Lietuvos alpinistų viršūnė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Alpinizmo vikis.
Pereiti į navigaciją Jump to search
>Šaduikis
No edit summary
>JarasOK
No edit summary
 
(nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
1959 m. spalio 15 d.[[Vaizdas:Lietuvos_alpinistų_v..jpg|300px|right|thumb|Viršūnė (vaizdas iš Karakolo slėnio)]]
[[Vaizdas:Lietuvos_alpinistų_v..jpg|300px|right|thumb|Viršūnė (vaizdas iš Karakolo slėnio)]]
:Lietuvos alpinistų viršūnė 4050 m
Lietuvos alpinistų viršūnė, 4050 m aukščio kalnas Terskej Ala-tau kalnagūbryje Tian Šanėje.
:Tian Šanis, Kirgizija
:[[Tian Šanis]], Kirgizija 1959 m. spalio 15 d.


Viršūnės pavadinimas atsirado iš alpinistinio solidarumo. Trys lietuviai, trys patys geriausi Lietuvos alpinistai Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius susirišę lipo į Dych Tau viršūnę Kaukaze. Kartu visi buvo užpilti sniego lavinos ir žuvo. Dabar vienas jų, vyriausias, pagerbtas jo vardo viršūne, O kaip kiti du? Taip galvojo Marija Melinskaitė ir Kazys Monstvilas tik ką įkopę į Gedimino Akstino viršūnę. Jie nutarė, kad reikia surasti dar vieną bevardę viršūnę ir ją paskirti Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus atminimui. Po trijų dienų pasitelkę Paulių Normantą, tryse įlipo į 4050 m aukščio viršūnę visai šalia Gedimino Akstino viršūnės. Tą viršūnę jie pavadino Lietuvių alpinistų Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus, žuvusių kartu su Gediminu Akstinu, viršūne. Sutrumpintai Lietuvių alpinistų viršūne.
Viršūnės pavadinimas atsirado iš alpinistinio solidarumo. Trys lietuviai, trys patys geriausi Lietuvos alpinistai [[Gediminas Akstinas]], [[Feliksas Mieliauskas]] ir [[Vytautas Vosylius]] lipo į [[Dych Tau]] viršūnę Kaukaze. Kartu buvo užpilti sniego lavinos ir žuvo. Dabar vienas jų, vyriausias, pagerbtas jo vardo viršūne, O kaip kiti du? Taip galvojo [[Marija Melinskaitė]] ir [[Kazys Monstvilas]] tik ką įkopę į Gedimino Akstino viršūnę. Jie nutarė, kad reikia surasti dar vieną bevardę viršūnę ir ją paskirti Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus atminimui. Po trijų dienų, pasitelkę Paulių Normantą, tryse įlipo į 4050 m aukščio viršūnę visai šalia Gedimino Akstino viršūnės. Tą viršūnę jie pavadino Lietuvių alpinistų Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus, žuvusių kartu su Gediminu Akstinu, viršūne. Sutrumpintai Lietuvių alpinistų viršūne.


Kaukazas, 1959m liepos mėn. Lietuvos alpinistų rinktinė alpinėje pievoje kelios dienos prieš žūtį. Nuotrauka rasta po žūties Gedimino Akstino kuprinėje. Kairėje Vytautas Vosylius, dešinėje Feliksas Mieliauskas, per vidurį Genadijus Gračiovas, vienintelis per sniego griūtį likęs gyvas.
 
1960 m. įkopė pirmosios lietuvių alpinistinės ekspedicijos dalyviai: [[Marija Melinskaitė]], [[Kristina Racevičiūtė]], [[Liuda Bandaros]], [[Augustas Kubilius]], [[Eugenijus Lašovas]], [[Algirdas Norkus]], [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]], [[Petras Tulevičius]].
 
'''Karakolo rajono kalnų žemėlapis''': http://nakarte.tk/#m=13/42.20856/78.63344&l=T/Mt/Wp
 
 
 
[[Vaizdas:Vs1.JPG|550px]] [[Vaizdas:Vs3.JPG|550px]]




[[Kategorija:Kalnas pavadintas lietuviškai|02 lietuviškas kalnas]]
[[Kategorija:Kalnas pavadintas lietuviškai|02 lietuviškas kalnas]]
[[Kategorija:Viršūnė]]
[[Kategorija:Viršūnė]]

Dabartinė 08:11, 13 liepos 2020 versija

Viršūnė (vaizdas iš Karakolo slėnio)

Lietuvos alpinistų viršūnė, 4050 m aukščio kalnas Terskej Ala-tau kalnagūbryje Tian Šanėje.

Tian Šanis, Kirgizija 1959 m. spalio 15 d.

Viršūnės pavadinimas atsirado iš alpinistinio solidarumo. Trys lietuviai, trys patys geriausi Lietuvos alpinistai Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius lipo į Dych Tau viršūnę Kaukaze. Kartu buvo užpilti sniego lavinos ir žuvo. Dabar vienas jų, vyriausias, pagerbtas jo vardo viršūne, O kaip kiti du? Taip galvojo Marija Melinskaitė ir Kazys Monstvilas tik ką įkopę į Gedimino Akstino viršūnę. Jie nutarė, kad reikia surasti dar vieną bevardę viršūnę ir ją paskirti Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus atminimui. Po trijų dienų, pasitelkę Paulių Normantą, tryse įlipo į 4050 m aukščio viršūnę visai šalia Gedimino Akstino viršūnės. Tą viršūnę jie pavadino Lietuvių alpinistų Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus, žuvusių kartu su Gediminu Akstinu, viršūne. Sutrumpintai Lietuvių alpinistų viršūne.


1960 m. įkopė pirmosios lietuvių alpinistinės ekspedicijos dalyviai: Marija Melinskaitė, Kristina Racevičiūtė, Liuda Bandaros, Augustas Kubilius, Eugenijus Lašovas, Algirdas Norkus, Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Petras Tulevičius.

Karakolo rajono kalnų žemėlapis: http://nakarte.tk/#m=13/42.20856/78.63344&l=T/Mt/Wp


Vs1.JPG Vs3.JPG