Jonas Sriubas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
No edit summary
No edit summary
 
(nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
1 eilutė: 1 eilutė:


[[Vaizdas:Sriubas.jpg|200px|left]]Jonas Sriubas. Gimimo data: 1942-01-15.Gimimo vietovė: Buivydų k. (Anykščių r.) »Inžinierius energetikas, kraštotyrininkas.
[[Vaizdas:Sriubas.jpg|200px|left]] Jonas SRIUBAS gimė 1942-01-15 Buivydų k. (Anykščių r.). Tėvai: Antanas Sriubas (1906–1953) ir Adelė Diečkutė-Sriubienė (1912–2000) – kaimo amatininkai. Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vidurinysis. Anksti mirus tėvui, užaugo su motina. 1950–1954 m. mokėsi Gikonių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, paskui tęsė mokslą Svėdasų vakarinėje mokykloje. 1962-1963 m. J. Sriubas dirbo Molėtų rajono kultūros skyriuje kino mechaniko padėjėju, vėliau buvo Vilniaus elektros tinklų Utenos skyriaus vairuotojas-elektromonteris (1963 m. Utenos padalinyje, o 1964 m. – Molėtų r. skyriuje).
 
Tėvai: Antanas Sriubas (1906–1953) ir Adelė Diečkutė-Sriubienė (1912–2000) – kaimo amatininkai. Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vidurinysis. Sesuo Palmira Sriubaitė-Rukšienė (g. 1936 m.), brolis Danielius Sriubas (g. 1951 m.). Anksti mirus tėvui, užaugo su motina.
Jis neakivaizdžiai mokėsi Šiaulių politechnikume ir jį baigė 1972 m., įgydamas techniko elektriko kvalifikaciją.
1950–1954 m. mokėsi Gikonių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, paskui tęsė mokslą vakarinėje mokykloje.
Mokėsi Lietuvos žemės ūkio akademijoje, bet jos nebaigė. Nuo 1979 m. dirbo projektavimo institute "Žemprojekto" vyresniuoju inžinieriumi, sektoriaus vadovu. Projektavo elektrodines katilines, gyvulininkystės kompleksus, daugiabučius
J. Sriubas dirbo Molėtų rajono Vykdomojo komiteto kultūros skyriuje kino mechaniko padėjėju, vėliau buvo Vilniaus elektros tinklų Utenos skyriaus vairuotojas-elektromonteris.
gyvenamuosius namus, vidurines mokyklas, kultūros namus, 10/0,4 kV ETL, KL, KTP, silpnų srovių
tinklus. Vėliau, nuo  1987 m. jis buvo Visasąjunginio mokslinio tyrimo elektroterminių įrenginių projektavimo-
Jis neakivaizdžiai mokėsi technikume, studijavo aukštojoje mokykloje, įgijo inžinerinį išsilavinimą ir toliau dirbo techniku-inžinieriumi, buvo "Žemprojekto" vyresnysis inžinierius, grupės sektoriaus vadovas. Vėliau jis buvo Visasąjunginio mokslinio tyrimo elektroterminių įrenginių projektavimo-konstravimo instituto Lietuvos skyriaus konstruktorius, specialiojo sektoriaus vadovas.
konstravimo instituto Lietuvos skyriaus konstruktorius, specialiojo sektoriaus vadovas. Dirbo elektros krosnių
1995–2006 m. jis dirbo Valstybinės energetikos inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus vyresniuoju inžinieriumi inspektoriumi ir vykdė valstybinę Ignalinos atominės elektrinės priežiūrą tuo metu, kai joje buvo modernizuojamos saugumo sistemos. J. Sriubas buvo Ignalinos atominės elektrinės centrinės atestavimo komisijos narys.
projektavimo srityje.
11 metų jis dirbo ir Energetikų mokymo centre dėstytoju.
 
1995–2006 m. J.Sriubas dirbo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos  Utenos teritorinio skyriaus vyresniuoju inžinieriumi inspektoriumi ir vykdė valstybinę elektros įrenginių priežiūrą bei kontrolę pas elektros gamintojus, tiekėjus ir vartotojus Utenos apskrityje. 11 metų jis dirbo ir Energetikų mokymo centre dėstytoju.


