Kalnai ir perėjos - pavadinti lietuviškai

Pradžia sietina su keliavimais kalnuose J. Domeika (1801–89; Kordiljeros), J. Čerskis (1845–92; Sibiras), J. Chodzka (1850; Araratas), A. Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K. Aris (1874–1941; Pamyras, Tianšanis), A. Poška (1903–92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). Organizuoto Δ pradininkai – G. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos Δ sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957-10-27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų org-ja – Respublikinė Δ sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas).

Δ pradžia – 1957 Vytautas Vosylius organizuota Kauno alpinistų kelionė į Kaukazą. 1958 G. Akstinas ir F.Mieliauskas suorganizavo išvyką (Baltijos šalių alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5642 m.) įkopė 28 Lietuvos alpinistai. 1959 įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę Δ s-gą), nuo 1996 – Lietuvos alpinizmo asociacija. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5204 m Kaukaze) žuvo G.Akstinas, F.Mieliauskas ir V.Vosylius, o žuvusiųjų benražygiai (ekspedicijoje dalyvaujant Lietuvos alpinistams), įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis) pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinistų (4050 m) (1 lent.). 1960 suorganizuota pirmoji lietuvių ekspedicija žuvusiems Lietuvos Δ pradininkams atminti (vad. M.Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. Kuriasi sporto d-jų alpinistų sekcijos (Žalgirio d-jos 1961, Nemuno d-jos 1967). 1964 pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K.Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pietvakarių Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais. Svarbiausios ekspedicijos nurodytos 2 lentelėje. Didelį Δ organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979) ir Vilniaus (įk. 1980) alpinistų klubai.

D. Makauskas 1970 tapo SSRS čempionu uolų klasėje, 1982 už įkopimą į SSRS 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis – pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš 14 aukšč. kalnų – Dhaulagirį (8167 m Himalajuose;1990). A.Skėraitytė viena įkopė į Korženevskajos viršūnę (7105 m Pamyre). V. Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių 1993-05-10 įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą (8840 m Everestą), o 1993–96 įkopė į visų žemynų kalnų aukščiausas viršūnes.

KALNAI, PAVADINTI LIETUVIŠKAI

2011

Kaip atsitiko, kad kalnai, esantys taip toli nuo Lietuvos, Tian Šanyje Pamyre, netgi Kinijoje, buvo pavadinti Lietuviškais vardais! Kas tie žmonės, kurie pirmieji įkopė į kalną ir įgavo teisę pavadinti viršūnę norimu vardu. Jų noras buvo viršūnes pavadinti lietuviškai. Apie tai šiame leidinyje.

PIRMAS KALNAS 1959 m spalio mėn. 12 d.

GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m TIAN ŠANIS, KIRGIZIJA

Kalno pavadinimas atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.

Gedimino Akstino nuotrauka.

Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.

Alimas Romanovas g. 1927, Marija Melinskaitė g.1931-12-28 tarnautoja Kaunas,

Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius, Paulius Normantas g.1929 plaukimo treneris Kaunas.

Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų.

Masinių įkopimų nuotrauka, vaizdai viršūnėje, joje palikti ženklai.

Žemėlapis su pažymėtomis viršūnėmis

Gedimino Akstino Lietuvos alpinistų Žalgirio Mažvydo Vilniaus Universiteto Nemuno Lietuvos tūkstantmečio

ANTRAS KALNAS

1959 m spalio 15 d.

Viršūnės nuotrauka

Lietuvos alpinistų viršūnė 4050 m Tian Šanis, Kirgizija

Viršūnės pavadinimas atsirado iš alpinistinio solidarumo. Trys lietuviai, trys patys geriausi Lietuvos alpinistai Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius susirišę lipo į Dych Tau viršūnę Kaukaze. Kartu visi buvo užpilti sniego lavinos ir žuvo. Dabar vienas jų, vyriausias, pagerbtas jo vardo viršūne, O kaip kiti du? Taip galvojo Marija Melinskaitė ir Kazys Monstvilas tik ką įkopę į Gedimino Akstino viršūnę. Jie nutarė, kad reikia surasti dar vieną bevardę viršūnę ir ją paskirti Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus atminimui. Po trijų dienų pasitelkę Paulių Normantą, tryse įlipo į 4050 m aukščio viršūnę visai šalia Gedimino Akstino viršūnės. Tą viršūnę jie pavadino Lietuvių alpinistų Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus, žuvusių kartu su Gediminu Akstinu, viršūne. Sutrumpintai Lietuvių alpinistų viršūne.

