Aldona Skėraitytė

Biografija

Aldona Skėraitytė, gimė 1951-06-01, Šakių rajone. Alpinistė, kelionių vadovė, Labdaros ir paramos Aldonos Skėraitytės fondas „Himalajai“ steigėja, gamtos mokslų daktarė, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1997-2000m. dalyvavo Tarptautinėje labdaringoje misijoje Indijoje ,,Pagalba kenčiantiems gyvūnams“. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.

Kopti į kalnus pradėjo nuo 1976 metų. Mokėsi įvairiose buvusios Tarybų sąjungos alpinizmo stovyklose: Uzunkolo, Adyl-Su, Elbruso, Dombajaus, Adyr-Su, Ala-Tau, Artuči, Indijos kalnų kopimo institutuose.

1980m. - dalyvavo Lieuvos alpinistų ekspedicijoje Fanų kalnuose.

1998m. – baigė Himalajų kalnų kopimo institute, Daržilinge, (VB, Indija) pradinius kalnų kopimo kursus.

1998m. - baigė Neru kalnų kopimo institute, Utarkaši (UT, Indija) pagrindinius kalnų kopimo kursus.

1999m. - baigė Neru kalnų kopimo institute, Utarkaši (UT, Indija) aukštesniuosius kalnų kopimo kursus.

1999m.- dirbo svečio instruktoriaus teisėmis Neru kalnų kopimo institute Utarkaši (UT, Indija). Turėjo galimybę du kartus įkopti į Bhagirati -2 v. Garhwal Himalaya kalnuose.

2010m. - dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje kopiant į Everesto v. 8848m. iš Tibeto pusės. Tačiau netikėtai susirgus pagrindinio kopimo metu pasitraukė atgal nuo 7000m. aukščio.

2010-2011m. – kopė JAV Colorado valstijos Rokcy kalnuose.

1987m. - dalyvavo Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalyje 5 kategorijos žygyje, įkopė į aukščiausią Euroazijos aktyvųjį vulkaną Kliučių sopka (4750m), Avačios, Zub, Tolbačik, Bezymianyj vulkanus (vadovas S. Kučas).

1988 m. - dalyvavo ekspedicijoje Šiaurės Sibiro Aldano kalnyno (2264m.), Putorano plato (1701m.) 5 k. vandens (katamaranais) ir pėsčiomis „Šiaurės šilko kelias“ (vadovas V. Melvydas). Įkopimai  1976m. - Uzlovaja 1B viršūnė, Kaukazas – pirmoji viršūnė.

 1977m. - Via-Tau 1B, Via-Tau 2B, Biezymenaja 2A, Sovietskij voin 2B viršūnės, Kaukazas.

 1978m. - 40 liet Tatarii 2A, Kara – Baši 2B, Kirpič 3A, Čat-Baši 3A, Južnij Dolomit 3B viršūnės, Kaukazas.  1979m. - MNR centrinė 3B, MNR južnij 3A, Bdžeduk 2B viršūnės, Kaukazas.

 1980m. - Mirali 2B, VEI piet. koluaru, v. Ketera 2B, Čimtarga 2B, Čaplygin 2B, Čaplygin p./v.

ketera 3A, Čaplygin p. Siena 3B, Čaplygin š/v ketera 3B, Aurondag 4B, Energija š. ketera 2B, vad.,

 1982m. - Lacga p. koluaru 2B, Lacga p. ketera 3B, Lacga r. ketera 3A, vad., Kaiavgan r. ketera 3A dviese, Adirsu š/v ketera 3B dviese viršūnės, Kaukazas.

 1983m. - Sulachat 2A, Sulachat 2B, Ptyč 3B, M. Dombai š. 4A viršūnės, Kaukazas.

 1984m. - GTO 2B, Griečieskij patriot 3B, Isik-Kulio plunksnos 4A, Mendelievc š/v ketera 3B, vad., Bliucher š/r ketera 4A, vad., Nemunas 3B viršūnės, Tian-Šanis.

 1985m. - Taškentiec 2B, Urieč š/r siena 3B, Chodžarovat š. siena 4A, dviese, Čapdara š/v. ketera 5A, kontrolinė, Maria r. siena 5B, Maria š. ketera 5B viršūnės, Fanai.

 1986m. - Šchelda 2B, Kaukazas. Avačia 1B viršūnės, Kamčatka.

 1987m. - Elbrusas 2B viršūnė, Kaukazas.

 1988m. - Spartak 1B, Kazbek 2B viršūnės, Kaukazas.

