Anzelmas Bačauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
No edit summary |
No edit summary |
||
5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
1947 m. rudenį Anzelmas pradėjo lankyti Augmėnų pradinę mokyklą, bet neilgai. 1949 m. kovo 25 d. prasidėjo trėmimas ir šeima pabėgo iš namų , slapstėsi pas gimines. Tai tęsėsi iki Stalino mirties 1953 m. | 1947 m. rudenį Anzelmas pradėjo lankyti Augmėnų pradinę mokyklą, bet neilgai. 1949 m. kovo 25 d. prasidėjo trėmimas ir šeima pabėgo iš namų , slapstėsi pas gimines. Tai tęsėsi iki Stalino mirties 1953 m. | ||
1958 m. Anzelmas baigė Šiaulėnų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, 1963 m. su pagyrimu baigė KPI, įgydamas elektrinių, tinklų ir sistemų specialybės inžinieriaus kvalifikacija ir laikinai pradėjo dirbti KPI skaičiavimo centre inžinieriumi, kur lapkričio mėnesį, kartu su Minske kursus baigusiais bendradarbiais, buvo paleista pirmoji KPI ESM Minsk-14. 1965-68 metais A. Bačauskas buvo elektros sistemų katedros aspirantas, kurią baigęs pradėjo dirbti elektros sistemų katedroje asistentu. 1971 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1976 m. jam sutektas elektros sistemų katedros docento vardas. Nuo 1973 metų A. Bačauskas dalyvauja elektros sistemos katedros darbuose, kurie buvo vykdomi Lietuvos Vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai (VGEEV). 1984-1994 m. buvo elektros sistemų katedros vedėjas. 1988 m. kartu su Rygos ir Talino politechnikos institutų elektros sistemų katedrų vedėjais bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos VGEEV vadovybių nariais ir ministrų tarybų atstovais dalyvavo sukurtoje Baltijos energetikos taryboje | 1958 m. Anzelmas baigė Šiaulėnų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, 1963 m. su pagyrimu baigė KPI, įgydamas elektrinių, tinklų ir sistemų specialybės inžinieriaus kvalifikacija ir laikinai pradėjo dirbti KPI skaičiavimo centre inžinieriumi, kur lapkričio mėnesį, kartu su Minske kursus baigusiais bendradarbiais, buvo paleista pirmoji KPI ESM Minsk-14. 1965-68 metais A. Bačauskas buvo elektros sistemų katedros aspirantas, kurią baigęs pradėjo dirbti elektros sistemų katedroje asistentu. 1971 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1976 m. jam sutektas elektros sistemų katedros docento vardas. Nuo 1973 metų A. Bačauskas dalyvauja elektros sistemos katedros darbuose, kurie buvo vykdomi Lietuvos Vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai (VGEEV). 1984-1994 m. buvo elektros sistemų katedros vedėjas. 1988 m. kartu su Rygos ir Talino politechnikos institutų elektros sistemų katedrų vedėjais bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos VGEEV vadovybių nariais ir ministrų tarybų atstovais dalyvavo sukurtoje Baltijos energetikos taryboje. | ||
1990 m. pagaliau gavo leidimą aplankyti tėvo brolį Kazimierą Niujorke. | 1990 m. pagaliau gavo leidimą aplankyti tėvo brolį Kazimierą Niujorke. |
06:25, 27 rugpjūčio 2022 versija
Knygai LE IX t.
Anzelmas Bačauskas gimė 1940 m. sausio 5 d. Augmėnų km. Baisogalos vals. Kėdainių apskr. ūkininko šeimoje. Tėvas Martynas, motina Kotryna Balinskaitė. 1945 m. sausio 21 d. nuo strybų kulkos žuvo tėvas. Liko motina su 5 metų Anzelmu, 3 metų Petru ir visas ūkis.
1947 m. rudenį Anzelmas pradėjo lankyti Augmėnų pradinę mokyklą, bet neilgai. 1949 m. kovo 25 d. prasidėjo trėmimas ir šeima pabėgo iš namų , slapstėsi pas gimines. Tai tęsėsi iki Stalino mirties 1953 m.
