Algirdas Antanas Avižienis

Variantas IX tomui

Algirdas Antanas Avižienis (g. 1932 m. liepos 8 d. Kaune) – elektros inžinierius, informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.

Tėvas – Antanas Avižienis(1894-1973), nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, Generalinio štabo majoras. Mama Stasė Grigaitytė (1902-1986) medikė. 1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, Avižienių šeima grįžo į tėvo tėviškę Anykščiuose, o 1944 m. rudenį per Rytprūsius pasitraukė į Vokietiją. Iki 1950 m. gyveno Vokietijoje, DP stovyklose. Čia 1949 m. baigė Hanau lietuvių gimnaziją.

1950 m. Avižienių šeima emigravo į JAV, įsikūrė Čikagoje. 1951 m. įstojo į Ilinojaus valstybinį universitetą, įgijo bakalauro ir magistro laipsnius elektros inžinerijos srityje. 1960 m. ten pat įgijo daktaro mokslo laipsnį informatikos mokslų srityje. 1962 m. pradėjo dėstyti Kalifornijos universitete Los Andželo mieste (UCLA), vadovavo tyrimų laboratorijoms ir Informatikos fakultetui. Be mokslinio darbo dirbo ir administracinį – vadovavo Kalifornijos universiteto Kompiuterių mokslo departamentui.

Kalifornijos technologijos institute (Pasadenos mieste) vadovavo Reaktyvinių variklių laboratorijai JPL, 1967 m. paskelbė atsparumo gedimams (fault tolerance) principą, kurį pirmasis įdiegė NASA erdvėlaiviams valdyti skirtame save pasitaisančiame kompiuteryje STAR (Self Testing And Repairing), paskelbė apie jį per 100 mokslinių straipsnių. 1970 m. gavo šio išradimo JAV patentą, vėliau apdovanotas garbės ženklu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“ (Exceptional service). Atsparumo gedimams principas, sumažinantis gedimo pavojų, yra plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose, kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir t. t. Įvairūs JPL sukurti kosminiai laivai iki šių dienų naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR principais. 1977 m. į kosmosą išsiųsti du „Voyager“ tipo kosminiai laivai jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis. 1972 m. Kalifornijos universitetas A. A. Avižieniui suteikė profesoriaus vardą ir pavedė įsteigti Patikimų sistemų laboratoriją, kuriai vadovavo iki 1990 m., 1994 m. tapo profesoriumi – emeritu.

1990 m. gruodžio 29 d. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, buvo pirmosios Lietuvos Mokslo tarybos narys ir dalyvavo darbo grupėje, 1990–1991 m. parengusioje Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą. Profesorius A. A. Avižienis buvo vienas aktyviausių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo iniciatorių. 1989 m. balandžio 28 d. Kaune pirmininkavo Lietuvos ir išeivijos mokslininkų Tarptautinei konferencijai, kurioje paskelbtas VDU atkūrimo aktas. 1990 m. rugpjūčio 13 d. išrinktas VDU rektoriumi ir šiam universitetui vadovavo iki 1993 m. Vadovaujant A. A. Avižieniui, universitetas tapo vakarietiškos studijų sistemos pradininku Lietuvoje – jau 1990 m. jame įvesta liberaliųjų studijų sistema (bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio). Įvertindamas pirmojo rektoriaus nuopelnus universitetui 1994 m. VDU Senatas A. A. Avižieniui suteikė Garbės profesoriaus vardą. Nuo 2002 m. atstovauja Vytauto Didžiojo universitetą Europos informatikos mokslininkų darbo grupėje, rengiančioje projektus ES informacinės infrastruktūros patikimumui užtikrinti, kurioje dirba kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Vokietijos ir Austrijos. A. A. Avižienis jau daugiau nei 30 metų dirba Tarptautinėje informatikos federacijoje (IFIP), kuriai priklauso apie 50 daugiausia išsivysčiusių valstybių. 1980 m. įsteigė ir šešerius metus vadovavo IFIP Patikimo skaičiavimo ekspertų sekcijai. Informatikos klausimais parašė daugiau kaip 120 straipsnių, yra apdovanotas aukščiausiu IFIP garbės ženklu – Sidabro šerdimi (Silver Core). Už nuopelnus ugdant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje jam suteikė Garbės daktaro laipsnį. 1995 m. A. A. Avižienis buvo vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, šio fondo direktorius. 1992 ir 2002 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, ėjo Kauno miesto Plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko pareigas.

Gyvendamas JAV buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys. 1961 m. su draugais skautais kopė į kalnus Kalifornijoje. 1967 m. organizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko Čikagoje. Taip pat buvo JAV lietuvių sporto veiklos rengėjas ir dalyvis, stalo teniso komandos narys. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. liepos 1 d. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2012 m. A. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas už saugomą ir puoselėjamą dvasinį ryšį su protėvių augintais Anykščiais, už tarptautinį Lietuvos ir Anykščių garsinimą, visuomeninę ir švietėjišką veiklą Anykščių krašto bendruomenės labui.

