Kalnai ir perėjos - pavadinti lietuviškai

Pradžia sietina su keliavimais kalnuose J. Domeika (1801–89; Kordiljeros), J. Čerskis (1845–92; Sibiras), J. Chodzka (1850; Araratas), A. Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K. Aris (1874–1941; Pamyras, Tianšanis), A. Poška (1903–92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). Organizuoto Δ pradininkai – G. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos Δ sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957-10-27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų org-ja – Respublikinė Δ sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas).

Δ pradžia – 1957 Vytautas Vosylius organizuota Kauno alpinistų kelionė į Kaukazą. 1958 G. Akstinas ir F.Mieliauskas suorganizavo išvyką (Baltijos šalių alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5642 m.) įkopė 28 Lietuvos alpinistai. 1959 įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę Δ s-gą), nuo 1996 – Lietuvos alpinizmo asociacija. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5204 m Kaukaze) žuvo G.Akstinas, F.Mieliauskas ir V.Vosylius, o žuvusiųjų benražygiai (ekspedicijoje dalyvaujant Lietuvos alpinistams), įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis) pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinistų (4050 m) (1 lent.). 1960 suorganizuota pirmoji lietuvių ekspedicija žuvusiems Lietuvos Δ pradininkams atminti (vad. M.Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. Kuriasi sporto d-jų alpinistų sekcijos (Žalgirio d-jos 1961, Nemuno d-jos 1967). 1964 pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K.Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pietvakarių Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais. Svarbiausios ekspedicijos nurodytos 2 lentelėje. Didelį Δ organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979) ir Vilniaus (įk. 1980) alpinistų klubai.

D. Makauskas 1970 tapo SSRS čempionu uolų klasėje, 1982 už įkopimą į SSRS 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis – pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš 14 aukšč. kalnų – Dhaulagirį (8167 m Himalajuose;1990). A.Skėraitytė viena įkopė į Korženevskajos viršūnę (7105 m Pamyre). V. Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių 1993-05-10 įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą (8840 m Everestą), o 1993–96 įkopė į visų žemynų kalnų aukščiausas viršūnes.

K A L N A I, P A V A D I N T I - L I E T U V I Š K A I - 2012

Kaip atsitiko, kad kalnai, esantys taip toli nuo Lietuvos, Tian Šanyje Pamyre, netgi Kinijoje, buvo pavadinti Lietuviškais vardais!

Kas tie žmonės, kurie pirmieji įkopė į kalną ir įgavo teisę pavadinti viršūnę norimu vardu. Jų noras buvo viršūnes pavadinti lietuviškai. Apie tai šiame leidinyje.

PIRMAS KALNAS

1959 m spalio mėn. 12 d.

GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m TIAN ŠANIS, KIRGIZIJA

Kalno pavadinimas atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.

Gedimino Akstino nuotrauka.

Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.

Alimas Romanovas g. 1927, Marija Melinskaitė g.1931-12-28 tarnautoja Kaunas,

Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius, Paulius Normantas g.1929 plaukimo treneris Kaunas.

Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų.

Masinių įkopimų nuotrauka, vaizdai viršūnėje, joje palikti ženklai.

Žemėlapis su pažymėtomis viršūnėmis

Gedimino Akstino Lietuvos alpinistų Žalgirio Mažvydo Vilniaus Universiteto Nemuno Lietuvos tūkstantmečio

ANTRAS KALNAS

1959 m. spalio 15 d.

Viršūnės nuotrauka

Lietuvos alpinistų viršūnė 4050 m

Tian Šanis, Kirgizija

Viršūnės pavadinimas atsirado iš alpinistinio solidarumo. Trys lietuviai, trys patys geriausi Lietuvos alpinistai Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas ir Vytautas Vosylius susirišę lipo į Dych Tau viršūnę Kaukaze. Kartu visi buvo užpilti sniego lavinos ir žuvo. Dabar vienas jų, vyriausias, pagerbtas jo vardo viršūne, O kaip kiti du? Taip galvojo Marija Melinskaitė ir Kazys Monstvilas tik ką įkopę į Gedimino Akstino viršūnę. Jie nutarė, kad reikia surasti dar vieną bevardę viršūnę ir ją paskirti Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus atminimui. Po trijų dienų pasitelkę Paulių Normantą, tryse įlipo į 4050 m aukščio viršūnę visai šalia Gedimino Akstino viršūnės. Tą viršūnę jie pavadino Lietuvių alpinistų Felikso Mieliausko ir Vytauto Vosyliaus, žuvusių kartu su Gediminu Akstinu, viršūne. Sutrumpintai Lietuvių alpinistų viršūne.

Vosyliaus, Gračiovo, Mieliausko nuotrauka

Kaukazas, 1959m liepos mėn. Lietuvos alpinistų rinktinė alpinėje pievoje kelios dienos prieš žūtį. Nuotrauka rasta po žūties Gedimino Akstino kuprinėje. Kairėje Vytautas Vosylius, dešinėje Feliksas Mieliauskas, per vidurį Genadijus Gračiovas, vienintelis per sniego griūtį likęs gyvas.

1964 m. Pirma aukštuminė Lietuvos alpinistų ekspedicija

Ekspedicijos vadovas Kazimieras Monstvilas

TREČIAS KALNAS

1964 m. liepos 28 d.

Čiurlionio viršūnės nuotrauka

Čiurlionio viršūnė 5794 m

Pietvakarių Pamyras Tadžikija

Juozas Antanavičius g. 1940 muzikologas Vilnius

Lietuvos vardą atitinkanti viršūnė turėjo būti ne žemesnė kaip 6000 m. Ekspedicijos dalyviams dar vykstant Pamyro traktu, muzikas Aleksandras Jurgelionis pasiūlė: „Būtų gerai, kad pavyktų įkopti be Lietuvos į dar kokią bevardę ir ją pavadinti Čiurlionio vardu, o jei pavyktų į dar vieną, tai galėtume ją pavadinti Donelaičiu.“ Kiti ekspedicijos dalyviai šiai minčiai pritarė. Taip atsitiko, kad pirma įkopta viršūnė buvo bevardė, bet jos aukštis siekė tik 5784 m. Kadangi Lietuvai tai buvo nepakankamas aukštis, alpinistai neabejodami jai suteikė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tą pačią dieną jie tęsė žygį ketera į gretimą 5837 m aukščio viršūnę ir ją pavadino Kristijono Donelaičio vardu.