Vosyliaus, Gračiovo, Mieliausko nuotrauka

Kaukazas, 1959m liepos mėn. Lietuvos alpinistų rinktinė alpinėje pievoje kelios dienos prieš žūtį. Nuotrauka rasta po žūties Gedimino Akstino kuprinėje. Kairėje Vytautas Vosylius, dešinėje Feliksas Mieliauskas, per vidurį Genadijus Gračiovas, vienintelis per sniego griūtį likęs gyvas.

1964 m Pirma aukštuminė Lietuvos alpinistų ekspedicija

Ekspedicijos vadovas Kazimieras Monstvilas

TREČIAS KALNAS

1964 m liepos 28 d.

Čiurlionio viršūnės nuotrauka

Čiurlionio viršūnė 5794 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija

Juozas Antanavičius g. 1940 muzikologas Vilnius

Lietuvos vardą atitinkanti viršūnė turėjo būti ne žemesnė kaip 6000 m. Ekspedicijos dalyviams dar vykstant Pamyro traktu, muzikas Aleksandras Jurgelionis pasiūlė: „Būtų gerai, kad pavyktų įkopti be Lietuvos į dar kokią bevardę ir ją pavadinti Čiurlionio vardu, o jei pavyktų į dar vieną, tai galėtume ją pavadinti Donelaičiu.“ Kiti ekspedicijos dalyviai šiai minčiai pritarė. Taip atsitiko, kad pirma įkopta viršūnė buvo bevardė, bet jos aukštis siekė tik 5784 m. Kadangi Lietuvai tai buvo nepakankamas aukštis, alpinistai neabejodami jai suteikė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tą pačią dieną jie tęsė žygį ketera į gretimą 5837 m aukščio viršūnę ir ją pavadino Kristijono Donelaičio vardu.

Algimanto Jucevičiaus žygiai prie Čiurlionio kalno.

Portretas

Algimantas Jucevičius

Čiurlionio viršūnė

2003 m Algimanto Jucevičiaus išleistas atvirukas 2011 m jis vėl prie Čiurlionio viršūnės.

Portretinės nuotraukos

Romualdas Augūnas g. 1938-04-13 statybos technikas Vilnius, Balys Binkauskas g. 1939-10-17 inžinierius elektrikas Vilnius,

Aleksandras Jurgelionis g. 1937-01-22 pianistas Vilnius Augustas Kubilius g. 1933-09-28 radioelektronikos inžinierius Kaunas,

Stasys Miglinas g. 1930-03-23 statybos inžinierius Vilnius, Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius,

Jaroslavas Okulič-Kazarinas g. 1931-07-14 radioelektronikos inžinierius Kaunas, Vilius Šaduikis g. 1940-11-10 inžinierius mechanikas Vilnius

KETVIRTAS KALNAS 1964 m liepos 28 d.

Donelaičio viršūnės nuotrauka

Donelaičio viršūnė 5839 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija

Įkopę į Čiurlionio viršūnę alpinistai, vadovaujami Juozo Antanavičiaus , nesileido žemyn, bet tęsė žygį ketera iki kitos viršūnės, kurią pavadino Kristijono Donelaičio vardu.

Nuotrauka ketera tarp Čiurlionio ir Donelaičio viršūnių

Žemėlapis su pažymėtomis viršūnėmis:

Lietuva Čiurlionis Donelaitis Lituanika Kauno Politechnikos institutas Dariaus ir Girėno Brolių Bajorų Vytauto Akademiko Kazimiero Baršausko Šiauliai Mildos Audros Karaliaus Mindaugo

Donelaičio viršūnės nuotrauka

Donelaičio viršūnė 5837 m vaizdas iš pietų pusės. 1.maršrutas siena iš pietų. 2.maršrutas pietvakarių ketera. 3.maršrutas – traversas per Čiurlionio viršūnę.

Alpinistai, 1974 m įkopę į Donelaičio 5837 m viršūnę siena iš Pietų pusės.