1958 m. Anzelmas baigė Šiaulėnų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, 1963 m. su pagyrimu baigė KPI, įgydamas elektrinių, tinklų ir sistemų specialybės inžinieriaus kvalifikacija ir laikinai pradėjo dirbti KPI skaičiavimo centre inžinieriumi, kur lapkričio mėnesį, kartu su Minske kursus baigusiais bendradarbiais, buvo paleista pirmoji KPI ESM Minsk-14. 1965-68 metais A. Bačauskas buvo elektros sistemų katedros aspirantas, kurią baigęs pradėjo dirbti elektros sistemų katedroje asistentu. 1971 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1976 m. jam sutektas elektros sistemų katedros docento vardas. Nuo 1973 metų A. Bačauskas dalyvauja elektros sistemos katedros darbuose, kurie buvo vykdomi Lietuvos Vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai (VGEEV). 1984-1994 m. buvo elektros sistemų katedros vedėjas. 1988 m. kartu su Rygos ir Talino politechnikos institutų elektros sistemų katedrų vedėjais bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos VGEEV vadovybių nariais ir ministrų tarybų atstovais dalyvavo sukurtoje Baltijos energetikos taryboje.
1990 m. pagaliau gavo leidimą aplankyti tėvo brolį Kazimierą Niujorke. Daugiau kaip du mėnesiai praleisti Niujorke su prieškariniais lietuviais leido pajusti kaip Lietuvos žmones pakeitė sovietmetis, o pažintis su ten gyvenančiai lietuviais energetikais, suteikusiais informacijos apie permainas JAV energetikoje, buvo vertinga ne tik rengiant pirmojo atkurtos Lietuvos energetikos įstatymo projektą, į kurio darbo grupę buvo paskirtas 1990 m., tik grįžęs iš JAV, bet ir kituose darbuose. 1991 m. jam buvo įsimintini ne tik prie Aukščiausios Tarybos praleista visa sausio 13 diena, bet ir dalyvavimu Baltijos energetikos tarybos posėdyje spalio 1 d. Piarnu. Ten Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikai sutarė atsiskirti nuo SSSR Šiaurės-Vakarų jungtinės energetikos sistemos. Spalio 2 d. jungtinės energetikos sistemos tarybos posėdyje jie tai pranešė ir gavo visų jos narių sutikimą. 1991-1993 m. A. Bačauskas buvo Vyriausybės konsultantu, su Lietuvos energetikos atstovais dalyvavo išvykose į JAV bei Didžiąją Britaniją susipažinti su energetikos valdymu. 1996-2001 metais dalyvavo USEA-USAID Pasaulio energetikų bendradarbiavimo programoje, kurios dėka dalyvavo išvykose ne tik į JAV, bet ir į Lisaboną, ir Budapeštą, susipažino su energetikos reguliavimu. 1995 m. pirmą kartą atstovavo Lietuvos nacionalinį komitetą Pasaulio energetikos kongrese ir asamblėjoje, vykusioje Tokijuje. (Vėliau dalyvavo Pasaulio energetikos kongresuose 1998 m. Hiustone, 2001 m. Buenos Aires, 2007 m. Romoje. 1999-2001 m. buvo Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos nacionalinio komiteto prezidentas). 1997 m. Respublikos Prezidento įsaku buvo paskirtas pirmosios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu. 1996 m. naujai išrinktas Seimas panaikino Ekonomikos, Energetikos, Pramonės ir prekybos ministerijas ir įsteigė Ūkio ministeriją, kuriai buvo perduotos panaikintų ministerijų funkcijos. Ūkio ministras 1998 m. AB „Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi įkalbėjo būti A. Bačauską. Jis 1998 m. , kartu su 11-os Baltijos jūros regiono valstybių atstovais, Švedijoje Gimo pilyje pasirašė Memorandumą dėl Baltijos elektros žiedo kooperavimo