Algimanto Jucevičiaus žygiai prie Čiurlionio kalno.

Portretas Algimantas Jucevičius

Čiurlionio viršūnė

2003 m. Algimanto Jucevičiaus išleistas atvirukas 2011 m. jis vėl prie Čiurlionio viršūnės.

Portretinės nuotraukos

Romualdas Augūnas g. 1938-04-13 statybos technikas Vilnius, Balys Binkauskas g. 1939-10-17 inžinierius elektrikas Vilnius,

Aleksandras Jurgelionis g. 1937-01-22 pianistas Vilnius Augustas Kubilius g. 1933-09-28 radioelektronikos inžinierius Kaunas,

Stasys Miglinas g. 1930-03-23 statybos inžinierius Vilnius, Kazimieras Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius,

Jaroslavas Okulič-Kazarinas g. 1931-07-14 radioelektronikos inžinierius Kaunas, Vilius Šaduikis g. 1940-11-10 inžinierius mechanikas Vilnius

KETVIRTAS KALNAS

1964 m liepos 28 d.

Donelaičio viršūnės nuotrauka

Donelaičio viršūnė 5839 m

Pietvakarių Pamyras Tadžikija

Įkopę į Čiurlionio viršūnę alpinistai, vadovaujami Juozo Antanavičiaus , nesileido žemyn, bet tęsė žygį ketera iki kitos viršūnės, kurią pavadino Kristijono Donelaičio vardu.

Nuotrauka ketera tarp Čiurlionio ir Donelaičio viršūnių

Žemėlapis su pažymėtomis viršūnėmis:

Lietuva Čiurlionis Donelaitis Lituanika Kauno Politechnikos institutas Dariaus ir Girėno Brolių Bajorų Vytauto Akademiko Kazimiero Baršausko Šiauliai Mildos Audros Karaliaus Mindaugo

Donelaičio viršūnės nuotrauka

Donelaičio viršūnė 5837 m vaizdas iš pietų pusės. 1.maršrutas siena iš pietų. 2.maršrutas pietvakarių ketera. 3.maršrutas – traversas per Čiurlionio viršūnę.

Alpinistai, 1974 m įkopę į Donelaičio 5837 m viršūnę siena iš Pietų pusės.

Balys Binkauskas g. 1939 minžinierius elektrikas Vilnius, Valentinas Bitinas g. 1938 inžinierius energetikas Elektrėnai

Julius Jurgelionis g. 1937 architektas Vilnius, Vitalis Stepulis g. 1938 inžinierius statybininkas Vilnius

Alpinistai, 1974 m įkopę į Donelaičio 5837 m viršūnę Pietvakarių ketera.

Valentinas Bitinas g. 193 m inžinierius energetikas Elektrėnai, Laima Zubovienė g. 1941 m architektė Kaunas,

Laima Siaurukaitė g. 193 Vilnius, Nijolė Volungaitytė g. 1936 inžinierė Kaunas

PENKTAS KALNAS

1964 m. rugpjūčio 18 d.

Lietuvos viršūnės nuotrauka

Lietuvos viršūnė 6080 m, Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Estai ir latviai jau buvo Pamyro kalnuose įvardinę savo snieguotas viršūnes Estonija ir Latvija aukštesnes kaip 6 km. Tad ir lietuviai suorganizavo ekspediciją Lietuvos viršūnei ieškoti. Dar prieš išvykimą į ekspediciją, alpinistinėse kalnų schemose Šachdaros kalnagūbryje buvo numatyta kopti į 6222 m bevardę viršūnę. Deja, kai tą viršūnę pasiekė visa alpinistų komanda, įkopimą džiaugsmą aptemdė rasta konservų dėžutė su pirmųjų įkopėjų pavardėmis. Teko skubiai ieškoti kitos panašaus aukščio viršūnės. Po kelių žvalgybos dienų tokia bevardė 6080 m aukščio viršūnė buvo rasta keteroje netoli nuo Čiurlionio ir Donelaičio viršūnių.

Pirmųjų įkopėjų nuotraukos

Lietuvos viršūnės nuotrauka iš Pietvakarių pusės su pažymėtais maršrutais (A.Jucevičiaus)

Lietuvos viršūnės vaizdas iš Pietvakarių pusės. Sienos priekyje matyti stambios uolų atbrailos, vadinamos bastionais. Nuotraukoje parodyti 3 maršrutai, kuriais lietuviai lipo į viršūnę. 1.Kairiuoju bastionu 2.Per centrinį bastioną 3.Rytų ketera

Alpinistai, 1974 m įkopę į Lietuvos viršūnę 6080 m stačiausiu ir sunkiausiu maršrutu Pietvakarių sienos kairiuoju bastionu.

Zigmas Blažaitis g. 1942 geodezininkas Vilnius, Arūnas Šukys

Alfredas Buika g. 1947 muzikas Klaipėda, Julius Jurgelionis g. 1937 architektas Vilnius

Alpinistai, 1974 m. įkopę į Lietuvos viršūnę 6080 m sieniniu maršrutu per Pietvakarių sienos centrinį bastioną.

Romualdas Misiukevičius g. 1947 Muzikas Vilnius, Rimgaudas Songaila g. 1947 muzikas Vilnius,

Eimutis Karčiauskas g. 1949 Kaunas, Medardas Purys g.1937 architektas Vilnius, Vytautas Viršilas g. 1930-02-16kelių inžinierius Vilnius

ŠEŠTAS KALNAS

1969 m. rugpjūčio 17 d.