Balys Binkauskas g. 1939 minžinierius elektrikas Vilnius, Valentinas Bitinas g. 1938 inžinierius energetikas Elektrėnai

Julius Jurgelionis g. 1937 architektas Vilnius, Vitalis Stepulis g. 1938 inžinierius statybininkas Vilnius

Alpinistai, 1974 m įkopę į Donelaičio 5837 m viršūnę Pietvakarių ketera.

Valentinas Bitinas g. 193 m inžinierius energetikas Elektrėnai, Laima Zubovienė g. 1941 m architektė Kaunas,

Laima Siaurukaitė g. 193 Vilnius, Nijolė Volungaitytė g. 1936 inžinierė Kaunas

PENKTAS KALNAS

1964 m rugpjūčio 18 d.

Lietuvos viršūnės nuotrauka

Lietuvos viršūnė 6080 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija

Estai ir latviai jau buvo Pamyro kalnuose įvardinę savo snieguotas viršūnes Estonija ir Latvija aukštesnes kaip 6 km. Tad ir lietuviai suorganizavo ekspediciją Lietuvos viršūnei ieškoti. Dar prieš išvykimą į ekspediciją, alpinistinėse kalnų schemose Šachdaros kalnagūbryje buvo numatyta kopti į 6222 m bevardę viršūnę. Deja, kai tą viršūnę pasiekė visa alpinistų komanda, įkopimą džiaugsmą aptemdė rasta konservų dėžutė su pirmųjų įkopėjų pavardėmis. Teko skubiai ieškoti kitos panašaus aukščio viršūnės. Po kelių žvalgybos dienų tokia bevardė 6080 m aukščio viršūnė buvo rasta keteroje netoli nuo Čiurlionio ir Donelaičio viršūnių.

Pirmųjų įkopėjų nuotraukos

Lietuvos viršūnės nuotrauka iš Pietvakarių pusės su pažymėtais maršrutais (A.Jucevičiaus)

Lietuvos viršūnės vaizdas iš Pietvakarių pusės. Sienos priekyje matyti stambios uolų atbrailos, vadinamos bastionais. Nuotraukoje parodyti 3 maršrutai, kuriais lietuviai lipo į viršūnę. 1.Kairiuoju bastionu 2.Per centrinį bastioną 3.Rytų ketera

Alpinistai, 1974 m įkopę į Lietuvos viršūnę 6080 m stačiausiu ir sunkiausiu maršrutu Pietvakarių sienos kairiuoju bastionu.

Zigmas Blažaitis g. 1942 geodezininkas Vilnius, Arūnas Šukys

Alfredas Buika g. 1947 muzikas Klaipėda, Julius Jurgelionis g. 1937 architektas Vilnius

Alpinistai, 1974 m įkopę į Lietuvos viršūnę 6080 m sieniniu maršrutu per Pietvakarių sienos centrinį bastioną.

Romualdas Misiukevičius g. 1947 Muzikas Vilnius, Rimgaudas Songaila g. 1947 muzikas Vilnius,

Eimutis Karčiauskas g. 1949 Kaunas, Medardas Purys g.1937 architektas Vilnius, Vytautas Viršilas g. 1930-02-16kelių inžinierius Vilnius

ŠEŠTAS KALNAS

1969 m rugpjūčio 17 d.

Žalgirio viršūnės nuotrauka

Žalgirio viršūnė 4850 m Tian Šanis , Kirgizija

Lietuviui Žalgirio vardas siejasi su pergalingu mūšiu arba su stipria krepšinio komanda, o alpinistams su Žalgirio sporto draugija, kuri labiausiai rėmė alpinistų žygius. Pirmieji kopėjai pasidalino į 2 grupes po 6 alpinistus. Kopė jie vienu metu skirtingais maršrutais. Vieni lipo uoliniu maršrutu, o kiti per ledą ir sniegą.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Vitalijus Stepulis g. 1938-12-01 statybos inžinierius Vilnius, Jovita Pečkaitienė g.1937 Vilnius, Darata Stankutė g. 1938 ekonomistė Vilnius

Aleksandras Šteinas g. 1927 inžinierius elektrikas Vilnius, Vytautas Viršilas g. 1930-02-16 kelių inžinierius Vilnius, Jurgis Zamulaitis g. 1932 Kaunas