Su žmona Jūrate Bulotaite (1940-1977), matematike užaugino sūnų Algį Antaną (1963-1998) teisininką. Su žmona Jūrate Izokaitis (1937-2017) užaugino sūnų Rimą Robertą (1977) inžinierių informatiką ir Audrių Viktorą (1979) fiziką chemiką.

Parengė Vytautas Miškinis

Algirdas Antanas Avižienis (g. 1932 m. liepos 8 d. Kaune) – informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.

Tėvas – Antanas Avižienis, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, Generalinio štabo majoras. 1940 m. prasidėjus sovietų okupacijai, Avižienių šeima grįžo į tėvo tėviškę Anykščiuose, o 1944 m. rudenį per Rytprūsius pasitraukė į Vokietiją. Iki 1950 m. gyveno Vokietijoje, DP stovyklose. Čia 1949 m. baigė Hanau lietuvių gimnaziją.

1950 m. Avižienių šeima emigravo į JAV, įsikūrė Čikagoje. 1951 m. įstojo į Ilinojaus valstybinį universitetą, įgijo bakalauro ir magistro laipsnius elektros inžinerijos srityje. 1960 m. ten pat įgijo daktaro mokslo laipsnį informatikos mokslų srityje. 1962 m. pradėjo dėstyti Kalifornijos universitete Los Andželo mieste (UCLA), vadovavo tyrimų laboratorijoms ir Informatikos fakultetui. Be mokslinio darbo dirbo ir administracinį – vadovavo Kalifornijos universiteto Kompiuterių mokslo departamentui.

Kalifornijos technologijos institute (Pasadenos mieste) vadovavo Reaktyvinių variklių laboratorijai JPL, 1967 m. paskelbė atsparumo gedimams (fault tolerance) principą, kurį pirmasis įdiegė NASA erdvėlaiviams valdyti skirtame save pasitaisančiame kompiuteryje STAR (Self Testing And Repairing), paskelbė apie jį per 100 mokslinių straipsnių. 1970 m. gavo šio išradimo JAV patentą, vėliau apdovanotas garbės ženklu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“ (Exceptional service). Atsparumo gedimams principas, sumažinantis gedimo pavojų, yra plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose, kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir t. t. Įvairūs JPL sukurti kosminiai laivai iki šių dienų naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR principais. 1977 m. į kosmosą išsiųsti du „Voyager“ tipo kosminiai laivai jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis. 1972 m. Kalifornijos universitetas A. A. Avižieniui suteikė profesoriaus vardą ir pavedė įsteigti Patikimų sistemų laboratoriją, kuriai vadovavo iki 1990 m., 1994 m. tapo profesoriumi – emeritu.

1990 m. gruodžio 29 d. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, buvo pirmosios Lietuvos Mokslo tarybos narys ir dalyvavo darbo grupėje, 1990–1991 m. parengusioje Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektą. Profesorius A. A. Avižienis buvo vienas aktyviausių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo iniciatorių. 1989 m. balandžio 28 d. Kaune pirmininkavo Lietuvos ir išeivijos mokslininkų Tarptautinei konferencijai, kurioje paskelbtas VDU atkūrimo aktas. 1990 m. rugpjūčio 13 d. išrinktas VDU rektoriumi ir šiam universitetui vadovavo iki 1993 m. Vadovaujant A. A. Avižieniui, universitetas tapo vakarietiškos studijų sistemos pradininku Lietuvoje – jau 1990 m. jame įvesta liberaliųjų studijų sistema (bakalauro, magistro ir daktaro laipsnio). Įvertindamas pirmojo rektoriaus nuopelnus universitetui 1994 m. VDU Senatas A. A. Avižieniui suteikė Garbės profesoriaus vardą. Nuo 2002 m. atstovauja Vytauto Didžiojo universitetą Europos informatikos mokslininkų darbo grupėje, rengiančioje projektus ES informacinės infrastruktūros patikimumui užtikrinti, kurioje dirba kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Vokietijos ir Austrijos. A. A. Avižienis jau daugiau nei 30 metų dirba Tarptautinėje informatikos federacijoje (IFIP), kuriai priklauso apie 50 daugiausia išsivysčiusių valstybių. 1980 m. įsteigė ir šešerius metus vadovavo IFIP Patikimo skaičiavimo ekspertų sekcijai. Informatikos klausimais parašė daugiau kaip 120 straipsnių, yra apdovanotas aukščiausiu IFIP garbės ženklu – Sidabro šerdimi (Silver Core). Už nuopelnus ugdant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje jam suteikė Garbės daktaro laipsnį. 1995 m. A. A. Avižienis buvo vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, šio fondo direktorius. 1992 ir 2002 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, ėjo Kauno miesto Plėtros ir ekologijos komiteto pirmininko pareigas.

