir nuo mirties išgelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).

	R.P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.		R.P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.

	1994 – 2004 m. vadovavo KTU Elektros sistemų katedrai. AB “Lietuvos energijai” finansiškai parėmus, buvo kokybiškai suremontuotos katedros patalpos ir laboratorijos papildytos naujausia įranga, skirtos ~~papildomos~~ tikslinės stipendijos energetikos specialybių studentams.		1994 – 2004 m. vadovavo KTU Elektros sistemų katedrai. AB “Lietuvos energijai” finansiškai parėmus, buvo kokybiškai suremontuotos katedros patalpos ir laboratorijos papildytos naujausia įranga, skirtos tikslinės skatinamosios stipendijos energetikos specialybių studentams.

	Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos Jungtinės doktorantūros komisijos narys, tos pačios mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.		Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos Jungtinės doktorantūros komisijos narys, tos pačios mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.

	Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra ~~dviejų elektrotechninių~~ terminų ~~žodynų~~ ir 8 išradimų pagrindinis autorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.		Prof. R. P. Deksnys vienas ir su bendraautoriais paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra trijų kalbų elektroenergetikos terminų žodynėlio ir penkių kalbų elektrotechnikos terminų žodyno bendraautorius bei 5 išradimų pagrindinis autorius ir 3 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.

	R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune.		R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune.

	Žmona Zita Križinauskaitė – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.		Žmona Zita Križinauskaitė – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.
	Prof. R.P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą dekano padėkų.		Prof. R.P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą fakulteto dekano padėkų.

	Parengė Rimantas Pranas Deksnys ir Vytautas Miškinis		Parengė Rimantas Pranas Deksnys ir Vytautas Miškinis

Vytmiskinis 10:52, 12 sausio 2023

2023-01-12T10:52:29Z

← Ankstesnė versija		10:52, 12 sausio 2023 versija
7 eilutė:		7 eilutė:
	Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos Jungtinės doktorantūros komisijos narys, tos pačios mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.		Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos Jungtinės doktorantūros komisijos narys, tos pačios mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.

	Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų ~~bendraautorius~~, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.		Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų pagrindinis autorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.

	R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune.		R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune.

Vytmiskinis 14:06, 11 sausio 2023

2023-01-11T14:06:41Z

← Ankstesnė versija		14:06, 11 sausio 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:DeksnysR.JPG\|200px\|left]] Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. ~~sukilėlis~~. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) ~~gelbėjo~~ žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).		[[Vaizdas:DeksnysR.JPG\|200px\|left]] Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) išgelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).

	R.P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.		R.P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.

	1994 – 2004 m. vadovavo KTU Elektros sistemų katedrai. AB “Lietuvos energijai” ~~finasiškai~~ parėmus, buvo kokybiškai suremontuotos katedros patalpos ir laboratorijos papildytos naujausia įranga.		1994 – 2004 m. vadovavo KTU Elektros sistemų katedrai. AB “Lietuvos energijai” finansiškai parėmus, buvo kokybiškai suremontuotos katedros patalpos ir laboratorijos papildytos naujausia įranga, skirtos papildomos tikslinės stipendijos energetikos specialybių studentams.
	Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos ~~(06T)~~ Jungtinės doktorantūros komisijos narys, ~~Mokslo~~ krypties ~~06T~~ kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.
			Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos Jungtinės doktorantūros komisijos narys, tos pačios mokslo krypties kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.

	Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.		Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.

	R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo rūmų.		R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune.

	Žmona Zita Križinauskaitė – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.		Žmona Zita Križinauskaitė – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.
	Prof. R.P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą dekano padėkų.		Prof. R.P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą dekano padėkų.

	Parengė Vytautas Miškinis		Parengė Rimantas Pranas Deksnys ir Vytautas Miškinis

Vytmiskinis 15:18, 10 sausio 2023

2023-01-10T15:18:54Z

← Ankstesnė versija		15:18, 10 sausio 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:DeksnysR.JPG\|200px\|left]] Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).		[[Vaizdas:DeksnysR.JPG\|200px\|left]] Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).

	R. P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.		R.P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.

	1994 – 2004 m. vadovavo KTU Elektros sistemų katedrai. AB “Lietuvos energijai” finasiškai parėmus, buvo kokybiškai ~~suremontotos~~ katedros patalpos ir ~~labaratorijos papidytos~~ naujausia įranga.		1994 – 2004 m. vadovavo KTU Elektros sistemų katedrai. AB “Lietuvos energijai” finasiškai parėmus, buvo kokybiškai suremontuotos katedros patalpos ir laboratorijos papildytos naujausia įranga.
	Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir ~~termoinžinerijos~~ (06T) Jungtinės doktorantūros komisijos narys, Mokslo krypties 06T kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.		Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinierijos (06T) Jungtinės doktorantūros komisijos narys, Mokslo krypties 06T kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.

	Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. ~~Deksnys~~ vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.		Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksniui vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.

	R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio ~~Tarybos~~ nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo ~~Rūmų~~.		R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo rūmų.

	Žmona Zita ~~Križinauskaite – Deksnienė~~ (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.		Žmona Zita Križinauskaitė – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.
	Prof. R. P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą dekano padėkų.		Prof. R.P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą dekano padėkų.

	Parengė Vytautas Miškinis		Parengė Vytautas Miškinis

Vytmiskinis 13:48, 10 sausio 2023

2023-01-10T13:48:42Z

← Ankstesnė versija		13:48, 10 sausio 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).		[[Vaizdas:DeksnysR.JPG\|200px\|left]] Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).

	R. P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.		R. P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.
8 eilutė:		8 eilutė:
	Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksnys vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.		Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksnys vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.

	R. P. Deksnys ~~labai~~ aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio Tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo Rūmų.		R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio Tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo Rūmų.

	Žmona Zita Križinauskaite – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.		Žmona Zita Križinauskaite – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.

Vytmiskinis: Naujas puslapis: Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano krašt...

2023-01-10T13:37:45Z

Naujas puslapis: Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano krašt...

Naujas puslapis

Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).

R. P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.

1994 – 2004 m. vadovavo KTU Elektros sistemų katedrai. AB “Lietuvos energijai” finasiškai parėmus, buvo kokybiškai suremontotos katedros patalpos ir labaratorijos papidytos naujausia įranga.
Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinerijos (06T) Jungtinės doktorantūros komisijos narys, Mokslo krypties 06T kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.

Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksnys vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.

R. P. Deksnys labai aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio Tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo Rūmų.

Žmona Zita Križinauskaite – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.
Prof. R. P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą dekano padėkų.

Parengė Vytautas Miškinis