 1989m. - Čiurlionis 3A viršūnė, Pamyras.

 1990m. - Leninas 5A viršūnė (7134m), (lietuvių ekspedicija vad. M. Strumskis), Pamyras (pirmasis setyniatūkstantininkas).

 1991m. - Elbrusas 2B viršūnė, Kaukazas, Korženevskaja (7105m) 5A viršūnė, Pamyras (solo).

 1992m. - Korženevskaja (7105m) 5A (solo), Komunizmas (7495m) 5A viršūnės (dėl blogo oro pasiekta tik Dušanbės v.6900m.) (solo), Pamyras.

 1993m. - Chan-Tengri (6995m.) 5B viršūnė, Tian-Šanis (solo).

 1996m. - Monblanas, viršūnė, Alpės (lietuvių ekspedicija, vad. V. Šaduikis).

 1999m. - Bagiriti -2 viršūnė, du kartus, Himalajai.

 2003m. - Energijos v. 2A, Fanai. Lenino v. 5A viršūnės, Pamyras ( vad. A.Jucevičius)

 2004m. - Čiurlionio v. 3A, Dariaus ir Girėno v., Lietuvos v. iki 6000m, Pamyras (vad. A. Jucevičius)

 2010m. - Eversto v. iš Tibeto pusės, (iki 7000m.- balno).

 2011m. - Birstad viršūnė, Rokcy kalnai, JAV;

 2012m. - Elbert, Masiv, Columbia, Belford – Oxford v. traversas, Grays –Torys v. traversas, Harward, Laplata, Misuri viršūnės, Rocky kalnai, JAV.

Nuorodos 1. A. Telksnienė. Giedra virš kalnų. Ieva, 1991 Nr. 3; 2. Z. Baranauskaitė. Portretas ledynų fone. Šiaurės Atėnai, 1993, Nr. 10.9; 3. A. Skėraitytė. Kur žydi edelveisai. Buitis, 1993, Nr.11 (302); 4. V. Šaduikis. Alpinistai sveikina naujus čempionus ir nepamiršta žuvusiųjų. Sportas, 1993 12 17; 5. И. Шилешко. Одна в горах. Эхо Литвы, 1993, Nr. 29 (14915); 6. M. Ganusauskas. Magiška Everesto trauka: tragiški netikėtumai gali nebent atitolinti žygį. Lietuvos rytas, 1994, Nr.162; 7. A. Skruibytė. Paletės laiptai. Liaudies kultūra, 1995, Nr. 2; 8. Z. Žievytė-Kulvietienė. Lygumų dukra pamilus kalnus. Valsčius, 1997; 9. R. Ulevičienė. Moteris ir kalnai. Žmogus, 1997, Nr. 5 (22); 10. Help in Suffering. France. News letter, 1998, Nr. 51; 11. R. Žukauskienė. Indijos alpinizmo institutų studentės lietuvę žavėjo moteriškumu ir nepalaužiama valia. Respublika, 2001, 2.15; 12. R. Ulevičienė. Svajonės vardas Everestas. Lemtis, 2001, Nr. 4(63); 13. A. Morkūnas. Aiskaudė. Ieva, 2001, Nr. 8; 14. A. Jablonskienė. Moteris, kopianti į kalnus solo ir pasikliaujanti tik savimi. Respublika, 2002, 5.11; 15. L. Astramskienė. Moteris, kurią užbūrė kalnai. Valstiečių laikraštis, 2003, Nr. 39 (8230); 16. F. Žeimulis. Lietuvių misionierė Indijoje baiminosi pralieti kraują. Lietuvos rytas, 2003, Nr. 231; 17. A. Jablonskienė. Dvi alpinistės gyvenimo misijos: kalnai ir gyvūnai. Respublika, 2003, 64; 18. A. Pačiulpaitė. Respublikinės liaudies meno katalogas. 2003; 19. Everesto viršukalnė ir aliejiniai dažai. Sveikatos ABC, 2007, Nr. 6, [1]; 20. A. Stankevičienė. Alpinistė išmano geros savijautos paslaptis. Lietuvos žinios, 2009, Nr. 183 (12410) www.lzinios.lt. 21. A. Skėraitytė. Kalnai moko džiaugtis gyvenimu. Žynys, JAV, 2012, v. 42, Nr.1; 22. R. Kraujalienė. Primityvioji tapyba. Nacionalinis muziejus. 2012; 23. A. Počiulpaitė. Respublikinė konkursinė liaudies meno paroda katalogas. 2012; 1991m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta kaip pirmoji Pabaltijo moteris solo įkopusi į septyniatūkstantininką - E. Koženevskajos viršūnę (7105m.). Ataskaita Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo čempionatams. 1993 m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta trečioji vieta, Lietuvos alpinizmo čempionate - antroji vieta aukštuminėje klasėje už įkopimą į Chan-Tengri viršūnę (6995 m) - Tian-Šanis (solo). Ataskaita Pabaltijo ir Lietuvos čempionatams.gimė 1951-06-01 Lietuvoje, Zanavykijos etnografiniame regione

