Nepalas

Iš Alpinizmo vikis.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika (pagal Vikipediją) – valstybė Azijos pietuose, Himalajų kalnuose. Šiaurėje ribojasi su Kinija (Tibetu), pietuose – su Indija. Sostinė Katmandu yra didžiausias miestas šalyje. Valstybinė kalba – nepaliečių, valiuta – Nepalo rupija (NPR).

Šalis pasižymi gamtine įvairove: pietuose plyti siauras drėgnų terajų lygumų ruožas, kurioms būdingas tropinis ir subtropinis klimatas, o tolstant į šiaurę prasideda vidurio kalvos, pereinančios į Aukštuosius Himalajus. Nepalui priklauso 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir Everestas.

Nepalas yra kultūriškai ir kalbiškai nevienalytė valstybė. Šalyje priskaičiuojama kelios dešimtys etninių grupių, turinčių savitus papročius, kalbą. Vyraujanti religija yra hinduizmas, bet stiprios ir budizmo tradicijos. Pietuose esanti Lumbinio vietovė, Budos Siddhartha Gautama gimtinė, gausiai lankoma budistų piligrimų.

Istoriškai Nepalas susidėjo iš daug mažų karalysčių. Šiuolaikinė valstybė buvo suformuota šacho Prithvi Narayan, kuris suvienijo šalį 1768 m. gruodžio 21 d. Iki 2008 m., kada valdymo forma buvo pakeista į federalinę demokratinę respubliką, Nepalas buvo karalystė.

Geografija[keisti]

Nepalo ilgis – 650 km, plotis – 200 km, plotas – 147'181 km².

Nepalas – kalnų valstybė. Jis visas patenka į Himalajų ekosistemą, todėl jo geografija ir gamta yra visiškai apspręsta šio faktoriaus. Kaip ir kitas Himalajų teritorijas (Butaną, Sikimą, Utarakhandą), jį sudaro trys iš šiaurės į pietus išsidėstę pagrindiniai gamtiniai regionai, skirtingi savo klimatu, gamta ir gyvenimo sąlygomis.

Šiauriausia Nepalo gamtinė juosta (Parbat) sutampa su Aukštųjų Himalajų kalnagūbriu, kurių aukštis kai kur siekia virš 7 km. Šioje juostoje yra 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir aukščiausias pasaulio kalnas – Everestas (8,848). Aukštikalnių klimatas ypač atšiaurus, čia laikosi amžinas įšalas, ledynai. Šioje gamtinėje juostoje išskiriamos trys iš penkių Nepalo klimato juostos: šaltoji (2400 m. – 3600 m.), subarktinė (3600 m. – 4400 m.) ir arktinė (virš 4400 m.). Nepaisant atšiauraus klimato, aukštyje iki 4500 m. dar yra gyvenama. Himalajuose yra įsiterpę dalinai tinkami žemdirbystei aukštumų slėniai, tarp kurių svarbiausi Humla, Džumla, Manangas, Khumbu, Tamuras, Arunas, Dolpo, Mustangas (pastarieji du geografiškai jau priklauso Transhimalajinei zonai, t. y. Tibeto plynaukštei).

Didžiąją dalį Nepalo sudaro taip vadinamos „vidurio kalvos“ (Pahar), sutampančios su Mahabharatos kalnagūbriu. Tai – tankiausiai gyvenama krašto dalis, apaugusi miškais. Klimato požiūriu – tai vidutinė klimato juosta (aukštis 1200 m. – 2400 m.). Šiai gamtinei zonai būdingi penki metų laikai: vasara, musonų, ruduo, žiema ir pavasaris.

Vidurio kalvų regioną išraižę upės, didžiausios jų prasidedančios Aukštuosiuose Himalajuose ir tekančios į pietus. Didžiosios Nepalo upės pasiekia Indiją, dauguma jų įteka į Gangą. Iš vakarų į rytus yra šios didžiosios upės. Sarda (vietinis pavadinimas Mahakali) sudaro Nepalo vakarinę sieną su Indija. Gogra (vietinis pavadinimas Karnali) išteka netoli šventojo Kailašo kalno ir Indijos teritorijoje susijungia su Sarda. Gandakas (vietinis pavadinimas Narajani) susidaro susijungus septynioms Himalajų upėms. Kosis irgi susidaro susijungus septynioms upėms, dėl to dar vadinamas Sapta Koši.

Be keturių didžiųjų upių baseinų yra ir taip vadinamos antrosios kategorijos upės, prasidedančios Mahabharatos kalnagūbryje, pvz., Raptis. Nė viena Nepalo upė nėra pastoviai laivuojama. Upių dėka vidurinių kalvų regione susidarę derlingi kalvų apsupti slėniai, kuriuose tankiai gyvenama, įmanoma žemdirbystė. Svarbiausi Nepalo slėniai (Katmandu, Pokhara ir daugybė kitų.

Pietuose himalajus apjuosia Šivaliko kalnagūbris, nesiekiantis 1500 m aukščio. Keliose vietose tarp jo ir Mahabharatos kalnagūbrio susidaro siauri ir ilgi slėniai: vadinamieji vidiniai terajai: Džogbudha (Dadeldhura rajonas), Surkhetas (Surkheto rajonas), Dangas, Deukhuris (Dang Deokhuri rajonas), Čitvanas – (Čitvano rajonas), Kamala (Udyapur rajonas), Marin Khola (Sindhuli rajonas). Piečiau Šivaliko pereinama į tropiniu klimatu pasižyminčią terajų gamtinę zoną, kuriai būdingas (sub-)tropinis klimatas. Ilgą laiką tai buvo svarbi buferinė zona tarp Himalajų ir Indijos, tankiai apaugusi džiunglėmis, kur grėsė maliarija. Pastaruoju metu čia, iškertant džiungles padaromi derlingi žemių plotai, ir regionas apgyvendinamas kalnų gyventojų.