Rimas Zdanavičius g. 1937 muzikas, Romualdas Augūnas g. 1938 statybos inžinierius Vilnius, Algirdas Briedis g.1939 gydytojas Šiauliai,

Augis Gučas g. 1940-02-18 architektas Vilnius, Aleksandras Jurgelionis g. 1937-01-22 muzikas Vilnius, Antanas Varanka g. 1937-09-06 Vilnius

Žalgirio viršūnės nuotrauka iš Arašano slėnio

1979 m vyko speciali alpinistinė ekspedicija į Žalgirio viršūnės rajoną. Planuota įkopti į Žalgirio viršūnę iš kito slėnio ir kitu maršrutu negu 1969 m. Įveikę maršruto pradžioje sunkų kontraforsą alpinistai Vilius Šaduikis, Aurelija Mozūraitytė ir Juozas Daugvila pasiekė viršūnę ir paliko joje skydą su Žalgirio simbolika.

Nuotrauka: skydas su kardais ant Žalgirio viršūnės

SEPTINTAS KALNAS

1973 m liepos 31 d.

Vilniaus viršūnės nuotrauka

Vilniaus viršūnė 4120 m Pamyro Alajus Tadžikija

Vilniaus alpinistai seniai svajojo pagerbti savo miestą pirmą kartą įkopta viršūne. Tokia viršūnė buvo surasta Pamyro kalnuose Zeravšano kalnagūbryje. Alpinistai lipo į viršūnę dviem skirtingais maršrutais po keturis žmones.

Įkopimo dalyviai:

Algimantas Baublys g.1951, Vilius Šaduikis g. 1940-11-10

Julius Jurgelionis g. 1937-01-22 Architektas Vilnius, Viktoras Čepkevičius g. 1924-06-29 gydytojas Vilnius,

Laimonas Buika g. 1953-03-05, Albinas Svirskis g. 1951-01-11,

Alvydas Peištaras g. 1953-06-03, Linas Zakarevičius g. 1947

AŠTUNTAS KALNAS

1977 m birželio 24 d.

Rasos viršūnės nuotrauka

Rasos viršūnė, 5381 m. Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija

Birželio 24 d. Lietuvoje švenčiama Rasos šventė. Tą dieną įkopę į bevardę viršūnę du Kauno alpinistai taip ją ir pavadino – Rasos viršūne.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Kęstutis Virbalis g. 1951-05-15, Romualdas Bajoras g. 1954

DEVINTS KALNAS

1977 m liepos 22 d.

Kauno viršūnės nuotrauka

Kauno viršūnė 5400 m Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija.

1977 m į geologų ekspediciją Pamyre išvyko trys Kauno alpinistai ir vienas latvis. Ten jie įkopė į tris bevardes viršūnes, o vieną iš jų pavadino savo gimtojo miesto vardu.

Kauno viršūnė

Pirmojo įkopimo dalyviai

Eugenijus Bajoras g. 1953-02-20 Alpinizmo instruktorius Kaunas, Romualdas Bajoras g. 1954 Kaunas,

Kęstutis Virbalis g. 1951-05-15 Kaunas, Valdis Kikans g. Ryga

DEŠIMTAS KALNAS

1977 rugpjūčio 16 d.

Maironio viršūnės nuotrauka

Maironio viršūnė 5155 m Pietvakarių Pamyras Šugnano kalnagūbris Tadžikija

Įkopimo dalyviai manė, kad viršūnė verta tauriausio lietuvių poeto Maironio vardo.

Grupinė nuotrauka

įkopimo dalyviai: Eugenijus Bajoras, Romualdas Bajoras, Kęstutis Virbalis ir V.Kovalenko (Rusija).

Žemėlapis

Pietvakarių Pamyras su pažymėtomis Rasos, Kauno ir Maironio viršūnėmis.

VIENUOLIKTAS KALNAS

1979 m liepos 22 d.

Mažvydo viršūnės nuotrauka

Mažvydo viršūnė 4565 m Tian Šanis, Kirgizija.