komiteto BALTREL steigimo. Išsiskyrus nuomonėms su Ūkio ministru dėl AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos, 1999 m. pradžioje A. Bačauskas buvo atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų, bet paskirtas generalinio direktoriaus pirmuoju pavaduotoju. Baltijos valstybėms rengiantis tapti Europos Sąjungos narėmis buvo būtinas „Eesti Energija“, „Latvenergo“, „Lietuvos energija“, „Belenergo“ ir RAO EES Rossii susitarimas dėl penkių energetikos sistemų lygiagretaus darbo. 1997 m. Eesti Energia iniciatyva toks susitarimas buvo pradėtas ruošti ir po ilgų diskusijų buvo paruoštas, bet tik 1999 m. BALTREL metinio susitikimo metu pavyko susitarti, kad tą susitarimą, kuriuo padedamas pagrindas pereiti prie lygiateisių santykių tarp penkių valstybinių bendrovių pagal Europos Sąjungos principus, bendrovių vadovai pasirašys Vilniuje 1999 m.gegužio 29 d. Deja, paskutiniu momentu parengtas pasirašyti susitarimas keliems Lietuvos politikams nepatiko, ir ankstų gegužės 29 d. rytą Vyriausybė priėmė nutarimą neleisti AB „Lietuvos energija“ generaliniam direktoriui V. Jurgaičiui susitarimą pasirašyti. A. Bačauskas, dirbdamas AB „Lietuvos energija“, skaitė paskaitas KTU elektros sistemų katedros studentams, o 2008 m. pablogėjus sveikatai, iš AB „Lietuvos energija“ grįžo į KTU elektros sistemų katedros docento pareigas ir ten dirbo iki 2011 m. A. Bačauskas yra paskelbęs su bendraautoriais per pusšimtį straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Dirbdamas katedroje parengė populiariąją „Apie elektros energetikos sistemų technologijas be formulių“, kurią AB „Lietuvos energija“ išleido 2010 m. Kaip pensininkas dalyvauja Lietuvos energetikos senjorų klubo veikloje, yra klubo rengiamų naujų „Lietuvos energetika“ knygų bendraautorius.
Būdamas studentu A. Bačauskas buvo KPI slidininkų komandos narys, o nuo 1967 m. pradėjo dalyvauti įvairiuose tradiciniuose bėgimuose. Nuo 1975 metų virš dešimt kartų dalyvavo kasmetiniuose bėgimuose apie Elektrėnų marias, 1991-1996 metais buvo bėgimų "Gyvybės ir mirties keliu" nuo Antakalnio kapinių iki televizijos bokšto dalyvis...
1966 m. A. Bačauskas susituokė su Marija Balčiūnaite, 1949 m. tremtine, baigusia Vilniaus universitetą matematike-skaičiuotoja. 1968 m. jie susilaukė dukters Gedos, kuri baigė Vilniaus dailės akademiją, vėliau įgijusi daktaro laipsnį ir docentes vardą, gyvena Grenoblyje, užaugino vaikaitį Dominyką. 1972 m. gimė duktė Jurgitą, kuri VDU baigė anglų kalbą, gyvena Kaune ir dirba vertėja, augina dvi vaikaites Mariją ir Laurą.
Parengė Anzelmas Bačauskas ir Vilius Šaduikis
Anzelmas Bačauskas gimė 1940 m. sausio 5 d. Augmėnų kaime Baisogalos valsčiuje Kėdainių apskrityje ūkininko šeimoje. Tėvas Martynas, motina Kotryna Balinskaitė iš Vapšelių kaimo (kurio jau nebėra) Šiaulėnų valsčiaus. Šeimai lemtinga buvo 1945 m. sausio 21 diena, kada pusryčiaujant atvažiavę trys stribai išsivežė tėvą į Baisogalą tardymui, nes tėvo brolis Antanas, kaip dauguma jaunesnių kaimo vyrų 1944 m. rudenį pasirinko mišką, o ne sovietų kariuomenę. Kitą rytą motina išvažiavo į Baisogalą ieškoti negrįžusio vyro ir rado jį nušautą šalia kelio netoli miestelio. Liko motina su 5 metų Anzelmu, 3 metų Petru ir visas ūkis. Laimei kartu dar gyveno tėvo sesuo Agnieška, kuri buvo atrama nelaimėje.
