Povilas Poškas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
No edit summary
No edit summary
 
(nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo)
3 eilutė: 3 eilutė:
pagyrimu baigė studijas ir pradėjo dirbti Lietuvos MA Fizikinių technikos energetikos problemų institute
pagyrimu baigė studijas ir pradėjo dirbti Lietuvos MA Fizikinių technikos energetikos problemų institute
(nuo 1992 m. Lietuvos Energetikos institutas, LEI) Branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorijoje.
(nuo 1992 m. Lietuvos Energetikos institutas, LEI) Branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorijoje.
1974-1977 m. studijavo aspirantūroje
1974-1977 m. studijavo aspirantūroje.


Nuo 1972 m. iki dabar dirba LEI. Iš pradžių jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, po to
Nuo 1972 m. iki dabar dirba LEI: 1981 – 2001 m. - sektoriaus vadovu, o nuo 2001 m. iki dabar –
vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, 1981 – 2001 m. - sektoriaus vadovu, o nuo 2001 m. iki dabar –
Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovu. 1995–2012 – KTU Šilumos ir atomo energetikos
Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovu. 1995–2012 – KTU Šilumos ir atomo energetikos
katedros profesorius. 1996-2012 m. - Lietuvos MA narys ekspertas, o nuo 2012 m.- tikrasis narys.
katedros profesorius. 1996-2012 m. - Lietuvos MA narys ekspertas, o nuo 2012 m.- tikrasis narys.


Mokslinės karjeros pradžioje buvo vykdomi lokalinio šilumos atidavimo skersai aptekamų
Mokslinės karjeros pradžioje buvo vykdomi lokalinio šilumos atidavimo skersai aptekamų
vamzdžių pluoštuose tyrimai. Eksperimentai buvo atliekami didelių Reinoldso skaičių diapazone (iki 2×10 6 )
vamzdžių pluoštuose tyrimai didelių Reinoldso skaičių diapazone (iki 2×10 6 ) oro sraute. Gautos priklausomybės šilumos atidavimui paskaičiuoti įvairių geometrinių charakteristikų skersai aptekamų vamzdžių pluoštuose. Šių tyrimų pagrindu 1978 m. apginta disertacija technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsniui gauti. Vėliau tyrimų kryptis šiek tiek pasikeitė. Buvo pradėta tirti masinių (termogravitacijos, išcentrinių) jėgų įtaka šilumos mainams ir turbulentiniam pernešimui. Kartu su eksperimentiniais tyrimais buvo vykdomi skaitiniai tyrimai. Šių tyrimų pagrindu 1992 m. buvo apginta disertacija technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) laipsniui gauti.
oro sraute. Ištirti pluoštai tiek su šachmatiniu, tiek su koridoriniu vamzdžių išdėstymu. Tyrimai vykdyti tiek
giluminėse, tiek ir pirmosiose (pirma, antra) eilėse. Be to, atlikti turbulentinių srauto charakteristikų
matavimai tarpvamzdinėje pluoštų dalyje. Išanalizavus ir apibendrinus duomenis, gautos priklausomybės
šilumos atidavimui paskaičiuoti įvairių geometrinių charakteristikų skersai aptekamų vamzdžių pluoštuose.
Šių tyrimų pagrindu 1978 m. apginta disertacija technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsniui gauti.
Apgynus disertaciją, tyrimų kryptis šiek tiek pasikeitė. Buvo pradėta tirti masinių
(termogravitacijos, išcentrinių) jėgų įtaka šilumos mainams ir turbulentiniam pernešimui. Buvo sukurta tokių
eksperimentinių tyrimų metodika dujoms tekant kanaluose. Kartu su eksperimentiniais tyrimais buvo
vykdomi skaitiniai tyrimai. Visa tai leido giliau suprasti nagrinėjamus procesus, atskleisti naujus šilumos
mainų dėsningumus ir gauti apibendrinančias priklausomybes. Šitų dėsningumų ištyrimas leido suprasti
turbulentinio pernešimo mechanizmą, esant įvairiems tekėjimo režimams kanaluose mišrios konvekcijos
atveju, nustatyti paprastesnių turbulentinio pernešimo modelių, neįvertinančių papildomos srauto
turbulentiškumo generacijos dėl termogravitacijos jėgų poveikio, taikymo ribas, o kanaluose veikiant
išcentrinėms jėgoms- patikslinti turbulentinio tekėjimo sritį, nes dažnai juose turbulentinio pernešimo zona
nepagrįstai išplečiama ten, kur iš tikrųjų yra pereinamojo pobūdžio tekėjimas. Šių tyrimų pagrindu 1992 m.
buvo apginta disertacija technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) laipsniui gauti.


