Vytautas Miškinis: Skirtumas tarp puslapio versijų
No edit summary |
No edit summary |
||
(nerodoma 8 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo) | |||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
VARIANTAS X TOMUI | VARIANTAS X TOMUI | ||
[[Vaizdas:1.jpg|200px|left]] | |||
VYTAUTAS MIŠKINIS gimė 1946 metų liepos mėn. 20 d. Mėtytinių km., Ramygalos vls., Panevėžio apskr. daugiavaikėje ūkininkų Mykolo Miškinio (1909-2001) ir Viktorijos Janionytės-Miškinienės (1911-1993) šeimoje. Mokėsi ir baigė Dubarų pradinę mokyklą, o 1964 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1969 m. – Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) Elektrotechnikos fakultetą, vėliau – ir to paties instituto neakivaizdinę aspirantūrą. Inžinierius elektrikas (1969 m.), technikos mokslų daktaras (1984 m.). | |||
Vienerius metus dirbo Elektrėnų miesto profesinės technikos mokyklos nr.39 specialybės dėstytoju, dvejus metus- būtinoji tarnyba | Vienerius metus dirbo Elektrėnų miesto profesinės technikos mokyklos nr.39 specialybės dėstytoju, dvejus metus- būtinoji tarnyba zenitinių raketų kariuomenėje karininku. | ||
Nuo 1972 m. Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos (VEEV) vyresn. inžinierius, tarnybos viršininkas (nuo 1976), vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas (nuo 1987). 1988-1995 m. Vilniaus elektrinių technikos direktorius. | Nuo 1972 m. Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos (VEEV) vyresn. inžinierius, tarnybos viršininkas (nuo 1976), vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas (nuo 1987). 1988-1995 m. Vilniaus elektrinių technikos direktorius. | ||
1995-2011 m. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (VEI) viršininkas. Apie 20 metų buvo VEEV Techninės tarybos narys. Ši taryba svarstydavo strateginius Lietuvos energetikos sistemos vystymo klausimus. Aktyviai prisidėjo kuriant, įgyvendinant ir tobulinant Lietuvos energetikos įrenginių eksploatavimo sistemą , energetikos įmonių ir jų vadovų, specialistų atestavimo sistemą, avarijų ir sutrikimų energetikoje tyrimo metodiką. | 1995-2011 m. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (VEI) viršininkas. Apie 20 metų buvo VEEV Techninės tarybos narys. Ši taryba svarstydavo strateginius Lietuvos energetikos sistemos vystymo klausimus. Aktyviai prisidėjo kuriant, įgyvendinant ir tobulinant Lietuvos energetikos įrenginių eksploatavimo sistemą , energetikos įmonių ir jų vadovų, specialistų atestavimo sistemą, avarijų ir sutrikimų energetikoje tyrimo metodiką. | ||
Knygų | Knygų „Skirstyklos ir transformatoriai“ (kartu su Eliju Kuizinu, Vilnius, 1984 m. 176 p.); „Aukštos įtampos įrenginiai“ (kartu su Alfridu Razma, Vilnius, 2003 m. 224 p.); „Pėdsakai“ (Panevėžys, 2013 m. 195 p.); "Iš vargo į žmones" (Panevėžys, 2015 m. 255 p.), daugelio straipsnių ir pranešimų įvairiose energetikų konferencijose autorius. Knygų Lietuvos energetika V t (2015 m), VI t (2017 m), VII t (2018 m), VIII t (2020 m.), IX t (2022 m), X t (2023 m) redkolegijų narys ir bendraautoris. 1995-2010 m. VEI periodinio leidinio "Energetikos priežiūra" redaktorius. Straipsnių autorius monografijoje "Ramygala" (Vilnius, Versmė, I dalis 2016 m.,1560 p, II d 2023 m, 1300 p). | ||
