Stasys Šinkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
No edit summary |
No edit summary |
||
| (nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Šeimaties septynmetę mokyklą. Ją baigęs 1961 m., įstojo į Kauno politechnikumo Kelių | Šeimaties septynmetę mokyklą. Ją baigęs 1961 m., įstojo į Kauno politechnikumo Kelių | ||
statybinių mašinų ir įrengimų specialybę. Su pagyrimu baigė 1966 m. Dirbo mechaniku | statybinių mašinų ir įrengimų specialybę. Su pagyrimu baigė 1966 m. Dirbo mechaniku | ||
Švenčionių autokelių valdyboje. 1967 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) Mechanikos fakulteto Pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1972 m. su pagyrimu baigė KPI, įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą ir paskirtas į KPI Šiluminės energetikos katedrą asistentu. | Švenčionių autokelių valdyboje. 1967 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI, dabar KTU) Mechanikos fakulteto Pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1972 m. su pagyrimu baigė KPI, įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą ir paskirtas į KPI Šiluminės energetikos katedrą asistentu. | ||
Stažavosi Maskvos energetikos institute, Mančesterio ( | Stažavosi Maskvos energetikos institute, Mančesterio (JK) universitete, Ročesterio (JAV) technologijos institute. 1986 m. buvo pašauktas ir dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes. Pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijos asmeniu. | ||
1992 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ,,Trintis ir šilumos atidavimas | 1992 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ,,Trintis ir šilumos atidavimas | ||
vertikalių plėvelinių šilumokaičių pradiniame ruože” (daktaro vardas nostrifikuotas 1993 m | vertikalių plėvelinių šilumokaičių pradiniame ruože” (daktaro vardas nostrifikuotas 1993 m.). | ||
2001 m. apgynė habilitacinį darbą ,,Termohidrodinaminiai procesai gravitacinėse skysčio plėvelės sistemose”, jam sutektas technologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnis. Nuo 2002 m. – KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius. | |||
Dėstė šiluminės technikos, taikomosios termodinamikos, termofikacijos, oro | Dėstė šiluminės technikos, taikomosios termodinamikos, termofikacijos, oro | ||
kondicionavimo, oro kondicionavimo sistemų, šiluminių procesų integravimo ir | kondicionavimo, oro kondicionavimo sistemų, šiluminių procesų integravimo ir | ||
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Daug metų dirbo Lietuvos mokslų akademijos žurnalo ,,Energetika“ redakcinės kolegijos | Daug metų dirbo Lietuvos mokslų akademijos žurnalo ,,Energetika“ redakcinės kolegijos | ||
nariu, kasmetinės konferencijos ,,Šilumos energetika ir technologijos“ tarptautinio | nariu, kasmetinės konferencijos ,,Šilumos energetika ir technologijos“ tarptautinio | ||
mokslinio komiteto nariu ir konferencijos medžiagos atsakinguoju redaktoriumi, | mokslinio komiteto nariu ir konferencijos medžiagos atsakinguoju redaktoriumi, KTU | ||
ir Lietuvos energetikos instituto jungtinės doktorantūros studijų | |||
komiteto nariu, daugelio disertacijų gynimo ir habilitacijos procedūrų tarybos nariu. | komiteto nariu, daugelio disertacijų gynimo ir habilitacijos procedūrų tarybos nariu. | ||
2010-2012 m. – Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (ICHMT) mokslinės tarybos | 2010-2012 m. – Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (ICHMT) mokslinės tarybos | ||
| 25 eilutė: | 25 eilutė: | ||
Apdovanotas 2002 m. Lietuvos mokslo premija (kartu su bendraautoriais) už darbų ciklą | Apdovanotas 2002 m. Lietuvos mokslo premija (kartu su bendraautoriais) už darbų ciklą | ||
,,Impulso, šilumos ir masės pernešimo procesai termoenergetiniuose objektuose (1973- | ,,Impulso, šilumos ir masės pernešimo procesai termoenergetiniuose objektuose (1973- | ||
2001)“. Apdovanotas | 2001)“. Apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LŠTA, KTU padėkos raštais. Už paramą | ||
rengiant mokslininkus apdovanotas Lietuvos žemės ūkio universiteto medaliu. | rengiant mokslininkus apdovanotas Lietuvos žemės ūkio universiteto medaliu. | ||
Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų ir mokslo, mokymo-metodinių darbų. Mokslinių | Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų ir mokslo, mokymo-metodinių darbų. Mokslinių | ||
| 32 eilutė: | 31 eilutė: | ||
kongresuose ir forumuose, vykusiuose 39 -iose pasaulio valstybėse nuo JAV iki Japonijos ir nuo JAE iki Norvegijos. | kongresuose ir forumuose, vykusiuose 39 -iose pasaulio valstybėse nuo JAV iki Japonijos ir nuo JAE iki Norvegijos. | ||
1972 m. vedė ir su žmona Salomėja Ališauskaite-Šinkūniene(1948-2018), baigusia Vilniaus universitete darbo ekonomikos specialybę, užaugino dukrą Reginą Grybauskienę(1974), medicinos gydytoją ir sūnų Kęstutį (1979), branduolinės energetikos inžinierių. Susilaukė keturių anūkų: Godos (VU studentė), Prano, Kristupo ir Martino. | 1972 m. vedė ir su žmona Salomėja Ališauskaite-Šinkūniene (1948-2018), baigusia Vilniaus universitete darbo ekonomikos specialybę, užaugino dukrą Reginą Grybauskienę (1974), medicinos gydytoją ir sūnų Kęstutį (1979), branduolinės energetikos inžinierių. Susilaukė keturių anūkų: Godos (VU studentė), Prano, Kristupo ir Martino. | ||
Laisvalaikiu mėgo keliauti, būti gamtoje, darbuotis sode. | Laisvalaikiu mėgo keliauti, būti gamtoje, darbuotis sode. | ||
Dabartinė 09:40, 3 vasario 2023 versija
Stasys ŠINKŪNAS gimė 1947-01-27 Utenos r., Vyžių k., 5 vaikų ūkininko šeimoje.