J. Sriubas yra kraštotyrininkas, nuo 2012 m. – Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys.
J. Sriubas yra kraštotyrininkas, nuo 2012 m. – Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys.
J. Sriubo iniciatyva ir rūpesčiu jo gimtajame Buivydų kaime prie piliakalnio, buvusio Alkakalnio, Milžinų kapų ir kitur pastatyti penki paminkliniai akmenys su užrašais. Nuo 1999 m. gimtajame Buivydų kaime jis organizavo penkis buvusių kaimo gyventojų – kraštiečių susitikimus.
Parašė daug kraštotyros brošiūrų apie Anykščių rajono kaimus, keletą brošiūrų praktiniais elektrikų darbo
Vedęs, žmona Angelė Sriubienė – mokytoja. Dukterys: Jurgita Sriubaitė – pedagogė ir Sigita Sriubaitė – pedagogė.
klausimais. J. Sriubo iniciatyva ir rūpesčiu jo gimtajame Buivydų kaime prie piliakalnio, buvusio Alkakalnio,
Milžinų kapų ir kitur pastatyti penki paminkliniai akmenys su užrašais. Nuo 1999 m. gimtajame Buivydų kaime
jis organizavo penkis buvusių kaimo gyventojų – kraštiečių susitikimus.
Vedęs, žmona Angelė Sriubienė – mokytoja. Dukterys: Jurgita Sriubaitė – pedagogė ir Sigita Sriubaitė –
pedagogė.
 
Parengė Vytautas Miškinis
 


Įdomus Jono Sriubo straipsnis: http://www.sirvinta.net/projektas-%e2%80%9ebuvome/elektra-sirvintu-kraste/#more-26796
Įdomus Jono Sriubo straipsnis: http://www.sirvinta.net/projektas-%e2%80%9ebuvome/elektra-sirvintu-kraste/#more-26796

Dabartinė 10:51, 12 balandžio 2023 versija

Sriubas.jpg

Jonas SRIUBAS gimė 1942-01-15 Buivydų k. (Anykščių r.). Tėvai: Antanas Sriubas (1906–1953) ir Adelė Diečkutė-Sriubienė (1912–2000) – kaimo amatininkai. Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vidurinysis. Anksti mirus tėvui, užaugo su motina. 1950–1954 m. mokėsi Gikonių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, paskui tęsė mokslą Svėdasų vakarinėje mokykloje. 1962-1963 m. J. Sriubas dirbo Molėtų rajono kultūros skyriuje kino mechaniko padėjėju, vėliau buvo Vilniaus elektros tinklų Utenos skyriaus vairuotojas-elektromonteris (1963 m. Utenos padalinyje, o 1964 m. – Molėtų r. skyriuje).

Jis neakivaizdžiai mokėsi Šiaulių politechnikume ir jį baigė 1972 m., įgydamas techniko elektriko kvalifikaciją. Mokėsi Lietuvos žemės ūkio akademijoje, bet jos nebaigė. Nuo 1979 m. dirbo projektavimo institute "Žemprojekto" vyresniuoju inžinieriumi, sektoriaus vadovu. Projektavo elektrodines katilines, gyvulininkystės kompleksus, daugiabučius gyvenamuosius namus, vidurines mokyklas, kultūros namus, 10/0,4 kV ETL, KL, KTP, silpnų srovių tinklus. Vėliau, nuo 1987 m. jis buvo Visasąjunginio mokslinio tyrimo elektroterminių įrenginių projektavimo- konstravimo instituto Lietuvos skyriaus konstruktorius, specialiojo sektoriaus vadovas. Dirbo elektros krosnių projektavimo srityje.

1995–2006 m. J.Sriubas dirbo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Utenos teritorinio skyriaus vyresniuoju inžinieriumi inspektoriumi ir vykdė valstybinę elektros įrenginių priežiūrą bei kontrolę pas elektros gamintojus, tiekėjus ir vartotojus Utenos apskrityje. 11 metų jis dirbo ir Energetikų mokymo centre dėstytoju.

