Teodoras Keinys

Iš Energetikai.
19:55, 27 gruodžio 2017 versija, sukurta >Šaduikis
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search
Keinys.jpg

Keinys Teodoras gimė 1927 m. rugsėjo 1 d. Nevarėnų mstl. Telšių aps., aštuonių vaikų ūkininkų šeimoje. 1940 m. mirė tėvas Pranas. Mama Julija, nors ir kamuojama nepriteklių, sugebėjo leisti vaikams mokytis toliau. Baigęs vidurinę mokyklą, 1947 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, kurį baigė 1952 m. įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją.

Po studijų baigimo pagal paskyrimą 3 metams turėjo vykti dirbti į Dniepropetrovsko hidroelektrinę Ukrainoje. Po kelių metų susidarė galimybė grįžti į Lietuvą. Šalyje vyko vajus „visi į žemės ūkį“. Jis parašė prašymą į Maskvą, kad leistų grįžti į Lietuvą ir dirbti jos žemės ūkyje. Prašymas buvo patenkintas ir Lietuvos Žemės ūkio ministerijoje buvo paskirtas dirbti Šaukėnų traktorių stotyje. Po to gan greitai pavyko persivesti į Pavenčių cukraus fabriką elektros inžinieriaus pareigoms. Netikėtai gavo pasiūlymą vykti dirbti į kuriamą Klaipėdos elektros tinklų ir elektrinių rajoną. 1957 m. T. Keinys paskiriamas Telšių elektros tinklų skyriaus viršininku.

Telšiuose tuo metu veikė dyzelinė elektrinė ir 10 kV elektros tiekimo linija su paaukštinančia ir pažeminančia pastotėmis, Varniuose – dyzelinė elektrinė. Netoli Sedos dirbo Renavos hidroelektrinė su gerai išvystytu 10 kV tinklu, kuris siekė Sedą. Renavos hidroelektrinė buvo pastatyta 1955 m. ir sėkmingai dirbo iki 1976 m. Elektros tinklų skyrius vykdė elektrinių ir elektros tinklo eksploataciją, rūpinosi elektros tinklo plėtra. 1961 m. birželio mėn., užbaigus Telšių 110/35/10 kV transformatorių pastotės statybą, ji buvo prijungta prie energetikos sistemos tinklų ir Telšių dyzelinė elektrinė baigė savo darbą. 1960 m. prasidėjo nuoseklus žemės ūkio centrų ir gamybinių objektų elektrifikavimas. Į elektros tinklų įmonės balansą buvo priimta daug žemės ūkio bei komunalinių elektros tinklų, kurie veikė nepatikimai, o dalis iš jų buvo netinkami naudojimui. Todėl be priimtų tinklų atstatymo ir rekonstrukcijos buvo vykdomas spartus naujų skirstomojo tinklo linijų tiesimas. Laikui bėgant buvo keliami vis didesni reikalavimai tiekiamos elektros energijos patikimumui ir kokybei. Todėl daug dėmesio ir lėšų buvo skiriama skirstomojo tinklo automatizavimui ir televaldymui.

1980 metais už nuopelnus energetikos ūkiui ir naujos technikos diegimą skirstomajame elektros tinkle, Telšių ETR viršininkui T. Keiniui, suteikiamas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas ir vėliau už gerą darbą ne kartą buvo skatinamas padėkos raštais ir kitais apdovanojimais.

T.Keinys savo geriausius metus ir energiją atidavė savo krašto elektrifikavimui. Būdamas išmintingas ir tolerantiškas, jis didelį dėmesį skyrė personalo kvalifikacijai, jo problemoms ir socialinėms reikmėms tenkinti.

1992 m. išėjo į užtarnautą poilsį. Su žmona Benjamina, dirbusia medike, užaugino sūnų Evaldą, kuris, baigęs KTU automatikos ir telemechanikos specialybės studijas, dirba ESO.

Teodoras Keinys mirė 1997 m. liepos mėn. 15 d., palaidotas Telšių miesto centrinėse kapinėse.

Parengė Zenonas Ružinskas ir Evaldas Keinys