Aldona Skėraitytė

Iš Alpinizmo vikis.
Pereiti į navigaciją Jump to search

Biografija[keisti]

Aldona Skėraitytė, gimė 1951-06-01, Šakių rajone. Alpinistė,

Aldona.jpg

kelionių vadovė, Labdaros ir paramos Aldonos Skėraitytės fondas „Himalajai“ steigėja, gamtos mokslų daktarė, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1997-2000m. dalyvavo Tarptautinėje labdaringoje misijoje Indijoje ,,Pagalba kenčiantiems gyvūnams“. 2005 m. suteiktas Lietuvos meno kūrėjo statusas.

Kopti į kalnus pradėjo nuo 1976 metų. Mokėsi įvairiose buvusios Tarybų sąjungos alpinizmo stovyklose: Uzunkolo, Adyl-Su, Elbruso, Dombajaus, Adyr-Su, Ala-Tau, Artuči, Indijos kalnų kopimo institutuose.

1980m. - dalyvavo Lieuvos alpinistų ekspedicijoje Fanų kalnuose.

1998m. – baigė Himalajų kalnų kopimo institute, Daržilinge, (VB, Indija) pradinius kalnų kopimo kursus.

1998m. - baigė Neru kalnų kopimo institute, Utarkaši (UT, Indija) pagrindinius kalnų kopimo kursus.

1999m. - baigė Neru kalnų kopimo institute, Utarkaši (UT, Indija) aukštesniuosius kalnų kopimo kursus.

1999m.- dirbo svečio instruktoriaus teisėmis Neru kalnų kopimo institute Utarkaši (UT, Indija). Turėjo galimybę du kartus įkopti į Bhagirati -2 v. Garhwal Himalaya kalnuose.

2010m. - dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje kopiant į Everesto v. 8848m. iš Tibeto pusės. Tačiau netikėtai susirgus pagrindinio kopimo metu pasitraukė atgal nuo 7000m. aukščio.

2010-2011m. – kopė JAV Colorado valstijos Rokcy kalnuose.

1987m. - dalyvavo Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalyje 5 kategorijos žygyje, įkopė į aukščiausią Euroazijos aktyvųjį vulkaną Kliučių sopka (4750m), Avačios, Zub, Tolbačik, Bezymianyj vulkanus (vadovas S. Kučas).

1988 m. - dalyvavo ekspedicijoje Šiaurės Sibiro Aldano kalnyno (2264m.), Putorano plato (1701m.) 5 k. vandens (katamaranais) ir pėsčiomis „Šiaurės šilko kelias“ (vadovas V. Melvydas).

1991m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta kaip pirmoji Pabaltijo moteris solo įkopusi į septyniatūkstantininką - E. Koženevskajos viršūnę (7105m.). Ataskaita Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo čempionatams.

1993 m. - Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse pripažinta trečioji vieta, Lietuvos alpinizmo čempionate - antroji vieta aukštuminėje klasėje už įkopimą į Chan-Tengri viršūnę (6995 m) - Tian-Šanis (solo). Ataskaita Pabaltijo ir Lietuvos čempionatams.

Įkopimai[keisti]

 1976 m. - Uzlovaja 1B viršūnė, Kaukazas – pirmoji viršūnė.

 1977 m. - Via Tau 1B, Via Tau 2B, Bevardė 2A, Sovetskij voin 2B viršūnės, Kaukazas.

 1978 m. - 40 liet Tatarii 2A, Kara Baši 2B, Kirpič 3A, Čatbaši 3A, Južnij Dolomitai 3B viršūnės, Kaukazas.

 1979 m. - MNR C 3B, MNR P 3A, Bžeduch 2B viršūnės, Kaukazas.

 1980 m. - Mirali 2B, VEI piet. kuluaru, v. ketera 2B, Čimtarga 2B, (5487m), Čaplygino 2B, Čaplygino p./v. ketera 3A, Čaplygino v. p. Siena 3B, Čaplygino v. š/v ketera 3B, Aurondagas v. 4B, Energija v. š. ketera 2B, vad., Bevardė v. p. ketera 3A, vad., Uolų siena v. 4A, Uolų siena v. 4B, Bloko v. 3A, Čimtarga v. š./v. siena (5487m) 5A (pirmoji penktos sudėtingumo kategorijos v.), Soan v. r. siena (4750m) 5A, Fanų kalnai.

 1982 m. - Lacga p. kuluaru 2B, Lacga p. ketera 3B, Lacga r. ketera 3A, vad., Kaiavgan r. ketera 3A dviese, Adyr-Su-baši š/v ketera 3B dviese viršūnės, Kaukazas.

 1983 m. - Sulachat 2A, Sulachat 2B, Ptyš 3B, M. Dombajus š. 4A viršūnės, Kaukazas.

 1984 m. - GTO 2B, Graikų patriotų 3B, Isyk Kulio plunksnos 4A, Mendelejeviečio š/v ketera 3B, vad., Bliucherio š/r ketera 4A, vad., Nemuno viršūnė 3B, Tian Šanis.

 1985 m. - Taškento viršūnė 2B, Urečius š/r siena 3B, Chadžarovatas š. siena 4A, dviese, Čapdara š/v. ketera 5A, kontrolinė, Marija r. siena 5B, Marija š. ketera 5B viršūnės, Fanų kalnai.

 1986 m. - Šchelda 2B, Kaukazas. Avačia 1B viršūnės, Kamčatka.