1947 m. rudenį Anzelmas pradėjo lankyti Augmėnų pradinę mokyklą, bet neilgai. 1949 m. kovo 25 d. dieną kaimynų perspėti nakvojo kitame kaime, todėl nebuvo išvežti. Liko be namų ir viso turto. Neliko ir pirmojo mokytojo, ir daugelio kaimynų, išvežtų į Sibirą. Iki rugsėjo pragyveno pas kitą tėvo seserį Oną Žukienę ir kaimynus Vilgirdaičių kaime. Pusbrolis Juozas Žukas 1949 m. baigė Baisogalos gimnaziją ir buvo paskirtas mokytoju į Šniukonių septynmetę mokyklą Šeduvos valsčiuje. Rugsėjo mėn. Anzelmas su broliu ir teta Agnieška išvažiavo su pusbroliu į Šniukonius, o motinai teko slapstytis pas savo seserį ir brolius Šiaulėnų valsčiuje. 1954 m. Anzelmas baigė Šniukonių septynmetę ir išvyko į Šiaulėnus pas motinos seserį, kur pradėjo lankyti Šiaulėnų vidurinės mokyklos aštuntąją klasę. Po Stalino mirties motina išdrįso gyventi Šniukoniuose su vyro seserimi ir sūnumi Petru.
1958 m. Anzelmas baigė Šiaulėnų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pasirinkęs elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybę. Studijų metu prisijungė prie Elektros sistemų katedros vykdomų darbų, todėl baigiant studijas katedros vedėjas doc. L.Kaulakis pasiūlė A. Bačauskui geriau susipažinti su skaičiavimo mašinų panaudojimu energetikoje ir kartu su kitų specialybių bendrakursiais vietoje priešdiplominės praktikos vykti į kursus Minsko skaičiavimo mašinų gamykloje, - KPI buvo gavęs paskyrą pirmai skaičiavimo mašinai (ESM) Minsk-14. 1963 m. pavasarį A. Bačauskas su pagyrimu baigė KPI įgydamas elektrinių, tinklų ir sistemų specialybės inžinieriaus kvalifikacija ir laikinai pradėjo dirbti KPI skaičiavimo centre inžinieriumi, kur lapkričio mėnesį, kartu su Minske kursus baigusiais bendradarbiais, buvo paleista pirmoji KPI ESM Minsk-14. 1965-68 metais A. Bačauskas buvo elektros sistemų katedros aspirantas, kurią baigęs pradėjo dirbti elektros sistemų katedroje asistentu. 1971 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1976 m. jam sutektas elektros sistemų katedros docento vardas. Nuo 1973 metų A. Bačauskas dalyvauja elektros sistemos katedros darbuose, kurie buvo vykdomi Lietuvos Vyriausiajai gamybinei energetikos ir elektrifikacijos valdybai (VGEEV). 1984-1994 m. buvo elektros sistemų katedros vedėjas. 1988 m. kartu su Rygos ir Talino politechnikos institutų elektros sistemų katedrų vedėjais bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos VGEEV vadovybių nariais ir ministrų tarybų atstovais dalyvavo sukurtoje Baltijos energetikos taryboje. 1989 m. dalyvavo nepamirštamajame Baltijos kelyje.
