Kęstutis Buinevičius

KĘSTUTIS BUINEVIČIUS gimė 1953 m. lapkričio 27 d. Kaune, tarnautojų šeimoje. Tėvas – Eduardas Buinevičius (1915-1996) inžinierius, ilgametis įmonės „Kauno šilumos tinklai“ vyriausias inžinierius, motina Janina-Izabelė Laurinavičiūtė - Buinevičienė (1927-2006) farmacininkė. K.Buinevičius 1971 m. baigė Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą („Aušros“ gimnazija), įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) pramonės šiluminės energetikos specialybę, ir baigęs 1976 m. įgijo inžinieriaus-mechaniko kvalifikaciją. Baigęs studijas 1976 m. pakviečiamas dirbti į KPI Šilumos energetikos katedrą asistentu, vėliau jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1978 m. įstojo į KPI aspirantūrą (vadovas A.Gorbanenko, Maskva). 1985 m. apgynė disertaciją ,,Azoto oksidų susidarymo slopinimas, didinant dūmų recirkuliacijos į dujinio-mazutinio katilo kūryklą efektyvumą“. Nuo 1986 m. dirba katedros vyr. dėstytoju, o 1991 m. suteikus docento pedagoginį-mokslinį vardą – docentu ir šiose pareigose dirba iki šiol.

1993 m. įsteigė įmonę „Termotechnika“, kurioje iki 2013 m. dirbo direktoriumi, išskyrus 2003-2005 m. kai dirbo VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ direktoriumi. „Termotechnika“ veikla buvo katilų modernizavimas, degiklių katilams tiekimas, derinimas ir aptarnavimas.

Nuo 2003 m. pereina dirbti universitete dalimi etato (įvairiais laikotarpiais 0,5-0,75 etato). 2013-2021 m. dirbo UAB „Enerstena“ Mokslinių tyrimų ir vystymo centro direktoriumi, kur užsiėmė biokuro deginimo technologijų ir įrangos vystymu. Nuo 2022 m. dalimi etato dirba AB „Kauno energija“. Skaitė paskaitas: „Šiluminė technika“, „Šiluminių įrengimų montavimas, eksploatacija ir remontas“, „Vidaus degimo varikliai“, „Biosferos apsauga“, „Šiluminių įrenginių remonto technologija“, „Aplinkosauga energijos gamyboje“, „Degimo procesų optimizavimas“, „Darni energetika“ ir kt. studentams, magistrantams ir doktorantams. Vadovauja baigiamiesiems projektams, doktorantams, daugiametis baigiamųjų darbų gynimo komisijos narys. Bendraautorius leidinių „Šiluminės technikos laboratoriniai darbai“, „Pagrindinės katilinių projektavimo taisyklės“, ,,Atsinaujinančios ir alternatyviosios energetikos praktikumas“, ,,Kietojo kuro tyrimų laboratoriniai darbai“, „Hidromechanika: laboratoriniai darbai“, „Termohidromechanika, šilumos ir masės mainai, termokinetika: laboratoriniai ir praktiniai darbai“, „Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas“(5 kalbų) ir kt., parengė keletą straipsnių Technikos enciklopedijai. Pagrindinė veiklos sritis yra degimo procesų generuojamos taršos mažinimas ir biokuro deginimo technologijų tobulinimas. Parengė 4 mokslo daktarus. Yra paskelbęs virš 120 mokslinių publikacijų, rengė pranešimus mokslinėse konferencijose, skaitė paskaitas specialistų kvalifikacijos kėlimo seminaruose.

Su kolegomis atliko keliasdešimt mokslinių tyrimų projektų ir studijų: ,,Komunalinių atliekų deginimas“, teršalų emisijų mažinimas Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Alytaus, Marijampolės ir kt. šilumos tiekimo įmonėms. Parengė eilę studijų atsinaujinančių energijos išteklių potencialo įvertinimui ir panaudojimo galimybėms – Utenos apskričiai, Kauno m., Ukmergės raj., Zarasų raj., Vilniaus raj. Vykdė mokslinius projektus ,,Biomasės degimo taršos kontrolės nuo teršalų susidarymo ir žmonių ekspozicijos“, „Biokuro panaudojimo veiksmingumo didinimo bei taršos mažinimo technologijų tyrimas ir kūrimas“, „Daugiafunkcinės biomasės energetikos technologijos“ ir eilę kitų darbų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos konsultantas aplinkosaugai. 2014 m. išrinktas LITBIOMA Mokslinės techninės tarybos pirmininku. 2016 m. Ukrainos Statybos Akademijoje išrinktas tikruoju akademijos užsienio nariu. Lietuvos Termoinžinerijos asociacijos LTERA Tarybos narys. Apdovanotas KTU rektoriaus, Energetikos ministro garbės raštais, 2015 m. Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas apdovanojo Lietuvos energetikos garbės ženklu. Žmona Jūratė Bučytė-Buinevičienė (1955) gydytoja odontologė, sūnus Vytautas Buinevičius (1984) architektas, duktė Marija Buinevičiūtė (1992) gydytoja odontologė.

Parengė Vytautas Stasiūnas