Taisomas Klubo prezidento VILIAUS ŠADUIKIO ir AB Vilniaus šilumos tinklai Gen. direktoriau GERIMANTO BAKANO susitikimas ir pokalbis


                               POKALBIS        tarp AB Vilniaus šilumos tinklų 
Gen. direktoriaus 	GERIMANTO  BAKANO   ir  
LESK (Lietuvos energetikų senjorų klubas)
 prezidento  VILIAUS  ŠADUIKIO.

1.	Prieš 40 metų sunkiausia darbo vieta VŠT buvo dispečerinė, nes reikėjo klausytis vartotojų pretenzijų.. Kaip yra dabar ?

Per tiek metų keitėsi ne tik organizacijos pavadinimas, tačiau ir struktūra, departamentų, skyrių funkcijos. Todėl dabar dispečerinės darbuotojai prižiūri tik šilumos šaltinių, darbo ir apkrovos reguliavimą bei šilumos vamzdynų apkrovos kontrolę.Tiesiogiai su klientais dirba ir jų klausimus sprendžia Klientų aptarnavimo centrai. Statistiškai, per parą gauname apie 500 skambučių. Dauguma klausimų dažniausiai būna adresuoti ne mums, nes mes rūpinamės šilumos tiekimu tik iki pastato. Pastato vidaus problemas sprendžia patys klientai arba juos aptarnauti pasamdytos įmonės, namų administratoriai.

2.	Pasiruošimo naujam šildymo sezonui eiga ir problemos.

Neretai sulaukiame klausimų, ką gi šilumos tiekėjai veikia vasarą, kai šildymo sezonas pasibaigia. Kažkam gali pasirodyti, kad einame ilsėtis ir atostogauti, tačiau realybė yra visiškai kitokia – vasara mums yra lygiai toks pats darbymetis, kaip kad ir šildymo sezonas. Būtent vasarą skiriame visą dėmesį pasiruošimui naujo šildymo sezono pradžiai. Vykdome  vamzdynų diagnostiką, kitaip tariant, hidraulinius bandymus, kurių metu nustatome vamzdžių defektus ir juos pašaliname.

Diagnostikos metu tenka laikinai atjungti karštą vandenį, todėl jautriose vietose naudojame mobilią katilinę, kad sumažintume diskomfortą klientams. Katilinė išties labai pasiteisina, gauname teigiamų atsiliepimų, kad turime tokią alternatyvą, todėl planuojame įsigyti antrą.

Dabartiniai šilumos nuostoliai tinkle yra žymiai mažesni – tai pasiekti padėjo  laiku suplanuoti remontai, anksčiau atliktos rekonstrukcijos ir įvairūs veiklos patobulinimai.

3.	Medžių tema:

Šiemet rekonstruojant susidėvėjusias vamzdynų trasas trijose miesto lokacijose bus išsaugota 160 medžių, augančių šilumos tiekimo trasos apsaugos zonoje. Medžių išsaugojimas mums yra itin svarbus, todėl džiaugiamės, kad šių rekonstrukcijų metu išsaugosime net 90 procentų medžių, kuriuos pagal teisės aktus priklausytų pašalinti. Dėl šios priežasties taip pat inicijuojame pokyčius įstatymuose – siekiame sumažintišilumos perdavimo tinklų apsaugos zonosplotą, kadangi 2-3 metrų pokytis leistų išsaugoti daugiau medžių.Jau dabar taikome priemones, kurios apsaugo medžių šaknis – rangovus įpareigojame kruopščiai prižiūrėti atidengtas šaknis, taip pat visuomet teikiame pirmenybę vamzdžių „prastūmimui“, jei tik situacija tai leidžia.

4.	Gamybos ištekliai: 

Ruošiantis šaltajam periodui svarbiausia užduotis – pasirūpinti kuru ir užsitikrinti ekonomiškai naudingas išteklių kainas. Perkame gamtines dujas, biokurą,o mazutą esame pasilikę kaip atsarginę priemonę.Esame nusprendę mazutą rezerve laikyti tol, kol baigsis karas Ukrainoje. Šis laikotarpis išmokė, kad alternatyvių sistemų atsisakymo procesai yra greiti ir paprasti, tačiau jų įdiegimas užtrunka ilgiau ir vyksta daug sudėtingiau.