Nuolat kėlė savo profesinę kvalifikaciją. Aplankė daugelį SSRS energetikos sistemų objektų nuo Ukrainos, Moldavijos iki Krasnojarsko, nuo Azerbaidžano ir Uzbekijos iki Jamalo pusiasalio Šiaurėje, mokėsi mėnesio trukmės kvalifikacijos kėlimo kursuose Leningrade ir Novosibirske. Po 1990 metų atsivėrus sienoms į Vakarus, lankėsi daugelio Europos, taip pat JAV, Kinijos energetikos sistemų objektuose, dalyvavo Pasaulio energetikos tarybos (PET) konferencijose Meksikoje, Brazilijoje, Šri Lankoje. | Nuolat kėlė savo profesinę kvalifikaciją. Aplankė daugelį SSRS energetikos sistemų objektų nuo Ukrainos, Moldavijos iki Krasnojarsko, nuo Azerbaidžano ir Uzbekijos iki Jamalo pusiasalio Šiaurėje, mokėsi mėnesio trukmės kvalifikacijos kėlimo kursuose Leningrade ir Novosibirske. Po 1990 metų atsivėrus sienoms į Vakarus, lankėsi daugelio Europos, taip pat JAV, Kinijos energetikos sistemų objektuose, dalyvavo Pasaulio energetikos tarybos (PET) konferencijose Meksikoje, Brazilijoje, Šri Lankoje. | ||
15 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Su žmona Eleonora Marija Miškiniene (1943) užaugino keturis vaikus: Nidą Bučelienę (mokytoja g. 1974), Rūtą Bludnickienę (chemikė, g.1978), Eglę (buhalterė g. 1979), Vytautą (darbininkas g. 1979). Turi 8 anūkus. | Su žmona Eleonora Marija Miškiniene (1943) užaugino keturis vaikus: Nidą Bučelienę (mokytoja g. 1974), Rūtą Bludnickienę (chemikė, g.1978), Eglę (buhalterė g. 1979), Vytautą (darbininkas g. 1979). Turi 8 anūkus. | ||
Apdovanotas | Apdovanotas LR Prezidento (2003 m.), Ministro Pirmininko (2005 ir 2006 m.), Ūkio ir Energetikos ministrų padėkos raštais, PET Lietuvos komiteto Lietuvos energetikų Garbės ženklu (2006 m.). Meno saviveiklos žymūnas, Energetikos žymūnas | ||
Parengė Vytautas Miškinis | |||
30 eilutė: | 33 eilutė: | ||
Knygų "Jungtuvų eksploatacijos ir remonto organizavimas Lietuvos energetikos sistemoje" (kartu su Linu Markevičiumi, Vilnius, 1983 m. 40 p., iliustr.); „Skirstyklos ir transformatoriai“ (kartu su Eliju Kuizinu, Vilnius, 1984 m. 176 p., iliustr.); „Aukštos įtampos | Knygų "Jungtuvų eksploatacijos ir remonto organizavimas Lietuvos energetikos sistemoje" (kartu su Linu Markevičiumi, Vilnius, 1983 m. 40 p., iliustr.); „Skirstyklos ir transformatoriai“ (kartu su Eliju Kuizinu, Vilnius, 1984 m. 176 p., iliustr.); „Aukštos įtampos | ||
įrenginiai“ (kartu su Alfridu Razma, Vilnius, 2003 m. 224 p., iliustr.); „Pėdsakai“ (Panevėžys, 2013 m. 195 p., iliustr.); "Iš vargo į žmones" (Panevėžys, 2015 m. 255 p. iliustr.), daugelio straipsnių ir pranešimų įvairiose energetikų konferencijose | įrenginiai“ (kartu su Alfridu Razma, Vilnius, 2003 m. 224 p., iliustr.); „Pėdsakai“ (Panevėžys, 2013 m. 195 p., iliustr.); "Iš vargo į žmones" (Panevėžys, 2015 m. 255 p. iliustr.), daugelio straipsnių ir pranešimų įvairiose energetikų konferencijose | ||
autorius. Knygų Lietuvos energetika V t (2015m., Vilnius,357 p.) [[Vaizdas:Lietuvos_energetikaVt..pdf]], Lietuvos energetika VI t (2017 m., Vilnius, 400 p.) [[Vaizdas:LE_VI.pdf]], Lietuvos energetika VII t (2018 m, Vilnius, 380 p) [[Vaizdas:LE VII.pdf]], Lietuvos energetika VIII t (2020 m., Vilnius, 295 p )[[Vaizdas:LE VIII.pdf]], Lietuvos energetika IX t (2022, Vilnius, 330 p) [[Vaizdas:LE_IX.pdf]] redkolegijos narys ir bendraautoris. 1995-2010 m. