Stasys Šinkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
No edit summary
No edit summary
 
(nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
3 eilutė: 3 eilutė:
Šeimaties septynmetę mokyklą. Ją baigęs 1961 m., įstojo į Kauno politechnikumo Kelių
Šeimaties septynmetę mokyklą. Ją baigęs 1961 m., įstojo į Kauno politechnikumo Kelių
statybinių mašinų ir įrengimų specialybę. Su pagyrimu baigė 1966 m. Dirbo mechaniku
statybinių mašinų ir įrengimų specialybę. Su pagyrimu baigė 1966 m. Dirbo mechaniku
Švenčionių autokelių valdyboje. 1967 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) Mechanikos fakulteto Pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1972 m. su pagyrimu baigė KPI, įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą ir paskirtas į KPI Šiluminės energetikos katedrą asistentu.
Švenčionių autokelių valdyboje. 1967 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI, dabar KTU) Mechanikos fakulteto Pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1972 m. su pagyrimu baigė KPI, įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą ir paskirtas į KPI Šiluminės energetikos katedrą asistentu.


Stažavosi Maskvos energetikos institute, Mančesterio (D. Britanija) universitete, Ročesterio (JAV) technologijos institute. 1986 m. buvo pašauktas ir dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes. Pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijos asmeniu.
Stažavosi Maskvos energetikos institute, Mančesterio (JK) universitete, Ročesterio (JAV) technologijos institute. 1986 m. buvo pašauktas ir dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes. Pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijos asmeniu.


1992 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ,,Trintis ir šilumos atidavimas
1992 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ,,Trintis ir šilumos atidavimas
vertikalių plėvelinių šilumokaičių pradiniame ruože” (daktaro vardas nostrifikuotas 1993 m.
vertikalių plėvelinių šilumokaičių pradiniame ruože” (daktaro vardas nostrifikuotas 1993 m.).
balandžio 29 d.). 2001 m. apgynė habilitacinį darbą ,,Termohidrodinaminiai procesai gravitacinėse skysčio plėvelės sistemose”, jam sutektas technologijos mokslų  habilituoto daktaro laipsnis. Nuo 2002 m. – KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius.
2001 m. apgynė habilitacinį darbą ,,Termohidrodinaminiai procesai gravitacinėse skysčio plėvelės sistemose”, jam sutektas technologijos mokslų  habilituoto daktaro laipsnis. Nuo 2002 m. – KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius.
Dėstė šiluminės technikos, taikomosios termodinamikos, termofikacijos, oro
Dėstė šiluminės technikos, taikomosios termodinamikos, termofikacijos, oro
kondicionavimo, oro kondicionavimo sistemų, šiluminių procesų integravimo ir
kondicionavimo, oro kondicionavimo sistemų, šiluminių procesų integravimo ir
16 eilutė: 16 eilutė:
Daug metų dirbo Lietuvos mokslų akademijos žurnalo ,,Energetika“ redakcinės kolegijos
Daug metų dirbo Lietuvos mokslų akademijos žurnalo ,,Energetika“ redakcinės kolegijos
nariu, kasmetinės konferencijos ,,Šilumos energetika ir technologijos“ tarptautinio
nariu, kasmetinės konferencijos ,,Šilumos energetika ir technologijos“ tarptautinio
mokslinio komiteto nariu ir konferencijos medžiagos atsakinguoju redaktoriumi, Kauno
mokslinio komiteto nariu ir konferencijos medžiagos atsakinguoju redaktoriumi, KTU
technologijos universiteto ir Lietuvos energetikos instituto jungtinės doktorantūros studijų
ir Lietuvos energetikos instituto jungtinės doktorantūros studijų
komiteto nariu, daugelio disertacijų gynimo ir habilitacijos procedūrų tarybos nariu.
komiteto nariu, daugelio disertacijų gynimo ir habilitacijos procedūrų tarybos nariu.
2010-2012 m. – Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (ICHMT) mokslinės tarybos
2010-2012 m. – Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (ICHMT) mokslinės tarybos
25 eilutė: 25 eilutė:
Apdovanotas 2002 m. Lietuvos mokslo premija (kartu su bendraautoriais) už darbų ciklą
Apdovanotas 2002 m. Lietuvos mokslo premija (kartu su bendraautoriais) už darbų ciklą
,,Impulso, šilumos ir masės pernešimo procesai termoenergetiniuose objektuose (1973-
,,Impulso, šilumos ir masės pernešimo procesai termoenergetiniuose objektuose (1973-
2001)“. Apdovanotas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos
2001)“. Apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LŠTA, KTU padėkos raštais. Už paramą
šilumos tiekėjų asociacijos, Kauno technologijos universiteto padėkos raštais. Už paramą
rengiant mokslininkus apdovanotas Lietuvos žemės ūkio universiteto medaliu.
rengiant mokslininkus apdovanotas Lietuvos žemės ūkio universiteto medaliu.
Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų ir mokslo, mokymo-metodinių darbų. Mokslinių
Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų ir mokslo, mokymo-metodinių darbų. Mokslinių
tyrimų medžiaga pateikta tarptautinėse šilumos ir masės mainų konferencijose,
tyrimų medžiaga pateikta tarptautinėse šilumos ir masės mainų konferencijose,
kongresuose ir forumuose.
kongresuose ir forumuose, vykusiuose 39 -iose pasaulio valstybėse nuo JAV iki Japonijos ir nuo JAE iki Norvegijos.