Gyvena Vilniuje
Tautybė - lietuvė
Išsilavinimas: gamtos mokslų daktarė, Šakių Z. Angariečio v. vidurinė mokykla,Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos mokslų akademijos Biochemijos institutas
Specialybė: veterinarijos gydytoja
Darbovietės: Respublikinė veterinarijos laboratorija,Lietuvos mokslų akademijos Biochemijos institutas,Teismo medicinos ir psichiatrijos centras,Tarptautinė labdaringa misija Indijoje ,,Pagalba kenčiantiems gyvūnams“,Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM.
Pomėgiai: alpinizmas, liaudies menas, labdaringa veikla
Žinoma kaip Baltijos krašte pirmoji moteris viena įkopusi į Korženeskajos v. (7105 m), Chan-Tengri v. (6995 m)
Projekto „Lietuvos moterys aukščiausiose pasaulio viršūnėse“ vadovė
2010 m. ruošiasi kopti į Everesto v. (8848 m).

Aldona Skėraitytė žinoma kaip alpinistė ir primityviojo meno atstovė. Kopti į kalnus pradėjo nuo 1976 metų. Mokėsi įvairiose buvusios Tarybų sąjungos alpinizmo stovyklose: Uzunkolo, Adyl-Su, Elbruso, Dombajaus, Adyr-Su, Ala-Tau, Artuči. 1980 dalyvavo Lieuvos alpinistų ekspedicijoje Fanų kalnuose. Pirmoji v. – Uzlovaja (3720 m), Kaukazo kalnai. Pirmoji penktos katekorijos v. Čimtargos v. (5489 m), Fanų kalnynas (1980). Pirmasis setyniatūkstantininkas Pamyro kalnai – Lenino v. (7135 m), Pamyro kalnai (1990). 1991 m. viena įkopė į Korženevskajos v. (7103 m.), Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta kaip pirmoji moteris viena įkopusi į septyniatūkstantininką (solo). 1993 m. už įkopimą į Chan-Tengri v. (6995 m) – Tian-Šanis (solo) Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta trečioji vieta, Lietuvos alpinizmo čempionate – antroji vieta.

1997 m. – Himalajų alpinizmo institutas, Dardžilingas, Indija. Baigė pagrindinius alpinizmo kursus.

1998 m. – Neru alpinizmo institutas, Utar-Kaši, Indija. Baigė aukštesniuosius alpinizmo kursus.

1999 m. – Neru alpinizmo institutas, Utar-kaši. Dirbo alpinizmo instruktore.

Nuo 2009 m. dalyvauja projekte „Lietuvos moterys aukščiausiose pasaulio viršūnėse“.

1987 m. su grupe kalnų turistų Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalyje atliko 5 kategorijos žygį, įkopė į aukščiausią Euroazijos aktyvųjį vulkaną Kliučių sopka (4750 m), Avačios, Zub, Tolbačik, Bezymianyj vulkanus (vadovas S. Kučas). 1988 m. dalyvavo Šiaurės Sibiro Aldano kalnyno (2264) Putorano plato (1701m) 5 k. vandens (katamaranais) ir pėsčiomis „Šiaurės šilko kelias“ ekspedicijoje (vadovas V. Melvydas).

Aldona yra profesionali kelionių vadovė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. 2005m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas, dalyvauja ir rengia personalines tapybos parodas. Domisi fotografija, liaudies medicina.

Labdaros ir paramos Aldonos Skėraitytės fondas „Himalajai“ steigėja.
Fondo sąskata: Nr. LT 25 7300 0100 8207 7223
Banko kodas: BIC – HABALT22, SWEDBANK

Dėkoju už paramą. Kontaktai: el. paštas aldonaalpina@zebra.lt

Įkopimai

 1976m. - Uzlovaja 1B viršūnė, Kaukazas – pirmoji viršūnė.