Žalgirio viršūnės nuotrauka

Žalgirio viršūnė 4850 m, Tian Šanis, Kirgizija

Lietuviui Žalgirio vardas siejasi su pergalingu mūšiu arba su stipria krepšinio komanda, o alpinistams su Žalgirio sporto draugija, kuri labiausiai rėmė alpinistų žygius. Pirmieji kopėjai pasidalino į 2 grupes po 6 alpinistus. Kopė jie vienu metu skirtingais maršrutais. Vieni lipo uoliniu maršrutu, o kiti per ledą ir sniegą.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Vitalijus Stepulis g. 1938-12-01 statybos inžinierius Vilnius, Jovita Pečkaitienė g.1937 Vilnius, Darata Stankutė g. 1938 ekonomistė Vilnius

Aleksandras Šteinas g. 1927 inžinierius elektrikas Vilnius, Vytautas Viršilas g. 1930-02-16 kelių inžinierius Vilnius, Jurgis Zamulaitis g. 1932 Kaunas

Rimas Zdanavičius g. 1937 muzikas, Romualdas Augūnas g. 1938 statybos inžinierius Vilnius, Algirdas Briedis g. 1939 gydytojas Šiauliai, Augis Gučas g. 1940-02-18 architektas Vilnius, Aleksandras Jurgelionis g. 1937-01-22 muzikas Vilnius, Antanas Varanka g. 1937-09-06 Vilnius

Žalgirio viršūnės nuotrauka iš Arašano slėnio

1979 m vyko speciali alpinistinė ekspedicija į Žalgirio viršūnės rajoną. Planuota įkopti į Žalgirio viršūnę iš kito slėnio ir kitu maršrutu negu 1969 m. Įveikę maršruto pradžioje sunkų kontraforsą alpinistai Vilius Šaduikis, Aurelija Mozūraitytė ir Juozas Daugvila pasiekė viršūnę ir paliko joje skydą su Žalgirio simbolika.

Nuotrauka: skydas su kardais ant Žalgirio viršūnės

SEPTINTAS KALNAS

1973 m. liepos 31 d.

Vilniaus viršūnės nuotrauka

Vilniaus viršūnė 4120 m Pamyro Alajus Tadžikija

Vilniaus alpinistai seniai svajojo pagerbti savo miestą pirmą kartą įkopta viršūne. Tokia viršūnė buvo surasta Pamyro kalnuose Zeravšano kalnagūbryje. Alpinistai lipo į viršūnę dviem skirtingais maršrutais po keturis žmones.

Įkopimo dalyviai:

Algimantas Baublys g.1951, Vilius Šaduikis g. 1940-11-10

Julius Jurgelionis g. 1937-01-22 Architektas Vilnius, Viktoras Čepkevičius g. 1924-06-29 gydytojas Vilnius,

Laimonas Buika g. 1953-03-05, Albinas Svirskis g. 1951-01-11,

Alvydas Peištaras g. 1953-06-03, Linas Zakarevičius g. 1947

AŠTUNTAS KALNAS

1977 m. birželio 24 d.

Rasos viršūnės nuotrauka

Rasos viršūnė, 5381 m. Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija

Birželio 24 d. Lietuvoje švenčiama Rasos šventė. Tą dieną įkopę į bevardę viršūnę du Kauno alpinistai taip ją ir pavadino – Rasos viršūne.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Kęstutis Virbalis g. 1951-05-15,

Romualdas Bajoras g. 1954

DEVINTS KALNAS

1977 m. liepos 22 d.

Kauno viršūnės nuotrauka

Kauno viršūnė 5400 m Pietvakarių Pamyras, Šugnano kalnagūbris Tadžikija.

1977 m į geologų ekspediciją Pamyre išvyko trys Kauno alpinistai ir vienas latvis. Ten jie įkopė į tris bevardes viršūnes, o vieną iš jų pavadino savo gimtojo miesto vardu.

Kauno viršūnė

Pirmojo įkopimo dalyviai

Eugenijus Bajoras g. 1953-02-20 Alpinizmo instruktorius Kaunas, Romualdas Bajoras g. 1954 Kaunas,

Kęstutis Virbalis g. 1951-05-15 Kaunas, Valdis Kikans g. Ryga

DEŠIMTAS KALNAS

1977 m. rugpjūčio 16 d.

Maironio viršūnės nuotrauka

Maironio viršūnė 5155 m Pietvakarių Pamyras Šugnano kalnagūbris Tadžikija

Įkopimo dalyviai manė, kad viršūnė verta tauriausio lietuvių poeto Maironio vardo.

Grupinė nuotrauka

Įkopimo dalyviai:

Eugenijus Bajoras,

Romualdas Bajoras,

Kęstutis Virbalis,

V. Kovalenko (Rusija).

Žemėlapis

Pietvakarių Pamyras su pažymėtomis Rasos, Kauno ir Maironio viršūnėmis.

VIENUOLIKTAS KALNAS

1979 m. liepos 22 d.

Mažvydo viršūnės nuotrauka

Mažvydo viršūnė 4565 m Tian Šanis, Kirgizija.

Alpinistų komanda, kurioje buvo nemaža akademinės inteligentijos, parinko viršūnei Mažvydo vardą. Martynas Mažvydas (1510 – 1563) pirmosios lietuviškos knygos autorius.

Pirmojo įkopimo dalyviai

Juozas Daugvila g. 1950-10-19 chemikas Vilnius,

Aurelija Mozūraitytė g. 1942-09-21 chemikė Vilnius,

Kęstutis Karčiauskas g. 19 matematikas Vilnius,

Paulius Koncė g. 1947-05-20 muzikas Vilnius, Vilius Šaduikis 1940-11-10 Vilnius

DVYLIKTAS KALNAS

1979 m. liepos 24 d.

Vilniaus Universiteto viršūnės nuotrauka

Vilniaus Universiteto viršūnė 4740 m Tian Šanis, Kirgizija

1979 m Vilniaus Universitetui sukako 400 metų. Įkopimo dalyviai, kurių dauguma yra baigę šį universitetą, panoro pagerbti savo alma mater ir įkopę į bevardę viršūnę pavadino ją Vilniaus Universiteto vardu.

Grupinė nuotrauka ant viršūnės

Pirmojo įkopimo dalyviai: Juozas Daugvila, Kęstutis Karčiauskas, Paulius Koncė, Aurelija Mozūraitytė ir Vilius Šaduikis.

TRYLIKTAS KALNAS

1979 m. liepos 31 d.