Gyvendamas JAV buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys. 1961 m. su draugais skautais kopė į kalnus Kalifornijoje. 1967 m. organizavo pirmąjį lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą, kuris vyko Čikagoje. Taip pat buvo JAV lietuvių sporto veiklos rengėjas ir dalyvis, stalo teniso komandos narys. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. liepos 1 d. prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 2012 m. A. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas už saugomą ir puoselėjamą dvasinį ryšį su protėvių augintais Anykščiais, už tarptautinį Lietuvos ir Anykščių garsinimą, visuomeninę ir švietėjišką veiklą Anykščių krašto bendruomenės labui. Veikla: informatikos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, žinomas visuomenės veikėjas.

Kompiuteris STAR

1960 metais JAV prezidentas D.D. Eisenhaueris įsteigė aeronautikos ir kosmoso tyrimų įstaigą NASAir įjungė į ją Kalifornijos Technologijos instituto (Pasadenos mieste) administruojamą tyrimų laboratoriją JPL, kuri iki tol vykdė JAV karinius užsakymus. Šiai laboratorijai, kurioje buvo apie 2000 darbuotojų, NASA pavedė atlikti Mėnulio ir Saulės sistemos planetų tyrimus, naudojant raketinius nepilotuojamus kosminius laivus. Algirdas Antanas Avižienis, 1960 metų rudenį Ilinojaus universitete apgynęs informatikos mokslų daktaro (Ph.D.) disertaciją sistemų technologijos srityje, ir buvo pakviestas dirbti į JPL. Tuo metu šios laboratorijos darbuotojai pradėjo planuoti kosminių laivų skrydžius į kitas planetas – pirmiausiai Jupiterio, Saturno, Urano ir Neptūno link. Visą raketinio kosminio laivo valdymą ir ryšius su mokslininkais Žemėje turėjo atlikti tam tikslui sukurtas kompiuteris. Tačiau prieš tai reikėjo išspręsti vieną uždavinį. 1960 metais geriausi kompiuteriai negesdami galėdavo veikti tik kelias savaites, o kelionės kitų planetų link tęstųsi nuo vienerių iki dešimties metų ir net ilgiau. Numatyta kosminio laivo „Didžioji kelionė“ (Grand Tour) turėjo tęstis 15 metų. Per tą laiką jis privalėjo aplankyti keturias planetas: Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Metus nagrinėjęs įvairias tokios kelionės galimybes A. Avižienis NASA vadovybei pasiūlė statyti kosminiame laive savaime pasitaisantį kompiuterį, kuris galėtų pats pasitikrinti savo gedimus ir pakeisti sugedusias dalis atsarginėmis. 1962 metais gavęs NASA pritarimą jis pasitelkė porą doktorantų ir pradėjo tokio kompiuterio projektavimo darbus. Pirmiausiai teko išspręsti nemaža sudėtingų uždavinių. Kompiuteriui buvo parinktas vardas „STAR“ (žvaigždė) – tai yra pavadinimas, sudarytas iš „Self Testing And Repairing“ pirmųjų raidžių.

Pirmas STAR aprašymas mokslinėje spaudoje buvo paskelbtas 1966 metais. 1969 metais STAR laboratorinis modelis pradėjo veikti ir buvo pademonstruotas spaudos atstovams. Šį įvykį aprašė didieji JAV dienraščiai,o savaitraštis „TIME“skyrė jam beveik visą puslapį, paminėdamas A. Avižienio lietuvišką kilmę. 1970 metais A. Avižienis už STAR kompiuterį gavo JAV patentą, po to – dar gana daug įvairių apdovanojimų, tarp jų JAV vyriausybės NASA medalį „ Už ypatingus nuopelnus“. 1972 metais Kalifornijos universitetas Los Anželes mieste (UCLA) suteikė Algirdui Antanui Avižieniui profesoriaus vardą ir pavedė jam įsteigti Patikimų sistemų laboratoriją, kuriai jis vadovavo iki 1990 metų, kai išvyko dirbti atkurtojo Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi Kaune. Įvairūs JPL sukurti kosminiai laivai iki šių dienų naudoja kompiuterius, pagrįstus STAR kompiuterio principais. 1977 metais į kosmosą buvo išsiųsti du „Voyager“tipo kosminiai laivai, kurie jau apleido Saulės sistemą, bet dar vis siunčia mokslinių tyrimų duomenis. Tai reiškia, kad po 27 metų, kurių metu „Voyager“ aplankė Jupiterį ir Saturną, o „Voyager 2“ – dar ir Uraną bei Neptūną, juose įtaisyti kompiuteriai sėkmingai tebeveikia.

A. Avižienis 1967 metais paskelbė „fault tolerance“, tai yra „atsparumo gedimams“ principą, kurį pirmasis įdiegė STAR kompiuteryje ir tebegvildena iki šiol (yra paskelbęs apie jį per 100 mokslinių straipsnių). Šis principas, kuris sumažina gedimo pavojų, yra labai plačiai taikomas įvairiuose kompiuteriuose,kurie naudojami keleivinių lėktuvų skrydžių valdymui, atominių reaktorių saugumo užtikrinimo įrenginiuose, eismo valdymui, telekomunikacinių ryšių perdavimui Žemės palydovų dėka ir t . t.

Nuotraukos: