Vaclovas Kančas

Vaclovas Kančas gimė 1928 m. kovo 12 d. Kužių k., Šiaulių vls. ir aps., ūkininkų šeimoje. 1949 m. baigęs vidurinę mokyklą pradėjo dirbti Kauno elektros tinklų skyriuje elektromonteriu. Dirbdamas studijavo Kauno politechnikos institute Elektrotechnikos fakultete, kurį baigė 1954 metais. Nuo 1954 m. sausio mėn. buvo paskirtas Elektros laboratorijos viršininku. Laboratorijoje, jam vadovaujant, buvo įrengta nauja aparatūra ir bandymų stendai. Plečiantis darbų apimčiai, įmonėje įkūrus Relinės apsaugos ir automatikos tarnybą, buvo paskirtas šios tarnybos viršininku. Jo iniciatyva 1963 m. Vilijampolės 110/10 kV pastotėje suprojektuota ir įrengta pirmoji Lietuvos energetikos sistemoje telemechanikos aparatūra. Tarnyboje jis sudarė atskirą telemechanikų grupę, kurios uždavinys buvo tobulinti įrenginius ir plėtoti elektros pastočių automatizavimą. Jis noriai dalijosi savo žiniomis ir darbo patirtimi, už ką jį labai gerbė jaunieji specialistai. Buvo vedęs du kartus. Su pirma žmona sūnus Algimantas buvo žymus Kauno architektas, tačiau anksti, eidamas 60-sius metus, mirė. Su antra žmona sūnus Mindaugas, būdamas 24 metų, neaiškiomis aplinkybėmis tragiškai žuvo „nukritęs“ nuo Panemunės pėsčiųjų tilto per Nemuną . Kai kuriais klausimais V. Kančas buvo savito būdo, savitos nuomonės ir nuostatų. Prisilaikė sveikos gyvensenos pažiūrų, sveikai maitinosi, vengė alkoholio. Tačiau turėjo nuostatą, kad jo organizmas turi pats įveikti negandas, ligas ir vengė kreiptis į medikus. Tai tapo viena iš pagrindinių jo trumpo gyvenimo priežasčių: pradėjus skaudėti dantį, į medikus nesikreipė iki sutino viena pusė kaklo ir žandas. Tuometė medicina nebe padėjo - buvo jau per vėlu.

Mirė 1979 m. rugpjūčio 17 d. Palaidotas Kaune, Romainių kapinėse.

Parengė Boleslavas Paškevičius