Nemuno viršūnės nuotrauka

Nemuno viršūnė 4650 m Tian Šanis, Kirgizija

Nemunas yra ne tik šventa Lietuvos upė, bet taip vadinosi sovietmečiu sporto draugija, jungusi rajonų sportininkus. Rėmė ji ir alpinizmą, tad alpinistai nemuniečiai panoro turėti savo draugijos viršūnę.

Pirmojo įkopimo dalyviai

Valentinas Bitinas g. 1938-01-24 Elektrėnai,

Romualdas Augūnas g. 1938-04-13 statybos inžinierius Vilnius,

Juozas Muliuolis g. 1950-10-20 Kaunas,

Vaclovas Paplauskas g. 1952-10-02 Panevėžys,

Linas Zakarevičius g. 1947,

Ina Migla 1935-04-10 dėstytoja Ryga.

1984 metai

Alpinistų ekspedicija į Pietvakarių Pamyrą vadovas Algis Gudelis

Algis Gudelis g. 1953-12-08 KPI mokslinis bendradarbis,

Jūratė Bajorienė g. 1955-10-15,

Judita Burokaitė g. 1960-10-05,

Bronius Varseckas g. 1958-03-21,

Rimvydas Simutis g. 1953,

Stanislovas Navickas g. 1951,

Andrius Bloškys g. 1962,

Olegas Usikas g. 1966,

Eugenijus Klikūnas g.

Arvydas Avulis g.1955,

Kęstutis Baleišis g. 1955,

Zenonas Grigas g.,

Vidmantas Paulikas g.,

Aleksandras Asavkinas g. 1958,

Vidmantas Mačernis g.,

Rūta Kripaitytė g. 1968-02-09,

Jonas Pleskus g. 1956,

Zigmas Staponkus g.,

KETURIOLIKTAS KALNAS

1984 m. rugpjūčio 4 d.

Lituanikos viršūnės nuotrauka

Lituanikos viršūnė 6004 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

1.Viršūnės pavadinimas-Lituanikos v. Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris 6004 m Viršūnė pavadinta lėktuvo, kuriuo Lietuvos lakūnai Darius ir Girėnas 1933m.perskrido Atlantą, vardu 1984 m. rugpiūčio 5 d. Pirma įkopimas Įkopimo maršrutas: nuo ledyno Čondžirav, šiaurine ketera. 4B sunkumo kategorija. Įkopimo charakteristika: maršruto ilgis – 400m aukščių skirtumas – 400m vidutinis įkopimo statumas – 70 laipsnių Įkalta kablių: uolų kablių ir kaiščių – 21, ledo kablių - 22 Nakvynių skaičius – viena,ant perėjos 5750m Įkopimo dienų skaičius – dvi Išėjimas iš bazinės stovyklos: rugpiūčio 4d. 15val. Ant viršūnės: rugpiūčio 5d.16val. Sugrįžimas į bazinę stovyklą: rugpiūčio 6d.20val. Pirmojo įkopimo dalyviai – komanda “Politechnika”: Bronius Varsackis 1958, vadovas Stanislovas Navickas 1951, dalyvis Judita Burokaitė 1960, dalyvė Rimvydas Simutis 1953, dalyvis Algis Gudelis 1953, dalyvis

Dėl pavadinimo: Viršūnės pavadinimas buvo numatytas 1983 metų žvalgybinio žygio po naują rajoną metu. 1983 m. (Dalyviai, A. Gudelis, R. Simutis). Tais metais Lietuvoje buvo minimas Dariaus ir Girėno skrydžio su Lituanika per Atlantą penkiasdešimtmetis. Lietuvos alpinistams Dariaus ir Girėno skrydžio motyvai buvo labai artimi, todėl 1984 ekspedicijos dalyviai vieningai palaikė įdėją, kad gražiausios ekspedicijos metu įveiktos viršūnės būtų pavadintos Lituanikos ir Dariaus ir Girėno vardu. Ekspedicijos dalyviai puikiai suprato, kad vėliau bus labai sunku atlikti pirmąįkopimą į viršūnę, kurios aukštis daugiau kaip 6000 m. ir pavadinti ją lietuvišku vardu. Pasaulyje vis mažiau bevardžių šešiatūkstantininkų.

Įkopimo aprašymas: Iš bazinės stovyklos prie Vnukuto ir Čondžirav upių santakos kelias prie stovyklavietės link viršūnės eina dešiniuoju upės Čondžirav krantu link 5750m aukščio perėjos.Maršrutas prasideda nuo Čondžirav ledyno.Pirmoje pakilimo į perėją dalyje yra pavojingi ledo plyšiai/ledokritis.Ledokritis apeinamas iš kairės į dešinę link 5750m perėjos.Šiek tiek aukščiau,uolų salelėje,rekomenduojama nakvynė.Nuo bazinės stovyklos iki nakvynės – 6 valandos.Toliau maršrutas eina traversu snieguotu 50 laipsnių statumo šlaitu 150m. į dešinę.Prieiname 7 m. ledo sienelę, bergšrundas. Praėjus ledo sienelę,išėjimas ant 50 laipsnių sniego-ledo šlaito,kuris tęsiasi 200m ir išveda ant suirusių uolų, /15m, IV sunkumo kategorijos/.Toliau eiti prie ryžos spalvos uolų piršto(žandarmo), kuris apeinamas iš kairės per uolų lentynėles /25m, IV+ sunkumo kategorijos, 70 laipsnių statumo/.Toliau išėjimas į apledėjusias uolų lentynėles vidiniame kampe. Vidinis kampas /40m, 70 laipsnių statumo,V sunkumo kategorijos/ praeinamas uolų lentynėlėmis.Po vidinio kampo prasideda uolų lentynėlės / 40m, 50 laipsnių statumo, III+ sunkumo kategorija/. Toliau praėjimas lentynėlėmis prie neryškiai išreikšto vidinio kampo / 40m, 75 laipsnio statumo, V sunkumo kategorija/. Po jų praėjimas prie sienelės su plyšiais / 40m, 75 laipsnių statumo, V sunkumo kategorija/. Praėjus sienelę, prasideda išėjimas į keterą prieš viršūnę. Ketera / 120m, 30 laipsnio statumo, III sunkumo kategorija/ eiti link sniego kupolo prieš viršūnę /15m, 30 laipsnių statumo, II sunkumo kategorija/. Praėjimas kupolu į 6004m aukščio viršūnę. Kontrolinis turas yra uolų salelėje, šiek tiek žemiau viršūnės.Saugojimo būdai: sniego-ledo dalyje per ledkirčius, uolų dalyse – uolų kabliai ir kaiščiai.Viso panaudota 22 ledo kabliai ir 21 uolų kabliai ir kaiščiai.Nusileidimas per nesudėtingą apie 3A sunkumo kategorijos keterą į vakarus nuo viršūnės.Visas maršrutas iki bazinės stovyklos tęsiasi 10 valandų.

