Mykolas Laurinavičius

Laurinavičius Mykolas gimė 1937 m. gegužės 17d. Trakų rajono, Onuškio seniūnijos Pasamovio k. ūkininkų šeimoje. Augo su broliu ir dviem sesutem. 1945- 1949 m. mokėsi Pasamovio ir Onuškio pradinese mokyklose (kad išvengtų represijų šeima persikėlė gyventi į kitą vietą). 1949- 1955 m. mokėsi ir baigė Aukštadvario vidurinę mokyklą.

1955 – 1957 m. mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute, 1957 – 1961 m. – Kauno politechnikos institute, Elektrotechnikos fakultete , kurį baigęs įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją.

1961 m. pradėjo dirbti Šiaulių ET aukštos įtampos skyriaus meistru, 1966 m. paskirtas vyresniuoju meistru, 1969 m. 330 kV pastotes viršininku. Mokėsi Maskvos kvalifikacijos kėlimo institute. 1976 m. tapo įmonės vyriausiuoju inžinieriumi, technikos direktoriumi, direktoriaus pirmuoju pavaduotoju. Jo darbinė veikla sutapo su elektros pastočių galios didinimu, pasenusių įrenginių keitimu naujais, naujų linijų statyba. Ne tik rūpinosi kvalifikuotu įrenginių remontu ir eksploatacija, bet palaikė ir aktyviai prisidėjo šių darbų vykdymui reikalingos įrangos kūryba, gamyba ir įdiegimu. Dalis šios įrangos parodose buvo apdovanota medaliais ir diplomais. Skirstomajame el. tinkle šie įrenginiai naudojami ir dabar. Organizavo įnovacinės įrangos testavimą ir bandymus - eksperimentinius remontus 330 kV linijoje be įtampos atjungimo, 330 kV past. Maskvos nuolatinės srovės tiriamojo instituto sukurto 110 kV tiristorinio įrenginio komandų perdavimui į rajonines 110 kV pastotes bandomoji eksploatacija. Organizavo darbus kurie dažnai buvo vykdomi pirmą kartą Lietuvoje. Jo pastangomis 1995 metais prasidėjo 330 kV skirstyklos rekonstrukcija panaudojant ABB firmos dujinius (SF6) jungtuvus, ir kitą reikalingą įrangą, mikroprocesorinius valdiklius, relines apsaugas, signalizacijos įrenginius ir informaciją iš jų šviesolaidžių pagalba perduodant į dispečerinės kompiuterį. Taip prasidėjo kokybiškai naujos technikos diegimas, pareikalaves naujos inžinerinio personalo kvalifikacijos ir įgalinęs visų įrenginių nuotolinį centralizuotą valdymą bei elektros energetikos struktūros valdymo pokyčius.

Yra apdovanotas medaliu „Už pasižymėjimą darbe“, įvairių institucijų garbės ir padėkos raštais, energetikos žymūno ženklu. Darbinę veiklą Šiaulių elektros tinkluose baigė 2004 metais. Buvo visada kupinas energijos. Jos užteko įvairiapusei darbinei veiklai, namams, puoselėjamai sodybai gražiame gamtos prieglobstyje, medžiotojų draugijai.

Su žmona Danute (diplomuota prekių žinovė) užaugino dukrą Daivą (baigė Šiaulių pedagoginį institutą), Auga anūkas Dovydas (šiuo metu studijuoja Mančesterio universitete informacines technologijas).

Mirė 2010 m. rugpjūčio 15 d., palaidotas Šiaulių Donelaičio kapinėse.

Parengė Jonas Gleveckas