5.	Talentų paieška:

Energetikos sektorius šiuo metu suka galvas, kaip pritraukti naujų talentų, ne išimtis yra ir mūsų įmonė. Darbo rinkos situacija kelia savų iššūkių ir nėra lengva prisitraukti specialistų, tačiau ieškome įvairių išeičių. Pavyzdžiui, mes vieni pirmųjų pradėjome agituoti studentus ir jaunuosius abiturientus rinktis energetikos sektoriui reikalingas studijų programas, bendradarbiaujame kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH), esame įsteigę Vilniaus šilumos tinklų stipendiją – įmonė skiria 100 Eur stipendiją penkiems geriausius rezultatus pasiekusiems Pastatų energetikos programos pirmakursiams. Skatiname jaunuolius rinktis fizikos, chemijos mokslus, nes tai leistų mokytis termoinžineriją. Taip pat turime idėjų iniciatyvoms įtraukiant Energetikos ir technikos muziejų – tikime, kad muziejaus atliekama edukacija padėtų pritraukiant jaunimą rinktis energetiką.  

Sėkmingai įgyvendinome įmonės transformaciją ir tapome pirmąja įmone Lietuvoje, suteikiančia galimybę dirbti 4 darbo dienas per savaitę, o penktadienį paliekame budėjimo režime. Šią dieną kolegos jau įprato skirti savo sveikatai, poilsiui ar kaip tik – efektyviai pabaigti svarbias užduotis ir į savaitgalį išeiti anksčiau, kadangi šią dieną neorganizuojame susitikimų, o sureaguoti į iškilusią situaciją prašome per 2 valandas nuo užklausos. Įvedus šią tvarką įmonės efektyvumo rodiklis padidėjo 23 procentais. Taip pat atlikus apklausas pamatėme, kad toks darbo režimas itin gerina darbo ir poilsio balansą. Net 69 % kolegų tikina, kad sumažėjo patiriamas streso lygis, beveik absoliuti dauguma (97 %) didžiuojasi tokiu įmonės sprendimu ir gerina mūsų, kaip darbdavio, įvaizdį. Tai patvirtina ir naujai prisijungę darbuotojai, nes 84 % jų – naują darbo modelį įvardina kaip vieną iš pagrindinių priežasčių priimant sprendimą prisijungti prie komandos.

Taip pat siūlome hibridinį darbo modelį – darbuotojai gali laisvai rinktis, kur jiems dirbti patogiausia. Viename iš trijų skirtingose Vilniaus vietose esančių biurų ar namie. Kaip papildomą naudą siūlome vienas ilgiausių darbostogų rinkoje – net iki 6 mėnesių galima dirbti ne kitame mieste ar šalyje.

6.	Ką  žada  naujas  šildymo  sezonas?

Konkretūs kainųpokyčiai nėra suplanuoti, tačiau šilumos kaina tiesiogiai priklauso nuo kuro kainų svyravimų, kurias jau diktuoja rinka.Visą šildymo sezoną išlikomemažų kainų lyderiai tarp didžiųjų miestų, todėl tai stengsimės išlaikyti ir 2023/2024 sezono metu.Šią vasarą atliekame vamzdynų rekonstrukcijas, iki šildymo sezono atnaujinsime 7 km trasas, todėl dalies klientų namus šiluma pasieks efektyviau ir patikimiau. Taip pat ieškome būdų įgyvendinant inovacijas –karboninio vamzdžio projektas per Naujininkų tiltą tapo pirmuoju pavyzdžiu Europoje, kai 530 mm diametro vamzdyje buvo įdėtas anglies pluošto įdėklas, taip rekonstruojant svarbią miesto šilumos tiekimo trasos atkarpą nestabdant eismo, o darbus atliekant per maksimaliai trumpą laiką – tik 5 dienas. Sėkmingai įgyvendintas projektas pastūmėjo šį sprendimą taikyti ir kitose sudėtingose vietose, šiuo metu planuose yra anglies pluošto vamzdžio projektas trąsoje ties Vilniaus Žaliuoju  tiltu.