Maršruto techninis pasas.

PENKIOLIKTAS KALNAS

Viršūnės pavadinimas – KPI (Kauno Politechnikos Institutas)

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris

Aukštis – 5879m

Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – Viršūnė pavadinta Kauno politechnikos instituto vardu

Pirmojo įkopimo data - 1984 08 06d.

Įkopimo maršrutas: Vakarų kontrforsu, 2B sunkumo kategorija

Įkopimo charakteristika:

Maršruto ilgis – 2200m

Aukščių skirtumas – 780m

Vidutinis įkopimo statumas – 30 laipsnių

Įkalta kablių: ledo – 6

Įkopimo dienų skaičius – 1

Įkopimo valandų skaičius – 5

Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984-08-05 d. įkopimo į viršūnę – 1984-08-06 d. sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984-08-06 d.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Jūratė Bajorienė 1955, vadovas

Stasys Navickas 1951, dalyvis

Audrius Bloškys 1959 , dalyvis

Olegas Ūsikas dalyvis

Dėl viršūnės pavadinimo: Didelė dalis ekspedicijos dalyvių buvo KPI darbuotojai, studentai arba KPI auklėtiniai.1980-1984 metai KPI alpinizmo sportui skyrė nemažai dėmesio ir lėšų. KPI taip pat prisidėjo finansiškai prie šios ekspedicijos organizavimo. Jau išvykstant į ekspediciją buvo galvojama vieną viršūnę pavadinti KPI vardu. Su tuo mielai sutiko ir pirmaįkopėjai.

Įkopimo aprašymas: Iš bazinės stovyklos, kuri yra Vnukuto ir Čondžirav upių santakoje, reikia eiti link viršūnės dešiniuoju Čondžirav upės krantu. Nuo bazinės stovyklos iki Čondžirav ledyno – 3,5 val.Toliau eiti ledynu iki šoninės morenos apie 2,5 val. Nuo bazinės stovyklos iki nakvynių vietos apie 6 val.kelio.Iš nakvynių vietos link viršūnės reikia eiti ledynu Rygos perėjos (5650m) link. Ledyno viduryje – pavojingi ledo plyšiai. Ledokritis apeinamas iš kairės į dešinę. Ledynu reikia eiti su “katėmis”. Praėjus ledokritį, pasukti į kairę uolų link. Prieš išeinant nuo ledyno link uolų yra nukreipiantysis turas. Toliau eiti per sudūlėjusiais uolas 800-1000m ir išeiti prie 10m uolų sienelės. Sienelę reikia įveikti vidiniu kampu ( 5-6m). Toliau per sudūlėjusias uolas prieiti kontrolinį turą. Nuo kontrolinio turo eiti link sniego šlaito. Praėjus 40m sniego šlaitu prieinam prie 30-35 laipsnių statumo ir 60 m ilgio ledo šlaito. Šią maršruto dalį reikia įveikti, naudojant ledo kablius saugai. Toliau išeinam į keterą, kuri veda į viršūnę. Dešinėje pagal judėjimo kryptį pusėje – pavojingi ledo karnyzai. Kontrolinis turas – šiek tiek toliau nuo pačios viršūnės, ant uolų.Nusileidimas nuo viršūnės Pietiniu šlaitu, link Rygos perėjos. Toliau reikia leistis pakilimo taku. Nusileidimas nuo viršūnės iki nakvynių vietos apie 1,5val.

ŠEŠIOLIKTAS KALNAS

1984 m. rugpjūčio 7 d.

Dariaus ir Girėno viršūnės nuotrauka

Dariaus ir Girėno viršūnė 5998 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Eugenijus Klikūnas

Arvydas Avulis

Kęstutis Baleišis

Vasilijus Melentjevas (Rusija)

Dariaus ir Girėno kultas prasidėjo 1933 m., kai jie dviviečiu lėktuvu perskrido Atlantą. Sovietmečiu jų šlovė buvo prigęsinta, bet 1983 m. vėl paminėtas skrydžio penkiasdešimtmetis. Kopimo dalyviai buvo pilni pagarbos lakūnams ir jiems pašventė vieną iš viršūnių.

SEPTYNIOLIKTAS KALNAS – Brolių Bajorų v.

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris

Aukštis – 5596m

Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – Viršūnė pavadinta Lietuvos alpinistams Eugenijui ir Romui Bajorams atminti. E.Bajoras žuvo 1982m.liepos 17d ?,kopdamas į Korženevskajos viršūnę. R.Bajoras mirė 1980m.vasario 17d.

Pirmojo įkopimo data – 1984 08 12d. 17val.