Alpinistų komanda, kurioje buvo nemaža akademinės inteligentijos, parinko viršūnei Mažvydo vardą. Martynas Mažvydas (1510 – 1563) pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Pirmojo įkopimo dalyviai

Juozas Daugvila g. 1950-10-19 chemikas Vilnius, Aurelija Mozūraitytė g. 1942-09-21 chemikė Vilnius, Kęstutis Karčiauskas g. 19 matematikas Vilnius,

Paulius Koncė g. 1947-05-20 muzikas Vilnius, Vilius Šaduikis 1940-11-10 Vilnius

DVYLIKTAS KALNAS

1979 m. liepos 24 d.

Vilniaus Universiteto viršūnės nuotrauka

Vilniaus Universiteto viršūnė 4740 m Tian Šanis, Kirgizija

1979 m Vilniaus Universitetui sukako 400 metų. Įkopimo dalyviai, kurių dauguma yra baigę šį universitetą, panoro pagerbti savo alma mater ir įkopę į bevardę viršūnę pavadino ją Vilniaus Universiteto vardu.

Grupinė nuotrauka ant viršūnės

Pirmojo įkopimo dalyviai: Juozas Daugvila, Kęstutis Karčiauskas, Paulius Koncė, Aurelija Mozūraitytė ir Vilius Šaduikis.

TRYLIKTAS KALNAS

1979 m liepos 31 d.

Nemuno viršūnės nuotrauka

Nemuno viršūnė 4650 m Tian Šanis, Kirgizija

Nemunas yra ne tik šventa Lietuvos upė, bet taip vadinosi sovietmečiu sporto draugija, jungusi rajonų sportininkus. Rėmė ji ir alpinizmą, tad alpinistai nemuniečiai panoro turėti savo draugijos viršūnę.

Pirmojo įkopimo dalyviai

Valentinas Bitinas g. 1938-01-24 Elektrėnai, Romualdas Augūnas g. 1938-04-13 statybos inžinierius Vilnius, Juozas Muliuolis g. 1950-10-20 Kaunas,

Vaclovas Paplauskas g. 1952-10-02 Panevėžys, Linas Zakarevičius g. 1947, Ina Migla 1935-04-10 dėstytoja Ryga.

1984 metai

Alpinistų ekspedicija į Pietvakarių Pamyrą vadovas Algis Gudelis

Algis Gudelis g. 1953-12-08 KPI mokslinis bendradarbis, Jūratė Bajorienė g. 1955-10-15, Judita Burokaitė g. 1960-10-05

Bronius Varseckas g. 1958-03-21, Rimvydas Simutis g. 1953, Stanislovas Navickas g. 1951,

Andrius Bloškys g. 1962, Olegas Usikas g. 1966, Eugenijus Klikūnas g.

Arvydas Avulis g.1955, Kęstutis Baleišis g. 1955, Zenonas Grigas g.,

Vidmantas Paulikas g., Aleksandras Asavkinas g. 1958, Vidmantas Mačernis g.,

Rūta Kripaitytė g. 1968-02-09, Jonas Pleskus g. 1956, Zigmas Staponkus g.,

KETURIOLIKTAS KALNAS

1984 m rugpjūčio 4 d.

Lituanikos viršūnės nuotrauka

Lituanikos viršūnė 6004 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai: Bronius Varseckas Judita Burokaitė Algis Gudelis Stanislovas Navickas

Lituanika – lėktuvo, kuriuo Darius ir Girėnas skrido per Atlantą, vardas. Įkopimo dalyviai sėkmingai pasiekę 6 km aukštį, nutarė, kad viršūnei geriausiai tinka Lituanikos vardas

PENKIOLIKTAS KALNAS 1984 m rugpjūčio 6 d.

Kauno Politechnikos instituto viršūnės nuotrauka

Kauno Politechnikos instituto viršūnė 5879 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai: Jūratė Bajorienė Stanislovas Navickas Audrius Bloškys Olegas Usikas

Kauno Politechnikos institutas atsirado iš Vytauto Didžiojo universiteto. Taip jį 1951 m reformavo ir pervadino sovietų valdžia, tačiau universiteto humanistinė dvasia liko. Institutas rėmė ir vystė tiek meną, tiek sportą. Pirmieji Lietuvos alpinizmo čempionai visi buvo KPI studentai. Dauguma 1984 m ekspedicijos dalyvių yra baigę šią aukštąją mokyklą.