7.	VšĮ  Lietuvos energetikos muziejus yra  VŠT kūdikis, kuris švenčia  savo 20  metų.  Kokie santykiai  dabar?

Taip, VŠT kartu su „Lietuvos energija“ prieš 23 metus sutarė įkurti Energetikos muziejų, į tai daug investavo. Ir dabar muziejaus pastatai yra VŠT balanse, bet perduoti muziejui pagal panaudos sutartį. VŠT yra vienas iš 5 muziejaus dalininkų ir padeda muziejui prižiūrėti bei remontuoti pastatus.Tikimės, kad ateityje atsiras vieta muziejuje, skirta Vilniaus šilumos tinklų istorijai, čia galėtų atsispindėti mūsų indėlis kuriant muziejų.

8.	Šių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus ŠT  pažymės savo 65 m. jubiliejų.  VŠT nuo įkūrimo buvo Lietuvos šilumininkų flagmanas ( Kauno ŠT buvo įkurta 5 m vėliau). Kokia situacija dabar?

Centralizuoto šildymo tiekimo įmonė Vilniaus mieste įsteigta 1958 m. Bendrovė Vilniaus šilumos tinklai buvo įregistruota 1997 m. reorganizavus tuometę „Lietuvos energiją“. Vilniaus šilumos tinklai rūpinasi patikimu ir kokybišku šilumos gamybos ir karšto vandens tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis. Savo veiklą įmonė grindžia skaidrumu, viešumu ir atsakomybe, todėl stengiasi diegti modernias ir efektyvias klientų aptarnavimo praktikas. Didžioji dalis Vilniaus šilumos tinklų akcijų (99,62 proc.) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Bendrovės turtas nuo 2002 m. iki 2017 m. kovo 30 d. buvo išnuomotas UAB „Vilniaus energijai“, tuo metu Vilniaus šilumos tinklai vykdė nuomos priežiūros ir pasiruošimo perimti turtą iš nuomininko užduotis. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir susigrąžinus ūkį bendrovė tęsia savo veiklą. 2017 m. kovo 30 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu AB Vilniaus šilumos tinklai išduota šilumos tiekimo licencija.

2023 m. AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja Lietuvoje – sudaro net 32 proc. CŠT rinkos šalyje (aptarnauja daugiau kaip 210 000 sostinės namų ūkių ir verslo subjektų).

Įmonėje tradiciškai minime mūsų puoselėjamo Monstro, Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2, gimtadienį.  Jį švenčiame rugsėjo 27 d., kai 1951 metais pirmasis turboagregatas paleido srovę, tuo metu tai buvo 12 MW galia. Švenčiame labai įvairiai, tačiau didžiausią dėmesį skiriame Monstro „gyventojams“ – ten uoliai dirbantiems darbuotojams, kurie rūpinasi, kad miestiečius pasiektų šilumos energija. Taip pat nepamirštame pakviesti ir smalsių lankytojų, kad jie taip pat susipažintų su elektrine iš arčiau – mūsų ekskursijos Monstre yra itin populiarios. Tačiau labiausiai švenčiame kasdien dirbdami miestui, kad visais 758 km vamzdžiais būtų nešama šiluma ir karštas vanduo kiekvienam klientui (aut. past. šypsosi).

9.	Gal pribrendo leidinys apie VŠT istoriją?

Kokybiškam, įdomiam ir informatyviam leidiniui paruošti reikia laiko. Nors šiuo metu tokios minties neturėjome, ji išties yra verta dėmesio. Kadangi esame į modernias technologijas orientuota įmonė, prieš leidžiant tokį leidinį apsvarstytume ir jo formatą – koks būtų priimtiniausias, labiausiai tinkamas ir patrauklus, galbūt savo istoriją galėtume perkelti netgi į virtualios realybės erdvę (aut. past. juokiasi).
10.	 VŠT darbuotojai.  Koks jo vid. amžius, išsilavinimas, darbo stažas.
Įmonėje dirba apie 590  darbuotojų. Vidutinis VŠT darbuotojų darbo stažas yra apie 14 metų, o darbuotojų vid. amžius yra apie 45 metus.

11.	 VŠT  ateities  vizijos

Įmonėje dirba savo sričių profesionalai. Didžiuojamės, kad mūsų darbuotojai yra kviečiami į Europos komisiją pasitarimams dėl itin svarbių projektų, pavyzdžiui, dėl biokuro ateities. Tai vienas iš įrodymų, kad VŠT dirba kompetentingi ir rinkoje labai paklausūs ekspertai.
Esame pasitvirtinę ilgalaikę bendrovės strategiją iki 2040 metų. Ji, beje, yra išskirtinė Lietuvos šilumos tiekimo rinkoje, kadangi ją parengėme kartu su vienais iš TOP konsultantų pasaulyje –„FTI“ bei jų padalinys „CompassLexecon“.  Strategijoje orientuojamės į tinklo plėtrą, norime ateiti į visiškai naujus rajonus numatant jų plėtrą iš anksto. Todėl džiaugiamės partneryste su NT vystytojais – bendradarbiavimas su mumis jiems yra naudinga sklandžiai vystant naujus miesto projektus. Siekiame pereiti prie žemos  temperatūros tinklų (statomi pamaišymo mazgai, siekiame išeinančios 65Ctemp., o grįžtamosios 45Ctemp.) Taip patmatome ateities galimybę – mažinant temperatūrą tinkle „nusiiminėti“ perteklinę šilumą. Tai yra ne tik draugiškiau aplinkai, tačiau mažinant temperatūrą, mažėja vamzdžių nusidėvėjimas ir jų išsilaikymas ilgėja net iki 100 metų.
Mūsų tikslas kuo labiau žengti kartu su inovacijomis, todėl savo sprendimais keliaujame į IV CŠT kartą bei tuo pačiu galvojame apie V kartą, kuri po 15-20 metų leis dalintis šilumos energija jau mūsų klientų lygmenyje. Tai yra dar vienas centralizuotos šilumos tiekimo ateities akcentas.
Pasiekus didesnį energetinį efektyvumą bus reikalingos mažesnės sąnaudos, todėl mažės ir šilumos nuostoliai. Tačiau mūsų centre yra klientas – miestas – todėl kasdien ieškome inovatyvių sprendimų ir atliekame reikiamus patobulinimus. Esamuose projektuose numatėme pirmąsias 2 tūkst. ir 10 tūkst. m3 akumuliacines šilumos talpyklas. Taip pat turime parengtą studiją dėl didelės, 200 tūkst. m3,akumuliacinės talpyklos, kuri leistų efektyviau veikti ne tik VŠT, bet ir nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG).

Dar vienas ambicingas mūsų projektas – centralizuotos vėsos tinklo (CVT) plėtra. Kadangi vasaros darosi karštesnės, imame  vis dažniau kalbėti apie efektyvų patalpų vėsinimą.Centralizuotos vėsos sistemos diegimas kuria sinergiją su centralizuotos šilumos tiekimu ir leidžia sumažinti iššvaistomos šilumos kiekius, sąnaudas šilumos gamybai, pastatų generuojamo CO2 emisijas. Tai labai svarbus žingsnis kuriant modernaus miesto energetikos sistemą ir ilgoje perspektyvoje siekiant palankiausių paslaugų kainų gyventojams. Kartu su įmone „Sweco“ atlikome vėsos tinklo Konstitucijos prospekte studiją– čia galvotume apie dvi šalčio stotis vienam tinklui.Pradėjus teikti vėsinimo paslaugas įmonė turės du tvirtus energijos tiekimo polius– šilumą ir vėsą.
Nuolat stebime ir sekame, kas vyksta pasaulyje, kokios naujovės atsiranda, kokias inovacijas ima taikyti energetikos sektoriuje, todėl aktyviai galvojame ir apie vandenilio gamybą. Taip pat suprantame, kad biokuras yra išeitis dabar, tačiau ateityje jis gali būti pripažintas taršiu gamybos ištekliu, todėl jau dabar auga tikimybė, kad ateityje turėsime galingus šilumos siurblius. Energetika nesustoja augti ir evoliucionuoti, todėl jos ateitis žada didelius pokyčius, o mes žengiame koja kojon ir kasdien transformuojame Vilniaus šilumos tinklų įmonę iš šilumos tiekėjos į energijos tiekėją.