>JarasOK |
|
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta 5 naudotojų) |
| 1 eilutė: |
1 eilutė: |
| Pradžia sietina su keliavimais kalnuose J. Domeika (1801–89; Kordiljeros), J. Čerskis (1845–92; Sibiras), J. Chodzka (1850; Araratas), A. Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K. Aris (1874–1941; Pamyras, Tianšanis), A. Poška (1903–92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). Organizuoto Δ pradininkai – G. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos Δ sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957-10-27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų org-ja – Respublikinė Δ sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas).
| | == KALNAI - PAVADINTI LIETUVIŠKAI == |
| | | Kaip atsitiko, kad kalnai, esantys taip toli nuo Lietuvos, Tian Šanyje Pamyre, netgi Kinijoje, buvo pavadinti Lietuviškais vardais! |
| Δ pradžia – 1957 [[Vytautas Vosylius]] organizuota Kauno alpinistų kelionė į Kaukazą. 1958 G. Akstinas ir F.Mieliauskas suorganizavo išvyką (Baltijos šalių alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5642 m.) įkopė 28 Lietuvos alpinistai. 1959 įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę Δ s-gą), nuo 1996 – Lietuvos alpinizmo asociacija. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5204 m Kaukaze) žuvo G.Akstinas, F.Mieliauskas ir V.Vosylius, o žuvusiųjų benražygiai (ekspedicijoje dalyvaujant Lietuvos alpinistams), įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis) pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinistų (4050 m) (1 lent.). 1960 suorganizuota pirmoji lietuvių ekspedicija žuvusiems Lietuvos Δ pradininkams atminti (vad. M.Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. Kuriasi sporto d-jų alpinistų sekcijos (Žalgirio d-jos 1961, Nemuno d-jos 1967). 1964 pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K.Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pietvakarių Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais. Svarbiausios ekspedicijos nurodytos 2 lentelėje. Didelį Δ organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979) ir Vilniaus (įk. 1980) alpinistų klubai.
| |
| | |
| D. Makauskas 1970 tapo [[SSRS]] čempionu uolų klasėje, 1982 už įkopimą į [[SSRS]] 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis – pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš [[Aštuoniatūkstantieji|14 aukšč. kalnų]] – Dhaulagirį (8167 m Himalajuose;1990). A.Skėraitytė viena įkopė į Korženevskajos viršūnę (7105 m Pamyre). V. Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių 1993-05-10 įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą (8840 m Everestą), o 1993–96 įkopė į visų žemynų kalnų aukščiausas viršūnes.
| |
| | |
| | |
| KALNAI, PAVADINTI LIETUVIŠKAI
| |
| | |
| 2011
| |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| Kaip atsitiko, kad kalnai, esantys taip toli nuo Lietuvos, Tian | |
| Šanyje Pamyre, netgi Kinijoje, buvo pavadinti Lietuviškais vardais! | |
| Kas tie žmonės, kurie pirmieji įkopė į kalną ir įgavo teisę pavadinti viršūnę norimu vardu. | | Kas tie žmonės, kurie pirmieji įkopė į kalną ir įgavo teisę pavadinti viršūnę norimu vardu. |
| Jų noras buvo viršūnes pavadinti lietuviškai. | | Jų noras buvo viršūnes pavadinti lietuviškai. |
| Apie tai šiame leidinyje. | | Apie tai: |
| | | *[[Straipsnis]]: - [[Vytautas Viršilas]] "Viršūnės lietuviškais vardais". |
| PIRMAS KALNAS | | Lietuviškų viršūnių sąrašas: |
| 1959 m spalio mėn. 12 d.
| | # PIRMAS KALNAS [[Gedimino Akstino viršūnė]] |
| | | # ANTRAS KALNAS [[Lietuvos alpinistų viršūnė]] |
| GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m
| | # TREČIAS KALNAS [[Čiurlionio viršūnė]] |
| TIAN ŠANIS, KIRGIZIJA
| | # KETVIRTAS KALNAS [[Donelaičio viršūnė]] |
| | | # PENKTAS KALNAS [[Lietuvos viršūnė]] |
| Kalno pavadinimas atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.
| | # ŠEŠTAS KALNAS [[Žalgirio viršūnė]] |
| | | # SEPTINTAS KALNAS [[Vilniaus viršūnė]] |
| | | # AŠTUNTAS KALNAS [[Rasos viršūnė]] |
| Gedimino Akstino nuotrauka.
| | # DEVINTAS KALNAS [[Kauno viršūnė]] |
| | | # DEŠIMTAS KALNAS [[Maironio viršūnė]] |
| | | # VIENUOLIKTAS KALNAS [[Mažvydo viršūnė]] |
| | | # DVYLIKTAS KALNAS [[Vilniaus universiteto viršūnė]] |
| Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.