1990 m. pagaliau gavo leidimą aplankyti tėvo brolį Kazimierą, po karo atsidūrusį Niujorke. Deja, ta išvyka buvo liūdna, kartu ir reikšminga. Atvykimo dieną dėdė mirė, aerouoste pasitiko tik kartą Kaune matytas dėdės tolimas giminaitis. Niujorke nei artimųjų, nei pinigų. Pagelbėjo Niujorko lietuviai, dėdės draugai ir pažįstamieji, kuriems labai rūpėjo Lietuva, paskelbusi Nepriklausomybę. Kartu su Niujorko lietuviais dalyvavo JAV lietuvių mitinge Vašingtone prie Kapitolijaus ir demonstracijoje prieš ten besilankantį Gorbačiovą. Daugiau kaip du mėnesiai praleisti Niujorke su prieškariniais lietuviais leido pajusti kaip Lietuvos žmones pakeitė sovietmetis, o pažintis su ten gyvenančiai lietuviais energetikais, suteikusiais informacijos apie permainas JAV energetikoje, buvo vertinga ne tik rengiant pirmojo atkurtos Lietuvos energetikos įstatymo projektą, į kurio darbo grupę buvo paskirtas 1990 m., tik grįžęs iš JAV, bet ir kituose darbuose. 1991 m. jam buvo įsimintini ne tik prie Aukščiausios Tarybos praleista visa sausio 13 diena, bet ir dalyvavimu Baltijos energetikos tarybos posėdyje spalio 1 d. Piarnu. Ten Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikai sutarė atsiskirti nuo SSSR Šiaurės-Vakarų jungtinės energetikos sistemos. Spalio 2 d. jungtinės energetikos sistemos tarybos posėdyje jie tai pranešė ir gavo visų jos narių sutikimą. 1991-1993 m. A. Bačauskas buvo Vyriausybės konsultantu, su Lietuvos energetikos atstovais dalyvavo išvykose į JAV bei Didžiąją Britaniją susipažinti su energetikos valdymu. 1996-2001 metais dalyvavo USEA-USAID Pasaulio energetikų bendradarbiavimo programoje, kurios dėka dalyvavo išvykose ne tik į JAV, bet ir į Lisaboną, ir Budapeštą, susipažino su energetikos reguliavimu. 1995 m. pirmą kartą atstovavo Lietuvos nacionalinį komitetą Pasaulio energetikos kongrese ir asamblėjoje, vykusioje Tokijuje. (Vėliau dalyvavo Pasaulio energetikos kongresuose 1998 m. Hiustone, 2001 m. Buenos Aires, 2007 m. Romoje. 1999-2001 m. buvo Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos nacionalinio komiteto prezidentas). A. Bačauskas savo įspūdžiais ir gautą informaciją iš išvykų į užsienį apie permainas energetikoje dalijosi su energetikų laikraščio „Žiburiai“ ir „Lietuvos Aidas“ skaitytojais. 1997 m. Respublikos Prezidento įsaku buvo paskirtas pirmosios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu. 1996 m. naujai išrinktas Seimas panaikino Ekonomikos, Energetikos, Pramonės ir prekybos ministerijas ir įsteigė Ūkio ministeriją, kuriai buvo perduotos panaikintų ministerijų funkcijos. Ūkio ministras 1998 m. AB „Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi įkalbėjo būti A. Bačauską. 1998 m. A. Bačauskas, kaip AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius, kartu su 11-os Baltijos jūros regiono valstybių 17-os energetikos kompanijų vadovais, Švedijoje Gimo pilyje pasirašė Memorandumą dėl Baltijos elektros žiedo kooperavimo komiteto BALTREL steigimo. BALTREL buvo steigiamas kaip studijos „Baltijos žiedas“, kurią 1996-1998 m. vykdė 9 Baltijos jūros regiono valstybių specialistai, išvadų rezultatas – „...elektros tinklų žiedas aplink Baltijos jūrą yra svarbi sąlyga regioninei ir bendrai elektros rinkai atsirasti....“ (A. Bačauskas buvo tos studijos vieno iš seminarų narys). Išsiskyrus nuomonėms su Ūkio ministru dėl AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos, 1999 m. pradžioje A. Bačauskas buvo atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų, bet paskirtas generalinio direktoriaus pirmuoju pavaduotoju. Baltijos valstybėms rengiantis tapti Europos Sąjungos narėmis buvo būtinas „Eesti Energija“, „Latvenergo“, „Lietuvos energija“, „Belenergo“ ir RAO EES Rossii susitarimas dėl penkių energetikos sistemų lygiagretaus darbo. 