Lygiagrečiai su fundamentiniais šiluminės fizikos ir turbulentinio pernešimo tyrimais
Lygiagrečiai atliekami ir taikomieji tyrimai. Tai visų pirma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų
atliekami ir taikomieji tyrimai. Tai visų pirma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų
tvarkymo įrenginių ir technologijų saugos įvertinimas, dalyvavimas ekspertiniame darbe įvertinant
tvarkymo įrenginių ir technologijų saugos įvertinimas, charakteringų šioms technologijoms radiacinių,
Ignalinos AE atskirų įrenginių eksploatacijos saugumą ir patikimumą, dalyvauja įgyvendinant IAE šimtų milijonų eurų vertės panaudoto branduolinio
neutroninių, šiluminių ir hidrodinaminių procesų tyrimas, dalyvavimas ekspertiniame darbe įvertinant
Ignalinos AE atskirų įrenginių eksploatacijos saugumą ir patikimumą. Pastaruoju metu aktyviai dalyvaujama
sprendžiant problemas, iškylančias vykdant Ignalinos AE išmontavimą. Kartu su žymiausiomis užsienio
kompanijomis dalyvaujama įgyvendinant Ignalinos AE šimtų milijonų eurų vertės panaudoto branduolinio
kuro ir radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo projektus. Aktyviai dalyvaujama analizuojant
kuro ir radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo projektus. Aktyviai dalyvaujama analizuojant
galimybes palaidoti Lietuvoje radioaktyviąsias atliekas paviršiniuose atliekynuose, o panaudotą branduolinį
galimybes palaidoti Lietuvoje radioaktyviąsias atliekas paviršiniuose atliekynuose, o panaudotą branduolinį
kurą-- geologiniame atliekyne.
kurą geologiniame atliekyne.


P. Poškas yra knygų „Termogravitacijos ir išcentrinių jėgų įtaka šilumos mainams dujomis
Povilas Poškas yra knygų „Termogravitacijos ir išcentrinių jėgų įtaka šilumos mainams dujomis
aušinamuose kanaluose“ (rusų k., 1992), „Termohidromechanika“ (1995), „Masinių jėgų įtaka
aušinamuose kanaluose“ (rusų k., 1992), „Termohidromechanika“ (1995), „Masinių jėgų įtaka
turbulentiniam šilumos atidavimui kanaluose“ (anglų k., 1999) bendraautorius, daugiau nei 400 publikacijų
turbulentiniam šilumos atidavimui kanaluose“ (anglų k., 1999) bendraautorius, daugiau nei 400 publikacijų
autorius arba bendraautorius, 13 išradimų autorius. Skaitė mokslinius pranešimus daugelyje konferencijų.
autorius arba bendraautorius, 13 išradimų autorius. Skaitė mokslinius. pranešimus daugelyje konferencijų.
Stažavosi TSRS MA Aukštų temperatūrų iinstitute Maskvoje (Rusija, 1983), Mančesterio universitete
Stažavosi Mančesterio universitete
(D.Britanija, 1991, 1993). Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (Turkija) mokslinės tarybos, EK
(1991, 1993). Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (Turkija) mokslinės tarybos, EK
Jungtinio tyrimų centro Branduolinių įrenginių išmontavimo ekspertų grupės narys (2008–2014).
Jungtinio tyrimų centro Branduolinių įrenginių išmontavimo ekspertų grupės narys (2008–2014).
Vadovavo/dalyvavo įgyvendinant ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir
Vadovavo/dalyvavo įgyvendinant ES 7-osios tyrimų programos (7BP) projektus, TATENA projektus. Dabar
demonstracinės veiklos programos (7BP) projektus, Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA)
vadovauja/dalyvauja vykdant ES tyrimų programos „Horizon 2020“ projektus. Už darbų ciklą „Šilumos
projektus. Dabar vadovauja/dalyvauja vykdant ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos
mainų dėsningumų tyrimas dujomis aušinamuose energetinių įrenginių elementuose“ (su bendraaut.,
„Horizon 2020“ projektus. Už darbų ciklą „Šilumos mainų dėsningumų tyrimas dujomis aušinamuose
1996) buvo paskirta Lietuvos mokslo premija.
energetinių įrenginių elementuose“ (su bendraaut., 1996).buvo paskirta Lietuvos mokslo premija.