| | # TRYLIKTAS KALNAS [[Nemuno viršūnė]] |
| | | # KETURIOLIKTAS KALNAS [[Lituanikos viršūnė]] |
| | | # PENKIOLIKTAS KALNAS [[Kauno politechnikos instituto viršūnė]] |
| | | # ŠEŠIOLIKTAS KALNAS [[Dariaus ir Girėno viršūnė]] |
| Alimas Romanovas g. 1927 Marija Melinskaitė g.1931-12-28 tarnautoja Kaunas
| | # SEPTYNIOLIKTAS KALNAS [[Brolių Bajorų viršūnė]] |
| | | # AŠTUONIOLIKTAS KALNAS [[Vytauto viršūnė]] |
| | | # DEVYNIOLIKTAS KALNAS [[Baršausko viršūnė]] |
| Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 Geologas Vilnius Paulius Normantas g.1929 Plaukimo treneris Kaunas
| | # DVIDEŠIMTAS KALNAS [[Šiaulių viršūnė]] |
|
| | # DVIDEŠIMT PIRMAS KALNAS [[Mildos viršūnė]] |
| Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. | | # DVIDEŠIMT ANTRAS KALNAS [[Audros viršūnė]] |
| | | # DVIDEŠIMT TREČIAS KALNAS [[Lietuvos turistų viršūnė]] |
| Masinių įkopimų nuotrauka
| | # DVIDEŠIMT KETVIRTAS KALNAS [[Karaliaus Mindaugo viršūnė]] |
| vaizdai viršūnėje, joje palikti ženklai
| | # DVIDEŠIMT PENKTAS KALNAS [[Senojo Vilniaus viršūnė]] |
| | | # DVIDEŠIMT ŠEŠTAS KALNAS [[Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė]] |
| | | # DVIDEŠIMT SEPTINTAS KALNAS [[Lietuvos tūkstantmečio viršūnė]] |
| Žemėlapis su pažymėtomis viršūnėmis
| | # DVIDEŠIMT AŠTUNTAS KALNAS [[Dotnuvos viršūnė]] |
| | | # DVIDEŠIMT DEVINTAS KALNAS [[Bangelės (Bangos) viršūnė]] |
| Gedimino Akstino
| | # TRISDEŠIMTAS KALNAS [[Čerskio viršūnė]] |
| Lietuvos alpinistų
| | # TRISDEŠIMT PIRMAS KALNAS [[Truchano kalnas]] |
| Žalgirio
| | # TRISDEŠIMT ANTRAS KALNAS [[Vidugirio viršūnė]] |
| Mažvydo
| | # TRISDEŠIMT TREČIAS KALNAS [[Basanavičiaus viršūnė]] |
| Vilniaus Universiteto
| | # TRIDEŠIMT KETVIRTAS KALNAS [[Panevėžio viršūnė]] |
| Nemuno
| | # TRISDEŠIMT PENKTAS KALNAS [[Kirgizijos-Lietuvos viršūnė]] |
| Lietuvos tūkstantmečio
| | # TRISDEŠIMT ŠEŠTAS KALNAS [[Vydūno viršūnė]] |
| | | # TRISDEŠIMT SEPTINTAS KALNAS [[Vanago viršūnė]] |
| ANTRAS KALNAS | | # TRISDEŠIMT AŠTUNTAS KALNAS [[Viršūnė Kauno vytis]] |
| | | # TRISDEŠIMT DEVINTAS KALNAS [[Viršūnė Lietuvos universitetui - 100]] |
| 1959 m spalio 15 d.
| | # KETURIASDEŠIMTAS KALNAS [[Viršūnė KTU ąžuolai]] |
| | | ==PERĖJOS - PAVADINTOS LIETUVIŠKAI== |
| | | P E R Ė J Ų S Ą R A Š A S |
| Viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| Lietuvos alpinistų viršūnė 4050 m | |
| Tian Šanis, Kirgizija
| |
| | |
| | |
| Viršūnės pavadinimas atsirado iš alpinistinio solidarumo. Trys lietuviai, trys patys geriausi Lietuvos alpinistai Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius susirišę lipo į Dych Tau viršūnę Kaukaze. Kartu visi buvo užpilti sniego lavinos ir žuvo. Dabar vienas jų, vyriausias, pagerbtas jo vardo viršūne, O kaip kiti du? Taip galvojo Marija Melinskaitė ir Kazys Monstvilas tik ką įkopę į Gedimino Akstino viršūnę. Jie nutarė, kad reikia surasti dar vieną bevardę viršūnę ir ją paskirti Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus atminimui. Po trijų dienų pasitelkę Paulių Normantą, tryse įlipo į 4050 m aukščio viršūnę visai šalia Gedimino Akstino viršūnės. Tą viršūnę jie pavadino Lietuvių alpinistų Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus, žuvusių kartu su Gediminu Akstinu, viršūne. Sutrumpintai Lietuvių alpinistų viršūne.
| |
| | |
| | |
| | |
| Vosyliaus, Gračiovo, Mieliausko nuotrauka
| |
| | |
| | |
| | |
| Kaukazas, 1959m liepos mėn. Lietuvos alpinistų rinktinė alpinėje pievoje kelios dienos prieš žūtį. Nuotrauka rasta po žūties Gedimino Akstino kuprinėje. Kairėje Vytautas Vosylius, dešinėje Feliksas Mieliauskas, per vidurį Genadijus Gračiovas, vienintelis per sniego griūtį likęs gyvas.