Įkopimo maršrutas – Šiaurine ketera, 4B sunkumo kategorija

Įkopimo charakteristika:

maršruto ilgis – 1340m (IV ir V sunkumo kategorijos dalys – 250m)

vidutinis įkopimo statumas (IV ir V s.k. dalys) – 70 laipsnių

Įkalta kablių: uolų - 17, ledo – 14

Įkopimo dienų skaičius – 3

Įkopimo valandų skaičius - 9

Nakvynių skaičius – 2 (viena 5250m aukštyje, kita 5526m aukštyje)

Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984-08-11 d. įkopimo į viršūnę – 1984-08-12 d. sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984-08-13 d.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Jūratė Bajorienė 1955, vadovas

Stanislovas Navickas 1951, dalyvis

Algis Gudelis 1953, dalyvis

Rimvydas Simutis 1953, dalyvis

Bronius Varsackis 1958, dalyvis

Vidmantas Paulikas 1963, dalyvis

Dėl viršūnės pavadinimo: 1975-1982 metais Kauno ir Lietuvos alpinizo sporte ryškiai išsiskyrė broliai Eugenijaus ir Romualdas Bajorai. Tuo metu jie buvo Kauno jaunų alpinistų siela. Tai buvo puikūs alpinistai, uolų laipiotojai, jaunų alpinistų ugdytojai. Tragiška lemtis pasisuko taip, kad 1980 m. staiga mirė Romualdas, o 1982 m. kopdamas į Korženevskajos viršūnę Pamyre lavinoje žuvo Eugenijus. Puikių draugų atminimui jų vardu nuspręsta pavadinti uolinę gražuolę viršūnę Vnukuto slėnyje.

Įkopimo aprašymas Nuo bazinės stovyklos, kuri yra Vnukuto ir Čondžirav upių santakoje, link viršūnės reikia eiti dešiniuoju Čondžirav upės krantu. Nuo bazinės stovyklos iki ledyno – 4-4,5val. Toliau eiti ledynu į kairę link keteros panašios į tvorą. Nuobirynais pakylame ant keteros, panašios į tvorą. Prieš išeinant į keterą – signalinis turas. Nuo signalinio turo eiti ant uolų – 5300m. Praėjus 80-100m žemyn – patogi aikštelė nakvynei. Toliau, praėjus 150m sudūlėjusiomis uolomis, prieiti prie 35 laipsnių statumo 130m ilgio šlaito. Šlaitą reikia įveikti, naudojant saugai ledo kablius. Toliau – uolų sienelė – 6m (IV+ s.k. 75laipsnių stat.) Praėjus 40m ketera – nusileidus žemyn diulferiu (80m 80laipsnių) – prieinam prie 35 laipsnių statumo sniego-ledo šlaito, kurio ilgis 80m. Toliau – nusileidimas šlaitu (saugai naudoti kablius) iki Pagrindinio balno.Apačioje gali būti ledo! Nuo signalinio turi iki Pagrindinio balno – 4val. Nuo balno, praėjus 40m, prieinam prie 40m sienelės (IV s.k., 60 laipsnių), kurią praeiname dešiniąja puse. Toliau eiti sudūlėjusiomis uolomis ketera į viršų. Praėjus 100m prieinam prie antrosios 40m sienelės (III s.k., 30 laipsnių), kurią praeinam tiesiai į viršų (byra akmenys!). Praėjus 100m ketera, prieinam sudėtingiausią vietą – Juodąją sieną – 40m aukščio (V s.k., 80 laipsnių) su dviem plyšiais. Sieną reikia praeiti dešiniuoju plyšiu (saugai naudoti kablius). Rekomenduojama pirmajam eiti be kuprinės. Praėjus 40m ketera – nusileidimas diulferiu (10m, 85 laipsniai). Toliau apeinam uolų pirštą iš dešinės ir dešiniąja viršūnės keteros puse išeinam į viršūnę 5596m. Nuo signalinio turo iki viršūnės 9 valandos kelio. Nusileidimas – pakilimo keliu (4B s.k.) ir toliau kuluaru žemyn Pietryčių kryptimi. Nusileidimas nuo viršūnės iki bazinės stovyklos – 6valandos kelio.

AŠTUONIOLIKTAS KALNAS - Vytauto v.

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris

Aukštis – 5586m

Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – viršūnė pavadinta Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto vardu

Pirmojo įkopimo data – 1984-08-16d. 14val.

Įkopimo maršrutas: Pietryčių šlaitu (rebro), 3B sunkumo kategorija

Įkopimo charakteristika:

maršruto ilgis – 1200m aukščių skirtumas – 580m vidutinis įkopimo statumas – 45-50 laipsnių Įkalta kablių: ledo – 15 Įkopimo dienų skaičius – 1 Įkopimo valandų skaičius – 7 Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos -1984 08 15d. įkopimo į viršūnę – 1984 08 16d. sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984 08 16d. Pirmojo įkopimo dalyviai: Eugenijus Klikūnas 1960, vadovas Zenonas Grigas dalyvis

Dėl viršūnės pavadinimo: Viršūnei tokį pavadinimą suteikti pasiūlė ekspedicijos dalyviai ekspedicijos metu. Pirmaįkopėjai su tokiu siūlomu viršūnės pavadinimu mielai sutiko. Visi ekspedicijos dalyviai buvo Lietuvos istorijos žinovai ir garbintojai, tai Vytauto vardas viršūnei buvo siūlomas vienbalsiai. Šiek tiek buvo abejonių, kaip į tai reaguos Lietuvos sporto komiteto atstovai grįžus į Lietuvą. Bet grįžus jokių reikšmingesnių pastabų nebuvo sulaukta, o Maskvoje apie Vytautą tikriausiai alpinizmo veikėjai nelabai ką žinojo.

Įkopimo aprašymas: Iš bazinės stovyklos prie Vnukuto ir Čondžirav upių santakos iki nakvynės vietos reikia eiti 3-3,5val. kalnų taku. Nuo nakvynės vietos iki maršruto pradžios – 2-2,5val. kelio. Pirmiausia reikia pakilti ant didelio moreninio šlaito,kuris veda link ledyno. Po to eiti ledyno viduriu prie Pietryčių šlaito pradžios. Ledynas – atviras,be ledo plyšių. Reikia eiti šlaito viduriu, nes kairėje pusėje – stačios uolos, o dešinėje – yra ledo plyšių.Pirmąją šlaito dalį kerta pusės metro bergšrundas. Šios dalies statumas – 45-50 laipsnių. Visą šią maršruto dalį reikia eiti ant priekinių „kačių dantų“. Šlaitas – ledinis. Saugai reikia naudoti ledo kablius. Antrosios šlaito dalies pradžioje yra didelis ledo plyšys, kurį reikia apeiti iš kairės pusės per sniego tiltą. Toliau eiti 30 laipsnių statumo sniego šlaitu į dešinę ir aukštyn, kur matosi išėjimas į viršūnę tarp didelio sniego karnyzo kairėje pusėje ir ledo plyšio dešinėje pusėje.Viršūnė – tai didelis sniego plato: 300m pločio ir apie 2km ilgio. Aukščiausia plato vieta yra maždaug viduryje, nelabai ryškiai išreikšta. Ji yra maždaug 1km atstumu nuo pakilimo vietos ant plato. Pakilimui nuo ledyno iki viršūnės reikės sugaišti 4 vaandas.Nusileidimas – pakilimo keliu.