ŠEŠIOLIKTAS KALNAS 1984 m rugpjūčio 7 d.

Dariaus ir Girėno viršūnės nuotrauka

Dariaus ir Girėno viršūnė 5998 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija Pirmojo įkopimo dalyviai: Eugenijus Klikūnas Arvydas Avulis Kęstutis Baleišis Vasilijus Melentjevas (Rusija)

Dariaus ir Girėno kultas prasidėjo 1933 m, kai jie dviviečiu lėktuvu perskrido Atlantą. Sovietmečiu jų šlovė buvo prigęsinta, bet 1983 m vėl paminėtas skrydžio penkiasdešimtmetis. Kopimo dalyviai buvo pilni pagarbos lakūnams ir jiems pašventė vieną iš viršūnių.

SEPTYNIOLIKTAS KALNAS 1984 m rugpjūčio 11 d.

Brolių Bajorų viršūnės nuotrauka

Brolių Bajorų viršūnė 5596 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai: Jūratė Bajorienė Eugenijaus Bajoro žmona, Algis Gudelis, Stanislovas Navickas, Rimvydas Simutis, Bronius Varseckas,

Brolių Bajorų nuotrauka

Broliai Bajorai buvo Kauno alpinistų siela ir motoras.

AŠTUONIOLIKTAS KALNAS 1984 m rugpjūčio 16 d.

Vytauto viršūnės nuotrauka

Vytauto viršūnė 5586 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai: Eugenijus Klikūnas, Zenonas Grigas.

Vytauto Didžiojo (1350 – 1430) vardu pavadintos mokyklos, gatvės, tiltai ir pan. Jam pastatyti paminklai, statulos. Dabar dar bus ir kalnas.

DEVYNIOLIKTAS KALNAS 1984 m rugpjūčio 16 d.

Akademiko Kazimiero Baršausko viršūnės nuotrauka

Akademiko Kazimiero Baršausko viršūnė 5649 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai: Vidmantas Paulikas, Judita Burokaitė, Aleksandras Asavkinas, Vidmantas Mačernis, Algis Gudelis.

K.Baršausko portretinė nuotrauka

Akademikas Kazimieras Baršauskas (1904 – 1964) buvo pirmasis Kauno Politechnikos instituto rektorius. Profesorius buvo studentų labai mėgiamas ir gerbiamas. Jis aktyviai rėmė meno saviveiklą ir sportą, tarp jų ir alpinizmą.

DVIDEŠIMTAS KALNAS 1984 m rugpjūčio 16 d.

Šiaulių viršūnės nuotrauka

Šiaulių viršūnė 5616 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai: Audrius Bloškys, Rimvydas Simutis, Rūta Kripaitytė, Jonas Pleskus.

Šiauliai trečias miestas po Vilniaus ir Kauno, kuris turės savo vardo viršūnę. Kopimą inicijavo iš Šiaulių kilę alpinistai.

DVIDEŠIMT PIRMAS KALNAS 1984 m rugpjūčio 18 d.

Mildos viršūnės nuotrauka

Mildos viršūnė 5378 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija. Pirmojo įkopimo dalyviai: Algis Gudelis, Jonas Pleskus.

Milda – senovės lietuvių tikėjimo meilės deivė. Tokį pat vardą turi ir Algio Gudelio duktė.

DVIDEŠIMT ANTRAS KALNAS 1984 m rugpjūčio d.

Audros viršūnės nuotrauka

Audros viršūnė 5449 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai: Bronius Varseckas, Judita Burokaitė, Audrius Bloškys, Zigmas Staponkus.

Viršūnės pavadinimas Audra reiškia ne gamtos stichija, bet moterišką vardą. Sutapimas: tokiu vardu vadinasi įkopimo vadovo žmona ir duktė.

DVIDEŠIMT TREČIAS KALNAS 1985 m liepos 18 d.

Lietuvos turistų viršūnės nuotrauka

Lietuvos turistų viršūnė 2608 m Užbaikalė.

Žemėlapis

Viktoras Laučius g. 1945

Vilnius

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Dainius Vaičiulis g. 1954 Naujoji Akmenė, Zigmantas Gogelis g. 1939 Vilnius, Vytautas Navickas g. 1953 Vilnius,

Jonas Sakalauskas g. 1936 Vilnius, Alfonsas Šarkauskas g. 1932 Vilnius, Julius Jurgelionis 1937 architektas Vilnius.