1997 m. Eesti Energia iniciatyva toks susitarimas buvo pradėtas ruošti ir po ilgų diskusijų buvo paruoštas, bet tik 1999 m. BALTREL metinio susitikimo metu pavyko susitarti, kad tą susitarimą, kuriuo padedamas pagrindas pereiti prie lygiateisių santykių tarp penkių valstybinių bendrovių pagal Europos Sąjungos principus, bendrovių vadovai pasirašys Vilniuje 1999 m.gegužio 29 d. Deja, paskutiniu momentu parengtas pasirašyti susitarimas keliems Lietuvos politikams nepatiko, ir ankstų gegužės 29 d. rytą Vyriausybė priėmė nutarimą neleisti AB „Lietuvos energija“ generaliniam direktoriui V. Jurgaičiui susitarimą pasirašyti ir jį įpareigojo atsakingą už renginio organizavimą A. Bačauską atleisti iš generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų. Susitarimą pasirašė keturios bendrovės (AB „Lietuvos energija“ tą susitarimą pasirašė tik 2001 m. vasario 7 d. taip pat Vilniuje). A. Bačauskas iš užimamų pareigų buvo atleistas ir paskirtas bendrovės vyriausiuoju specialistu. 2000-2002 m. jis buvo Baltijos energetikos sistemos dispečerių centro valdybos narys nuo AB „Lietuvos energija“, 2000-2005 metais buvo vykdyto PHARE projekto „Perdavimo tinklo operatoriaus ir rinkos operatoriaus funkcijų stiprinimas po AB „Lietuvos energija“ restruktūrizavimo“, kurį kartu vykdė „Lietuvos energija“, Elkraft System (Danija), o nuo 2003 m. ir Fingrid (Suomija), vadovas nuo „Lietuvos energija“. Kai CIGRE (Tarptautinė didelių elektros tinklų taryba) Šiaurės šalių taryba pakvietė Baltijos šalis prisijungti prie jos veiklos, A. Bačauskas buvo deleguotas kaip Lietuvos atstovas dalyvauti CIGRE Šiaurės šalių tarybos kasmetiniuose susitikimuose, kol CIGRE kolektyviniais nariais buvo priimta KTU elektros sistemų katedra, o vėliau ir AB „Lietuvos energija“ (po kurios reorganizacijos tą narystę perėmė „Litgrid“). A. Bačauskas, dirbdamas AB „Lietuvos energija“, skaitė paskaitas KTU elektros sistemų katedros studentams, o 2008 m. pablogėjus sveikatai, iš AB „Lietuvos energija“ grįžo į KTU elektros sistemų katedros docento pareigas ir ten dirbo iki 2011 m. A. Bačauskas yra paskelbęs su bendraautoriais per pusšimtį straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Dirbdamas katedroje parengė populiariąją „Apie elektros energetikos sistemų technologijas be formulių“, kurią AB „Lietuvos energija“ išleido 2010 m. Kaip pensininkas dalyvauja Lietuvos energetikos senjorų klubo veikloje, yra klubo rengiamų naujų „Lietuvos energetika“ knygų bendraautorius.
Būdamas studentu A. Bačauskas buvo KPI slidininkų komandos narys, baigęs studijas apie trejetą metų brolio, daugkartinio Lietuvos čempiono, paskatintas lankė akademinio irklavimo treniruotes, o nuo 1967 m. pradėjo dalyvauti įvairiuose tradiciniuose bėgimuose. Nuo 1975 metų virš dešimt kartų dalyvavo kasmetiniuose bėgimuose apie Elektrėnų marias, 1991-1996 metais buvo bėgimų "Gyvybės ir mirties keliu" nuo Antakalnio kapinių iki televizijos bokšto dalyvis...
1966 m. A. Bačauskas susituokė su Marija Balčiūnaite, 1949 m. tremtine, baigusia Vilniaus universitetą matematike-skaičiuotoja. 1968 m. jie susilaukė dukters Gedos, kuri baigė Vilniaus dailės akademiją, vėliau įgijusi daktaro laipsnį ir docentes vardą, gyvena Grenoblyje, užaugino vaikaitį Dominyką. 1972 m. gimė duktė Jurgitą, kuri VDU baigė anglų kalbą, gyvena Kaune ir dirba vertėja, augina dvi vaikaites Mariją ir Laurą.
Parengė Anzelmas Bačauskas