| |
| | |
| | |
| 1964 m
| |
| Pirma aukštuminė Lietuvos alpinistų ekspedicija
| |
| | |
| Ekspedicijos vadovas Kazimieras Monstvilas
| |
| | |
| TREČIAS KALNAS | |
| | |
| 1964 m liepos 28 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Čiurlionio viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| | |
| Čiurlionio viršūnė 5794 m | |
| Pietvakarių Pamyras Tadžikija
| |
| | |
| | |
| Antanavičius
| |
| | |
| | |
| Juozas Antanavičius g. 1940 muzikologas Vilnius
| |
| | |
| Lietuvos vardą atitinkanti viršūnė turėjo būti ne žemesnė kaip 6000 m. Ekspedicijos dalyviams dar vykstant Pamyro traktu, muzikas Aleksandras Jurgelionis pasiūlė: „Būtų gerai, kad pavyktų įkopti be Lietuvos į dar kokią bevardę ir ją pavadinti Čiurlionio vardu, o jei pavyktų į dar vieną, tai galėtume ją pavadinti Donelaičiu.“ Kiti ekspedicijos dalyviai šiai minčiai pritarė.
| |
| Taip atsitiko, kad pirma įkopta viršūnė buvo bevardė, bet jos aukštis siekė tik 5784 m. Kadangi Lietuvai tai buvo nepakankamas aukštis, alpinistai neabejodami jai suteikė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tą pačią dieną jie tęsė žygį ketera į gretimą 5837 m aukščio viršūnę ir ją pavadino Kristijono Donelaičio vardu.
| |
| | |
| | |
| Algimanto Jucevičiaus žygiai prie Čiurlionio kalno.
| |
| | |
| | |
| | |
| Portretas
| |
| | |
| | |
| | |
| Algimantas Jucevičius
| |
| | |
| | |
| Čiurlionio viršūnė
| |
| | |
| | |
| 2003 m Algimanto Jucevičiaus išleistas atvirukas
| |
| 2011 m jis vėl prie Čiurlionio viršūnės.
| |
| | |
| | |
| Portretinės nuotraukos
| |
| | |
| | |
| | |
| Romualdas Augūnas g. 1938-04-13 Statybos technikas Vilnius Balys Binkauskas g. 1939-10-17inžinierius elektrikas Vilnius
| |
| | |
| Aleksandras Jurgelionis g. 1937-01-22 Pianistas Vilnius Augustas Kubilius g. 1933-09-28 Radioelektronikos inžinierius Kaunas
| |
|
| |
| Stasys Miglinas g. 1930-03-23 Statybos inžinierius Vilnius Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius
| |
|
| |
|
| |
| Jaroslavas Okulič-Kazarinas g. 1931-07-14 Radioelektronikos inžinierius Kaunas Vilius Šaduikis g. 1940-11-10 inžinierius mechanikas Vilnius
| |
|
| |
|
| |
|
| |
| | |
| KETVIRTAS KALNAS | |
| 1964 m liepos 28 d.
| |
| | |
| Donelaičio viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Donelaičio viršūnė 5839 m
| |
| Pietvakarių Pamyras Tadžikija
| |
| | |
| Įkopę į Čiurlionio viršūnę alpinistai, vadovaujami Juozo Antanavičiaus , nesileido žemyn, bet tęsė žygį ketera iki kitos viršūnės, kurią pavadino Kristijono Donelaičio vardu.
| |
| | |
| | |
| Nuotrauka
| |
| ketera tarp Čiurlionio ir Donelaičio viršūnių
| |
| | |
| Žemėlapis su pažymėtomis viršūnėmis:
| |
| | |
| Lietuva
| |
| Čiurlionis
| |
| Donelaitis
| |
| Lituanika
| |
| Kauno Politechnikos institutas
| |
| Dariaus ir Girėno
| |
| Brolių Bajorų
| |
| Vytauto
| |
| Akademiko Kazimiero Baršausko
| |
| Šiauliai
| |
| Mildos
| |
| Audros
| |
| Karaliaus Mindaugo
| |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| Donelaičio viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| | |
| Donelaičio viršūnė 5837 m vaizdas iš pietų pusės. | |
| 1.maršrutas siena iš pietų.
| |
| 2.maršrutas pietvakarių ketera.
| |
| 3.maršrutas – traversas per Čiurlionio viršūnę.
| |
| | |
| | |
| Alpinistai, 1974 m įkopę į Donelaičio 5837 m viršūnę siena iš Pietų pusės.
| |
| | |
| | |
| Balys Binkauskas g. 1939 minžinierius elektrikas Vilnius, Valentinas Bitinas g. 1938 inžinierius energetikas Elektrėnai
| |
|
| |
| Julius Jurgelionis g. 1937 architektas Vilnius, Vitalis Stepulis g. 1938 inžinierius statybininkas Vilnius
| |
| | |
| | |
| Alpinistai, 1974 m įkopę į Donelaičio 5837 m viršūnę Pietvakarių ketera.
