Povilas Poškas

POVILAS POŠKAS gimė 1948 m. lapkričio 6 d. Radviliškio rajono Vabalių kaime. Mokėsi Vabalių pradinėje, po to Sidabravo vidurinėje mokykloje. Ją baigęs sidabro medaliu, 1967 m. įstojo į

Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą studijuoti pramonės šiluminę energetiką. 1972 m. su pagyrimu baigė studijas ir pradėjo dirbti Lietuvos MA Fizikinių technikos energetikos problemų institute (nuo 1992 m. Lietuvos Energetikos institutas, LEI) Branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorijoje. 1974-1977 m. studijavo aspirantūroje.

Nuo 1972 m. iki dabar dirba LEI. Iš pradžių jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, po to vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, 1981 – 2001 m. - sektoriaus vadovu, o nuo 2001 m. iki dabar – Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovu. 1995–2012 – KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius. 1996-2012 m. - Lietuvos MA narys ekspertas, o nuo 2012 m.- tikrasis narys.

Mokslinės karjeros pradžioje buvo vykdomi lokalinio šilumos atidavimo skersai aptekamų vamzdžių pluoštuose tyrimai didelių Reinoldso skaičių diapazone (iki 2×10 6 ) oro sraute. Gautos priklausomybės šilumos atidavimui paskaičiuoti įvairių geometrinių charakteristikų skersai aptekamų vamzdžių pluoštuose. Šių tyrimų pagrindu 1978 m. apginta disertacija technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsniui gauti. Vėliau tyrimų kryptis šiek tiek pasikeitė. Buvo pradėta tirti masinių (termogravitacijos, išcentrinių) jėgų įtaka šilumos mainams ir turbulentiniam pernešimui. Kartu su eksperimentiniais tyrimais buvo vykdomi skaitiniai tyrimai. Visa tai leido giliau suprasti nagrinėjamus procesus, atskleisti naujus šilumos mainų dėsningumus ir gauti apibendrinančias priklausomybes. Šių tyrimų pagrindu 1992 m. buvo apginta disertacija technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) laipsniui gauti.

Lygiagrečiai su fundamentiniais šiluminės fizikos ir turbulentinio pernešimo tyrimais atliekami ir taikomieji tyrimai. Tai visų pirma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių ir technologijų saugos įvertinimas, charakteringų šioms technologijoms radiacinių, neutroninių, šiluminių ir hidrodinaminių procesų tyrimas, dalyvavimas ekspertiniame darbe įvertinant Ignalinos AE atskirų įrenginių eksploatacijos saugumą ir patikimumą. Pastaruoju metu aktyviai dalyvaujama sprendžiant problemas, iškylančias vykdant Ignalinos AE išmontavimą. Kartu su žymiausiomis užsienio kompanijomis dalyvaujama įgyvendinant IAE šimtų milijonų eurų vertės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir saugojimo projektus. Aktyviai dalyvaujama analizuojant galimybes palaidoti Lietuvoje radioaktyviąsias atliekas paviršiniuose atliekynuose, o panaudotą branduolinį kurą geologiniame atliekyne.

P. Poškas yra knygų „Termogravitacijos ir išcentrinių jėgų įtaka šilumos mainams dujomis aušinamuose kanaluose“ (rusų k., 1992), „Termohidromechanika“ (1995), „Masinių jėgų įtaka turbulentiniam šilumos atidavimui kanaluose“ (anglų k., 1999) bendraautorius, daugiau nei 400 publikacijų autorius arba bendraautorius, 13 išradimų autorius. Skaitė mokslinius. pranešimus daugelyje konferencijų. Stažavosi TSRS MA Aukštų temperatūrų institute Maskvoje (Rusija, 1983), Mančesterio universitete (D.Britanija, 1991, 1993). Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (Turkija) mokslinės tarybos, EK Jungtinio tyrimų centro Branduolinių įrenginių išmontavimo ekspertų grupės narys (2008–2014). Vadovavo/dalyvavo įgyvendinant ES 7-osios tyrimų programos (7BP) projektus, TATENA projektus. Dabar vadovauja/dalyvauja vykdant ES tyrimų programos „Horizon 2020“ projektus. Už darbų ciklą „Šilumos mainų dėsningumų tyrimas dujomis aušinamuose energetinių įrenginių elementuose“ (su bendraaut., 1996) buvo paskirta Lietuvos mokslo premija.

Abu tėvai buvo ūkininkai, po to dirbo kolūkyje. Žmona Regina dirbo inžinieriumi- konstruktoriumi. Vaikai: Robertas (g.1975), Gintautas (g.1984). Abu yra apginę technologijos mokslų daktaro disertacijas.

Parengė Vytautas Stasiūnas