Gedimino Akstino viršūnė

Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija

PIRMAS KALNAS: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ

1959 m. spalio mėn. 12 d.

GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m Tian Šanis, KIRGIZIJA

Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.

Emblema

Knygos apie viršūnę viršelis

Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.

Alimas Romanovas g. 1927,
Marija Melinskaitė g. 1931-12-28 tarnautoja Kaunas,
Kazys Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius,
Paulius Normantas g. 1929 plaukimo treneris Kaunas.

Laima Akstinaitė dalyvavo 1969 m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu.

Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.

Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.

Liudvikas Aksamitauskas: tapyti paveikslai ekspedicijoje prie Akstino v. 1961 m. žr.: Paveikslai.

Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos. Iki 2012 m. viršūnėje pabuvojo apie 770 kopėjų.