| |
| | |
| | |
| Valentinas Bitinas g. 193 m inžinierius energetikas Elektrėnai, Laima Zubovienė g. 1941 m architektė Kaunas
| |
|
| |
| | |
| Laima Siaurukaitė g. 193 Vilnius, Nijolė Volungaitytė g. 1936 inžinierė Kaunas
| |
|
| |
|
| |
| PENKTAS KALNAS | |
| | |
| 1964 m rugpjūčio 18 d.
| |
| | |
| Lietuvos viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Lietuvos viršūnė 6080 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija
| |
| | |
| Estai ir latviai jau buvo Pamyro kalnuose įvardinę savo snieguotas viršūnes Estonija ir Latvija aukštesnes kaip 6 km. Tad ir lietuviai suorganizavo ekspediciją Lietuvos viršūnei ieškoti. Dar prieš išvykimą į ekspediciją, alpinistinėse kalnų schemose Šachdaros kalnagūbryje buvo numatyta kopti į 6222 m bevardę viršūnę. Deja, kai tą viršūnę pasiekė visa alpinistų komanda, įkopimą džiaugsmą aptemdė rasta konservų dėžutė su pirmųjų įkopėjų pavardėmis. Teko skubiai ieškoti kitos panašaus aukščio viršūnės. Po kelių žvalgybos dienų tokia bevardė 6080 m aukščio viršūnė buvo rasta keteroje netoli nuo Čiurlionio ir Donelaičio viršūnių.
| |
| | |
| | |
| | |
| Pirmųjų įkopėjų nuotraukos
| |
| | |
| | |
| Lietuvos viršūnės nuotrauka iš Pietvakarių pusės su pažymėtais maršrutais (A.Jucevičiaus)
| |
| | |
| Lietuvos viršūnės vaizdas iš Pietvakarių pusės. Sienos priekyje matyti stambios uolų atbrailos, vadinamos bastionais. Nuotraukoje parodyti 3 maršrutai, kuriais lietuviai lipo į viršūnę.
| |
| 1.Kairiuoju bastionu
| |
| 2.Per centrinį bastioną
| |
| 3.Rytų ketera
| |
| | |
| | |
| Alpinistai, 1974 m įkopę į Lietuvos viršūnę 6080 m stačiausiu ir sunkiausiu maršrutu Pietvakarių sienos kairiuoju bastionu.
| |
| | |
| | |
| Zigmas Blažaitis g. 1942 geodezininkas Vilnius, Arūnas Šukys
| |
|
| |
| Alfredas Buika g. 1947 muzikas Klaipėda, Julius Jurgelionis g. 1937 architektas Vilnius
| |
|
| |
| Alpinistai, 1974 m įkopę į Lietuvos viršūnę 6080 m sieniniu maršrutu per Pietvakarių sienos centrinį bastioną.
| |
| | |
| Romualdas Misiukevičius g. 1947 Muzikas Vilnius, Rimgaudas Songaila g. 1947 muzikas Vilnius,
| |
| | |
| Eimutis Karčiauskas g. 1949 Kaunas, Medardas Purys g.1937 architektas Vilnius, Vytautas Viršilas g. 1930-02-16kelių inžinierius Vilnius
| |
|
| |
| | |
| ŠEŠTAS KALNAS | |
| | |
| 1969 m rugpjūčio 17 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Žalgirio viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| Žalgirio viršūnė 4850 m Tian Šanis , Kirgizija | |
| | |
| | |
| Lietuviui Žalgirio vardas siejasi su pergalingu mūšiu arba su stipria krepšinio komanda, o alpinistams su Žalgirio sporto draugija, kuri labiausiai rėmė alpinistų žygius.
| |
| Pirmieji kopėjai pasidalino į 2 grupes po 6 alpinistus. Kopė jie vienu metu skirtingais maršrutais. Vieni lipo uoliniu maršrutu, o kiti per ledą ir sniegą.
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| | |
| | |
| Vitalijus Stepulis g. 1938-12-01 statybos inžinierius Vilnius, Jovita Pečkaitienė g.1937 Vilnius, Darata Stankutė g. 1938 ekonomistė Vilnius
| |
|
| |
|
| |
| Aleksandras Šteinas g. 1927 inžinierius elektrikas Vilnius, Vytautas Viršilas g. 1930-02-16 kelių inžinierius Vilnius, Jurgis Zamulaitis g. 1932 Kaunas
| |
|
| |
| | |
| Rimas Zdanavičius g. 1937 muzikas, Romualdas Augūnas g. 1938 statybos inžinierius Vilnius, Algirdas Briedis g.1939 gydytojas Šiauliai,
| |
|
| |
| Augis Gučas g. 1940-02-18 architektas Vilnius, Aleksandras Jurgelionis g. 1937-01-22 muzikas Vilnius, Antanas Varanka g. 1937-09-06 Vilnius
| |
|
| |
| | |
| Žalgirio viršūnės nuotrauka iš Arašano slėnio
| |
| | |
| | |
| 1979 m vyko speciali alpinistinė ekspedicija į Žalgirio viršūnės rajoną. Planuota įkopti į Žalgirio viršūnę iš kito slėnio ir kitu maršrutu negu 1969 m. Įveikę maršruto pradžioje sunkų kontraforsą alpinistai Vilius Šaduikis, Aurelija Mozūraitytė ir Juozas Daugvila pasiekė viršūnę ir paliko joje skydą su Žalgirio simbolika.