1972 m. vedė ir su žmona Salomėja Ališauskaite-Šinkūniene(1948-2018), baigusia Vilniaus universitete darbo ekonomikos specialybę, užaugino dukrą Reginą Grybauskienę(1974), medicinos gydytoją ir sūnų Kęstutį (1979), branduolinės energetikos inžinierių. Susilaukė keturių anūkų: Godos (VU studentė), Prano, Kristupo ir Martino.
1972 m. vedė ir su žmona Salomėja Ališauskaite-Šinkūniene (1948-2018), baigusia Vilniaus universitete darbo ekonomikos specialybę, užaugino dukrą Reginą Grybauskienę (1974), medicinos gydytoją ir sūnų Kęstutį (1979), branduolinės energetikos inžinierių. Susilaukė keturių anūkų: Godos (VU studentė), Prano, Kristupo ir Martino.
Laisvalaikiu mėgo keliauti, būti gamtoje, darbuotis sode.
Laisvalaikiu mėgo keliauti, būti gamtoje, darbuotis sode.


Parengė Vytautas Miškinis
Parengė Vytautas Miškinis
[[Vaizdas:Šinkūnas.jpg|400px|left]]  Stasys Šinkūnas su žmona Salomėja

Dabartinė 09:40, 3 vasario 2023 versija

ŠinkūnasS.jpg

Stasys ŠINKŪNAS gimė 1947-01-27 Utenos r., Vyžių k., 5 vaikų ūkininko šeimoje.

1954 m. pradėjo lankyti Vyžių pradinę mokyklą, baigė ją 1958 m. ir įstojo į Utenos r. Šeimaties septynmetę mokyklą. Ją baigęs 1961 m., įstojo į Kauno politechnikumo Kelių statybinių mašinų ir įrengimų specialybę. Su pagyrimu baigė 1966 m. Dirbo mechaniku Švenčionių autokelių valdyboje. 1967 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI, dabar KTU) Mechanikos fakulteto Pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1972 m. su pagyrimu baigė KPI, įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą ir paskirtas į KPI Šiluminės energetikos katedrą asistentu.

Stažavosi Maskvos energetikos institute, Mančesterio (JK) universitete, Ročesterio (JAV) technologijos institute. 1986 m. buvo pašauktas ir dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes. Pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijos asmeniu.

1992 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ,,Trintis ir šilumos atidavimas vertikalių plėvelinių šilumokaičių pradiniame ruože” (daktaro vardas nostrifikuotas 1993 m.). 2001 m. apgynė habilitacinį darbą ,,Termohidrodinaminiai procesai gravitacinėse skysčio plėvelės sistemose”, jam sutektas technologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnis. Nuo 2002 m. – KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius. Dėstė šiluminės technikos, taikomosios termodinamikos, termofikacijos, oro kondicionavimo, oro kondicionavimo sistemų, šiluminių procesų integravimo ir optimizavimo modulius. 2004-2013 m. dirbo KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėju.

Daug metų dirbo Lietuvos mokslų akademijos žurnalo ,,Energetika“ redakcinės kolegijos nariu, kasmetinės konferencijos ,,Šilumos energetika ir technologijos“ tarptautinio mokslinio komiteto nariu ir konferencijos medžiagos atsakinguoju redaktoriumi, KTU ir Lietuvos energetikos instituto jungtinės doktorantūros studijų komiteto nariu, daugelio disertacijų gynimo ir habilitacijos procedūrų tarybos nariu. 2010-2012 m. – Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (ICHMT) mokslinės tarybos narys. 2000-2018 m. buvo renkamas ir dirbo Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos (LIŠTIA) prezidentu. Katedroje dirbo iki 2017 m. sausio 27 d.

Apdovanotas 2002 m. Lietuvos mokslo premija (kartu su bendraautoriais) už darbų ciklą ,,Impulso, šilumos ir masės pernešimo procesai termoenergetiniuose objektuose (1973- 2001)“. Apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LŠTA, KTU padėkos raštais. Už paramą rengiant mokslininkus apdovanotas Lietuvos žemės ūkio universiteto medaliu. Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų ir mokslo, mokymo-metodinių darbų. Mokslinių tyrimų medžiaga pateikta tarptautinėse šilumos ir masės mainų konferencijose, kongresuose ir forumuose, vykusiuose 39 -iose pasaulio valstybėse nuo JAV iki Japonijos ir nuo JAE iki Norvegijos.

1972 m. vedė ir su žmona Salomėja Ališauskaite-Šinkūniene (1948-2018), baigusia Vilniaus universitete darbo ekonomikos specialybę, užaugino dukrą Reginą Grybauskienę (1974), medicinos gydytoją ir sūnų Kęstutį (1979), branduolinės energetikos inžinierių. Susilaukė keturių anūkų: Godos (VU studentė), Prano, Kristupo ir Martino. Laisvalaikiu mėgo keliauti, būti gamtoje, darbuotis sode.

Parengė Vytautas Miškinis


Šinkūnas.jpg

Stasys Šinkūnas su žmona Salomėja