1954 m. pradėjo lankyti Vyžių pradinę mokyklą, baigė ją 1958 m. ir įstojo į Utenos r. Šeimaties septynmetę mokyklą. Ją baigęs 1961 m., įstojo į Kauno politechnikumo Kelių statybinių mašinų ir įrengimų specialybę. Su pagyrimu baigė 1966 m. Dirbo mechaniku Švenčionių autokelių valdyboje. 1967 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI, dabar KTU) Mechanikos fakulteto Pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1972 m. su pagyrimu baigė KPI, įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą ir paskirtas į KPI Šiluminės energetikos katedrą asistentu.
Stažavosi Maskvos energetikos institute, Mančesterio (JK) universitete, Ročesterio (JAV) technologijos institute. 1986 m. buvo pašauktas ir dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmes. Pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijos asmeniu.
1992 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją ,,Trintis ir šilumos atidavimas vertikalių plėvelinių šilumokaičių pradiniame ruože” (daktaro vardas nostrifikuotas 1993 m.). 2001 m. apgynė habilitacinį darbą ,,Termohidrodinaminiai procesai gravitacinėse skysčio plėvelės sistemose”, jam sutektas technologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnis. Nuo 2002 m. – KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius. Dėstė šiluminės technikos, taikomosios termodinamikos, termofikacijos, oro kondicionavimo, oro kondicionavimo sistemų, šiluminių procesų integravimo ir optimizavimo modulius. 2004-2013 m. dirbo KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėju.
Daug metų dirbo Lietuvos mokslų akademijos žurnalo ,,Energetika“ redakcinės kolegijos nariu, kasmetinės konferencijos ,,Šilumos energetika ir technologijos“ tarptautinio mokslinio komiteto nariu ir konferencijos medžiagos atsakinguoju redaktoriumi, KTU ir Lietuvos energetikos instituto jungtinės doktorantūros studijų komiteto nariu, daugelio disertacijų gynimo ir habilitacijos procedūrų tarybos nariu. 2010-2012 m. – Tarptautinio šilumos ir masės mainų centro (ICHMT) mokslinės tarybos narys. 2000-2018 m. buvo renkamas ir dirbo Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos (LIŠTIA) prezidentu. Katedroje dirbo iki 2017 m. sausio 27 d.
Apdovanotas 2002 m. Lietuvos mokslo premija (kartu su bendraautoriais) už darbų ciklą ,,Impulso, šilumos ir masės pernešimo procesai termoenergetiniuose objektuose (1973- 2001)“. Apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LŠTA, KTU padėkos raštais. Už paramą rengiant mokslininkus apdovanotas Lietuvos žemės ūkio universiteto medaliu. Paskelbė per 300 mokslinių publikacijų ir mokslo, mokymo-metodinių darbų. Mokslinių tyrimų medžiaga pateikta tarptautinėse šilumos ir masės mainų konferencijose, kongresuose ir forumuose, vykusiuose 39 -iose pasaulio valstybėse nuo JAV iki Japonijos ir nuo JAE iki Norvegijos.
1972 m. vedė ir su žmona Salomėja Ališauskaite-Šinkūniene (1948-2018), baigusia Vilniaus universitete darbo ekonomikos specialybę, užaugino dukrą Reginą Grybauskienę (1974), medicinos gydytoją ir sūnų Kęstutį (1979), branduolinės energetikos inžinierių. Susilaukė keturių anūkų: Godos (VU studentė), Prano, Kristupo ir Martino. Laisvalaikiu mėgo keliauti, būti gamtoje, darbuotis sode.
Parengė Vytautas Miškinis
Stasys Šinkūnas su žmona Salomėja