| |
| | |
| | |
| Nuotrauka: skydas su kardais ant Žalgirio viršūnės
| |
| | |
| | |
| SEPTINTAS KALNAS | |
| | |
| 1973 m liepos 31 d.
| |
| | |
| Vilniaus viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Vilniaus viršūnė 4120 m Pamyro Alajus Tadžikija
| |
| | |
| Vilniaus alpinistai seniai svajojo pagerbti savo miestą pirmą kartą įkopta viršūne. Tokia viršūnė buvo surasta Pamyro kalnuose Zeravšano kalnagūbryje. | |
| Alpinistai lipo į viršūnę dviem skirtingais maršrutais po keturis žmones.
| |
| | |
| Įkopimo dalyviai:
| |
| | |
| Algimantas Baublys g.1951, Vilius Šaduikis g. 1940-11-10
| |
|
| |
| Julius Jurgelionis g. 1937-01-22 Architektas Vilnius, Viktoras Čepkevičius g. 1924-06-29 gydytojas Vilnius,
| |
|
| |
| Laimonas Buika g. 1953-03-05, Albinas Svirskis g. 1951-01-11,
| |
|
| |
| Alvydas Peištaras g. 1953-06-03, Linas Zakarevičius g. 1947
| |
|
| |
|
| |
| AŠTUNTAS KALNAS | |
| | |
| 1977 m birželio 24 d.
| |
| | |
| | |
|
| |
| Rasos viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Rasos viršūnė, 5381 m. Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija | |
| | |
| Birželio 24 d. Lietuvoje švenčiama Rasos šventė. Tą dieną įkopę į bevardę viršūnę du Kauno alpinistai taip ją ir pavadino – Rasos viršūne.
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| | |
| | |
| Kęstutis Virbalis g. 1951-05-15, Romualdas Bajoras g. 1954
| |
|
| |
| | |
| DEVINTS KALNAS
| |
| | |
| 1977 m liepos 22 d.
| |
| | |
| | |
| Kauno viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Kauno viršūnė 5400 m Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija. | |
| | |
| | |
| 1977 m į geologų ekspediciją Pamyre išvyko trys Kauno alpinistai ir vienas latvis. Ten jie įkopė į tris bevardes viršūnes, o vieną iš jų pavadino savo gimtojo miesto vardu.
| |
| | |
| | |
| Kauno viršūnė
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai
| |
| | |
| | |
| Eugenijus Bajoras g. 1953-02-20 Alpinizmo instruktorius Kaunas, Romualdas Bajoras g. 1954 Kaunas,
| |
|
| |
| | |
| Kęstutis Virbalis g. 1951-05-15 Kaunas, Valdis Kikans g. Ryga
| |
|
| |
| | |
| DEŠIMTAS KALNAS | |
| | |
| 1977 rugpjūčio 16 d.
| |
| | |
| Maironio viršūnės nuotrauka | |
| | |
| | |
| | |
| Maironio viršūnė 5155 m Pietvakarių Pamyras Šugnano kalnagūbris Tadžikija
| |
| | |
| | |
| Įkopimo dalyviai manė, kad viršūnė verta tauriausio lietuvių poeto Maironio vardo.
| |
| | |
| | |
| | |
| Grupinė nuotrauka
| |
| | |
| | |
| įkopimo dalyviai: Eugenijus Bajoras, Romualdas Bajoras, Kęstutis Virbalis ir V.Kovalenko (Rusija).
| |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| Žemėlapis
| |
| | |
| Pietvakarių Pamyras su pažymėtomis Rasos, Kauno ir Maironio viršūnėmis.
| |
| | |
| | |
| | |
| VIENUOLIKTAS KALNAS | |
| | |
| 1979 m liepos 22 d.
| |
| | |
| | |
| Mažvydo viršūnės nuotrauka
| |
|
| |
| | |
| Mažvydo viršūnė 4565 m Tian Šanis, Kirgizija. | |
| | |
| Alpinistų komanda, kurioje buvo nemaža akademinės inteligentijos, parinko viršūnei Mažvydo vardą. Martynas Mažvydas (1510 – 1563) pirmosios lietuviškos knygos autorius.
