Laimė Valotkienė

Regina Laimė VALOTKIENĖ gimė 1942 m. Panevėžyje tarnautojų Igno Noreikos(1911-1997) ir Stanislavos Grigevičiūtės Noreikienės (1917-1973) šeimoje. Laimė buvo vyriausia, turėjo brolį ir dvi seseris.

Pokario metais šeima, stengdamasi išvengti tremties, daug kartų keitė gyvenamąją vietą, todėl Laimė mokėsi Linkuvos, Labos (Radviliškio rajonas),Biržų ir Panevėžio mokyklose . 1958 m. ji baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą. Dvejus metus dirbo Panevėžio baldų kombinate darbininke. 1960 m. įstojo į Vilniaus Valstybinį pedagoginį institutą, Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, kurį baigė 1966 m. Dirbo Molėtų raj. Čiulėnų aštuonmetėje mokykloje mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja. Vėliau šeima grįžo į Vilnių. R.L. Valotkienė dirbo vaikų darželyje, profesinėse mokyklose, Profesinio techninio mokymo komitete.

1978 m.R. L. Valotkienė pradėjo dirbti Energetikos valdybos mokymo kombinate direktore. Daug dėmesio skyrė mokymo kokybės gerinimui, pedagogų kvalifikacijos kėlimui, siekė, kad mokymo įstaiga padėtų energetikos įmonių personalui spėti su technologijos augimu, laikytis elektrosaugos ir darbų saugos reikalavimų, prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais. 1984-1986 metais R.L. Valotkienė rūpinosi Energetikų mokymo kombinato, (vėliau pavadinto Respublikiniu energetikųmokymo centru)naujos mokymo bazės statyba, komplekso įrengimu pagal pažangiausius to meto Lietuvos, o vėliau - ir užsienio valstybių profesinio mokymo įstaigų pavyzdžius.Nepriklausomybės metais Centro veikla išsiplėtė, buvo įsteigti 5 filialai didžiausiuose Lietuvos miestuose.Prijungus Dujininkų mokymo centrą, per metusįvairiuose kursuose REMC mokėsi iki 8000 žmonių iš įvairių Lietuvos įmonių ir organizacijų, dirbo apie 50 nuolatinių darbuotojų, buvo kviečiami iki 200 dėstytojų valandininkų. Centro vadovai ir pedagogai kėlė savo kvalifikaciją Danijos, Švedijos ir kitų valstybių suaugusiųjų profesinio mokymo įstaigose, dalijosi nauja patirtimi su Mokymo centro kursantais.

L. Valotkienės vyras EugenijusValotka (1938-2015)buvo filologas, dirbo žurnalo „Šluota“ redakcijoje, „Vagos“ leidykloje vyresn. redaktoriumi. Šeimoje užaugo du sūnūs, Audrius (1963) ir Giedrius (1969). Abu įsigijo aukštąjį išsilavinimą, auga penki anūkai. Į pensiją R.L.Valotkienėišėjo 2007 metais.Aktyviai dalyvauja Energetikų senjorų klubo veikloje, mėgsta keliones, žemės darbus sodyboje.Ji yra leidinių „Lietuvos energetika“ V t. (2015) bendraautorė, VI t. (2017) ir VII t. (2019) redkolegijos narė, VIII t. (2020) ir IX t. (2022) redkolegijos narė ir bendraautorė.

Parengė Vitulis Petras Valeika

Regina Laimė VALOTKIENĖ gimė 1942 m. Panevėžyje. Tėvai buvo tarnautojai, šeimoje augo keturi vaikai, Laimė buvo vyriausia.

Pokario metais šeima, stengdamasi išvengti tremties, daug kartų keitė gyvenamąją vietą, todėl Laimė mokėsi Linkuvos, Labos (Radviliškio rajonas),Biržų ir Panevėžio mokyklose . 1958 m. ji baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą. Dvejus metus padirbėjo Panevėžio baldų kombinate darbininke. 1960 m. įstojo į Vilniaus Valstybinį pedagoginį institutą Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą, kurį baigė 1966 m. Dirbo Molėtų raj. Čiulėnų aštuonmetėje mokykloje mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja. Vėliau šeima grįžo į Vilnių. Laimė dirbo vaikų darželyje, profesinėse mokyklose, Profesinio techninio mokymo komitete.

1978 m. Laimė pradėjo dirbti Energetikos valdybos mokymo kombinate direktore. Daug dėmesio skyrė mokymo kokybės gerinimui, pedagogų kvalifikacijos kėlimui, siekė, kad mokymo įstaiga padėtų energetikos įmonių personalui spėti su technologijos augimu, laikytis elektrosaugos ir darbų saugos reikalavimų, prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais. 1984-1986 metais ji rūpinosi Energetikų mokymo kombinato, (vėliau pavadinto Respublikiniu Energetikųmokymo centru)naujos mokymo bazės statyba, komplekso įrengimu pagal pažangiausius to meto Lietuvos, o vėliau - ir užsienio valstybių profesinio mokymo įstaigų pavyzdžius.

Nepriklausomybės metais Centro veikla išsiplėtė, buvo įsteigti 5 filialai didžiausiuose Lietuvos miestuose. Prijungus Dujininkų mokymo centrą, per metus įvairiuose kursuose REMC mokėsi iki 8000 žmonių iš įvairių Lietuvos įmonių ir organizacijų, dirbo apie 50 nuolatinių darbuotojų, buvo kviečiami iki 200 dėstytojų valandininkų. Centro vadovai ir pedagogai kėlė savo kvalifikaciją Danijos, Švedijos ir kitų valstybių suaugusiųjų profesinio mokymo įstaigose, dalijosi nauja patirtimi su Mokymo centro kursantais. Laimės Valotkienės vyras Eugenijus - filologas, dirbo žurnalo „Šluota“ redakcijoje, „Vagos“ leidykloje vyresniuoju redaktoriumi. Šeimoje užaugo du sūnūs, abu įsigijo aukštąjį išsilavinimą, auga penki anūkai.

Į pensiją Laimė Valotkienė išėjo 2007 metais. Aktyviai dalyvauja Energetikų senjorų klubo veikloje, mėgsta keliones, žemės darbus sodyboje.Ji yra leidinių „Lietuvos energetika“ V t. (2015) bendraautorė, VI t. (2017) ir VII t. (2019) redkolegijos narė, VIII t. (2020) ir IX t. (2022) redkolegijos narė ir bendraautorė.

Parengė Vitulis Petras Valeika