Žmona Regina. Vaikai: Robertas (g.1975), Gintautas (g.1984).Abu yra apginę technologijos
Abu tėvai buvo ūkininkai, po to dirbo kolūkyje. Žmona Regina dirbo inžinieriumi-
mokslų daktaro disertacijas.
konstruktoriumi. Vaikai: Robertas (g.1975), Gintautas (g.1984). Abu yra apginę technologijos mokslų
daktaro disertacijas.


Parengė Vytautas Stasiūnas
Parengė Vytautas Stasiūnas

Dabartinė 17:47, 16 balandžio 2023 versija

Poškas.jpg

POVILAS POŠKAS gimė 1948 m. lapkričio 6 d. Radviliškio rajono Vabalių kaime. Mokėsi Vabalių pradinėje, po to Sidabravo vidurinėje mokykloje. Ją baigęs sidabro medaliu, 1967 m. įstojo į

Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą studijuoti pramonės šiluminę energetiką. 1972 m. su pagyrimu baigė studijas ir pradėjo dirbti Lietuvos MA Fizikinių technikos energetikos problemų institute (nuo 1992 m. Lietuvos Energetikos institutas, LEI) Branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorijoje. 1974-1977 m. studijavo aspirantūroje.

Nuo 1972 m. iki dabar dirba LEI: 1981 – 2001 m. - sektoriaus vadovu, o nuo 2001 m. iki dabar – Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovu. 1995–2012 – KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius. 1996-2012 m. - Lietuvos MA narys ekspertas, o nuo 2012 m.- tikrasis narys.

Mokslinės karjeros pradžioje buvo vykdomi lokalinio šilumos atidavimo skersai aptekamų vamzdžių pluoštuose tyrimai didelių Reinoldso skaičių diapazone (iki 2×10 6 ) oro sraute. Gautos priklausomybės šilumos atidavimui paskaičiuoti įvairių geometrinių charakteristikų skersai aptekamų vamzdžių pluoštuose. Šių tyrimų pagrindu 1978 m. apginta disertacija technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsniui gauti. Vėliau tyrimų kryptis šiek tiek pasikeitė. Buvo pradėta tirti masinių (termogravitacijos, išcentrinių) jėgų įtaka šilumos mainams ir turbulentiniam pernešimui. Kartu su eksperimentiniais tyrimais buvo vykdomi skaitiniai tyrimai. Šių tyrimų pagrindu 1992 m. buvo apginta disertacija technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) laipsniui gauti.

Lygiagrečiai atliekami ir taikomieji tyrimai. Tai visų pirma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių ir technologijų saugos įvertinimas, dalyvavimas ekspertiniame darbe įvertinant Ignalinos AE atskirų įrenginių eksploatacijos saugumą ir patikimumą, dalyvauja įgyvendinant IAE šimtų milijonų eurų vertės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo projektus. Aktyviai dalyvaujama analizuojant galimybes palaidoti Lietuvoje radioaktyviąsias atliekas paviršiniuose atliekynuose, o panaudotą branduolinį kurą geologiniame atliekyne.

Povilas Poškas yra knygų „Termogravitacijos ir išcentrinių jėgų įtaka šilumos mainams dujomis aušinamuose kanaluose“ (rusų k., 1992), „Termohidromechanika“ (1995), „Masinių jėgų įtaka turbulentiniam šilumos atidavimui kanaluose“ (anglų k., 1999) bendraautorius, daugiau nei 400 publikacijų autorius arba bendraautorius, 13 išradimų autorius. Skaitė mokslinius. pranešimus daugelyje konferencijų. Stažavosi Mančesterio universitete (1991, 1993). Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (Turkija) mokslinės tarybos, EK Jungtinio tyrimų centro Branduolinių įrenginių išmontavimo ekspertų grupės narys (2008–2014). Vadovavo/dalyvavo įgyvendinant ES 7-osios tyrimų programos (7BP) projektus, TATENA projektus. Dabar vadovauja/dalyvauja vykdant ES tyrimų programos „Horizon 2020“ projektus. Už darbų ciklą „Šilumos mainų dėsningumų tyrimas dujomis aušinamuose energetinių įrenginių elementuose“ (su bendraaut., 1996) buvo paskirta Lietuvos mokslo premija.

Abu tėvai buvo ūkininkai, po to dirbo kolūkyje. Žmona Regina dirbo inžinieriumi- konstruktoriumi. Vaikai: Robertas (g.1975), Gintautas (g.1984). Abu yra apginę technologijos mokslų daktaro disertacijas.

Parengė Vytautas Stasiūnas