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai
| |
| | |
| | |
| Juozas Daugvila g. 1950-10-19 chemikas Vilnius, Aurelija Mozūraitytė g. 1942-09-21 chemikė Vilnius, Kęstutis Karčiauskas g. 19 matematikas Vilnius,
| |
|
| |
| Paulius Koncė g. 1947-05-20 muzikas Vilnius, Vilius Šaduikis 1940-11-10 Vilnius
| |
|
| |
| DVYLIKTAS KALNAS | |
| | |
| 1979 m. liepos 24 d.
| |
| | |
| | |
| Vilniaus Universiteto viršūnės nuotrauka | |
| | |
| Vilniaus Universiteto viršūnė 4740 m
| |
| Tian Šanis, Kirgizija
| |
| | |
| 1979 m Vilniaus Universitetui sukako 400 metų. Įkopimo dalyviai, kurių dauguma yra baigę šį universitetą, panoro pagerbti savo alma mater ir įkopę į bevardę viršūnę pavadino ją Vilniaus Universiteto vardu.
| |
| | |
| Grupinė nuotrauka ant viršūnės
| |
| | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai: Juozas Daugvila, Kęstutis Karčiauskas, Paulius Koncė, Aurelija Mozūraitytė ir Vilius Šaduikis.
| |
| | |
| TRYLIKTAS KALNAS | |
| | |
| 1979 m liepos 31 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Nemuno viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| | |
| Nemuno viršūnė 4650 m | |
| Tian Šanis, Kirgizija
| |
| | |
| | |
| Nemunas yra ne tik šventa Lietuvos upė, bet taip vadinosi sovietmečiu sporto draugija, jungusi rajonų sportininkus. Rėmė ji ir alpinizmą, tad alpinistai nemuniečiai panoro turėti savo draugijos viršūnę.
| |
|
| |
| | |
| | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai
| |
|
| |
| Valentinas Bitinas g. 1938-01-24 Elektrėnai, Romualdas Augūnas g. 1938-04-13 statybos inžinierius Vilnius, Juozas Muliuolis g. 1950-10-20 Kaunas,
| |
|
| |
| | |
| Vaclovas Paplauskas g. 1952-10-02 Panevėžys, Linas Zakarevičius g. 1947, Ina Migla 1935-04-10 dėstytoja Ryga.
| |
|
| |
|
| |
|
| |
| | |
| | |
| 1984 metai
| |
| | |
| Alpinistų ekspedicija į Pietvakarių Pamyrą
| |
| vadovas Algis Gudelis
| |
| | |
| | |
| Algis Gudelis g. 1953-12-08 KPI mokslinis bendradarbis, Jūratė Bajorienė g. 1955-10-15, Judita Burokaitė g. 1960-10-05
| |
|
| |
| | |
| | |
| Bronius Varseckas g. 1958-03-21, Rimvydas Simutis g. 1953, Stanislovas Navickas g. 1951,
| |
|
| |
| Andrius Bloškys g. 1962, Olegas Usikas g. 1966, Eugenijus Klikūnas g.
| |
|
| |
| Arvydas Avulis g.1955, Kęstutis Baleišis g. 1955, Zenonas Grigas g.,
| |
|
| |
| Vidmantas Paulikas g., Aleksandras Asavkinas g. 1958, Vidmantas Mačernis g.,
| |
|
| |
| Rūta Kripaitytė g. 1968-02-09, Jonas Pleskus g. 1956, Zigmas Staponkus g.,
| |
|
| |
| | |
| KETURIOLIKTAS KALNAS | |
| | |
| 1984 m rugpjūčio 4 d.
| |
| | |
| Lituanikos viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Lituanikos viršūnė 6004 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija | |
| | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Bronius Varseckas
| |
| Judita Burokaitė
| |
| Algis Gudelis
| |
| Stanislovas Navickas
| |
| | |
| Lituanika – lėktuvo, kuriuo Darius ir Girėnas skrido per Atlantą, vardas. Įkopimo dalyviai sėkmingai pasiekę 6 km aukštį, nutarė, kad viršūnei geriausiai tinka Lituanikos vardas
| |
| | |
| PENKIOLIKTAS KALNAS | |
| 1984 m rugpjūčio 6 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Kauno Politechnikos instituto viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Kauno Politechnikos instituto viršūnė 5879 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Jūratė Bajorienė
| |
| Stanislovas Navickas
| |
| Audrius Bloškys
| |
| Olegas Usikas
| |
| | |
| Kauno Politechnikos institutas atsirado iš Vytauto Didžiojo universiteto. Taip jį 1951 m reformavo ir pervadino sovietų valdžia, tačiau universiteto humanistinė dvasia liko. Institutas rėmė ir vystė tiek meną, tiek sportą. Pirmieji Lietuvos alpinizmo čempionai visi buvo KPI studentai. Dauguma 1984 m ekspedicijos dalyvių yra baigę šią aukštąją mokyklą.
| |
| | |
| ŠEŠIOLIKTAS KALNAS | |
| 1984 m rugpjūčio 7 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Dariaus ir Girėno viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Dariaus ir Girėno viršūnė 5998 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Eugenijus Klikūnas
| |
| Arvydas Avulis
| |
| Kęstutis Baleišis
| |
| Vasilijus Melentjevas (Rusija)
| |
| | |
| Dariaus ir Girėno kultas prasidėjo 1933 m, kai jie dviviečiu lėktuvu perskrido Atlantą. Sovietmečiu jų šlovė buvo prigęsinta, bet 1983 m vėl paminėtas skrydžio penkiasdešimtmetis. Kopimo dalyviai buvo pilni pagarbos lakūnams ir jiems pašventė vieną iš viršūnių.