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos periodinio leidinio "Energetikos priežiūra" redaktorius. Bendradarbis ir straipsnių autorius monografijoje "Ramygala" (Vilnius, Versmė, 2016 m.,1560 p). | autorius. Knygų Lietuvos energetika V t (2015m., Vilnius,357 p.) [[Vaizdas:Lietuvos_energetikaVt..pdf]], Lietuvos energetika VI t (2017 m., Vilnius, 400 p.) [[Vaizdas:LE_VI.pdf]], Lietuvos energetika VII t (2018 m, Vilnius, 380 p) [[Vaizdas:LE VII.pdf]], Lietuvos energetika VIII t (2020 m., Vilnius, 295 p )[[Vaizdas:LE VIII.pdf]], Lietuvos energetika IX t (2022, Vilnius, 330 p) [[Vaizdas:LE_IX.pdf]], LE X t (2023 m, Vilnius, 372 p) [[Vaizdas:LE_X.pdf]], LE XI t (2024, Vilnius, 333 p) [[Vaizdas:LE_XI.pdf]] redkolegijos narys ir bendraautoris. 1995-2010 m. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos periodinio leidinio "Energetikos priežiūra" redaktorius. Bendradarbis ir straipsnių autorius monografijoje "Ramygala" (Vilnius, Versmė, I d 2016 m.,1560 p, II d 2023 m.,1330 p). | ||
Nuolat kėlė savo profesinę kvalifikaciją. Aplankė daugelį SSRS energetikos sistemų objektų nuo Ukrainos, Moldavijos iki Krasnojarsko, nuo Azerbaidžano ir Uzbekijos iki Jamalo pusiasalio Šiaurėje, mokėsi mėnesio trukmės kvalifikacijos kėlimo kursuose Leningrade ir Novosibirske. Po 1990 metų atsivėrus sienoms į Vakarus, lankėsi Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, JAV, Ispanijos, Portugalijos, Kinijos energetikos objektuose, dalyvavo Pasaulio energetikos tarybos konferencijose Meksikoje, Brazilijoje, Šri Lankoje. Turisto statusu lankėsi Indijoje, Tunise, Egipte, Turkijoje. | Nuolat kėlė savo profesinę kvalifikaciją. Aplankė daugelį SSRS energetikos sistemų objektų nuo Ukrainos, Moldavijos iki Krasnojarsko, nuo Azerbaidžano ir Uzbekijos iki Jamalo pusiasalio Šiaurėje, mokėsi mėnesio trukmės kvalifikacijos kėlimo kursuose Leningrade ir Novosibirske. Po 1990 metų atsivėrus sienoms į Vakarus, lankėsi Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, JAV, Ispanijos, Portugalijos, Kinijos energetikos objektuose, dalyvavo Pasaulio energetikos tarybos konferencijose Meksikoje, Brazilijoje, Šri Lankoje. Turisto statusu lankėsi Indijoje, Tunise, Egipte, Turkijoje. |
Dabartinė 13:54, 22 spalio 2024 versija
VARIANTAS X TOMUI
VYTAUTAS MIŠKINIS gimė 1946 metų liepos mėn. 20 d. Mėtytinių km., Ramygalos vls., Panevėžio apskr. daugiavaikėje ūkininkų Mykolo Miškinio (1909-2001) ir Viktorijos Janionytės-Miškinienės (1911-1993) šeimoje. Mokėsi ir baigė Dubarų pradinę mokyklą, o 1964 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1969 m. – Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) Elektrotechnikos fakultetą, vėliau – ir to paties instituto neakivaizdinę aspirantūrą. Inžinierius elektrikas (1969 m.), technikos mokslų daktaras (1984 m.).
Vienerius metus dirbo Elektrėnų miesto profesinės technikos mokyklos nr.39 specialybės dėstytoju, dvejus metus- būtinoji tarnyba zenitinių raketų kariuomenėje karininku. Nuo 1972 m. Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos (VEEV) vyresn. inžinierius, tarnybos viršininkas (nuo 1976), vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas (nuo 1987). 1988-1995 m. Vilniaus elektrinių technikos direktorius.
1995-2011 m. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (VEI) viršininkas. Apie 20 metų buvo VEEV Techninės tarybos narys. Ši taryba svarstydavo strateginius Lietuvos energetikos sistemos vystymo klausimus. Aktyviai prisidėjo kuriant, įgyvendinant ir tobulinant Lietuvos energetikos įrenginių eksploatavimo sistemą , energetikos įmonių ir jų vadovų, specialistų atestavimo sistemą, avarijų ir sutrikimų energetikoje tyrimo metodiką.
