Taisomas Juozas Bartaškevičius

JUOZAS BARTAŠKEVIČIUS gimė 1957 m. vasario 27 d. tuometinio Kapsuko rajono, Šunskų apylinkės,
Sarakų kaime. Tėvas Juozas Bartaškevičius (1909 -1979) buvo veterinarijos felčeris, mama Kostė
Pačėsaitė-Bartaškevičienė (1924 – 2015) - kolūkio buhalterė. Šeimoje dar augo jaunesnė sesuo
Zita, kuri baigė (gal reiktų tikslaus mokymo įstaigos pavadinimo, ne tik fakulteto) Mechanikos
fakultetą ir įgijo šaldymo kompresorinių mašinų specialybę.

1971 metais Juozas baigė Šunskų aštuonmetę mokyklą ir išvyko mokytis į tuometinio
Kapsuko (Marijampolės) vidurinę mokyklą-internatą. Besimokydamas Juozas aktyviai sportavo,
žaidė tinklinį, buvo įvairių amžiaus grupių miesto rinktinių narys. 1974 -1979 metais studijavo
Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete, kurį baigęs įgijo pramonės šiluminės
energetikos inžinieriaus kvalifikaciją ir buvo paskirtas dirbti į tuometinę Kapsuko autoremonto
gamyklą. Gamykloje dirbo inžinieriumi, vėliau vyresniuoju inž. šilumininku. Buvo atsakingas už
gamyklos šilumos, vandens ūkius, ventiliaciją.

1985 metais pradėjo dirbti Alytaus šilumos tinkų Marijampolės rajone, pamainos
dispečeriu, vėliau pamainos meistru. 1989 metais pradėjo vadovauti Marijampolės katilinei. 1993
m. sausio 25 d. buvo paskirtas Marijampolės rajono vadovu. Vėliau rajonas buvo pervadintas į
filialą, o filialo vadovas į direktorių.

1994 metais energetikoje prasidėjo dideli pokyčiai, kai reikėjo perimti iš gamybinių
įmonių aplinkinius kaimus ir miestelius šildžiusias katilines. Jų būklė buvo apgailėtina. Katilines
eksploatavusios įmonės ruošėsi nutraukti šią nuostolingą veiklą. Todėl investicijos nebuvo
dedamos. Taip rajonas išsiplėtė pasipildydamas Meškučių, Kumelionių, Želsvelės, Buktos,
Santakos, Baraginės ir Sasnavos gyvenviečių ir Kazlų Rūdos miesto dvejomis katilinėmis. Per labai
trumpą laiką katilinės buvo atstatytos ir paruoštos šildymo sezonui. Dirbančiųjų skaičius išaugo iki
270 žmonių.

1995 metais į Marijampolės miestą buvo atvestas dujotiekis. Teko dalyvauti

dujofikuojant Marijampolės katilinę.

2000 metais buvo atlikta Alytaus šilumos tinklų reorganizacija ir Marijampolės
šilumos tinklai tapo savarankiška savivaldybės įmone. Iki išnuomojant bendrovę UAB „Litesko“
Juozas trumpai ėjo generalinio direktoriaus pareigas. 2000-06-01 Juozas tapo UAB „Litesko“ filialo
„Marijampolės šiluma“ direktoriumi. Šias pareigas eina iki dabar. 2006 metais buvo paskirtas ir
UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ direktoriumi. Vilkaviškyje dirbo iki 2019 metų, kol filialas
atsiskyrė nuo UAB „Litesko“. Dirbant UAB „Litesko“ teko diegti medieną deginančius katilus Kazlų
Rūdoje, Kybartuose, Vilkaviškyje. 2006 metais Marijampolėje buvo pastatyta biokuru kūrenama
2,5 MW galios elektrinė. Miestas tapo elektros gamintoju, tiekiančiu žalią elektros energiją į 10 KV
tinklus.

Už ilgametį darbą buvo apdovanotas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos padėkos

raštu, vėliau, 2011 metais Lietuvos energetikų Garbės ženklu.

Juozas turi sūnų Laimoną (1978), verslininką, dukrą Virginiją (1981), Kauno apylinkės
teismo teisėją ir sūnų Juozą (1988) mechatronikos inžinierių. Vaikai padovanojo 8 anūkus.
Laisvalaikio pomėgiai yra kelionės. Aplankyta apie pusė šimto šalių įvairiuose žemynuose. Yra
aktyvus sporto sirgalius, roko muzikos gerbėjas.

Parengė Vytautas Stasiūnas