| |
| | |
| SEPTYNIOLIKTAS KALNAS | |
| 1984 m rugpjūčio 11 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Brolių Bajorų viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Brolių Bajorų viršūnė 5596 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Jūratė Bajorienė Eugenijaus Bajoro žmona,
| |
| Algis Gudelis,
| |
| Stanislovas Navickas,
| |
| Rimvydas Simutis,
| |
| Bronius Varseckas,
| |
| | |
| | |
| | |
| Brolių Bajorų nuotrauka
| |
| | |
| | |
| | |
| Broliai Bajorai buvo Kauno alpinistų siela ir motoras.
| |
| | |
| AŠTUONIOLIKTAS KALNAS | |
| 1984 m rugpjūčio 16 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Vytauto viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Vytauto viršūnė 5586 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Eugenijus Klikūnas,
| |
| Zenonas Grigas.
| |
| | |
| Vytauto Didžiojo (1350 – 1430) vardu pavadintos mokyklos, gatvės, tiltai ir pan. Jam pastatyti paminklai, statulos. Dabar dar bus ir kalnas.
| |
| | |
| DEVYNIOLIKTAS KALNAS | |
| 1984 m rugpjūčio 16 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Akademiko Kazimiero Baršausko viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Akademiko Kazimiero Baršausko viršūnė 5649 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Vidmantas Paulikas,
| |
| Judita Burokaitė,
| |
| Aleksandras Asavkinas,
| |
| Vidmantas Mačernis,
| |
| Algis Gudelis.
| |
| | |
| | |
| K.Baršausko portretinė nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Akademikas Kazimieras Baršauskas (1904 – 1964) buvo pirmasis Kauno Politechnikos instituto rektorius. Profesorius buvo studentų labai mėgiamas ir gerbiamas. Jis aktyviai rėmė meno saviveiklą ir sportą, tarp jų ir alpinizmą.
| |
| | |
| DVIDEŠIMTAS KALNAS | |
| 1984 m rugpjūčio 16 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Šiaulių viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Šiaulių viršūnė 5616 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija | |
| | |
| | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Audrius Bloškys,
| |
| Rimvydas Simutis,
| |
| Rūta Kripaitytė,
| |
| Jonas Pleskus.
| |
| | |
| Šiauliai trečias miestas po Vilniaus ir Kauno, kuris turės savo vardo viršūnę. Kopimą inicijavo iš Šiaulių kilę alpinistai.
| |
| | |
| DVIDEŠIMT PIRMAS KALNAS | |
| 1984 m rugpjūčio 18 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Mildos viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Mildos viršūnė 5378 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija. | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Algis Gudelis,
| |
| Jonas Pleskus.
| |
| | |
| Milda – senovės lietuvių tikėjimo meilės deivė. Tokį pat vardą turi ir Algio Gudelio duktė.
| |
| | |
| | |
| DVIDEŠIMT ANTRAS KALNAS | |
| 1984 m rugpjūčio d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Audros viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Audros viršūnė 5449 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija | |
| | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Bronius Varseckas,
| |
| Judita Burokaitė,
| |
| Audrius Bloškys,
| |
| Zigmas Staponkus.
| |
| | |
| | |
| Viršūnės pavadinimas Audra reiškia ne gamtos stichija, bet moterišką vardą. Sutapimas: tokiu vardu vadinasi įkopimo vadovo žmona ir duktė.
| |
| | |
| DVIDEŠIMT TREČIAS KALNAS | |
| 1985 m liepos 18 d.
| |
| | |
| | |
| | |
| Lietuvos turistų viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| | |
| Lietuvos turistų viršūnė 2608 m Užbaikalė. | |
| | |
| | |
| Žemėlapis
| |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| Viktoras Laučius
| |
| g. 1945
| |
| | |
| Vilnius
| |
| | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| | |
| | |
| Dainius Vaičiulis g. 1954 Naujoji Akmenė, Zigmantas Gogelis g. 1939 Vilnius, Vytautas Navickas g. 1953 Vilnius,
| |
|
| |
| Jonas Sakalauskas g. 1936 Vilnius, Alfonsas Šarkauskas g. 1932 Vilnius, Julius Jurgelionis 1937 architektas Vilnius.
| |
|
| |
|
| |
| | |
| DVIDEŠIMT KETVIRTAS KALNAS | |
| | |
| 2003 m rugsėjo 1 d.
| |
| | |
| | |
| Karaliaus Mindaugo viršūnės nuotrauka
| |
| | |
| Karaliaus Mindaugo viršūnė 5884 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija. | |
| | |
| 2003 m sukanka 750 metų, kai buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas.