DEVYNIOLIKTAS KALNAS - Baršausko v.=

Akademiko Kazimiero Baršausko viršūnė 5649 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Vidmantas Paulikas,

Judita Burokaitė,

Aleksandras Asavkinas,

Vidmantas Mačernis,

Algis Gudelis.

K. Baršausko portretinė nuotrauka

Akademikas Kazimieras Baršauskas (1904 – 1964) buvo pirmasis Kauno Politechnikos instituto rektorius. Profesorius buvo studentų labai mėgiamas ir gerbiamas. Jis aktyviai rėmė meno saviveiklą ir sportą, tarp jų ir alpinizmą.

DVIDEŠIMTAS KALNAS – Šiaulių v.

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vnukuto kalnagūbris Aukštis – 5616m Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – Viršūnė pavadinta Šiaulių miesto vardu (artėjančio 750 metų jubiliejaus proga. Šiaulių miesto įkūrimo data 1236 m .) Pirmojo įkopimo data – 1984 08 15d. Įkopimo maršrutas: Pietinės keteros traversas, 3A s.k. Įkopimo charakteristika: maršruto ilgis – 600m aukščių skirtumas – 300m vidutinis įkopimo statumas – 50 laipsnių Įkalta kablių: uolų – 10 Įkopimo dienų skaičius – 1 Įkopimo valandų skaičius – 11 Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984 08 14d. įkopimo į viršūnę – 1984 08 15 d. sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984 08 15d. Pirmojo įkopimo dalyviai: Audrius Bloškys 1959, vadovas Rimvydas Simutis 1953, dalyvis Jonas Pleskus 1955, dalyvis Rūta Kripaitytė dalyvis

Dėl viršūnės pavadinimo: Ekspedicijos dalyvių tarpe buvo keletas šiauliečių, Šiaulių miesto patriotų. 1984 metais daug dėmesio buvo skiriama artėjančioms Saulės mūšio 750 metinėms (1236 m.) todėl šiauliečių pasiūlymų neįkopta viršūnė Vnukuto kalnagūbryje pavadinta Šiaulių vardu.

Įkopimo aprašymas: Iš nakvynių vietos (“Edelveisų pievelės”) reikia eiti link ledyno nuobirynais. Galima eiti šalia upelio. Nuo pievelės iki ledyno – 1.5val. kelio.Ledynu reikia išeiti ant Lietuvos alpinistų perėjos. Nuo pradžios ledyno iki perėjos – 1,5val. Eiti ledynu reikia atsargiai, nes yra ledo plyšių. Nuo perėjos kilti į viršų sudūlėjusiomis uolomis. Ketera – aštri, stipriai išraižyt a. Uolų lentynėlėmis ir nedidelėmis uolų sienelėmis išeiti prie nedidelio trapecijos formos uolų iškyšulio. Jį praeiti tiesiai. Po to eiti 120m sudūlėjusiom uolų lentynėlėm ir sienelėm. Prieš išeinant į balną tarp trapecijos formos uolų iškyšulio ir Pietinės viršūnės reikia įveikti 3m sienelę. Toliau sudūlėjusiom uolom kilti į viršų iki 10m aukščio vidinio kampo. Įveikiant vidinį kampą reikia naudoti saugai kablius. Prieš išeinant ant Pietinės viršūnės reikia pralipti 3m sienelę. Ant Pietinės viršūnės yra kontrolinis turas. Nuo perėjos iki pietinės viršūnės – 3val. kelio. Sudėtingiausia maršruto dalis – tai nusileidimas ir pakilimas nuo keteros, kuri yra tarp Pietinės ir Šiaurinės viršūnių. Uolos čia – sudūlėjusios. Pavojingas ir nusileidimas kuluarais – saugai reikia naudoti kablius. Nuo Pietinės viršūnės reikia leistis apie 50m vertikaliai žemyn. Toliau apie 160m traversuojam ir įveikiam kuluarus. Apeinam juodą uolų pirštą ir per 20metrų vidinį kampą išlipam ant keteros. Keteros sudūlėjusiom uolom reikia kilti į viršų, įveikti 20m sienelę ir išeiti ant pagrindinės viršūnės Šiauliai. Nusileidimas ir pakilimas nuo Pietinės viršūnės – apie 2valandos. Nuo Pagrindinės viršūnės reikia leistis į rytus ledynu.Einant ledynu reikia laikytis dešinės pusės. Išeiti prie rytinės keteros ir leistis kuluaru žemyn link ledyno. Nusileidimas nuo viršūnės iki Edelveisų pievelės - 3val. kelio.

DVIDEŠIMT PIRMAS KALNAS - Mildos v.

1984 m. rugpjūčio 18 d.

Mildos viršūnės nuotrauka

Mildos viršūnė 5378 m Pietvakarių Pamyras, Tadžikija. Pirmojo įkopimo dalyviai: Algis Gudelis, Jonas Pleskus.

Milda – senovės lietuvių tikėjimo meilės deivė. Tokį pat vardą turi ir Algio Gudelio duktė.

DVIDEŠIMT ANTRAS KALNAS – Audros v.

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vachansko kalnagūbris Aukštis – 5449m Pirmojo įkopimo data – 1984 08 Įkopimo maršrutas – Pietine ketera, 1B sunkumo kategorija Įkopimo charakteristika: maršruto ilgis – 800m aukščių skirtumas – 600m vidutinis įkopimo statumas – 45 laipsniai Įkopimo dienų skaičius – 1 Įkopimo valandų skaičius – 3,5 Pirmojo įkopimo dalyviai: Bronius Varsackis 1958, vadovas Judita Burokaitė 1960, dalyvis Audrius Bloškys 1959, dalyvis Zigmas Staponas 1958, dalyvis

Viršūnės pavadinimą suteikė pirma įkopėjai, tikslesnių motyvų nežinau.

