Vladas Sirutavičius

VLADAS SIRUTAVIČIUS (1877 m. balandžio 5 d. Kairiškių dv., Viekšnių vals., Šiaulių apskr.– 1967 m. liepos 12 d. Bostone) – Lietuvos inžinierius, pramonininkas, visuomenės ir politinis veikėjas. 1920- 1921 m. Steigiamojo Seimo atstovas. Lietuvos energijos komiteto Žemės turtų komisijos narys.

1895 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1896 m. pradėjo studijas Peterburgo universitete, po metų perėjo į Peterburgo technologijos institutą. Jį baigė 1905 m. įgijęs inžinieriaus technologo kvalifikaciją, tais pačiais metais grįžo į Lietuvą.

1897 m. su P. Višinskiu įsteigė Tautinio sąjūdžio ratelį. 1898 m. A. Domaševičiaus socialdemokratų grupės Peterburge narys. 1898 m. šapirografu daugino P. Avižonio „Lietuvišką gramatiką“. 1899 m. „Varpo“ bendradarbis, 1901 m. redagavo LSDP žurnalą „Darbininkų balsas“. 1900–1931 m. Lietuvos socialdemokratų partijos CK narys, po partijos vadovų areštų 1900 m. perėmęs vadovavimą LSDP. 1904 m. Kairiškiuose subūrė LSDP jaunimo organizaciją.1905 m. Vilniaus Didžiojo Seimo narys. Vadovavo socialdemokratų veiklai 1905–1907 m. įvykiuose. 1918 m. kovo 22 d. LSDP VIII suvažiavime nedalyvavo, bet išrinktas CK nariu. 1918–1919 m. įsitraukė į savivaldos institucijų kūrimą gimtajame krašte, tapo Akmenės ir Šiaulių apskričių valdybų narys. 1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. sausio 12 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, ekonominės tarybos narys. Priklausė LSDP frakcijai. Iš Seimo pasitraukė. Grįžo į savo Kairiškių dvarą.

Nuo 1905 m. dirbo Vilniaus technikos biure, buvo atsakingas už pramonės ir viešųjų pastatų projektavimą. Teko projektuoti fabrikų ir elektrinių statybą, įmonių, teatrų ir pan. centrinį šildymą. Studijų metais dirbo Vilniaus elektrinės statyboje, tuoj po studijų -Vokietijoje centrinio šildymo ir ventiliavimo sistemų montaže. 1908 - 1910 m. Kairiškiuose įsteigė kartono fabriką. Pirmojo pasaulinio karo metais persikėlė į Rusiją. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1930 m. išplėtė kartono fabriką, kuriame dirbo apie 60 darbuotojų, produkcija iki 1933 m. buvo eksportuojama į Angliją. Fabriko mechanizmus suko Virvytės upės vanduo. Kairiškių dvarą buvo pavertęs 200 ha pavyzdiniu ūkiu. Organizavo akcinę bendrovę „Molis“, įsteigė Daugėlių plytinę, gaminusią 5 mln. plytų per metus. Plytinė energiją gamino iš durpių. 1935 m. su K. Venclauskiu įsteigė AB „Pastogė“, planavusią pastatyti Šiauliuose viešbutį, kultūros centrą ir kitus pastatus. Deja, iki karo pavyko užbaigti tik kino teatrą, kurio pastate 1941 m. sausio 1 d. įsikūrė Šiaulių dramos teatras, vokiečių išvarytas iš Klaipėdos. Bolševikams nacionalizavus Kairiškių kartono fabriką, darbininkai jį išrinko administratoriumi, bet jis šio darbo atsisakė ir išvyko į Kauną.

1944 m. emigravo į Vokietiją kartu su žmona Irena, dukterimi Irena ir sūnumi Vytautu. Sūnus Jonas liko Lietuvoje, vėliau buvo represuotas. Vladas Sirutavičius dalyvavo VLIK’o planavimo komisijoje, vadovavo pramonės ir amatų skyriui. Nuo 1948 m. LSDP Užsienio delegatūros narys. 1950 m. išvyko į JAV, gyveno Bostone, dirbo fizinį darbą fabrike. Dalyvavo Amerikos lietuvių socialistų sąjungos, Lietuvių darbininkų draugijos veikloje, buvo „Keleivio“, „Darbininkų balso“ bendradarbis. Buvo išrinktas Lietuvių inžinierių draugijos Bostono skyriaus garbės nariu.

Paruošė Vyt. Miškinis