Knygų „Skirstyklos ir transformatoriai“ (kartu su Eliju Kuizinu, Vilnius, 1984 m. 176 p.); „Aukštos įtampos įrenginiai“ (kartu su Alfridu Razma, Vilnius, 2003 m. 224 p.); „Pėdsakai“ (Panevėžys, 2013 m. 195 p.); "Iš vargo į žmones" (Panevėžys, 2015 m. 255 p.), daugelio straipsnių ir pranešimų įvairiose energetikų konferencijose autorius. Knygų Lietuvos energetika V t (2015 m), VI t (2017 m), VII t (2018 m), VIII t (2020 m.), IX t (2022 m), X t (2023 m) redkolegijų narys ir bendraautoris. 1995-2010 m. VEI periodinio leidinio "Energetikos priežiūra" redaktorius. Straipsnių autorius monografijoje "Ramygala" (Vilnius, Versmė, I dalis 2016 m.,1560 p, II d 2023 m, 1300 p).
Nuolat kėlė savo profesinę kvalifikaciją. Aplankė daugelį SSRS energetikos sistemų objektų nuo Ukrainos, Moldavijos iki Krasnojarsko, nuo Azerbaidžano ir Uzbekijos iki Jamalo pusiasalio Šiaurėje, mokėsi mėnesio trukmės kvalifikacijos kėlimo kursuose Leningrade ir Novosibirske. Po 1990 metų atsivėrus sienoms į Vakarus, lankėsi daugelio Europos, taip pat JAV, Kinijos energetikos sistemų objektuose, dalyvavo Pasaulio energetikos tarybos (PET) konferencijose Meksikoje, Brazilijoje, Šri Lankoje.
Vienas iš Lietuvos energetikų lauko teniso klubo kūrėjų, ilgametis jo narys. Nuo 2015 m. Lietuvos energetikų senjorų klubo viceprezidentas. Su žmona Eleonora Marija Miškiniene (1943) užaugino keturis vaikus: Nidą Bučelienę (mokytoja g. 1974), Rūtą Bludnickienę (chemikė, g.1978), Eglę (buhalterė g. 1979), Vytautą (darbininkas g. 1979). Turi 8 anūkus.
Apdovanotas LR Prezidento (2003 m.), Ministro Pirmininko (2005 ir 2006 m.), Ūkio ir Energetikos ministrų padėkos raštais, PET Lietuvos komiteto Lietuvos energetikų Garbės ženklu (2006 m.). Meno saviveiklos žymūnas, Energetikos žymūnas
Parengė Vytautas Miškinis
VYTAUTAS MIŠKINIS gimė 1946 metų liepos mėn. 20 d. Mėtytinių km., Ramygalos vls., Panevėžio apskr. daugiavaikėje ūkininkų Mykolo Miškinio (1909-2001) ir Viktorijos Janionytės-Miškinienės (1911-1993) šeimoje (penktas iš aštuonių vaikų). Mokėsi ir baigė Dubarų pradinę mokyklą, o 1964 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1969 m. – Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) Elektrotechnikos fakultetą, vėliau – ir to paties instituto neakivaizdinę aspirantūrą. Inžinierius elektrikas (1969 m.), technikos mokslų daktaras (1984 m.).
Vienerius metus dirbo Elektrėnų miesto profesinės technikos mokyklos specialybės dėstytoju, dvejus metus tarnavo priešlėktuvinės gynybos zenitinių raketų kariuomenėje karininku. Nuo 1972 m. Vyriausiosios energetikos ir elektrifikacijos valdybos vyresn. inžinierius, tarnybos viršininkas (nuo 1976), vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas (nuo 1987). 1988-1995 m. Vilniaus elektrinių technikos direktorius. 1995-2011 m. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas. Aktyviai prisidėjo kuriant, įgyvendinant ir tobulinant Lietuvos energetikos įrenginių eksploatavimo sistemą , energetikos įmonių ir jų vadovų, specialistų atestavimo sistemą, avarijų ir sutrikimų energetikoje tyrimo metodiką.
