Bronius Vadoklis

Bronius Vadoklis gimė 1922 m. Jonavos rajono Keižonių kaime valstiečių Jono ir Stefanijos Vadoklių šeimoje, kuri iš viso užaugino 7 sūnus ir 3 dukteris. Tėvas buvo raštingas, vienintelis kaime užsisakinėjo laikraštį. Bronius, baigęs pradinę kaimo mokyklą, tarnavo pas dvarininką, kuris paskatino smalsų ir guvų vaiką siekti mokslo. Gausi šeima neturėjo lėšų išleisti sūnaus į mokslus, todėl Bronius 1938 m. pėsčiomis pasiekė Vilnių ir įstojo mokytis į Amatų mokyklą. Baigęs dirbo elektriku įvairiose Vilniaus įmonėse, karo metu gyveno kaime pas tėvus. Po karo nuolatos kėlė kvalifikaciją: mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje, kurią baigė 1947 m. (elektriko techniko specialybė), 1956-62 m.studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo vakarinio skyriaus Prietaisų gamybos fakulteto Pramonės įmonių elektrifikavimo grupėje ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Dirbo Lietuvos energijos elektros tinklų padalinyje Vilniuje.

1957 m. buvo įsteigta Vilniaus elektros tinklų įmonė, ir Bronius Vadoklis pradėjo joje dirbti Transformatorių ir gamybos ūkio padalinio, kuris vėliau buvo pavadintas Įrengimų remonto cechu, vadovu. Šiame ceche buvo remontuojami 6-10 kV įtampos jėgos transformatoriai, ruošiama eksploatacijai transformatorinė alyva. Čia buvo įrengtos nestandartinių įrenginių, įvairių detalių ir metalo konstrukcijų gamybos dirbtuvės. Ceche buvo statybos remonto baras, kuris vykdė transformatorinių pastočių ir kitų statinių statybinės dalies remontą.

1963 m. Bronius Vadoklis, kaip turintis daug patirties ir gabus inžinierius, buvo paskirtas Vilniaus ET direktoriaus pavaduotoju. Jam teko rūpintis ne tik Įrengimų remonto cecho veikla, bet ir visos elektros tinklų įmonės įrangos bei reikalingų medžiagų tiekimu, Autotransporto ir mechanizacijos tarnybos veikla, žinybinių ir tarnybinių gyvenamųjų namų statyba bei priežiūra. Kartais pasitaikydavo ir išskirtinių darbų, su kuriais Bronius sėkmingai susidorodavo. Pavyzdžiui, kartą iš Lentvario geležinkelio atšakos į naujai statomą Vilniaus transformatorinę šalia Trakų Vokės teko pervežti 125 MVA autotransformatorių, kuris svėrė daugiau kaip 100 tonų. Tuo metu Lietuvoje tokio svorio krovinių pervežimo mechanizmų nebuvo. Transformatorių teko pakrauti ant specialiai paruošto plieninio lakšto rogių, kurias vilko dvylika ST-100 markės traktorių. B. Vadoklis daug triūso ir energijos skyrė naujos Vilniaus elektros tinklų gamybinės bazės statybai, jos įrengimui bei aprūpinimui.

B. Vadoklis buvo sumanus ir principingas vadovas, pareigingas ir sąžiningas darbuotojas. Elektros tinkluose direktoriaus pavaduotoju jis išdirbo 20 metų, o 1983 m. perėjo į Energetikų mokymo kombinatą gamybinio mokymo meistru,1986 m. įsidarbino energetiku Policijos akademijoje (dabar - Mykolo Romerio universitetas).2002 m. išėjo į pensiją. Su žmona Stanislava, dirbusia buhaltere Lietuvos respublikinėje medžiotojų ir žvejų draugijoje, užaugino dukrą Laimutę ir sūnų Vytautą. Susilaukė 4 anūkų ir 7 proanūkių.

Bronius labai mylėjo Vilnių, žinojo jo garsiausias ir gražiausias vietas, kolekcionavo literatūrą apie Vilnių. Kalbėjo rusų, lenkų, žydų ir vokiečių kalbomis, buvo linksmas, mėgstantis draugiją žmogus.

Mirė 2017 m., palaidotas Vilniaus Kairėnų kapinėse.

Parengė Laima Valotkienė

Foto:

Iš kairės: Bronius Vadoklis, Česlovas Lenickas, Jonas Volskis, Juozas Ankudavičius, 1980 m.