Bronius Garšva

Inžinierius Bronius Garšva gimė 1883 m. balandžio 17 d. Peterburge (Rusija). 1908 m. baigė Peterburgo elektrotechnikos institutą. Iš pradžių dirbo tramvajų įmonėje, vėliau bendrovėje elektrinėms steigti, 1913-1919 m. — Astrachanės savivaldybės elektros įmonių vedėju.

Grįžęs į Lietuvą, nuo 1920 iki 1938 m. dirbo referentu Finansų ministerijoje, kartu iki 1944 m. dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Buvo aktyvus Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos veikėjas. 1928 m. parengė programinį 115 psl. apimties memorandumą „Elektrifikacija ir Lietuvos tautinis progresas". Šiame memorandume pagrindžiama mintis, kad reikia nedelsiant įsteigti Lietuvos elektrifikacijos komitetą, kuriame būtų sutelkti visi suinteresuotų žinybų atstovai rinkti medžiagai Lietuvos elektrifikacijos planui sudaryti. Jis buvo 1936 m. įsteigto Lietuvos energijos komiteto narys.

Bendradarbiavo technikos, ekonomikos žurnaluose, 1930 m. redagavo pirmuosius tris žurnalo “Technika ir ūkis” numerius. Parengė keturis elektrotechnikos vadovėlius: „Elektros linijų statyba" (1932), 331 psl., „Praktinės elektrotechnikos pradmenys" (3 dalys — 1933, 1934, 1936 metais).

Karo audra 1944 m. jį su žmona nubloškė į Austriją ir Vokietiją. Pirmaisiais pokario metais dėstė Niurtingeno—Kirchheim Teko mieste buvusioje lietuvių Aukštesniojoje technikos mokykloje.

1950 m. persikėlė Kolumbiją. Dėstė Medeljino aukštojoje technikos mokykloje. Mirė 1957 m. sausio 2 d. Palaidotas Medeljine.

Parengė Vyt. Miškinis