Knygų "Jungtuvų eksploatacijos ir remonto organizavimas Lietuvos energetikos sistemoje" (kartu su Linu Markevičiumi, Vilnius, 1983 m. 40 p., iliustr.); „Skirstyklos ir transformatoriai“ (kartu su Eliju Kuizinu, Vilnius, 1984 m. 176 p., iliustr.); „Aukštos įtampos įrenginiai“ (kartu su Alfridu Razma, Vilnius, 2003 m. 224 p., iliustr.); „Pėdsakai“ (Panevėžys, 2013 m. 195 p., iliustr.); "Iš vargo į žmones" (Panevėžys, 2015 m. 255 p. iliustr.), daugelio straipsnių ir pranešimų įvairiose energetikų konferencijose autorius. Knygų Lietuvos energetika V t (2015m., Vilnius,357 p.) Vaizdas:Lietuvos energetikaVt..pdf, Lietuvos energetika VI t (2017 m., Vilnius, 400 p.) Vaizdas:LE VI.pdf, Lietuvos energetika VII t (2018 m, Vilnius, 380 p) Vaizdas:LE VII.pdf, Lietuvos energetika VIII t (2020 m., Vilnius, 295 p )Vaizdas:LE VIII.pdf, Lietuvos energetika IX t (2022, Vilnius, 330 p) Vaizdas:LE IX.pdf, LE X t (2023 m, Vilnius, 372 p) Vaizdas:LE X.pdf, LE XI t (2024, Vilnius, 333 p) Vaizdas:LE XI.pdf redkolegijos narys ir bendraautoris. 1995-2010 m. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos periodinio leidinio "Energetikos priežiūra" redaktorius. Bendradarbis ir straipsnių autorius monografijoje "Ramygala" (Vilnius, Versmė, I d 2016 m.,1560 p, II d 2023 m.,1330 p).
Nuolat kėlė savo profesinę kvalifikaciją. Aplankė daugelį SSRS energetikos sistemų objektų nuo Ukrainos, Moldavijos iki Krasnojarsko, nuo Azerbaidžano ir Uzbekijos iki Jamalo pusiasalio Šiaurėje, mokėsi mėnesio trukmės kvalifikacijos kėlimo kursuose Leningrade ir Novosibirske. Po 1990 metų atsivėrus sienoms į Vakarus, lankėsi Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, JAV, Ispanijos, Portugalijos, Kinijos energetikos objektuose, dalyvavo Pasaulio energetikos tarybos konferencijose Meksikoje, Brazilijoje, Šri Lankoje. Turisto statusu lankėsi Indijoje, Tunise, Egipte, Turkijoje.
Vienas iš Lietuvos energetikų lauko teniso klubo kūrėjų, ilgametis jo narys. Nuo 2015 m. Lietuvos energetikų senjorų klubo viceprezidentas. Su žmona Eleonora užaugino keturis vaikus: Nidą Bučelienę (mokytoja g. 1974), Rūtą Bludnickienę (chemikė, g.1978), Eglę (buhalterė g. 1979), Vytautą (darbininkas g. 1979). Turi 8 anūkus.
Apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento (2003 m.), Ministro Pirmininko (2005 ir 2006 m.), Ūkio ir Energetikos ministrų padėkos raštais, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto Lietuvos energetikų garbės ženklu (2006 m.). Meno saviveiklos žymūnas, Energetikos žymūnas.
Dabar atrodo egzotiškai, bet vaikystėje Vytautui (namie šaukiamam Antanu, nes taip pakrikštytas) teko ganyti kolūkio aveles, teliokus, gyventojų suvarytas karves, eiti į Ramygalą už 4 km nuo 4 val ryto stoti į eilę dėl duonos (vienas kepalėlis į rankas, o šeimoje apie 10 burnų), nuo septintos klasės iki instituto trečio kurso vasaromis po 3 mėn dirbti kolūkio traktorininko padėjėju, traktorininku, kombainininko padėjėju. O vakarais pagroti armonika gegužinėse. Sekmadieniais iki mokyklos baigimo-klapčiukas. Institute 5 metus trys repeticijos per savaitę akademiniame mišriame chore.
Vytauto Miškinio knyga "Iš vargo į žmones" (2015):Vaizdas:Iš vargo į žmones viršelis.pdf Vaizdas:Vyt. Miškinio knyga IŠ VARGO Į ŽMONES.pdf
Apie Vytautą Miškinį Panevėžio krašto informacija:https://paneveziokrastas.pavb.lt/personalija/miskinis-vytautas/
Vytauto Miškinio biografija Vikipedijoje https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Mi%C5%A1kinis_(1946)
Žemiau Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos vadovybė 2008 m. Iš kairės sėdi: Juozas Pilkauskas, Jonas Kaškelevičius, Irena Leščinskienė, Vytautas Miškinis (VEI virš.), Algirdas Dargužas, Steponas Vijaikis. Stovi: Petras Rameika, Vytautas Rapkauskas, Algirdas Jokubauskas, Violeta Juškevičienė, Viktoras Alekna, Juozas Vaitkevičius, Jonas Matusevičius, Algimantas Žiaunys.
Rimvydo Rukšėno išleistuvės iš Vilniaus TE 1993 m. Iš kairės: Vytautas Stasiūnas, Algimantas Kutas, Vytautas Miškinis, Vidmantas Martikonis.
2016 m. K. Žiliui 80, Vyt. Miškiniui 70