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| | |
| | |
| | |
| | |
| Saulius Vilius g. 1971 , Ramūnas Ališauskas g.
| |
|
| |
| | |
| DVIDEŠIMT PENKTAS KALNAS | |
| | |
| 2008 m liepos 17 d.
| |
| | |
| | |
| Senojo Vilniaus viršūnės nuotrauka.
| |
| | |
| | |
| Senojo Vilniaus viršūnė 5570 m Kunlunis, Kinija. | |
| Vilniaus žygeiviai pavadino viršūnę savo miesto vardu pridėję žodį „senasis“, nes Vilniaus viršūnė įkopta 1973 m.
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Š.Zigmantas,
| |
| S.Damulevičius,
| |
| J.Jorudas,
| |
| A.Kuras,
| |
| Š.Oberauskas,
| |
| V.Umbrasas,
| |
| I.Vėjalytė,
| |
| D.Zigmantas,
| |
| G.Žalkauskaitė.
| |
| | |
| | |
| Dalyvių portretinės nuotraukos ir duomenys apie asmenis
| |
| | |
| DVIDEŠIMT ŠEŠTAS KALNAS | |
| | |
| 2008 m rugpjūčio 1 d.
| |
| | |
| | |
| Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnės nuotrauka.
| |
| | |
| | |
| Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė VUŽK 5570 m Kunlunis, Kinija. | |
| Vilniaus žygeiviai pagerbė savo klubą.
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai tie:
| |
| Š.Zigmantas,
| |
| S.Damulevičius,
| |
| J.Jorudas,
| |
| A.Kuras,
| |
| Š.Oberauskas,
| |
| V.Umbrasas,
| |
| I.Vėjalytė,
| |
| D.Zigmantas,
| |
| G.Žalkauskaitė.
| |
| | |
| DVIDEŠIMT SEPTINTAS KALNAS | |
| 2009 m rugpjūčio 1 d.
| |
| | |
| | |
| Lietuvos tūkstantmečio viršūnės nuotrauka.
| |
| | |
| | |
| Lietuvos tūkstantmečio viršūnė 4711 m Tian Šanis, Kirgizija. | |
| 2009 m sukako 1000 metų nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose.
| |
| | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Artūras Bazys,
| |
| Živilė Bazienė,
| |
| V.Kyga,
| |
| M.Milius,
| |
| E.Vanagickas,
| |
| Kęstutis Baleišis,
| |
| Roma Baleišienė,
| |
| Šarūnas Baleišis,
| |
| Gerimantas Statinis,
| |
| A.Vološkevičiūtė,
| |
| L.Vološkevičius.
| |
| | |
| DVIDEŠIMT AŠTUNTAS KALNAS | |
| | |
| 2009 m rugpjūčio 2 d.
| |
| | |
| | |
| Dotnuvos viršūnės nuotrauka.
| |
| | |
| | |
| Dotnuvos viršūnė 4284 m Tian Šanis, Kirgizija. | |
| | |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| Kęstutis Baleišis,
| |
| Roma Baleišienė,
| |
| Šarūnas Baleišis,
| |
| Rimvydas Brazauskas,
| |
| Vytautas Dumbravas,
| |
| Tadas Dumbravas,
| |
| Gerimantas Statinis,
| |
| A.Vološkevičiūtė,
| |
| L.Vološkevičius.
| |
| | |
| | |
| DVIDEŠIMT DEVINTAS KALNAS | |
| | |
| 2009 m rugpjūčio 4 d.
| |
| | |
| | |
| Bangos viršūnės nuotrauka. | |
| | |
| | |
| Bangos viršūnė 4620 m Tian Šanis, Kirgizija.
| |
| | |
| Pirmojo įkopimo dalyviai:
| |
| | |
| Vilius Šaduikis g. 1940 Inžinierius mechanikas Vilnius, Alvydas Peištaras g. 1953 Kaunas.
| |
|
| |
|
| |
|
| |
| | |
| | |
| | |
|
| |
|
| | [[Vaizdas:Perėjų sąrašas.jpg|1000px]] |
|
| |
|
| ===Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai===
| | Plačiau apie perėjas: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Vaizdas:Per%C4%97jos.pdf |
| Lietuvos alpinizmo asociacijos (federacijos) prezidentai (pirmininkai)
| |
| # 1957-10-27–1959-06-16 – [[Gediminas Akstinas]]
| |
| # 1959-06-16–1959 08 02 – [[Vytautas Vosylius]]
| |
| # 1959–1967 – [[Vytautas Viršilas]]
| |
| # 1967–1971 – [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]]
| |
| # 1971–1976 – [[Kazys Monstvilas]]
| |
| # 1976–1979 – [[Vytautas Viršilas]]
| |
| # 1979–1993 – [[Vilius Šaduikis]]
| |
| # 1993–1996 – [[Kęstutis Baleišis]]
| |
| # 1996–1999 – [[Vladas Vitkauskas]]
| |
| # 1999–2001 – [[Vaidas Barkevičius]]
| |
| # 2001–2005 – [[Algimantas Asevičius]]
| |
| # 2005–2007 – [[Marius Pulkauninkas]]
| |
| # 2007–2009 – [[Saulius Vilius]]
| |
| # 2009–... – [[Saulius Barauskas]]
| |
|
| |
|
| [[Category:Istorija]] | | [[Category:Istorija]] |