 1987 m. - Elbrusas 2B viršūnė, Kaukazas.

 1988 m. - Spartak 1B, Kazbekas 2B viršūnės, Kaukazas.

 1989 m. - Čiurlionio viršūnė (5794 m) 3A viršūnė, Pamyras. Elbrusas v. (5642m.) 2B, Kaukazas.

 1990 m. - Lenino 5A viršūnė (7134 m), (lietuvių ekspedicija vad. M. Strumskis), Pamyras (pirmasis setyniatūkstantininkas).

 1991 m. - Elbrusas 2B viršūnė, Kaukazas, Korženevskaja (7105m) 5A viršūnė, Pamyras (solo).

 1992 m. - Korženevskaja (7105 m) 5A (solo), Komunizmas (7495m) 5A viršūnės (dėl blogo oro pasiekta tik Dušanbės v.6900 m.) (solo), Pamyras.

 1993 m. - Chan-Tengri (6995 m.) 5B viršūnė, Tian Šanis (solo).

 1996 m. - Monblanas, Alpės (lietuvių ekspedicija, vad. V.Šaduikis).

 1999 m. - Bagirati -2 viršūnė, du kartus, Himalajai.

 2003 m. - Energija v. 2A, Fanų kalnai. Lenino v. 5A viršūnės, Pamyras (vad. A.Jucevičius)

 2004 m. - Čiurlionio v. (5794 m.) 3A, Dariaus ir Girėno viršūnė, (5998 m.), Lietuvos v. (6080 m.) iki 6000 m, Pamyras (vad. A.Jucevičius).

 2010 m. - Everestas (8848 m), iš Tibeto pusės, (iki 7000 m.- balno).

 2010 m. - Birstad v., 4287 m. (14065 ft), Uolėtieji (Rokcy) kalnai, JAV.

 2011 m. - Belford v. 4329 m (14203 ft), Elbert v. 4440 m (14433 ft), Grays v. 4352 m (14278 ft), Harvard v. 4395 m (14421 ft), Kolumbia v. 4291 m (14077 ft), La Plata 4372 m. (14343 ft), Masive v. 4398 m. (14.421ft), Misouri v. 4290 m. (14074ft), Oksford v. 4316 m.(14153 ft), Toreys v. 4349 m (14267 ft), Uolėtieji kalnai, JAV.

 2018 m. – Cugspitce v. 2962 m., Alpės, Vokietija.

 2019 m. – Grosglokner v. 3798 m., Alpės, Austrija.

Šaltiniai[keisti]

  1. A. Telksnienė. Giedra virš kalnų. Ieva, 1991 nr. 3;
  2. Z. Baranauskaitė. Portretas ledynų fone. Šiaurės Atėnai, 1993, nr. 10.9;
  3. A. Skėraitytė. Kur žydi edelveisai. Buitis, 1993, nr.11 (302);
  4. V. Šaduikis. Alpinistai sveikina naujus čempionus ir nepamiršta žuvusiųjų. Sportas, 1993 12 17;
  5. И. Шилешко. Одна в горах. Эхо Литвы, 1993, nr. 29 (14915);
  6. M. Ganusauskas. Magiška Everesto trauka: tragiški netikėtumai gali nebent atitolinti žygį. Lietuvos rytas, 1994, nr.162;
  7. A. Skruibytė. Paletės laiptai. Liaudies kultūra, 1995, nr. 2;
  8. Z. Žievytė-Kulvietienė. Lygumų dukra pamilus kalnus. Valsčius, 1997;
  9. R. Ulevičienė. Moteris ir kalnai. Žmogus, 1997, nr. 5 (22);
  10. Help in Suffering. France. News letter 1998, nr. 51;
  11. R. Žukauskienė. Indijos alpinizmo institutų studentės lietuvę žavėjo moteriškumu ir nepalaužiama valia. Respublika, 2001, 2.15;
  12. R. Ulevičienė. Svajonės vardas Everestas. Lemtis, 2001, nr. 4(63);
  13. A. Morkūnas. Aiskaudė. Ieva, 2001, nr. 8;
  14. A. Jablonskienė. Moteris, kopianti į kalnus solo ir pasikliaujanti tik savimi. Respublika, 2002, 5.11;
  15. L. Astramskienė. Moteris, kurią užbūrė kalnai. Valstiečių laikraštis, 2003, nr. 39 (8230);
  16. F. Žeimulis. Lietuvių misionierė Indijoje baiminosi pralieti kraują. Lietuvos rytas, 2003, nr. 231;
  17. A. Jablonskienė. Dvi alpinistės gyvenimo misijos: kalnai ir gyvūnai. Respublika, 2003, 64;
  18. Respublikinės liaudies meno katalogas. / A. Pačiulpaitė. 2003;
  19. Everesto viršukalnė ir aliejiniai dažai. Sveikatos ABC, 2007, Nr. 6, [1];
  20. A. Stankevičienė. Alpinistė išmano geros savijautos paslaptis. Lietuvos žinios, 2009, Nr. 183 (12410) www.lzinios.lt.

Įkopimų ataskaitos[keisti]

Nuotraukos[keisti]

Bhagiriti[keisti]

Belford[keisti]

Bierstadt[keisti]

Elbert[keisti]

Everestas[keisti]

Grays[keisti]

Harvard[keisti]

Kolumbia[keisti]

La Plata[keisti]

Massive[keisti]

Misuri[keisti]

Oksford[keisti]

Torys[keisti]