J. Sriubas yra kraštotyrininkas, nuo 2012 m. – Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys. Parašė daug kraštotyros brošiūrų apie Anykščių rajono kaimus, keletą brošiūrų praktiniais elektrikų darbo klausimais. J. Sriubo iniciatyva ir rūpesčiu jo gimtajame Buivydų kaime prie piliakalnio, buvusio Alkakalnio, Milžinų kapų ir kitur pastatyti penki paminkliniai akmenys su užrašais. Nuo 1999 m. gimtajame Buivydų kaime jis organizavo penkis buvusių kaimo gyventojų – kraštiečių susitikimus. Vedęs, žmona Angelė Sriubienė – mokytoja. Dukterys: Jurgita Sriubaitė – pedagogė ir Sigita Sriubaitė – pedagogė.

Parengė Vytautas Miškinis


Įdomus Jono Sriubo straipsnis: http://www.sirvinta.net/projektas-%e2%80%9ebuvome/elektra-sirvintu-kraste/#more-26796

J. Sriubo leidiniai:

1995 m. – "Darbo sauga aptarnaujant elektros įrenginius" (metodinis leidinys).

1997 m. – "Techninis elektriko vadovas".

1999 m. – "Elektriko vadovas".

2000 m. – "Elektros įrenginių elektrinių parametrų matavimai" (mokymo priemonė elektros inžinieriams), "Buivydų kaimo praeitis : istoriniai, geografiniai, etnografiniai kaimo bruožai" (kraštotyros leidinys).

2002 m. – "Gikonių kaimas" (kraštotyros leidinys).

2004 m. – "Utenos apskrities miestai ir miesteliai" (kraštotyros leidinys).

2005 m. – "Buivydų kaimas istorijos sūkuriuose : II dalis" (kraštotyros leidinys).

2006 m. – "Srovės nuotėkio relės ir jų įrengimo rekomendacijos".

2007 m. – "Elektros įrenginių montuotojo ABC".

2008 m. – "Elektros energijos vartotojo atmintinė", "Pastolių įrengimas-montavimas", "Rytų Aukštaitijos elektrifikacija : praeities apžvalga" (kraštotyros leidinys).

2009 m. – "Elektrosauga, įžeminimai, potencialų, žaibosaugos įrenginiai", "Į senovę ir Leliūnų paribio kaimų praeitį pažvelgus" (kraštotyros leidinys), "Į praeities laikmečius pažvelgus" (kraštotyros leidinys).

2010 m. – "Dičių, Sriubų genealoginis medis" (giminės kraštotyros rinkinys).

2011 m. – "Senovė ir Kalendiškės kaimas : laikmečio praeitis – krašto istorija" (kraštotyros leidinys).

2012 m. – "Buivydai laiko tėkmėje" (kraštotyros leidinys).

2013 m. – "Senovė ir Leliūnų valsčius" (kraštotyros leidinys).

2014 m. – "Senovė ir Skiemonių valsčius" (kraštotyros leidinys).

2015 m. – "Diktarai ir jų praeitis" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Trakiniai ir jų praeitis (Skiemonių seniūnija)" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Mozūriškiai" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Pagrįžai : išnykęs kaimas" (kraštotyros leidinys).

2016 m. – "Paežeriai : kaimas prie Rubikių ežero" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Terpežeriai : kaimas prie Rubikių ežero" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Strazdiškis : išnykęs kaimas" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Kukaškos : išnykęs kaimas" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Balteniai" (kraštotyros leidinys, "Jėgainės-malūnai Rytų Aukštaitijoje : enciklopedinis žinynas" (kraštotyros leidinys), "Buivydai XIX–XX a. Senovė ir praeitis" (kraštotyros leidinys).

2017 m. – "Gudiškių kaimas" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Kalvelių kaimas" (kraštotyros savilaidos leidinys), "Smulkis ir jo apylinkės kaimai" (kraštotyros savilaidos leidinys) ir "Rytų Aukštaitijos kaimų atspindžiai" (kraštotyros savilaidos leidinys).

Parengė Jonas Sriubas .