DVIDEŠIMT KETVIRTAS KALNAS

2003 m rugsėjo 1 d.

Karaliaus Mindaugo viršūnės nuotrauka

Karaliaus Mindaugo viršūnė 5884 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija.

2003 m sukanka 750 metų, kai buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Saulius Vilius g. 1971 , Ramūnas Ališauskas g.

DVIDEŠIMT PENKTAS KALNAS

2008 m liepos 17 d.

Senojo Vilniaus viršūnės nuotrauka.

Senojo Vilniaus viršūnė 5570 m Kunlunis, Kinija. Vilniaus žygeiviai pavadino viršūnę savo miesto vardu pridėję žodį „senasis“, nes Vilniaus viršūnė įkopta 1973 m.

Pirmojo įkopimo dalyviai: Š.Zigmantas, S.Damulevičius, J.Jorudas, A.Kuras, Š.Oberauskas, V.Umbrasas, I.Vėjalytė, D.Zigmantas, G.Žalkauskaitė.

Dalyvių portretinės nuotraukos ir duomenys apie asmenis

DVIDEŠIMT ŠEŠTAS KALNAS

2008 m rugpjūčio 1 d.

Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnės nuotrauka.

Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė VUŽK 5570 m Kunlunis, Kinija. Vilniaus žygeiviai pagerbė savo klubą.

Pirmojo įkopimo dalyviai tie: Š.Zigmantas, S.Damulevičius, J.Jorudas, A.Kuras, Š.Oberauskas, V.Umbrasas, I.Vėjalytė, D.Zigmantas, G.Žalkauskaitė.

DVIDEŠIMT SEPTINTAS KALNAS 2009 m rugpjūčio 1 d.

Lietuvos tūkstantmečio viršūnės nuotrauka.

Lietuvos tūkstantmečio viršūnė 4711 m Tian Šanis, Kirgizija. 2009 m sukako 1000 metų nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose.

Pirmojo įkopimo dalyviai: Artūras Bazys, Živilė Bazienė, V.Kyga, M.Milius, E.Vanagickas, Kęstutis Baleišis, Roma Baleišienė, Šarūnas Baleišis, Gerimantas Statinis, A.Vološkevičiūtė, L.Vološkevičius.

DVIDEŠIMT AŠTUNTAS KALNAS

2009 m rugpjūčio 2 d.

Dotnuvos viršūnės nuotrauka.

Dotnuvos viršūnė 4284 m Tian Šanis, Kirgizija.

Pirmojo įkopimo dalyviai: Kęstutis Baleišis, Roma Baleišienė, Šarūnas Baleišis, Rimvydas Brazauskas, Vytautas Dumbravas, Tadas Dumbravas, Gerimantas Statinis, A.Vološkevičiūtė, L.Vološkevičius.

DVIDEŠIMT DEVINTAS KALNAS

2009 m rugpjūčio 4 d.

Bangos viršūnės nuotrauka.

Bangos viršūnė 4620 m Tian Šanis, Kirgizija.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Vilius Šaduikis g. 1940 Inžinierius mechanikas Vilnius, Alvydas Peištaras g. 1953 Kaunas.

Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai

Lietuvos alpinizmo asociacijos (federacijos) prezidentai (pirmininkai)

1. 1957-10-27–1959-06-16 – Gediminas Akstinas
2. 1959-06-16–1959 08 02 – Vytautas Vosylius
3. 1959–1967 – Vytautas Viršilas
4. 1967–1971 – Jaroslavas Okulič-Kazarinas
5. 1971–1976 – Kazys Monstvilas
6. 1976–1979 – Vytautas Viršilas
7. 1979–1993 – Vilius Šaduikis
8. 1993–1996 – Kęstutis Baleišis
9. 1996–1999 – Vladas Vitkauskas
10. 1999–2001 – Vaidas Barkevičius
11. 2001–2005 – Algimantas Asevičius
12. 2005–2007 – Marius Pulkauninkas
13. 2007–2009 – Saulius Vilius
14. 2009–... – Saulius Barauskas