Gedimino Akstino viršūnė: Skirtumas tarp puslapio versijų
>Šaduikis |
>Šaduikis |
||
| 6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Karakolo_sritis_ir_lietuviškų_viršūnių_vieta.jpg|600px|thumb|none|Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija]] | [[Vaizdas:Karakolo_sritis_ir_lietuviškų_viršūnių_vieta.jpg|600px|thumb|none|Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija]] | ||
[[Vaizdas:Gedimino_Akstino_v.jpg|300px|thumb|left|Gedimino Akstino viršūnė]][[Vaizdas:Nusileidimas_nuo_viršūnės.jpg|250px|thumb|right|Nusileidimas nuo viršūnės]] | [[Vaizdas:Gedimino_Akstino_v.jpg|300px|thumb|left|Gedimino Akstino viršūnė]][[Vaizdas:Nusileidimas_nuo_viršūnės.jpg|250px|thumb|right|Nusileidimas nuo viršūnės]] | ||
Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui. | Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis [[Gediminas Akstinas]], pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui. | ||
[[Vaizdas:G.Akstino_nuotraukos.jpg|400px|thumb|left|Gedimino Akstino nuotraukos]] | [[Vaizdas:G.Akstino_nuotraukos.jpg|400px|thumb|left|Gedimino Akstino nuotraukos]] | ||
| 14 eilutė: | 14 eilutė: | ||
[[Vaizdas:1959.jpg|300px|thumb|right|Mieliauskas, Akstinas, Vosylius, 1959 m.]] | [[Vaizdas:1959.jpg|300px|thumb|right|Mieliauskas, Akstinas, Vosylius, 1959 m.]] | ||
Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo | Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo [[Marytė Melinskaitė]], [[Kazys Monstvilas]] ir [[Paulius Normantas]]. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu. | ||
[[Vaizdas:Karakol.jpg|300px|thumb|left|Karakolo viršūnė]] | [[Vaizdas:Karakol.jpg|300px|thumb|left|Karakolo viršūnė]] | ||
| 20 eilutė: | 20 eilutė: | ||
Alimas Romanovas g. 1927, | Alimas Romanovas g. 1927, | ||
Marija Melinskaitė g. 1931-12-28 tarnautoja Kaunas, | [[Marija Melinskaitė]] g. 1931-12-28 tarnautoja Kaunas, | ||
[[Kazys Monstvilas]] g. 1934-03-01 geologas Vilnius, | |||
Paulius Normantas g. 1929 plaukimo treneris Kaunas. | [[Paulius Normantas]] g. 1929 plaukimo treneris Kaunas. | ||
Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. | Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. | ||
04:33, 30 balandžio 2012 versija
PIRMAS KALNAS GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ
1959 m. spalio mėn. 12 d.
GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m TIAN ŠANIS, KIRGIZIJA
Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.
Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marytė Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.
Alimas Romanovas g. 1927,
Marija Melinskaitė g. 1931-12-28 tarnautoja Kaunas,
Kazys Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius,
Paulius Normantas g. 1929 plaukimo treneris Kaunas.
Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų.
1969 m. Laima Akstinaitė dalyvavo 1969 m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu. Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.
Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.
Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietvos. Iki 2012 m. viršūnėje pabuvojo virš 700 kopėjų.
Liudviko Aksamitausko tapyti paveikslai prie Akstino v.1961 m.: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Kategorija:Alpinizmo_paveldas#Paveikslai
[|[Kategorija:Kalnas pavadintas lietuviškai|01 lietuviškas kalnas]]