Įkopimo aprašymas: Iš bazinės stovyklos prie Vnukuto ir Čondžirav upių santakos link viršūnės reikia eiti pradžioje kairiuoju, o po to dešiniuoju Vnukuto upės krantu. Po 2val. ėjimo praeiname košą kairiajame upės krante. Po 1val. kelio prieinam gražią pievelę, kuri yra ledyno papėdėje. Nuo pievelės eiti į kairę, kur didelio kuluaro nuobirynais prasideda maršrutas. Kuluaru reikia kilti į viršų iki šviesiai rausvų uolų. Jos sudūlėję, lengvai įveikiamos. Išėjus ant keteros judėti toliau iki 7m uolų sienelės. Sienelę įveikti vidiniu kampu ir toliau judėti ketera iki viršūnės (40m). Maršrutas įveikiamas per 3.5 valandas.Nusileisti nuo viršūnės – pakilimo taku.

DVIDEŠIMT TREČIAS KALNAS - Lietuvos turistų v.

1985 m. liepos 18 d.

Lietuvos turistų viršūnės nuotrauka

Lietuvos turistų viršūnė 2608 m Užbaikalė.

Žemėlapis

Viktoras Laučius g. 1945

Vilnius

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Dainius Vaičiulis g. 1954 Naujoji Akmenė,

Zigmantas Gogelis g. 1939 Vilnius,

Vytautas Navickas g. 1953 Vilnius,

Jonas Sakalauskas g. 1936 Vilnius,

Alfonsas Šarkauskas g. 1932 Vilnius,

Julius Jurgelionis 1937 architektas Vilnius.

DVIDEŠIMT KETVIRTAS KALNAS - Karaliaus Mindaugo v.

2003 m rugsėjo 1 d.

Karaliaus Mindaugo viršūnės nuotrauka

Karaliaus Mindaugo viršūnė 5884 m Pietvakarių Pamyras Tadžikija.

2003 m sukanka 750 metų, kai buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Saulius Vilius g. 1971,

Ramūnas Ališauskas g.

DVIDEŠIMT PENKTAS KALNAS - Senojo Vilniaus v.

2008 m. liepos 17 d.

Senojo Vilniaus viršūnės nuotrauka.

Senojo Vilniaus viršūnė 5570 m Kunlunis, Kinija.

Vilniaus žygeiviai pavadino viršūnę savo miesto vardu pridėję žodį „senasis“, nes Vilniaus viršūnė įkopta 1973 m.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Š.Zigmantas,

S.Damulevičius,

J.Jorudas,

A.Kuras,

Š.Oberauskas,

V.Umbrasas,

I.Vėjalytė,

D.Zigmantas,

G.Žalkauskaitė.

Dalyvių portretinės nuotraukos ir duomenys apie asmenis

DVIDEŠIMT ŠEŠTAS KALNAS - Vilniaus universiteto žygeivių klubo v.

2008 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnės nuotrauka.

Vilniaus universiteto žygeivių klubo viršūnė VUŽK 5570 m Kunlunis, Kinija. Vilniaus žygeiviai pagerbė savo klubą.

Pirmojo įkopimo dalyviai tie:

Š.Zigmantas,

S.Damulevičius,

J.Jorudas,

A.Kuras,

Š.Oberauskas,

V.Umbrasas,

I.Vėjalytė,

D.Zigmantas,

G.Žalkauskaitė.

DVIDEŠIMT SEPTINTAS KALNAS - Lietuvos tūkstantmečio v.

2009 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos tūkstantmečio viršūnės nuotrauka.

Lietuvos tūkstantmečio viršūnė 4711 m Tian Šanis, Kirgizija.

2009 m sukako 1000 metų nuo pirmojo Lietuvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Artūras Bazys,

Živilė Bazienė,

V.Kyga,

M.Milius,

E.Vanagickas,

Kęstutis Baleišis,

Roma Baleišienė,

Šarūnas Baleišis,

Gerimantas Statinis,

A.Vološkevičiūtė,

L.Vološkevičius.

DVIDEŠIMT AŠTUNTAS KALNAS - Dotnuvos v.

2009 m. rugpjūčio 2 d.

Dotnuvos viršūnės nuotrauka.

Dotnuvos viršūnė 4284 m Tian Šanis, Kirgizija.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Kęstutis Baleišis,

Roma Baleišienė,

Šarūnas Baleišis,

Rimvydas Brazauskas,

Vytautas Dumbravas,

Tadas Dumbravas,

Gerimantas Statinis,

A.Vološkevičiūtė,

L.Vološkevičius.

DVIDEŠIMT DEVINTAS KALNAS - Bangos v.

2009 m rugpjūčio 4 d.

Bangos viršūnės nuotrauka.

Bangos viršūnė 4620 m Tian Šanis, Kirgizija.

Pirmojo įkopimo dalyviai:

Vilius Šaduikis g. 1940 Inžinierius mechanikas Vilnius,

Alvydas Peištaras g. 1953 Kaunas.

Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai

Lietuvos alpinizmo asociacijos (federacijos) prezidentai (pirmininkai)

1. 1957-10-27–1959-06-16 – Gediminas Akstinas
2. 1959-06-16–1959 08 02 – Vytautas Vosylius
3. 1959–1967 – Vytautas Viršilas
4. 1967–1971 – Jaroslavas Okulič-Kazarinas
5. 1971–1976 – Kazys Monstvilas
6. 1976–1979 – Vytautas Viršilas
7. 1979–1993 – Vilius Šaduikis
8. 1993–1996 – Kęstutis Baleišis
9. 1996–1999 – Vladas Vitkauskas
10. 1999–2001 – Vaidas Barkevičius
11. 2001–2005 – Algimantas Asevičius
12. 2005–2007 – Marius Pulkauninkas
13. 2007–2009 – Saulius Vilius
14. 2009–... – Saulius Barauskas